Civilinė byla Nr. e2-19924-996/2021

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04665-2020-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5;

 (S)

       1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7     

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 2 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

atsakovui E. J., jo atstovui advokatui Arvydui Budnikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ ieškinį atsakovui E. J. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

 uždaroji akcinė bendrovė „Forteras“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu E. J. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria darbuotojo reikalavimai dėl 9 440,23 Eur darbo užmokesčio dalies už 2019 m. kovo–spalio mėnesius, 203,59 Eur dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2 263,32 Eur netesybų išieškojimo iš darbdavės buvo patenkinti, ir prašydama darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkinus, atmesti bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atleisti atsakovą iš darbo pagal jo pateiktą 2019 m. spalio 18 d. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių nuo 2019 m. spalio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK) 56 straipsnį negalėjo, kadangi tam nebuvo pagrindo, todėl pasiūlė atsakovui darbo sutartį nutraukti pagal DK 54 straipsnį bei prašė grąžinti įmonei priklausiusius darbo įrankius, tačiau atsakovas į siūlymą neatsakė, darbe nepasirodė, neatsiliepė į skambučius, statybų darbų vadovas R. B., su kuriuo atsakovas kartu dirbo objektuose, 2019 m. lapkričio 25 d. akte dėl atsakovo neatvykimo į darbą užfiksavo, jog atsakovas be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. nepasirodė darbe, įmonė, atsižvelgusi į minėtą 2019 m. lapkričio 25 d. aktą, į ankstesnius atsakovo neatvykimus į darbą be pateisinamų priežasčių (dėl dažnų atsakovo užgėrimų), dėl kurių, be kita ko, įmonė atsakovo žodiniu prašymu nežymėdavo jam pravaikštų, o suteikdavo nemokamas atostogas, 2019 m. lapkričio 25 d. priimto įsakymo pagrindu atleido atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Teigė, kad darbo sutarties nutraukimo dieną įmonė buvo visiškai atsiskaičiusi su atsakovu ir atsakovui neturi jokio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo įsiskolinimo. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo dviejuose statybos objektuose skirtingais periodais, kuriuose buvo nustatytos darbo valandos bei paskyrimai – pirmame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – objektas 1) numatytos darbo valandos buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., antros pamainos darbuotojų – nuo 11 val. iki 20 val., šiame objekte 1 statybos darbų vadovu buvo paskirtas R. B., kuris prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę, saugų darbą ir atlikdavo kitas jam pavestas funkcijas numatytas 2019 m. vasario 14 d. įsakyme, tuo tarpu atsakovas šiame objekte 1, nepaisant to, kad buvo įdarbintas į darbų vadovo pareigas, dirbo tik kaip R. B. asistentas, atliekantis taip pat darbų vadovo pareigas, ir absoliučiai jokių viršvalandžių atsakovas objekte 1 nedirbo, įmonė jokių nurodymų, t. y. pavedimo ir/ar leidimo, atsakovui objekte 1 dirbti viršvalandžius niekada davusi nebuvo ar, tuo labiau, jokio prašymo iš atsakovo apie norą/sutikimą dirbti objekte 1 taip pat gavusi nebuvo, tai, kad atsakovas patekdavo į objektą 1 ne darbo valandomis arba pasilikdavo objekte 1 po darbo valandų, tik įrodo faktą, kad atsakovas savo laisva valia ir iniciatyva eidavo į objektą 1 po darbo valandų arba jame pasilikdavo po darbo valandų, kadangi jį apsauga į objektą 1 galėjo įleisti bet kuriuo paros metu; antrame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – objektas 2) numatytos darbo valandos buvo nuo 23 val. vakaro iki 05.30 val. ryto ir šiame objekte 2 statybos darbų vadovu taip pat buvo paskirtas R. B., kuris prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę, saugų darbą ir atlikdavo kitas jam pavestas funkcijas numatytas 2019 m. birželio 7 d. įsakyme, tuo tarpu atsakovas šiame objekte 2019 m. birželio 7 d. įsakymu buvo paskirtas tik darbų vadovu, o ne statybos darbų vadovu kaip R. B., objekte 2 įmonė absoliučiai jokių nurodymų, t. y. pavedimo ir/ar leidimo, atsakovui objekte 2 dirbti viršvalandžius niekada davusi nebuvo ar, tuo labiau, jokio prašymo iš atsakovo apie norą/sutikimą objekte 2 dirbti viršvalandžius, taip pat gavusi nebuvo, be to, objektas 2 yra vieša erdvė ir jame dienos metu lankosi žmonės, todėl griežtai buvo draudžiama dirbti nenumatytomis valandomis, t. y. dienos metu, darbas galėjo būti vykdomas tik naktį, be jokios abejonės, atsakovas dienos metu galėjo bet kada ir bet kuriuo laiku atvykti objektą 2 ir prisidaryti sau nuotraukų, vykdomų statybos darbų vietoje, tačiau minėtos nuotraukos jokiais būdais negali patvirtinti ir/ar įrodyti atsakovo faktiškai dirbto viršvalandinio darbo ir tuo labiau dirbto darbdavės pavedimu ir/ar su jos leidimu dienos metu, taip pat atsakovas asmeniškai nedalyvavo susirinkimuose dienos metu. Pabrėžė, kad jeigu atsakovas ir dirbo kokį darbą po savo darbo valandų įmonės objektuose, tai atsakovo dirbtas viršvalandinis darbas darbo dienomis, poilsio ir švenčių dienomis buvo dirbtas išimtinai atsakovo iniciatyva ir savo noru, tai yra, be įmonės žinios, leidimo ir/ar pavedimo, o toks darbas nėra laikomas viršvalandiniu ir už jį neturi būti papildomai mokama. Paaiškino, kad įmonė pagrįstai ir teisėtai, remdamasi atsakovo žodžiu išreikštais prašymais, buvo suteikusi atsakovui nemokamas atostogas šiais laikotarpiais: nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., tai patvirtina įmonės pasirašyti įsakymai dėl suteiktų nemokamų atostogų atsakovui; atsakovas nebuvo pareigingas ir atsakingas darbuotojas, turėjo problemų su alkoholio vartojimu, todėl dėl dažnų atsakovo užgėrimų, kurie buvo ne tik už statybos objektų ribų, bet ir pačiuose statybos objektuose, ir kurie pasikartodavo ganėtinai dažnai, atsakovas nepasirodydavo darbe arba girtas buvo išprašomas iš objektų, atsakovas prašydavo nežymėti jam pravaikštų, o tiesiog suteikti nemokamas atostogas, su kuo įmonė sutiko, taigi, būtent pačiam atsakovui prašant, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įmonė nežymėjo pravaikštų, tačiau suteikdavo jam nemokamas atostogas, žymėdama jas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Teigė, kad atsakovui priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už jo išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. 

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog atsakovui buvo priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už jo išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, įskaitant jo darbą naktį, kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir net už suteiktas nemokamas atostogas laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., jam yra priskaičiuota ir išmokėta 315 Eur dydžio premija bei 218,91 Eur dydžio papildoma kompensacija visiškam atsiskaitymui su atleistu darbuotoju, ko įmonė, šiuo atveju, neturėjo ir neprivalėjo daryti. Pabrėžė, kad darbo sutartimi tarp šalių buvo sutarta darbo laiko norma 40 valandų per savaitę, fiksuota 8 valandų darbo dienos trukmė, taigi, atsakovui buvo nustatytas nekintantis darbo dienos trukmės režimas (DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. po 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę; nustatyta darbo laiko trukmė tik objekte 2 buvo nakties, o ne dienos metu, tam įmonėje buvo patvirtintas darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas, kuriame numatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbas naktį žymimas sutartiniu žymeniu DN, įmonė nefiksavo atsakovo naktinio darbo laiko, nes remiantis DK 144 straipsnio 6 dalimi ir DK 101 straipsnio 4 dalimi naktinis darbas papildomai buvo neapmokamas, nes atsakovui buvo mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, atsakovas buvo pasirašęs 2019 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. AKR-2019/06/07 dėl atsakovo paskyrimo darbų vadovu objekte 2, taigi, atsakovas buvo paskirtas vadovaujančiu darbuotoju ir puikiai žinojo jam taikomo naktinio darbo apmokėjimo ypatumus, nepaisant to, kad atsakovas buvo žemesnės grandies vadovas, kuris buvo pavaldus įmonės direktoriui Ramūnui Kupriui ir įmonės statybų direktoriui N. J., tačiau atsakovas pats organizavo vykdomą darbą objekte 2, spręsdavo dėl atliekamų darbų eiliškumo, duodavo privalomus vykdyti nurodymus kitiems darbuotojams objekte 2, savarankiškai nustatinėdavo atliktų darbų defektus ir priimdavo savarankiškai sprendimus dėl darbų vykdymo technologijos ir jų pridavimo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įmonėje buvo įdarbintas su 3 mėnesių išbandymo laikotarpiu, kuris pasibaigė 2019 m. birželio 8 d., ir atsižvelgiant į naktinio darbo pobūdį objekte 2, t. y. į tai, kad atsakovui pradėjus dirbti nuo 2019 m. liepos mėnesio objekte 2 visas numatytas darbo valandas nebus poreikio būti objekte 2, nes atsakovui reikėjo tiek telefonu ir/ar elektroniniu paštu derinti darbų eigą, pasirūpinti statybų darbams atlikti reikalingomis medžiagomis ir darbų eiliškumu, aptarti nustatytus darbų brokus ir kt., aptarus visą tai su atsakovu, bendru sutarimu buvo nuspręsta sumažinti atsakovui darbo užmokesčio dydį, nustatant jam fiksuotą 900 Eur darbo užmokestį, paliekant nustatytą 40 valandų trukmės darbo savaitę ir fiksuotą 8 valandų darbo trukmę, bet tuo pačiu išmokant kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, t. y. už tuos atvejus,  kai atsakovui reikės derinti darbo reikalus dienos metu ir/ar vykdyti darbus objekte 2 ne naktį ir ne 2019 m. birželio 7 d. įsakymu nustatytu darbo laiku. Teigė, kad dėl sumažinto darbo užmokesčio atsakovas niekada neprieštaravo ir jokių pretenzijų nereiškė, nes sumažinti atsakovui darbo užmokesčio dydį buvo nuspręsta bendru sutarimu su atsakovu, taigi, įmonė atsakovui pradėjo mokėti fiksuotą 900 Eur darbo užmokestį ir nuo 2019 m. liepos mėnesio pradėjo mokėti atsakovui kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą – 2019 m. liepos mėnesį išmokėjo 406 Eur tokios kompensacijos, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 359,89 Eur, 2019 m. rugsėjo mėnesį – 359,89 Eur, 2019 m. spalio mėnesį – 273 Eur. Paaiškino, kad atsakovas jokių viršvalandžių objekte 1 ir objekte 2 įmonės nurodymu, pavedimu ir/ar su įmonės žinia ir/ar jos leidimu niekada nėra dirbęs ir tuo labiau tam nebuvo jokio poreikio, dar daugiau, statybų darbų vadovas R. B. ir statybų direktorius N. J. dėl darbų grafiko ir vykdomo darbų pobūdžio objekte 1 aiškiai yra pasisakę, jog objekte 1 vykdomi mūro darbai dėl savo masto nereikalavo darbų vykdymo, nukrypstančio nuo nustatytos darbo laiko trukmės, t. y. nereikalavo jokių viršvalandinių darbų atlikimo, be to, jokių viršvalandžių atsakovas objekte 2 nėra dirbęs, kad nustatyta darbo laiko trukmė objekte 2, t. y. kad darbas vyko naktį, o ne dienos metu, patvirtina rangos sutarties priedas Nr. 1, sudarytas su užsakovu dėl objekto 2, bei uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (toliau – UAB „Mitnija“) projekto vadovo A. Č. atsakymas dėl informacijos ir duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad objekte 2 darbų organizavimas vyko tik naktimis dėl esminės rangos sutarties sąlygos, pasirašytos tarp PC (duomenys neskelbtini) valdytojų „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Mitnija“ – darbų organizavimą vykdyti nakties metu ir iki PC (duomenys neskelbtini) atidarymo paruošti visas darbų zonas nevaržomam ir saugiam lankytojų judėjimui PC (duomenys neskelbtini) viduje, taip pat A. B. vykusio Darbo ginčų komisijos posėdžio metu yra patvirtinęs, jog objekte 2 darbo laikas vyko naktį nuo 23 val. vakaro iki 05.30 val. ryto, o ne dienos metu. Teigė, kad atsakovo dalyvavimas dienos metu gamybiniuose susirinkimuose objekte 2 patvirtina atsakovo darbą dienos metu savo iniciatyva ir laisva valia, o ne jo viršvalandinį darbą, nes jo dalyvavimas minėtuose susirinkimuose nebuvo būtinas ir šiuo atveju net nebuvo susijęs su jo, kaip vadovaujančio darbuotojo pareigų vykdymu; gamybiniuose susirinkimuose objekte 2 turėjo teisę dalyvauti ir dalyvavo tik statybų darbų vadovai, tuo tarpu atsakovas buvo tik statybų vadovas, kuriems suteikta buvo teisė dalyvauti tik naktį vykusiuose gamybiniuose susirinkimuose; tuo tarpu visus kitus darbus, susijusius su atsakovo, kaip vadovaujančio darbuotojo pareigų vykdymu, atsakovas galėjo derinti tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu ir tik kartais reikėdavo vykti fiziškai į objektą dienos metu, pvz. sužiūrėti darbų brokus ar juos ištaisyti, bet toks darbas įmonės atsakovui yra apmokėtas išmokant kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas ir dirbo kokį darbą objekte 2 dieną, tai labiau tikėtina, kad atsakovas, neatlikęs tam tikrų užduočių jam nustatytu darbo laiku, t. y. nakties metu, jas užbaigdavo dienos metu, tačiau tai vyko nederinant su įmone, arba vykdė darbus, susijusius su jo vadovaujančiomis pareigomis, už kurį jam pilnai buvo sumokėta išmokant dar kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ir tai nelaikytina viršvalandiniu darbu. Teigė, kad prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. gegužės 2–8 d. atsakovas buvo pateikęs raštu, kitus prašymus teikė žodžiu, tačiau prasidėjus darbo ginčui, neturėdamas darbuotojo rašytinių prašymų, darbuotojui buvo sumokėtos papildomos sumos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė palikti galioti nepakeistą visa apimtimi Darbo ginčų komisijos sprendimą, tik padidinant netesybų sumą iki maksimalių, paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų šios baudos paskirti sumokėti į jo banko sąskaitą bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

            Atsakovas paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. dirbo pas ieškovę pagal darbo sutartį darbų vadovo pareigose ir savo darbines funkcijas atlikdavo įvairiuose statybų objektuose Vilniuje, su ieškove susitarė dėl 1 605,83 Eur mėnesinio darbo užmokesčio ir 40 darbo valandų per savaitę normos. Nurodė, kad vykdydamas darbines funkcijas iš ieškovės niekada nėra gavęs papeikimų ar pretenzijų ir savo pareigas visada vykdė tinkamai, tuo tarpu ieškovė nesavalaikiai atlikdavo darbo užmokesčio mokėjimus, nemokėdavo jam už viršvalandinį darbą, nepagrįstai teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informaciją apie neva suteiktas nemokamas atostogas, todėl neapsikentęs dėl ieškovės daugybinių sutarties ir teisės aktų pažeidimų, pateikė prašymą ieškovei atleisti jį iš darbo nuo 2019 m. spalio 24 d. Pažymėjo, kad ieškovė nevedė laiko apskaitos informacijos ir tokių dokumentų apie laiko apskaitą net pareikalauta nepateikė, nevesti laiko apskaitos ieškovei buvo patogu, nes jai nereikėjo apmokėti darbuotojų viršvalandžių, tapo lengviau viską nuslėpti. Teigė, kad jis visuose objektuose ėjo darbų vadovo pareigas, tą patvirtina darbo sutartis, byloje netikėtai atsirado R. B. paskyrimo aktas, kurį, jo nuomone, sudaryti atgaline data nebuvo jokių sunkumų, nes jis sudarytas pačios ieškovės, be to, gamybinių susirinkimų protokoluose apskritai joks R. B. nėra įrašytas, kas akivaizdžiai patvirtina, kad toks asmuo jokių tokių pareigų, kaip teigia ieškovė, neatliko. Teigė, kad objekte 2 dirbo nakties metu, tačiau už darbą naktį jam papildomai nebuvo sumokėta, taip pat dirbo viršvalandžius, ką Darbo ginčų komisijoje paliudijo ir kitas įmonės darbuotojas A. B., tačiau už viršvalandžius su juo taip pat neatsiskaityta. Nurodė, kad yra nerealu, jog darbuotojas dirbtų savo iniciatyva viršvalandžius beveik metus laiko ir ieškovė neteiktų jokių pretenzijų, kad pastarasis dirba ar kažką kito objektuose veikia savo iniciatyva, taip pat nebūtų logiška, kad darbuotojas savo iniciatyva be darbdavės nurodymo tiesiog imtų ir dirbtų objektuose viršvalandžius, tiesiog gaištų laiką ar tiesiog šiaip leistų savo laisvalaikį statybų aikštelėse. Teigė, kad objekte 2 jis dirbo viršvalandinį darbą nuo pat ryto dienos metu ir net savaitgaliais. Nurodė, kad darbdavė visiškai neteisėtai laikotarpiais: 2019 m. gegužės 2–8 d., 2019 m. rugsėjo 17–20 d., 2019 m. rugsėjo 26–27 d. deklaravo VSDFV, kad jam neva buvo suteiktos nemokamos atostogos ir jis neva tais laikotarpiais nedirbo, nes jis tais laikotarpiais dirbo, be to, kalbėdama apie nemokamas atostogas ieškovė peržengia tam tikrą padorumo ribą ir pradeda jį šmeižti – ieškovė išsigalvodama teigia, kad jis neva darbe ir už darbo ribų išgėrinėdavo. Paaiškino, kad prašymą ieškovei skirti baudą motyvuoja tuo, jog, visų pirma, ieškovė nepateikė daugelio reikalautų duomenų arba nepasisakė, kodėl negali tam tikrų duomenų pateikti, antra, ieškovė šioje byloje pateikė tuos duomenis, kurių neteikė Darbo ginčų komisijai, tačiau jie yra akivaizdžiai sudaryti/sukurti vėliau atbulinėmis datomis, ruošiantis bylinėjimuisi teisme, be jo parašų ir sudaryti taip, kad ieškovė šią bylą laimėtų, trečia, ieškovė absoliučiai kiek tik gali visame kame sako netiesą ir taip veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi ieškovė visiškai klaidingai teigia, kad neva jis nedalyvavo nė viename gamybiniame susirinkime ir tai motyvuoja tuo, kad žalia rodyklė gamybiniuose susirinkimuose reiškia, kad asmuo nedalyvauja, tačiau yra visiškai priešingai, kadangi gamybiniuose protokoluose visur ties jo vardu ir pavarde yra žalia rodyklė, kas reiškia, kad jis visuose gamybiniuose pasitarimuose dalyvavo ir niekur prie jo vardo ir pavardės nėra raudono užrašo „nedalyvavo“, reiškiančio, kad jis nedalyvavo, taigi, tai vienas akivaizdus pavyzdys parodantis ieškovės siekį suklaidinti teismą, todėl prašo teismo ieškovei paskirti griežčiausią galimą 5 000 Eur baudą.

            Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis nėra priskiriamas juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams, kurių naktinis darbas pagal DK 144 straipsnio 6 dalies ir DK 101 straipsnio 4 dalies nuostatas papildomai neapmokamas, kadangi pati ieškovė teigė, jog jis buvo žemesnės grandies vadovas, o jo darbą kontroliavo bei prižiūrėjo, be kita ko, R. B., ir kad jis objekte 1 buvo tik statybos darbų vadovo R. B. asistentu, o objekte 2 tik darbų vadovu, kuris turėjo paklusti ieškovės vadovybei ir tam pačiam R. B., kuris kontroliavo jo darbo režimą, todėl jis nebuvo vadovaujantis darbuotojas, neturėjo tam jokios kompetencijos, jis turėjo prižiūrėti statybos darbininkų atliktų darbų kokybę ir pastebėjus darbo trūkumus informuoti apie tai įmonės vadovybę, inicijuoti ir prižiūrėti defektų šalinimo klausimus, visoje eigoje konsultuotis su vadovybe, be to, įmonėje nėra sudarytas vadovaujančių darbuotojų sąrašas ir jis jame neįrašytas. Paaiškino, kad nors tarp šalių niekada nebuvo jokios kalbos apie atlyginimo jam mažinimą bei apie kilnojamojo darbo režimo nustatymą, tačiau ieškovė dirbtinai sukūrė ir pateikė į bylą kažkokį niekam nematytą, nepasirašytą darbo sutarties priedą, kuriuo tiesiog neįtikėtinai sumažinamas jam priklausantis atlyginimas ir nustatomas kilnojamasis darbas, priedas nebuvo pasirašytas nė vienos iš šalių, kas įrodo, jog tai buvo eilinis ieškovės gudravimas siekiant sau naudos. Pabrėžė, kad pagal 2019 m. birželio 7 d. ieškovės priimtą įsakymą objekte 2 jis įpareigotas ieškovės darbo dienomis dirbo nuo 23 val. vakaro iki 05.30 val. ryto, t. y. nakties metu (o ne dienos metu), ir nepaisant to, jog pagal ieškovės į bylą pateiktus dokumentus buvo pereita nuo dieninio prie naktinio darbo laiko, tačiau darbo užmokestis atitinkamai nebuvo padidintas, atitinkamai nebuvo pakeista ir darbo sutartis, taigi, ieškovė nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. spalio 24 d. turėjo mokėti jam ne 1 605,83 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau padidintą 2 408,75 Eur (1 605,83 Eur x 1,5) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, tačiau ir toliau mokėjo jam kaip už dieninį darbą. Teigė, jog R. B. paliudijo, kad kartais reikėdavo dirbti viršvalandžius, jog statybos darbai ieškovės nurodymu objekte 2 prasidėdavo nuo 22 val. vakaro, kai tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą įsakymą darbuotojai darbo dienomis dirbdavo nuo 23 val. vakaro, be to, jog objekte 2 buvo dirbama iki 6 val. ryto, kai tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą įsakymą darbuotojai darbo dienomis dirbdavo iki 05.30 val. ryto, objekte 1 ieškovės nurodymu kartais reikėdavo dirbti ir savaitgaliais, jeigu buvo nespėjama su grafiku, vadinasi, poreikis dirbti viršvalandžius buvo, taigi, viršvalandžius R. B. nurodymu reikėdavo dirbti. Nurodė, kad ieškovė buvo viena iš generalinės rangovės UAB „Mitnija“ subrangovių objekte 2 ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. ji pranešė ieškovei, kad objekte 2 jau nuo 21.30 val. rengiami darbiniai kontroliniai susirinkimai su darbų vadovais (jis buvo darbų vadovas ir juose dalyvaudavo), taip pat, jog nuo 22 val. jau turi dirbti statybininkai atitinkamus darbus, taigi, jis, kaip darbų vadovas, nuo 21.30 val. ieškovės vardu turėdavo dalyvauti kontroliniuose susirinkimuose ir vykdyti darbines funkcijas, tačiau už tokius viršvalandžius ieškovė nesumokėjo, jų net nefiksavo. Pabrėžė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog jis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. dirbo – 2019 m. gegužės 3 d. jis vykdė A ir B korpuso fronto perdavimo darbus, o 2019 m. gegužės 5 d. prižiūrėjo statybininkų darbus, be to, 2019 m. gegužės 6 d. gamybinio pasitarimo protokole yra nurodyta, kad jis šią dieną dalyvavo objekto 2 gamybiniame pasitarime, jis objekte 2 dirbo ir 2019 m. gegužės 7 d., o jam dirbant skambino bei nurodymus dalino ieškovės statybų direktorius N. J., taip pat 2019 m. gegužės 7 d. jis vykdė dieną prieš tai gautus nurodymus vykdyti darbų perdavimą, atlikti defektų apžiūrą, peržiūrėti dokumentaciją, vykdydamas ieškovės statybų direktoriaus N. J. nurodymą rūpinosi darbų priėmimu–perdavimu; jis dirbo ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., ką patvirtina į bylą pateikto 2019 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimo turinys, bei laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., ką patvirtina į bylą pateikto 2019 m. rugsėjo 26 d. susirašinėjimo turinys; ieškovė, nors nei karto iki bylos pradėjimo nėra reiškusi jam pretenzijų, kad neva jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, ateidavo į darbą girtas ir t. t., gudraudama byloje pradėjo reikšti poziciją, kad neva nemokamos atostogos būdavo suteikiamos dėl jo girtumo. Pabrėžė, kad jis niekada nebuvo darbo metu išgėręs.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 20, pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. kovo 8 d. buvo priimtas į įmonę darbų vadovo pareigoms už 1 605,83 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nustatant jam 40 val. per savaitę darbo laiko normą; įmonės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. RB-2019/06/07 objekto 2 statybos vadovu ir statybos techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas R. B.; įmonės statybų direktoriaus N. J. 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AKR-2019/06/07 objekto 2 darbų vadovais paskirti atsakovas ir R. K.;  2019 m. spalio 18 d. atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2019 m. spalio 24 d. pagal DK 56 straipsnį dėl svarbių priežasčių (darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos), taip pat pareikalavo panaikinti visas be jo žinios jam suteiktas nemokamas atostogas bei pareikalavo sumokėti jam už visą jo atliktą darbą, įskaitant visus viršvalandžius, naktines pamainas ir darbą savatgaliais/švenčių dienomis, atostoginius bei išeitinę išmoką, kaip tai numato DK; ieškovės direktorius 2019 m. spalio 21 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad jo atleisti pagal nurodytą DK straipsnį negali ir pasiūlė darbo sutartį nutraukti pagal DK 54 straipsnį bei įpareigojo gražinti turimus darbo įrankius; ieškovės direktorius 2019 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku paprašė atsakovo pasiaiškinti, kodėl nuo jo prašymo atleisti iš darbo dienos jis nebeatvyksta į darbą; įmonės statybos darbų vadovas R. B. ir statybos direktorius N. J. 2019 m. lapkričio 25 d. surašė aktą dėl atsakovo neatvykimo į darbą, kuriame nurodė, kad atsakovas be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. nepasirodė darbe; įmonės direktorius 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė įsakymą, kuriuo atleido atsakovą iš darbo nuo 2019 m. lapkričio 25 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą; darbuotojas 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš darbdavės, darbo sutarties nutraukimo; Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 9 440,23 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. kovo–spalio mėnesius, 203,59 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 m. lapkričio mėn. ir 2 263,32 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, o darbuotojo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo, išeitinės išmokos išieškojimo atmetė kaip nepagrįstus. Šalys neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria darbuotojo reikalavimai buvo atmesti, ši Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako. Teismas sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju, t. y. nagrinėja darbuotojo Darbo ginčų komisijai teiktus reikalavimus, kurie Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo patenkinti.

DK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nakties laikas – kalendorinis laikas nuo 22 valandos iki 6 valandos.

DK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.

DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. DK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. DK 144 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas į darbą įmonėje buvo priimtas sudarant su juo neterminuotą darbo sutartį, pasirašant ją abiems sutarties šalims, kurioje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas nuo 2019 m. kovo 8 d. priimamas į įmonę darbų vadovo pareigoms už 1 605,83 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nustatant jam 40 val. per savaitę darbo laiko normą. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2019 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo šalys būtų pasirašiusios kokius nors darbo sutarties pakeitimus. Pastebėtina, kad ieškovės į bylą jau itin pažengus procesui (bylai išnagrinėtai pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje ir grąžintai iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme) pateiktas darbo sutarties priedas Nr. 1 dėl nuo 2019 m. liepos 1 d. darbo užmokesčio darbuotojui sumažinimo iki 900 Eur ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo nepasirašytas nei pačios ieškovės atstovo, nei atsakovo, atsakovas teigia, kad ieškovė dirbtinai sukūrė šį jai naudingą dokumentą, nes jam jis nėra žinomas ir jokio susitarimo tarp šalių dėl darbo užmokesčio jam mažinimo ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymo nebuvo. Taigi, aukščiau aptartam ieškovės į bylą pateiktam darbo sutarties pakeitimui nesant pasirašytam nei pačios darbdavės, kuri parengė šį dokumentą, nei darbuotojo, darbuotojui nepripažįstant tokio pakeitimo sudarymo, nesant jokių įrodymų apie darbuotojo sutikimą su darbo užmokesčio sumažinimu ir kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą nustatymu teismas neturi pagrindo tokį dokumentą laikyti įrodymu byloje. Tuo labiau, tai laiko darbdavės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes visą procesą tiek DGK, tiek teisme vyko ginčas dėl atsiskaitymo, tačiau tik Vilniaus apygardos teismui, bylą nagrinėjant apeliacine instancija, nutartyje, kuria byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, pažymėjus aplinkybes apie darbo užmokesčio skaičiavimo ypatumus, ieškovė pateikė aukščiau minėtą nepasirašytą dokumentą. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atsakingumo, rūpestingumo standartai, turi elgtis itin profesionaliai ir atsakingai, rūpestingai, keisdama darbo sutarties nuostatas (mažindama darbo užmokestį) turi turėti rašytinį darbuotojo sutikimą (parašą ant darbo sutarties pakeitimo/priedo), priešingu atveju turi prisiimti iš savo aplaidaus elgesio kylančias pasekmes.

