Civilinė byla Nr. 2-120/2013

             Procesinio sprendimo kategorija: 103.4.; 106.8.5.;126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-914-267/2012, kuria pareiškėjos R. L. atstovo advokato Petro Butkevičiaus pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi pagal kreditoriaus UAB „Grafų baldai“ pareiškimą atsakovui A. J. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą.

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. ir R. J. (dabar L.) bankroto byloje įtraukti bendraatsakoviais.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pripažino A. J. individualios įmonės bankrotą tyčiniu.

2012 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas R. L. atstovo advokato 2012 m. gegužės 7 d. pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti faktą, kad A. J. nuo 2007 m. gegužės mėn. išimtinai vienas vykdė A. J. individualios įmonės veiklą ir iš šios įmonės gaunama nauda buvo naudojama išimtinai A. J. asmeniniams interesams tenkinti, taip pat buvo prašoma pripažinti faktą, kad R. L. nėra atsakinga už bankrutavusios A. J. individualios įmonės skolas kaip individualios įmonės dalyvė, bei buvo prašoma pakeisti R. L. procesinę padėtį civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012 iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas R. L. pareiškimo priėmimo klausimą, 2012 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai R. L. terminą iki 2012 m. liepos 2 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. patikslinti pareiškimą, nes vieni iš pareiškimo reikalavimų jau yra išnagrinėti tiek Šiaulių apygardos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl negali būti dar kartą nagrinėjami teisme. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją pateikti patikslintą pareiškimą, atitinkantį pareiškimams dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo keliamus reikalavimus.

2012 m. liepos 5 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos atstovo advokato pranešimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuriame nurodyti nesutikimo su teismo nutartimi dėl trūkumų šalinimo motyvai ir prašoma laikyti, kad pareiškimo trūkumai yra pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi laikė pareiškėjos R. L. atstovo advokato Petro Butkevičiaus pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėja Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi nurodytų pareiškimo trūkumų iš esmės nepašalino, o tik pateikė motyvus, dėl kurių nesutinka su teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartimi, kurie teismo laikytini nepagrįstais, tačiau nepateikė patikslinto pareiškimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos R. L. atstovas advokatas Petras Butkevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti R. L. pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškimo, kurį Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakyta priimti, padavimą sąlygojo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1131/2012, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad R. L. negali būti pašalinta iš atsakovų civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012, kadangi nėra pripažinto fakto, kad A. J. individuali įmonė yra ne šeimos verslas. Vadovaujantis minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, R. L. teikė savarankišką pareiškimą su reikalavimu pripažinti faktą, dėl kurio nebuvimo, buvo atsisakyta tenkinti R. L. prašymą pašalinti ją iš atsakovų. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai - šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais.

2. 2012 m. gegužės 7 d. pareikškime yra keliamas vienas savarankiškas reikalavimas (pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad A. J. nuo 2007 metų gegužės mėnesio išimtinai vienas vykdė A. J. individualios įmonės veiklą ir iš šios įmonės gaunama nauda buvo naudojama išimtinai A. J. asmeniniams interesams tenkinti), kuris nebuvo aukščiau nagrinėjamas. Tuo tarpu likusieji du reikalavimai (pripažinti faktą, kad R. L. nėra atsakinga už bankrutavusios A. J. individualios įmonės skolas kaip individualios įmonės dalyvė ir pakeisti R. L. procesinę padėtį civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012 iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų) yra išvestiniai, tiesiogiai kylantys iš pirmo, aukščiau nurodyto savarankiško reikalavimo. Išvestinį pareiškime keliamų antro ir trečio reikalavimo pobūdį patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1131/2012, kurioje yra nurodyta, jog tik nustačius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima spręsti klausimą dėl fakto nustatymo, kad R. L. nėra atsakinga už bankrutavusios A. J. individualios įmonės skolas.

3. Teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismui pateiktame 2012 m. gegužės 7 d. pareiškime yra keliami iš esmės tapatūs reikalavimai dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

4. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartyje konstatavo, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir R. L. pareiškimas neatitinka pareiškimams dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo keliamų reikalavimų. Šiaulių apygardos teismas konkrečiai neįvardino, kokie pareiškimo trūkumai privalo būti pašalinti.

5. 2012 m. gegužės 7 d. pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo atitinka tiek CPK 11 straipsnyje įtvirtintus procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, tiek CPK 447 straipsnio reikalavimus. Pareiškime yra nurodytas tikslas, kuriam būtina nustatyti juridinį faktą, o būtent nustačius, kad A. J. individualią įmonę nuo 2007 m. gegužės mėn., valdė išimtinai vienas A. J., būtų pagarintas konstatuoti, jog R. L. nėra atsakinga už bankrutavusios A. J. individualios įmonės skolas (CPK 447 straipsnio 1 punktas). Be to, prašomas nustatyti juridinis faktas, negali būti nustatomas kitu būdu nei teismo, nagrinėjančio įmonės bankroto bylą, sprendimu (CPK 445 straipsnis, 447 straipsnio 2 ir 3 punktai).

6. Materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo, kad individualiu verslu vertėsi išimtinai vienas iš sutuoktinių yra reiškiami bankroto byloje. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis c.b. 2-1857/2011).

7. Šiaulių apygardos teismo įpareigojimas pašalinti pareiškimo trūkumus, neįvardinant, konkrečių trūkumų, yra neteisėtas ir pernelyg plataus pobūdžio. Šiaulių apygardos teismas neįvardino pareiškimo trūkumų, tačiau juos įpareigojo pašalinti ir formaliai įvertinęs pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo, grąžino pareiškimą pareiškėjai.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis naikintina, perduodant klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos R. L. atstovo advokato Petro Butkevičiaus pareiškimas  laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos R. L. atstovo advokato Petro Butkevičiaus atskirąjį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjos pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties turinio teismas pažymėjo, jog pareiškimo reikalavimai pripažinti faktą, kad R. L. nėra atsakinga už bankrutavusios A. J. individualios įmonės skolas kaip individualios įmonės dalyvė bei prašymas pakeisti R. L. procesinę padėtį civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012 iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, jau yra išnagrinėti tiek Šiaulių apygardos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, priimtas sprendimas dėl šių reikalavimų yra įsiteisėjęs (2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012), todėl negali būti dar kartą nagrinėjamas teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog tiek Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarčių turiniai patvirtina, jog buvo sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjos R. L. prašymo dėl procesinės padėties pakeitimo A. J. individualios įmonės bankroto byloje (civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškimo, kurį 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakyta priimti, padavimą sąlygojo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1131/2012, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad R. L. negali būti pašalinta iš atsakovų civilinėje byloje Nr. B2-31-267/2012, kadangi nėra pripažinto fakto, jog A. J. individuali įmonė yra ne šeimos verslas ir toje byloje tokio reikalavimo nepripažino. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad R. L. materialinio teisinio reikalavimo dėl pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, įstatymo nustatyta tvarka teisme nepareiškė, todėl tenkinti jos atskirojo skundo nėra pagrindo.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra reiškiami bankroto byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis teisinis reikalavimas byloje gali būti pareikštas tiek ieškiniu, tiek atsiliepimu į ieškinį. Nagrinėjamam klausimui dėl pareiškimo priėmimo reikšminga yra tai, kad pareiškimu prašomi nustatyti faktai yra jau aiškinami bei nustatinėjami jau pradėtoje nagrinėti Šiaulių apygardos teismo byloje dėl A. J. individualios įmonės bankroto, t.y. teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl nurodytos aplinkybės ir atsižvelgiant į dėl ginčo reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų specifiką, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjos R. L. teisės įgyvendintinos ir gintinos, pareiškiant materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus toje pačioje nagrinėjamojoje A. J. individualios įmonės bankroto byloje kitais gynimo būdais: tiek atsikirtimu, tiek atsiliepimu, todėl pareiškėjos atstovo pareiškimas dėl faktų pripažinimo ir procesinės padėties pakeitimo atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškimas atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija atskirajame skunde nurodytus argumentus laiko pagrįstais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atsisakytina priimti pareiškimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atsisakyti priimti pareiškėjos R. L. atstovo advokato Petro Butkevičiaus pareiškimą dėl faktų pripažinimo ir procesinės padėties pakeitimo.

Teisėjai                                                                                     Algirdas Gailiūnas

                                                                                    Kazys Kailiūnas

                                                                                    Rimvydas Norkus