Administracinė byla Nr. A-1651-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02553-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. kovo 10 d. (toliau – ir skundžiamas laikotarpis).
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu Alytaus PN nesuteikė būtinų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų). Dėl higienos priemonių nesuteikimo pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, taip pat atsirado sveikatos problemų – ėmė gesti dantys.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2017 m. gruodžio 18 d., o Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. kovo 10 d., prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pareiškėjo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. nebuvo pateikęs rašytinio prašymo dėl higienos priemonių išdavimo, todėl 2017 m. sausio mėn. ir 2017 m. vasario mėn. higienos priemonės išduotos nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas pirko cigaretes, todėl nebuvo išduotos higienos priemonės 2017 m. vasario mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už skundžiamą laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. atmestinas.
6. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 ,,Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų ,,Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose“ nurodė, kad per mėnesį išduodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas ir pabrėžė, kad šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų suteikimo nuteistiesiems.
7. Vadovaudamasis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., atsakovas Alytaus PN pažymėjo, kad per mėnesį vieną kartą yra išduodamas dantų šepetėlis, kas du mėnesius išduodama 75 ml. dantų pastos ir per vieną mėnesį išduodami keturi vienetai skutimosi peiliukų. Atsakovas paaiškino, kad Alytaus PN buvo surengtas viešųjų pirkimų konkursas, kurį laimėjo tiekėjas, kuris dantų pastą tiekia po 50 ml, todėl Alytaus PN per 4 mėnesius vienam nuteistajam išduoda tris vienetus dantų pastos po 50 ml. Atsakovas Alytaus PN pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. Alytaus PN neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. 2017 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo skirta dantų pasta, skutimosi peiliukai ir dantų šepetėlis.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo T. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Teismas akcentavo, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismas skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. taikė trijų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą už šį laikotarpį atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d.
11. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui (nuteistajam) jo skunde nurodytos higienos priemonės laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo išduotos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šių higienos priemonių išdavimas pareiškėjui galiojusiuose teisės aktuose (nuteistajam) nebuvo numatytas. Teismas nustatė, kad higienos priemonės – dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai ir dantų pasta pagal pareiškėjo T. M. 2017 m. kovo 3 d. prašymą pareiškėjui buvo išduotos 2017 m. kovo 6 d. Teismas vertino, kad šioje byloje pareiškėjui yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių pažeidimą dėl neteisėto atsakovo Alytaus PN neveikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 271 straipsnio prasme pareiškėjo neaprūpinus higienos priemonėmis (dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta) nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d.
12. Dėl pareiškėjo argumentų, kad higienos priemonės jam nebuvo išduotos ir 2017 m., teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo T. M. 2017 m. kovo 3 d. prašymą, nustatė, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduotos 2017 m. kovo 6 d. Teismas kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 10 d. pareiškėjas Apraše nustatyta tvarka prašymu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių (dantų pastos, šepetėlio, skutimosi peiliukų) išdavimo, o atsakovas būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti, nenustatė. Teismas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 10 d. nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentus, kad 2017 m. jam nebuvo išduotos higienos priemonės, atmetė.
13. Teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimo higienos normomis analizę, padarė išvadą, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), todėl konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas pabrėžė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjo neaprūpinimas higienos priemonėmis neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.
14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į aktualią EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d. dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų) išdavimo į Alytaus PN administraciją nesikreipė, padarė išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl apsiribojo pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
15. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad užtenka apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog jis nesikreipė dėl higienos priemonių išdavimo.
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas nurodė, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais ir siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo skundą atmetė, pagrįstumas ir teisėtumas.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. kovo 10 d. nebuvo suteiktos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta ir skutimosi peiliukai).
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo T. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Teismas tenkino atsakovo prašymą taikyti pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundo reikalavimus nagrinėjo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka, jog nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
23. Teisėjų kolegija dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr. EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje M. prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų. Tačiau, atsižvelgusi į įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos sprendimo taisykles (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Taigi šioje byloje konstatuotas neteisėtas valstybės neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu (nuo 2017 m. sausio 1 d.) laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.
26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
27. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).
28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
29. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ji turi būti atlyginta pinigais.
30. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismą informavo, jog jo dalyvavimas teisme yra būtinas, tačiau teismas neužtikrino, kad pareiškėjas dalyvautų teismo posėdyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jo dalyvavimas teisme nėra būtinas ir bylą galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 2), todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo dalyvavimo bylos nagrinėjime (b. l. 36) yra nepagrįsti.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ne visi prašymai dėl higienos priemonių išdavimo Alytaus PN yra registruojami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas nesikreipė dėl higienos priemonių išdavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus PN pateikė raštą (b. l. 24), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. kovo 10 d. dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi vieną kartą, t. y. 2017 m. kovo 2 d. ir 2017 m. kovo 6 d. jam buvo išduotos higienos priemonės, ką patvirtina ir Alytaus PN Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė (b. l. 16). Atsakovas taip pat į bylą pateikė 2017 m. kovo 2 d. prašymą dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 25). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas abstrakčiais teiginiais nurodė, jog visi prašymai dėl higienos priemonių išdavimo yra neregistruojami, tačiau papildomų aplinkybių nedetalizavo, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo su prašymu kreipėsi 2017 m. kovo 2 d. ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 10 d. pareiškėjas prašymu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, o atsakovas būtų atsisakęs tokį prašymą patenkinti, byloje nėra.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 350 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti T. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius