Byla Nr. T-131-224/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50300-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1;
2.5.14.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 357-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. (R. K.) patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. liepos 7 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
2020 m. kovo 18 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas trečią kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ¾ dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pastaruoju metu nepastebima neigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje bei mąstyme. Nuteistasis anksčiau jau buvo teistas 7 kartus, praeityje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygų jis nepažeidė. Nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl paskutinio įvykdyto nusikaltimo. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nuteistasis planuoja apsigyventi pas savo dėdę, kur jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo du kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. 2017 metais nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau ta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra negaliojanti. Nuteistasis yra motyvuotas prasmingam užimtumui, bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir jis dirba. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Jis dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose, programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ ir bendruomenės „Veiklieji žmonės“ susirinkimuose, taip pat nuteistasis lanko koplyčią bei dalyvauja kitose veiklose. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirminio jos vertinimo metu buvo įvertinta 102 balais, šiuo metu ji yra vertinama 80 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai ir ženkliai sumažėjo, o tai įrodo, jog nuteistasis sugebėjo spręsti turimas problemas ir mažinti kriminogeninius veiksnius. Nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui turėjo įtakos ir tai, jog nuteistasis yra motyvuotas darbui bei finansinių prievolių vykdymui. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam R. K. švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 357-61 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. K. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Visų pirma, būtina pažymėti, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis R. K. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai yra jis nedalyvauja pykčio ir agresijos valdymo programoje. Iš 2020 m. kovo 18 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-54 matyti, jog Komisija, spręsdama šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 8 Komisijos nariai, iš kurių 6 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 80 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar lygiai tiek pat – 40 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų bei privalėtų ženkliai sumažinti. Nuteistojo pakartotino smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Kadangi dar ir šiuo metu nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (80 balų), tai, siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis R. K. iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, įgijo specialybę, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, ankstesnes Komisijos rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. K. anksčiau jau buvo teistas net 7 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 15 metų. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymai. Nuteistajam yra netgi ir būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Šiuo metu nuteistasis atlieka 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip itin linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo ne kartą taikyti tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai. Nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas, tai yra probacijos vykdymo laikotarpiu jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės bei režimo pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto. Apie 6 metus iki dabartinės bausmės vykdymo nuteistasis gyveno kartu su sugyventine ir jos tėvu sugyventinei priklausančiame bute. Konfliktų metu sugyventinė vydavo nuteistąjį iš jos namų, tačiau jis neturėjo kur kitur gyventi, dėl to tarp jų nuolat vykdavo konfliktai. Šiuo metu nuteistasis yra išsiskyręs su sugyventine, todėl, išėjęs į laisvę, jis planuoja apsigyventi pas savo giminaičius, kurių vaikai išėjo gyventi atskirai ir jų bute atsilaisvino vienas kambarys, kuriame nuteistasis ir apsigyventų. Akivaizdu, jog nuosavo būsto neturėjimas sunkins nuteistojo integraciją į visuomenę, kadangi šiuo klausimu jis bus visiškai priklausomas nuo kitų asmenų geros valios ir bet kuriuo metu gali netekti jam suteikto gyvenamojo ploto.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs 12 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybes. Būdamas laisvėje nuteistasis dirbdavo tiek legaliai, tiek ir nelegaliai, jis dažnai keisdavo darbus, neretai būdavo ir nedarbo periodų, kurių metu jis registruodavosi Užimtumo tarnyboje. Nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Paties nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis registruosis Užimtumo tarnyboje bei pats bandys susirasti darbą. Paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą ir motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau tai neduoda jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Juolab, kad ir anksčiau nuteistasis nevengė nelegalaus darbo bei neoficialių pajamų. Tuo abejoti dar labiau verčia tai, jog nuteistasis tebeturi itin didelių finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis tebeturi dar nesumokėtų piniginių baudų, jis taip pat dar yra skolingas už tam tikrus daiktus, kuriuos buvo įsigijęs dalinio išsimokėjimo būdu – du telefonai ir kompiuteris. 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 3 662,98 Eur dydžio civilinis ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 12 633,43 Eur, iš kurių nuteistasis yra teatlyginęs tik menką dalį – 597,92 Eur. Be to, nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo jis niekaip neprisideda. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie gali skatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo, oficialių pajamų bei lemti įstatymams prieštaraujantį jo elgesį. Pažymėtina ir tai, jog per paskutinius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 095,36 Eur, iš kurių jis išleido 966,57 Eur savoms reikmėms. Ši aplinkybė rodo ir tai, jog pats nuteistasis nevengia būti išlaikomas kitų asmenų.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis turi nemažai pažįstamų, su kuriais jis leisdavo laiką vartodamas alkoholinius gėrimus. Paskutinis nuteistojo įvykdytas smurtinis nusikaltimas padarytas būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Pats nuteistasis yra pripažinęs, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui. Akivaizdu, jog nuteistasis turi opią alkoholio vartojimo problemą, kuri turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui, nes yra vienas iš kriminogeninių veiksnių. Bausmės vykdymo metu nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir bandė spręsti turimą priklausomybės nuo alkoholio problemą – lankė savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl galutinio minėtos problemos išsprendimo.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis nesijaučia vienišu. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo buvusia sugyventine, prieš kurią jis ir įvykdė paskutinius kelis smurtinius nusikaltimus. Dėl to jų santykiai buvo labai konfliktiški ir kartu gyventi jie neplanuoja. Nuteistasis dar bendrauja ir su savo tėvu, dėde bei teta. Nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu yra vaikų globos namuose ir nuteistasis su jais bendrauja tik telefonu. Nors nuteistasis ir palaiko minėtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau pasimatymų metu jis nėra lankomas. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, jis pasitiki savimi. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai, jis yra linkęs pasielgti impulsyviai, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui ir dėl to vėliau tenka stipriai gailėtis. Nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes jis nepasimoko iš praeities klaidų. Nuteistojo įvykdytuose nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys bei smurtinio pobūdžio nusikaltimai savo artimoje aplinkoje. Kaltę dėl paskutinio nusikaltimo nuteistasis yra linkęs minimalizuoti bei perkelti aukai – savo sugyventinei teigdamas, jog ši parsivedė draugą į namus ir dėl to kilo jų konfliktas. Nors nuteistasis turi išsikėlęs ateities tikslų, tačiau jie nėra tvirtai apibrėžti.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas ir vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkštų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi du paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni teisės bei režimo pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis); finansiniai sunkumai (priteistos didelės piniginės sumos); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas); alkoholio vartojimo problema (pavartojus alkoholio, išryškėja smurtinis elgesys). Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, nėra maža – daugiau kaip 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo R. K. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. K. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 357-61 dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 357-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. (R. K.).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Malinauskas