Kaip jau nustatyta aukščiau darbuotojas buvo priimtas į įmonę darbų vadovo pareigoms. Pirminiuose savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad nors atsakovas buvo įdarbintas darbų vadovo pareigoms, jis objekte 1 buvo tik darbų vadovo R. B. asistentas, o objekte 2 darbuotojas buvo tik darbų vadovas. Po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 priėmimo, kurioje pateikti išaiškinimai, kad turi būti vertinama, ar darbų vadovas (atsakovas) šiuo atveju nebuvo prisikiriamas juridinio asmens (ieškovės) vadovaujantiems darbuotojams (dėl DK nustatyto kitokio apmokėjimo už naktinį darbą tokiems darbuotojams), ieškovė ėmė teigti, kad, vis dėlto, atsakovas nebuvo tik asistentas ir tik darbų vadovas, bet buvo toks darbų vadovas, kuris priskiriamas įmonės vadovaujantiems darbuotojams, tik kad žemesnės grandies. Teismas tokį ieškovės pozicijos keitimą vertina kaip ieškovės siekį jai palankaus teismo sprendimo, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal DK 101 straipsnio 4 dalies ir 144 straipsnio 6 dalies nuostatas, kiti juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus pavaldiems darbuotojams ir jų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Paprastai vadovaujančių darbuotojų kategorijai (išskyrus įmonės vadovą ir filialo vadovą) priskiriamos šios pareigybės: juridinio asmens padalinio vadovas, juridinio asmens vadovo pavaduotojas, personalo vadovas, komercijos direktorius, plėtros vadovas, departamento direktorius, marketingo vadovas ir pan. Šie darbuotojai laikomi vadovaujančiais tik tuo atveju, jei jie įtraukti į vadovaujančių darbuotojų sąrašą. Iš to kas išdėstyta aukščiau matyti, jog ne tik kad pati ieškovė pradžioje atsakovo nepriskyrė vadovaujantiems darbuotojams, o, priešingai, siekė parodyti, kad jo pareigos buvo pakankamai žemoje grandyje (teiginiais tik asistentas, tik darbų vadovas), pats atsakovas buvo įmonės vadovybės (direktoriaus Ramūno Kuprio ir statybų direktoriaus N. J.) ir darbuotojo R. B. kontroliuojamas (atsakovas siųsdavo jiems darbų nuotraukas, atsiskaitydavo apie padarytus darbus, vykdydavo jų nurodymus dėl darbų vykdymo eigos – tai patvirtina susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, esantis byloje), taip pat teisme liudytojas R. B. parodė, kad jis (R. B.) buvo atsakingas už objektą, objekte 2 dirbo apie 10 ieškovės darbuotojų ir jie buvo jo žinioje, o atsakovas tik skaičiuodavo kiekius, užsakinėdavo medžiagas, pildydavo žurnalą, darydavo nuotraukas, jis (liudytojas) duodavo nurodymus atsakovui, pati ieškovė 2019 m. rugsėjo 6 d. trumpojoje žinutėje nurodė, kad atsakovui trūksta kvalifikacijos ir gebėjimų, todėl darbo užmokestis jam negali būti keliamas, vadinasi, nepripažįsta jo vadovaujančiu darbuotoju, nes, savaime suprantama, į vadovaujančio darbuotojo pareigas, įmonei turint tokį darbuotojo vertinimą, darbuotojas nebūtų priimamas, bet ir matyti, kad atsakovui jo darbo santykių įmonėje metu nebuvo suteikta teisė duoti privalomus vykdyti nurodymus jokiems pavaldiems darbuotojams, nes tokių jis neturėjo, kadangi darbuotojų komanda buvo suformuota ieškovės, atsakovas buvo vienas iš komandos narių, kuris pagal savo darbo pobūdį turėjo prižiūrėti darbus, nustatinėti defektus, apie tai informuoti įmonės vadovybę, fiksuoti darbų eigą, rezultatus, skaičiuoti kiekius, užsakyti medžiagas, visoje eigoje konsultuotis su įmonės vadovybe. Be to, pagal DK 144 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujančių darbuotojų sąrašas turi būti įtvirtintas darbo teisės normose (pvz., darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ar kitame vietiniame akte), todėl darbuotojai laikomi vadovaujančiais tik tuo atveju, jei jie įtraukti į vadovaujančių darbuotojų sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju toks sąrašas, į kurį būtų įtrauktas atsakovas, į bylą nepateiktas. Taigi, nesant vadovaujančių darbuotojų sąrašo, į kurį būtų