Baudžiamoji byla Nr. 1-2914-1058/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23601-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.2.14.5.1.;
1.2.18.2.; 1.2.18.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 641 straipsniu paskirta galutinė bausmė – 24 paros arešto;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu jam paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimus: per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi gydymosi įstaigose, ir mokytis;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmę įskaitytas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendį faktiškai atliktas laisvės apribojimo bausmės laikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant įpareigojimus (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
G. M. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2017 m. gegužės 11 d., tiksliai nenustatytu laiku - tarp 5.14 val. ir 7 val. - būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini)A. M. miegant, iš kambaryje jos rankinėje buvusios piniginės slaptai pagrobė 10 Eur grynųjų pinigų, taip pat AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. M. vardu, po ko tame pačiame bute iš kambario, kuriame gyveno S. K., pagrobė S. K. priklausančią auksinę grandinėlę su kryžiaus formos pakabuku, 200 Eur vertės, auksinius auskarus, 70 Eur vertės, ir grandinėlę su stikliniu lašo formos pakabuku, 20 Eur vertės, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. M. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2017 m. gegužės 11 d., 7.20 val., kai išmetė nenustatytoje vietoje, bei pagrobė svetimą, nukentėjusiosioms A. M. ir S. K. priklausantį, bendros 300 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. M. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. gegužės 11 d., 7.19 val., neteisėtai panaudodamas svetimą – A. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei suvesdamas įsimintus A. M. elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis - PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bankomate, esančiame adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, išgrynino 205 Eur sumą, taip atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – A. M. priklausančias pinigines lėšas. Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gali būti 2017 m. gegužės 11 d., vėlai vakare, net naktį, jis su savo draugu A., kurio pavardės nežino, ėjo namo iš klubo Vilniaus miesto centre. Eidami pro kažkokį naktinį klubą-barą, pavadinimo nežino, kuris yra Gedimino prospekte, užkalbino dvi merginas. Jos stovėjo prie baro ir rūkė. Tada nuėjo į barą, kur vartojo alkoholį ir toliau bendravo su minėtomis merginomis. Buvo pasiskirstę poromis, jis bendravo su mergina vardu A.. Vėliau, nežino kiek buvo laiko, merginos pakvietė juos su A. į svečius. Jį pakvietė A., o A. - ta kita mergina. Išsiskirstė kas sau, poromis. Atvyko pas A. į namus, koks jos yra namų adresas, jis nežino, netoli prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Namuose nelabai pamena, ką veikė ir nelabai norėtų to pasakoti. Ryte atsibudo tos A. namuose, kiek buvo maždaug valandų, pasakyti tiksliai negalėjo, galimai buvo nuo 6 iki 8 val. ryto. Jis atsikėlė iš lovos ir pamatė gulinčią A. rankinę, išėmė iš jos A. banko kortelę ir pasiėmė. Negalėjo pasakyti, iš kur jis sužinojo kortelės PIN kodą, galbūt A. jam pati jį pasakė, bet jis priklijuotas prie banko kortelės tikrai nebuvo. Vėliau nuėjo į kitą kambarį, ten apsižiūrėjo ir pamatė dėžutę su papuošalais. Ten, atrodo, buvo auksiniai auskarai ir grandinėlė su kryžiuko formos pakabuku. Jis juos taip pat paėmė. Iš buto iš karto išėjo. A. visą laiką miegojo. Vėliau nuėjo iki bankomato ir nusiėmė nuo A. banko sąskaitos pinigus, kiek jų tiksliai buvo, nepamena, bet galėjo būti 205 Eur, kurie yra nurodyti jam pareikštame įtarime. Bankomatas, kuriame jis nusiėmė pinigus, buvo Fabijoniškių mikrorajone „Iki“ parduotuvėje, tikslaus adreso nežino. Nuo banko kortelės nusiėmė pinigus tik vieną kartą. Nuėjęs nuo bankomato truputėlį toliau, išmetė banko kortelę į šiukšliadėžę. Paskui nuvažiavo autobusu iki Kalvarijų turgaus ir į dvejus lombardus, iš kurių vienas yra pačiame Kalvarijų turguje, o kitas šalia Kalvarijų turgaus, pridavė pavogtus auksinius papuošalus. Į lombardą „Lombas“ pridavė auskarus, o į kitą lombardą, kurio pavadinimo nepamena - grandinėlę su pakabuku. Už auskarus ir grandinėlę su pakabuku gavo apie 100 Eur, tikslios sumos nepamena. Dėl savo tokio neapgalvoto poelgio labai gailisi. Padarytą žalą merginoms atlygins pagal su jomis sudarytus susitarimus (b. l. 75, 79, 84).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d., apie 9 val., bute, (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad piniginėje nėra 10 Eur ir „Swedbank“ mokėjimo kortelės, išduotos jos vardu. Iš vakaro kartu su drauge V. Ž., Vilniuje, buvo naktiniame bare „Selfie side“, Vilniaus g. 10, Vilniuje. Į klubą atėjo apie 1.30 val. Prisimena, kad klube gėrė alkoholinius kokteilius, kuriuos pati sau užsisakinėjo, o paskui nuėjo į lauką parūkyti. Kas vyko po to, ji neprisimena. Atsibudo 2017 m. gegužės 11 d. ryte, apie 9 val. ir tada pastebėjo, kad iš piniginės dingo minėti daiktai. Pagalvojusi, kad kortelę pametė, sąskaitos užblokuoti neskubėjo, nes prisijungimo kodų niekur nebuvo užrašiusi. Dar paskambino V. Ž. ir pasiklausė, gal ši žino ką nors apie jos banko kortelę, tačiau ši pasakė, kad paskutinį kartą kortelę matė, kai ji ją įsidėjo į piniginę būdama bare. Vakare, kartu su drauge V. Ž. nuėjo į Swedbank padalinį, esantį „Akropolyje“, naujai kortelei užsisakyti. Priėjus jos eilei, banko darbuotoja pasakė, kad pinigų sąskaitoje nėra ir pasakė, kad 2017 m. gegužės 11 d., 7.19 val., Fabijoniškių g. 2 A, Vilniuje, esančiame bankomate buvo nuimta 205 Eur. Draugė V. Ž. pasakė, kad ji gerai prisimena minėto vakaro aplinkybes ir pasakė, kad kai ji išėjo į lauką parūkyti, tai tarp jos ir dviejų vaikinų įvyko žodinis konfliktas. V. Ž. konfliktą išsprendė ir jos su tais dviem vaikinais užėjo į baro vidų. Kurį laiką sėdėdami už baro gėrė alkoholinius gėrimus. V. Ž. sakė, kad iš baro išėjo apie 4 val. ir su ja išsiskyrė. V. Ž. lydėjo vienas iš vaikinų, o ją - kitas. Kaip ji grįžo į namus, ji nežino, telefonu pakeliui nebendravo. Vėliau peržiūrėjusi savo banko sąskaitos išrašą, pamatė, kad 2017 m. gegužės 11 d., 5.14 val., Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, buvo nuimta 20 Eur, kuriuos ji ketino nusiimti vėliau, kai išeis iš baro. Jos manymu vaikinas, kuris buvo tuo metu su ja, matė ir įsiminė PIN kodą, kurį tuo metu ji surinko nuimdama 20 Eur, o paskui palydėjęs ją namo, išėmė iš piniginės, kuri gulėjo kambaryje ant stalo pinigus ir banko kortelę ir pasišalino jai miegant. Nesupranta, kokiu būdu ir kaip ji gali neprisiminti tų įvykių atkarpos. Taip anksčiau niekada nėra buvę. Būdamos bare su drauge užsisakę gėrimus ir palikę juos ant baro eidavo parūkyti. Paskui grįždavo prie savo paliktų kokteilių. V. Ž. sakė, kad matė, kaip ji bare susimokėjo kortele už paskutinį kokteilį (b. l. 1, 10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d., apie 18.30 val. grįžo iš tėvų, gyvenančių Radviliškyje, į butą, (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi kartu su A. M.. Butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena ji, o kitame - A. M.. Susiskambinusi su ja nuėjo į Swedbanko skyrių. A. M. eilei priėjus paaiškėjo, kad kažkas nuėmė nuo A. M. sąskaitos pinigus. Kartu su A. M. banke buvo V. Ž., kuri yra pačios bendradarbė. Draugės papasakojo apie praėjusios nakties įvykius ir aptarus, kas galėjo nuimti A. M. pinigus, ji pagalvojo, kad vaikinas, lydėjęs A. M. galėjo užeiti ir į jos kambarį ir irgi ką nors pavogti. Savo kambarį apžiūrėjo tik kitą dieną, apie 11 val. Pažiūrėjusi į savo papuošalų dėžutę pastebėjo, kad joje nebėra auksinės grandinėlės ir auksinio pakabuko bei dviejų auksinių auskarų. Apibūdindama pavogtą auksinę grandinėlę su kryželio formos pakabuku, gali pasakyti, kad grandinėlė maždaug 30 cm ilgio, smulkaus pynimo. Pakabukas kryželio formos, bet tas kryželis sudarytas iš tokių rombo formų. Kryželis nedidukas, maždaug 1,5 cm. Apibūdindama pavogtus auskarus gali pasakyti, kad jie gėlytės žiedo formos. Išoriniai gėlytės žiedo lapeliai puošti baltos spalvos smulkiais blizgiais akmenėliais. Grandinėlę su pakabuku (kryžiuku) vertina apie 200 Eur, o auskarus - apie 70 Eur. Šiuos savo papuošalus atpažinti galėtų. Taip pat iš buto dingo popierinėje baltos spalvos dėžutėje buvusi grandinėlė su pakabuku, dėžutėje buvo užrašas „Swarovskio kristalai“. Grandinėlė balto metalo spalvos, jos ilgis gali būti apie 40 cm, prie užsegimo apvali, kaip metalo plokštelė su užrašu. Pakabukas - lašo formos, stiklinis besikeičiančių spalvų. Šios grandinėlės su pakabuku vertė, jos manymu, galėtų būti 20 Eur. Kadangi jai grąžinti: auskarai ir grandinėlė su lašo formos pakabuku, negrąžinta tik grandinėle su kryželio formos pakabuku, jai padaryta turtinė žala dėl vagystės yra 200 Eur. Įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes nuo 2017 m. gegužės 9 d., apie 14 val. buvo išvažiavusi pas tėvus į Radviliškį (b. l. 3, 25, 28, 31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Ž. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d., naktį su savo drauge A. M. buvo klube „Selfieside Bar“ Vilniuje, Vilniaus g. 12. Į šį klubą atėjo apie 1.30 val. Abi gėrė alkoholinius gėrimus, kuriuos užsisakinėjo pačios. Vėliau su drauge A. išėjo į lauką parūkyti ir būnant lauke keli vyrai ėjo pro šalį, kurie ar tai jas užkalbino, ar tai jos juos - dabar nepamena, nepasakys tiksliai. Pamena, kad po 5 minučių A. pradėjo konfliktuoti su vienu iš vyrų, dėl ko nepamena. Tačiau susitaikius visi keturiese nuėjo į barą ir kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Iš baro išėjo visi apie 4 val., ji su vaikinu, vardu A., išvažiavo pas ją namo taksi, kuris stovėjo lauke. A. liko laukti kito taksi su vaikinu prisistačiusiu vardu G., kuris vėliau save vadino M.. Kitą dieną, t. y. 2017 m. gegužės 11 d. link vakaro paskambino A. ir pasakė, kad neranda savo banko kortelės. Tuo metu kai skambino A., nei pas ją, nei pas A. vaikinų, su kuriais susipažino, jau nebuvo. Iš jos A. išėjo apie 10 val. Ji pagalvojo, kad A. pametė tą banko kortelę, o vėliau kai susitiko su ja ir nuvyko kartu į banką „Swedbank“, Vilniuje, Ozo g. 25, sužinojo, kad visi A. pinigai, t. y. 205 Eur buvo nuimti nuo kortelės. Banko darbuotoja pasakė, kad pinigai buvo išgryninti Vilniuje, Fabijoniškių g., tos dienos ryte. Po kelių dienų, kiek žino, A. su savo kambarioke S. kreipėsi į policiją, kadangi dingo S. papuošalai. Ji pamena, kad vaikinas, prisistatęs G.-M. vardu, buvo apie 22-24 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptas, veidas apvalus, dėvėjo tamsią sportinę aprangą, kalbėjo lietuviškai be akcento, ant rankos ties nykščiu turėjo tatuiruotę, tačiau ant kurios, nepamena. Atpažinti galėtų pagal veido bruožus (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. E. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d., nakties metu Vilniaus g. 12?, prie baro „Selfiecide bar“, būdamas su pažįstamu G. M., susipažino su dviem merginom. Vienos vardas Vaiva, kitos - nepamena. Visi, išskyrus jį, bare vartojo alkoholį. Bare buvo iki uždarymo, galimai 4 val. Jis su Vaiva taksi nuvažiavo į Antakalnį. Kita mergina liko su G.. Jis iš V. išvažiavo apie pietus. Vėliau iš V. sužinojo, kad G. apvogė jos draugę. Tą pačią dieną, galimai apie 15 val., jis Viršuliškių mikrorajone susitiko su G.. Pats jo pasiteiravo apie vagystę, bet šis neigė ką nors vogęs. Po kelių dienų G. jam pasakė, kad iš merginos, pas kurią važiavo 2017 m. gegužės 11 d. iš baro, pavogė aukso dirbinius ir mokėjimo kortelę. Kur pridavė auksą, jam neminėjo. Jam jokių pinigų nedavė (b. l. 61).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. Ž. atpažino vaikinus, apie kuriuos davė parodymus - G. M. (kaip vaikiną, buvusį Vilniaus g. 12 bare ir pasivadinusį „G.“ ar „M.“) ir A. E. (kaip vaikiną, buvusį Vilniaus g. 12 bare ir pasivadinusį „A.“) (b. l. 56-59).
AB „Swedbank“ pateikti duomenys bei bankomato nuotraukos patvirtina, kad 2017 m. gegužės 11 d., 7.19 val. bankomate, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, G. M. išgrynino 205 Eur sumą. Taip pat nustatyta, kad A. M. paskutinį kartą pati naudojosi savo mokėjimo kortele tą patį rytą (5.14 val.) tame pačiame bankomate, kai išsigrynino 20 Eur sumą (b. l. 16-23).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. M. tyrėjui pateikė baltos spalvos dėžutę su viduje esančia pilkos spalvos grandinėle su pakabuku, kurie po apžiūros buvo grąžinti nukentėjusiajai S. K. (b. l. 64, 68-70).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „DND LT“ lombardo atstovas R. S. pateikė tyrėjui 2017 m. gegužės 11 d., 9.34 val. kasos kvitą „avanso grąžinimas“ 74 Eur sumai ir 2017 m. gegužės 11 d. lombardo „Lombas“ paskolos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įkeistus gėlytės formos auksinius auskarus (2 vnt.), kurie (auskarai) po apžiūros buvo grąžinti nukentėjusiajai S. K. (b. l. 65-67, 68-70).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis savo kaltę įvykdžius svetimo turto vagystę pripažino visiškai, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, lombardo atstovo pateiktais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. M. pavogė nukentėjusiajai A. M. priklausančius 10 Eur grynųjų pinigų bei S. K. papuošalus, t. y. iš viso pavogė svetimo turto bendrai 300 Eur sumai. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. M. be nukentėjusiosios A. M. žinios pastarajai miegant iš jos rankinės paėmė A. M. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę. Tokiu būdu G. M. neteisėjai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę ir ją laikė, t. y. turėjo savo žinioje, kol panaudojo finansinei operacijai atlikti. Tokia kaltinamojo G. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas. Kaltinamasis G. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. G. M. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. M. neteisėtai panaudodamas svetimos nukentėjusiajai A. M. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, inicijavo ir atliko finansinę operaciją 205 Eur sumai. Tokiu būdu kaltinamasis neteisėtai pasinaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir pateikęs save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją, apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. M. priklausantį 205 Eur vertės turtą, todėl G. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis G. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti sumokėti baudą dalimis per šešis mėnesius (b. l. 113-115, 117).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai (dvi iš jų priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos – apysunkių), veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. M. teistas (b. l. 99-101) ir baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 95-98), tai rodo kaltinamojo abejingumą visuotinėms moralės ir teisės normoms. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, tačiau mokosi, yra vedęs, nuo 2007 m. vasario 26 iki 2007 kovo 16 d. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: mišrūs elgesio sutrikimai (b. l. 106), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 107), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 108). Įvertinęs aukščiau nurodytus veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jauną kaltinamojo amžių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas galutinis bausmės dydis – 21 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, kadangi BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutapti, pagal minėtus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi G. M. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik, įvertinęs kaltinamajam skiriamos baudos dydį ir tai, kad jis šiuo metu niekur nedirba, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį teismas nustato šešiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje nukentėjusiosios A. M. ir S. K. yra pareiškusios civilinius ieškinius dėl joms padarytos turtinės žalos atlyginimo. Prašyme dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji A. M. nurodė, kad iš jos piniginės be mokėjimo kortelės dar buvo pavogti 10 Eur grynais, todėl jai padaryta bendra 215 Eur turtinė žala (b. l. 13). Tuo tarpu nukentėjusioji S. K. pareiškė 200 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu abi nukentėjusios su kaltinamuoju G. M. sudarė susitarimus dėl joms padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis G. M. įsipareigojo per keturių mėnesių laikotarpį, atlyginti nukentėjusiajai A. M. padarytą 215 Eur turtinę žalą, pervesdamas kas mėnesį ne mažiau 50 Eur į jos banko sąskaitą (b. l. 87). Taip pat kaltinamasis įsipareigojo per keturių mėnesių laikotarpį, atlyginti nukentėjusiajai S. K. padarytą 200 Eur turtinę žalą, pervesdamas kas mėnesį ne mažiau 50 Eur į jos banko sąskaitą (b. l. 88).
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioms padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo G. M. nusikalstamais veiksmais, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, tvirtinant kaltinamojo ir nukentėjusiųjų 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu sudarytus susitarimus dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, dalį bausmių subendrinti apėmimo būdu, kitas iš dalies jas sudedant ir G. M. paskirti subendrintą 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę –14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš G. M. nukentėjusiosios naudai priteisti 215 EUR turtinę žalą, tvirtinant rašytiniame susitarime nustatytas žalos atlyginimo sąlygas – per keturių mėnesių laikotarpį kas mėnesį pervedant ne mažiau 50 Eur į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš G. M. nukentėjusiosios naudai priteisti 200 EUR turtinę žalą, tvirtinant rašytiniame susitarime nustatytas žalos atlyginimo sąlygas – per keturių mėnesių laikotarpį kas mėnesį pervedant ne mažiau 50 Eur į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti G. M., kad:
- Paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
- Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
- Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
- Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Giedrė Telksnienė