įtrauktas atsakovas, pačiai ieškovei ilgą laiką bylos nagrinėjimo eigoje laikius atsakovą eiliniu darbuotoju (ne vadovaujančiu), įvertinus atsakovo darbo specifiką, pobūdį, reikšmę, teismas konstatuoja, kad atsakovo negalima priskirti vadovaujantiems darbuotojams įmonėje, todėl, matyti, ieškovė netinkamai su darbuotoju atsiskaitė už jo naktinį darbą objekte 2 (atsakovo darbas objekte 2 nuo 2019 m. birželio 7 d. buvo fiksuotas nuo 23 val. vakaro iki 5.30 val. ryto – įmonės direktoriaus 2019 m. birželio 7 d. įsakymai) – nors atsakovas nuo 2019 m. birželio 7 d. dirbo naktinį darbą su ieškovės žinia ir jos nurodymu, už naktinį darbą su juo tinkamai nebuvo atsiskaityta. Kaip teisingai nurodė atsakovas, nepaisant to, kad buvo pereita nuo dieninio darbo laiko (objektas 1) prie naktinio darbo laiko (objektas 2), tačiau darbo užmokestis atitinkamai nebuvo padidintas, nebuvo pakeista darbo sutartis. 

Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad darbuotojas įrodė, jog darbdavės nurodymu ir su jos žinia jis dirbo viršvalandžius, tačiau įmonė už jo viršvalandinį darbą su juo neatsiskaitė. Teisme liudytojas įmonės statybos vadovas R. B. parodė, kad poreikis dirbti viršvalandžius buvo ir viršvalandžiai buvo dirbami, nors ir retai, nes objekte 1 tekdavo dirbti ir savaitgaliais, kai buvo nespėjama pagal grafiką, objekte 2 ieškovas buvo nurodęs dirbti nuo 22 val., nors pagal įsakymą darbai turėjo būti pradedami nuo 23 val., taip pat pagal įsakymą darbai turėjo būti baigiami 5.30 val., o būdavo baigiami ieškovės nurodymu 6 val., taip pat tekdavo dirbti ir savaitgaliais. Darbo ginčų komisijoje liudytojas A. B. parodė, kad atsakovas viršvalandžius dirbo, dirbo ir poilsio dienomis, tačiau ieškovė to nežymėdavo ir neapmokėdavo. Viršvalandinį atsakovo darbą su darbdavės žinia ir nurodymu patvirtina ir byloje esantys susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis 2019 m. liepos 4 d., 8 d., 9 d., 19 d., 23 d., 2019 m. rugsėjo 6 d., 8 d., 14 d., 2019 m. spalio 23 d., elektroniniai UAB „Mitnija“ 2019 m. rugpjūčio 16 d., 21 d. laiškai, taipogi aplinkybė, kad byloje fiksuota, jog atsakovas darbdavės pavedimu dalyvaudavo objekto 2 dieniniuose susirinkimuose bei atsakovo darytos fotonuotraukos, fiksuojant darbus įvairiu paros metu. Teisme liudytojas R. B. parodė, kad ieškovė darbuotojų darbo laiko nefiksavo, tai jie (tiek liudytojas, tiek atsakovas) darė patys ir perduodavo įmonės vadovui, todėl, darbdavei nepagrindus savo fiksuoto darbuotojo darbo laiko (įmonė gerokai pažengus procesui pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nepasirašytus įmonės vadovo), esant darbdavės fiksaciją paneigiantiems įrodymams byloje, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktomis jo darbo laiko fiksavimo lentelėmis, kuriame fiksuoti ir viršvalandžiai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai organizavęs savo darbą ir dėl to dirbęs ilgiau ar papildomai savo pasirinkimu. Svarbu atkreipti dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1456-852/2021 išaiškinimus, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu laikomi prejudiciniais faktais byloje, jog atsakovo pateiktos fotonuotraukos, kurių darymas įėjo į atsakovo darbo funkcijas, taip pat gamybinių pasitarimų protokolai ir atsakovo susirašinėjimas su darbdavės atstovais leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas iš tikrųjų vykdė darbo funkcijas kitu laiku, nei darbdavės nustatytas darbo laikas statybos objektuose, ir be to, – kad tai darė ne savo iniciatyva, o su darbdavės žinia ir jos pavedimu. Atsakovas, dalyvaudamas iš anksto numatytuose generalinio rangovo/užsakovo organizuojamuose periodiniuose gamybiniuose pasitarimuose atliko darbo funkcijas, o ne šalino savo darbo laiku tinkamai neatlikto darbo trūkumus. Taigi, atsakovas viršvalandžius ieškovės nurodymu ir su jos žinia dirbo, tačiau ieškovė su juo už tokį darbą neatsiskaitė.

Byloje ieškovė teigė, kad pagal atsakovo prašymus, kad nefiksuoti jam pravaikštų, kai dėl alkoholio vartojimo jis nepasirodydavo darbe arba dėl to būdavo prašomas palikti objektą, buvo suteikusi atsakovui nemokamas atostogas šiais laikotarpiais: nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., atsakovas tai kategoriškai neigia, ir, pastebėtina, į bylą nepateikti jokie įrodymai apie ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių, ieškovės teigimu, atsakovui jo prašymu buvo suteiktos nemokamos atostogos (alkoholio vartojimas nurodytomis dienomis), tuo labiau, bylos medžiaga (2019 m. gegužės 3 d., 6 d. elektroniniai laiškai, 2019 m. gegužės 6 d. statybos dalyvių gamybinio susirinkimo protokolas, susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis 2019 m. gegužės 5 d., 2019 m. rugsėjo 20 d., 26 d.) patvirtina, kad tomis dienomis, kai pagal ieškovę atsakovas buvo nemokamose atostogose (nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.), atsakovas iš tikrųjų dirbo – tiek dalyvavo susirinkime, tiek vykdė perdavimo darbus, tiek vykdė kitus vadovybės nurodymus, tiek bendravo su įmonės vadovybe darbiniais klausimais visomis tomis dienomis. Taigi, už šiuos laikotrapius su darbuotoju privalo būti atsiskaityta. Nors ieškovė teigė, jog vis dėlto už periodus nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. su darbuotoju atsiskaitė, išmokėjo jam 315 Eur premiją ir 218,91 Eur papildomai, tačiau premija negali būti prilyginama darbo užmokesčiui, nes to nefiksavo ir pati ieškovė (nurodė, kad tai premija), o po atleidimo iš darbo išmokėta 218,91 Eur suma įskaičiuojama į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl už darbdavės neteisėtai ir nepagrįstai darbuotojui fiksuotas nemokamas atostogas turi būti atsiskaityta, už tas dienas išmokant jam darbo užmokestį.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbuotojas įrodė savo dirbtą tiek viršvalandinį darbą, tiek darbą naktį ir poilsio dienomis, už kurį su juo tinkamai atsiskaityta nebuvo, tiek darbdavės nepagrįstai jam fiksuotas nemokamas atostogas, už kurias nėra apmokėta, todėl teismas vadovaujasi darbuotojo pažymomis, pateiktomis į bylą, kuriomis vadovavosi ir skaičiavimus atlikusi Darbo ginčų komisija, kurių aritmetinio teisingumo šalys neginčija, todėl teismas jų nekartodamas, kadangi jie detaliai išdėstyti Darbo ginčų komisijos sprendime, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti darbuotojui iš darbdavės 9 440,23 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką už 2019 m. kovo–spalio mėnesius. Taipogi darbdavė byloje neįrodė tinkamos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo darbuotojui, kadangi pagal bylos medžiagą yra likusi 203,59 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriemoka, kuri darbuotojui priteisiama iš darbdavės.

Taipogi darbuotojas prašė priteisti jam iš darbdavės netesybas. Byloje konstatuota, jog darbdavė nuo pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos 2019 m. lapkričio 25 d. nėra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, darbdavės vengimas su darbuotoju atsiskaityti, darbdavės pastovus pozicijos keitimas jai naudinga linkme pagal to meto teismo proceso eigą, t. y. darbdavės nesąžiningas veikimas. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 5 000 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; atsakovui iš ieškovės priteisiamas 9 643,82 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinis atsiskaitymas ir 5 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje darbuotojo reikalavimai buvo patenkinti, netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 7 010,30 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį ir kokybę, aplinkybę, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą (po apeliacinės instancijos grąžinimo nagrinėti iš naujo), atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 7 010,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 6,98 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taipogi atsakovas prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos (2 500 Eur) paskirti sumokėti jam į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, byloje nustatęs ieškovės nesąžiningumą viso proceso metu, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (dokumentų teikimą ir pozicijos keitimą pagal bylos eigą sau naudinga linkme tikslu klaidinti teismą, demonstruoti nepagarbą kitai šaliai), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos (1 000 Eur) paskirti sumokėti atsakovui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui         E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ (į. k. 304914619) 9 643,82 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas ir 7 010,30 Eur (septynių tūkstančių dešimties eurų ir trisdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalyje, kurioje E. J. reikalavimai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 dalis yra įsiteisėjusi.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ (į. k. 304914619) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Paskirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forteras“ (į. k. 304914619) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pusę šios sumos – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nurodyti sumokėti į valstybės biudžetą, kitą pusę šios sumos – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nurodyti sumokėti atsakovui E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė