Administracinė byla Nr. eA-2095-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00280-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų pakeitimo ir panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pakeisti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 30-TE-77 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1), nurodant, kad jam skiriama tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 30-TE-80 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas iki 2023 m. vasario 14 d. dirbo Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos miesto PK) Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiuoju patruliu, o Įsakymu Nr. 2 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
2.2. Pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas tinkamai neįvertino visų svarbių aplinkybių. Pareiškėjas neneigia fakto, kad sudavė smūgį asmeniui (toliau – ir Nukentėjusysis), tačiau nesutinka su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – ir Imuniteto valdyba) 2023 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-22 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatuotu faktu, jog smūgis visiškai nesipriešinančiam asmeniui buvo suduotas ne dėl neatsargumo, o tyčia. Pareiškėjas smūgį sudavė pastebėjęs, kad asmuo dešinės rankos plaštaką suspaudė į kumštį, asmeniui naudojant necenzūrinę leksiką ir teigiant, kad su juo susidoros (sužalos). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui susidarė įspūdis, kad asmuo sujudėjo link jo, todėl smūgis buvo atliktas instinktyviai.
2.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareigūnų atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, grasinama susidoroti, todėl tokie veiksmai turėtų būti traktuojami kaip psichologinis smurtas pareigūno atžvilgiu. Atsakovas neatsižvelgė į tai, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 1 d. 5 p.).
2.4. Atsakovas nepateikė motyvų, kodėl jam skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribojama konstatavimu, jog padarytas šiurkštus pažeidimas. Kadangi pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, tai turėjo būti įvertinta, kad jam nebūtų paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
2.5. Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, kuris nėra pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar Tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta tinkamai. Tarnybinio patikrinimo išvadą galėjo patvirtinti Klaipėdos AVPK viršininkas arba jo įgaliotas asmuo, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pažeista, šis pažeidimas turėtų būti pripažintas esminiu.
3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
4.1. Atsižvelgdamas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Naujalio 2023 m. sausio 11 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-208 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius 2023 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą pradėti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio R. A. veiksmų.
4.2. 2023 m. sausio 24 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 18 d. pranešimas Nr. 5-PR1-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ bei jo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl 2023 m. sausio 1 d. įvykio, kurio metu apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini), bendraujant su asmeniu, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam vieną kartą ranka suduodant į veidą. Be to, R. A. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl bendravimo su asmeniu metu nebuvo užtikrintas naudojamos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. B0F1EC60990C veikimas.
4.3. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vykdydamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio funkcijas, 2023 m. sausio 1 d., dirbdamas policijos pajėgų vienete L1125, kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiąja patrule G. B., reaguodamas į gautą pranešimą (duomenys neskelbtini), apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini), bendraudamas su Nukentėjusiuoju, R. A. tyčia, be jokio teisėto pagrindo ir būtinumo prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. ant laiptų sėdinčiam Nukentėjusiajam vieną kartą ranka trenkė į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, pasipiktinimą bei pažemino jo orumą. Padaryta išvada, jog R. A. Nukentėjusiojo atžvilgiu tyčia, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą, o ne adekvačią ir proporcingą fizinę prievartą.
4.4. R. A. pademonstravo nepagarbą žmogui bei savo veiksmais sudarė prielaidas atsirasti policijos pareigūno statuso sumenkinimo požymiams. Savo veiksmais R. A. sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio garantijas (Žmogaus asmuo yra neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas) bei iš šių garantijų kylantį draudimą žmogų žaloti, žeminti jo orumą, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnyje įtvirtintą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkte numatytus pagarbos žmogui, teisingumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo principus, Etikos kodekso 6 punkte numatytą pareigūno pareigą ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio (6.1. p.), būti humaniškam (6.2. p.), laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai (6.3. p.), Etikos kodekso 7 punkte numatytą pareigą saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1. p.), visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2. p.), Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 12 punkte numatytos pareigos dorai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte numatytos pareigos laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, nevykdė Klaipėdos AVPK viršininko 2022 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 30-V-44 patvirtintų Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK RS 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigybių aprašymo (toliau – ir Pareigybių aprašymas) 6.1. papunktyje numatytos funkcijos užtikrinti visuomenės saugumą. Policijos pareigūno R. A. veiksmai, kuriais pažeistos aptartų teisės aktų nuostatos, įvertintini kaip tarnybinis nusižengimas, kuriuo šiurkščiai nusižengta pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams.
4.5. Pareiškėjas suprato savo neteisėtus ir netinkamus veiksmus, tačiau juos įvykdė ir taip pažeidė aukščiau aptartų teisės aktų nuostatų reikalavimus. Atlikdamas draudžiamus ir neigiamai vertinamus veiksmus, savo elgesiu ir veiksmais R. A. rodė netinkamą pavyzdį policijos darbuotojams, visuomenei, nesilaikė įstatymų ir dorovės principų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą, matyti, kad R. A. privalėjo užtikrinti tokį savo elgesį, kuris būtų atitikęs teisės aktų reikalavimus, t. y. privalėjo išlikti santūrus, prieš asmenį nenaudoti fizinės jėgos ir nepagarbos.
4.6. Pareiškėjas galėjo veikti kaip to reikalauja teisės aktai ir nebuvo priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja teisės aktai (subjektyvusis pagrindas). Atsižvelgtina ir į tai, kad aptartoje situacijoje R. A. buvo policijos pajėgų vieneto vyresnysis, todėl jis privalėjo rodyti tinkamą pavyzdį kolegei ir juo labiau nerodyti nederamo elgesio su asmeniu. Be kita ko, sugrįžęs į laiptinę ir bendraudamas su Nukentėjusiuoju, R. A. nebuvo įjungęs turimos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės. Tokiais veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963, patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Vaizdo stebėjimo priemonių taisyklės) 23.3. punkto nuostatą, kuria nustatyta, kad bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), pareigūnas privalo užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis.
4.7. Tarnybinio patikrinimo metu buvo atliktas pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių vertinimas. R. A. veiksmuose jo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
4.8. Kadangi pareiškėjo veiksmai atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį ir teisinę sampratą, todėl teisėtai ir pagrįstai jis atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.
4.9. Tarnybinio patikrinimo išvadą 2023 m. vasario 7 d. suderino bei nurodė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2023 m. vasario 9 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-22 „Dėl Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio R. A. veiksmų“, ją 2023 m. vasario 9 d. patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-1262 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.2.2. papunkčiu (tvirtinti tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų tyrimų išvadas;), Tvarkos aprašo 25.1. papunkčiu.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. A. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Imuniteto valdyboje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad pareiškėjas prieš asmenį galimai naudojo fizinį smurtą ir pareikalauta patikrinti medžiagos (duomenys neskelbtini) duomenis bei įvertinti su minėta medžiaga susijusius „BODY“ kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus.
6.2. Įvertinus anoniminiame pranešime nurodytas aplinkybes bei 2023 m. sausio 1 d. vaizdo ir garso įraše Nr. 145438_007 užfiksuotus duomenis, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio pareigūnas R. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš asmenį, galimai pažeidė policijos darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šio pareigūno atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas.
6.3. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila 2023 m. vasario 9 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria už tarnybinio nusižengimo padarymą pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.
6.4. Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-77 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
6.5. Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-80 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
7. Teismas nustatė, kad iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pareiškėjui paskirta už tai, kad vykdydamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio funkcijas, 2023 m. sausio 1 d. dirbdamas policijos pajėgų vienete L1125 kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiaja patrule G. B., reaguodamas į gautą pranešimą, registruotą policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini), apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini), bendraudamas su Nukentėjusiuoju, pažeisdamas tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėjas tyčia prieš jį panaudojo fizinį smurtą: ant laiptų sėdinčiam Nukentėjusiajam vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, pasipiktinimą bei pažemino jo orumą. Po to, paklususiam eiti laukan, einančiam priekyje ir nesipriešinančiam Nukentėjusiajam, pareiškėjas prie sprando pridėjo neveikiantį elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, jį panaudodamas kaip psichinę prievartą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog aukščiau nurodytu būdu pareiškėjas elgėsi nepagarbiai ir nehumaniškai ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, kad žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas įtvirtintą draudimą žmogų žaloti, žeminti jo orumą, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnyje įtvirtintą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principą, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, Etikos kodekso 5 punkte numatytą pagarbos žmogui, teisingumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo principą, 6.1 punkte įtvirtintą pareigūno pareigą ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio, būti humaniškam (6.2 p.), laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai (6.3 p.), 7 punkte numatytą pareigą saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 p.), visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį, kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus, kitus darbuotojus (7.2 p.), Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte numatytą pareigą dorai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte numatytą pareigą laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, nevykdė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigybių aprašymo 6.1 punkte numatytos funkcijos užtikrinti visuomenės saugumą.
8. Teismas vertino, kad nežiūrint į tai, jog 2023 m. sausio 24 d. pareiškėjui įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo turi trūkumų, jame pateikta informacija apie tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nurodytas tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, įvardinti konkretūs veiksmai. Teismas nurodė, kad byloje esantis pareiškėjo paaiškinimas patvirtina, jog iš esmės pareiškėjas suvokė, kuo jis yra kaltinamas ir pateikdamas paaiškinimą, realizavo savo teisę į gynybą.
9. Nors pareiškėjas neigia tyčinį fizinio smurto prieš asmenį panaudojimo faktą, teismas nelaikė, jog smūgio į veidą nesipriešinančiam asmeniui sudavimu bei neveikiančio elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ asmeniui prie sprando pridėjimu pareiškėjas siekė jį sutramdyti. Smūgis Nuketėjusiajam buvo suduotas ne dėl neatsargumo, t. y. ne asmenį bandant sulaikyti ar gintis, o tyčia, jam visiškai nesipriešinant, aiškiai suvokiant, jog asmeniui bus sukeltas fizinis skausmas bei pažemintas jo orumas. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmų nepateisina aplinkybė, kad pareigūnų atžvilgiu Nukentėjusysis vartojo keiksmažodžius, įžeidinėjo pareigūnus, reiškė nerealius grasinimus. Toks elgesys nesuderinamas su pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, statusu, todėl pagrįstai pareiškėjo padarytas nusižengimas kvalifikuotas kaip šiurkštus.
10. Teismas sprendė, kad nesipriešinusio asmens atžvilgiu buvo panaudota ne tik fizinė, bet ir psichinė prievarta, todėl pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas konstatavo, kad nusižengimo negalima laikyti mažareikšmiu, nes pareiškėjo elgesiu ar veiksmais buvo diskredituotas policijos pareigūno statusas ir sumenkintas policijos, kaip institucijos, autoritetas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nelaikė, jog pareiškėjui buvo taikyta neproporcinga, per griežta tarnybinė nuobauda.
11. Teismas taip pat nenustatė, kad nagrinėjamu atveju, atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, skundu ginčijamus įsakymus priėmė kompetentingas pareigūnas, jų turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
III.
12. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
13.1. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas Karolis Likas pateikė argumentus dėl tarnybinio patikrinimo trūkumų, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pagrindą patikrinti, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, to nedarė, t. y. netyrė, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai nustatytos pasekmės – fizinio skausmo sukėlimas, asmens garbės ir orumo pažeminimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė kokiais įrodymais remiantis priėjo išvados, kad pareiškėjas galėjo aiškiai suvokti, kad bus sukeltas fizinis skausmas bei pažemintas orumas. Nukentėjusysis nebuvo apklaustas, nebuvo kreiptasi į medicinos specialistą ar ekspertą, kuris būtų galėjęs kvalifikuotai spręsti, ar pakanka duomenų konstatuoti, jog buvo sukeltas fizinis skausmas. Nustatant fizinio skausmo sukėlimą, būtina remtis konkretaus nukentėjusiojo suvokimu (subjektyviuoju kriterijumi) ir fizinio poveikio gebėjimu paveikti vidutinį žmogų (objektyviuoju kriterijumi), atsižvelgiant į konkretaus nukentėjusiojo fizinius duomenis bei kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nenustatė ir orumo pažeminimo fakto. Kiekvienas asmuo gali skirtingai vertinti jo atžvilgiu atliekamus veiksmus, vienam žmogui tokie patys veiksmai gali atrodyti kaip žeminantys jo orumą, o kitam žmogui veiksmai gali nesukelti jokių pasekmių. Neįmanoma konstatuoti orumo pažeminimo be asmens, kurio atžvilgiu buvo atlikti veiksmai, apklausos, pareiškimo ar kito dokumento. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu Nukentėjusysis nebuvo apklaustas, todėl nebuvo nustatytas jo psichinis santykis su sudavimu per veidą. Visiškai neaišku, ar toks veiksmas to asmens buvo traktuojamas kaip orumo žeminimas. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad tarnybinis nusižengimas sukėlė asmens orumo pažeminimą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo, ar Nukentėjusiojo veiksmai įtakojo pareiškėjo kaltę, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį be kitų aplinkybių būtina atsižvelgti į kaltės laipsnį.
13.4. Pareiškėjas savo veiksmais nepažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, kadangi šioje normoje įtvirtinti bendrieji policijos veiklos principai ir joje nėra suformuota privaloma elgesio taisyklė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šios teisės normos turinio. Šioje teisės normoje yra įtvirtinti bendrieji policijos veiklos principai, kurie yra taikomai policijai kaip sistemai, o ne konkrečiam pareigūnui.
13.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad Etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos darbuotojų etikos komisija ir policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų etikos komisijos (Etikos kodekso 9 p.). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo veiksmai etikos komisijoje nebuvo svarstomi.
13.6. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir visiškai nepasisakė dėl to, ar Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino tokią teisę turintis asmuo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas turi teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus bei tvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadas remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-1262 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, tačiau minėtas įsakymas nėra viešai skelbtas, todėl turėjo būti pateiktas kaip įrodymas byloje, tačiau atsakovas jo kaip įrodymo nepateikė.
13.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas galėjo tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuoti veiksmai, kurie nebuvo nurodyti pranešime (nepagarbus bendravimas įėjus į patalpą). Vien tas faktas, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą, negali patvirtinti, jog teisė į gynybą buvo tinkamai realizuojama. Jeigu pranešime būtų buvęs nurodytas tinkamas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas, pareiškėjas būtų galėjęs pateikti savo veiksmų teisinį vertinimą, o pagal tokį pranešimo turinį, koks buvo pateiktas, pareiškėjas galėjo tik pateikti faktines aplinkybes.
13.8. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik perrašė atsakovo atsiliepimo argumentus nepateikdamas savo argumentų, kodėl skundo motyvus atmetė sutikdamas su atsakovo pozicija. Tačiau tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra griežčiausia nuobauda, sukelianti ilgalaikes pasekmes asmeniui, kadangi pareigūnas iš esmės praranda galimybę karjerą tęsti valstybės tarnyboje, todėl pagrįsta tikėtis, kad teismas ypatingai skirs dėmesį į visas aplinkybes, įvertins visus įrodymus, tačiau to teismas nagrinėjamu atveju nepadarė.
14. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė būtent Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, o ne perrašė atsiliepimo argumentus, kaip nurodo pareiškėjas.
15.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog 2023 m. sausio 18 d. pareiškėjui pateiktame pranešime Nr. 5-PR1-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ būtų neaiškiai ir nesuprantamai nurodytas pažeidimo padarymo laikas ir įtariami neteisėti pareigūno veiksmai. Minimą pranešimą teismas pagrįstai pripažino informatyviu, nepažeidžiančiu tarnybinio patikrinimo procedūros ir pareiškėjo teisių. Ginčo atveju pareiškėjui pateiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo išaiškintos įtarimų dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės bei pateikti argumentai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantui (pareiškėjas) nebuvo suvaržytos ar apribotos gynybos teisės ir jis jas realizavo.
15.3. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo kaltės laipsnį teisingai įvertino kaip aukštą. Pareiškėjas smūgį sudavė bei neveikiantį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ panaudojo ne pirmojo susitikimo su Nukentėjusiuoju metu, o vėliau, todėl toks elgesys negali būti pripažįstamas kaip išprovokuotas, paveiktas susijaudinimo ar šoko būsenos. Ir priešingai, kaip tik po fizinio smurto prieš Nukentėjusįjį panaudojimo, jis, apimtas pykčio, pareigūno atžvilgiu intensyviai ėmė vartoti necenzūrinę leksiką. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai vertino, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš policijos pareigūnų.
15.4. Pareiškėjas smūgį sudavė bei neveikiantį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ Nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo neadekvačiai esamoms aplinkybėms ir neproporcingai esamam pavojui, neatsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjų savybes.
15.5. Duomenys iš mobiliosios vaizdo stebėjimo kameros patvirtina, kad smūgio į veido sritį sudavimu ir elektros impulsinio prietaiso „Taser“ panaudojimu K. B. metu buvo sukeltas fizinis skausmas bei pažemintas žmogaus orumas. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog nuo smūgio K.B. galva pasisuka į dešinę pusę, jis visu kūnu pargriūva (pasvyra) ant laiptų pakopų ir rankomis prisilaiko įsikibdamas į laiptų turėklus. Jeigu ne atrama į laiptų turėklus, K.B. nuo patirto smūgio būtų patyręs kritimą iš aukščio. Iš vaizdo įrašo matyti, jog nuo smūgio į veidą pasikeitė K.B. veido išraiška, jį apėmė pyktis. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo suduotas smūgis K.B. sukėlė jam fizinį skausmą, pasipiktinimą bei orumo pažeminimą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ant laiptų sėdintis K.B. smūgiuoti nesirengė (rankų į kumščius nespaudė ir pan.), pareigūnui nesipriešino, jokios grėsmės nekėlė, todėl įvertinęs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas K.B. atžvilgiu tyčia, be jokio teisėto pagrindo panaudojo būtent fizinį smurtą, o ne būtiną, adekvačią ir proporcingą fizinę prievartą. Nepagrįstas, perteklinis ir neproporcingas fizinės jėgos naudojimas prieš asmenį, jau nekalbant apie smurtą jo atžvilgiu, žemina žmogaus orumą ir yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Elektrošoko įtaiso naudojimas prieš asmenį yra ypač sunkios formos netinkamas elgesys galintis sukelti stiprų skausmą ir žiaurias kančias. Šie draudimai pagrįsti Generalinės Asamblėjos priimta Visų asmenų apsaugos nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo deklaracija, pagal kurią: „(Toks veiksmas yra) žmogaus orumo įžeidimas ir yra smerkiamas kaip Jungtinių Tautų Organizacijos įstatų tikslų pažeidimas ir kaip Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose) paskelbtų žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių pažeidimas“ (pavyzdžiui, toks veiksmų vertinimas suformuotas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendime byloje Sokolovas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10049/20)).
15.6. Vadovaujantis Policijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti policijos veiklos principai yra taikomi ir kiekvienam policijos pareigūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principus.
15.7. Teisės aktai numato, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojai turi teisę priimti sprendimą pareigūno atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, tuo pačiu jie turi teisę tvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisinį reglamentavimą ir teisingai sprendė, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista. Be kita ko, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 5-V-1262 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ yra skelbiamas viešai adresu, priešingai nei tai nurodo pareiškėjas.
15.8. Esant panašioms ginčo bylai aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, kuris apeliacine tvarka buvo patikrintas Vilniaus apygardos teisme ir 2020 m. kovo 17 d. minimo teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-891/2020, paliktas nepakeistas, policijos pareigūnas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį. Esamu atveju atsakovas 2023 m. vasario 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes atsižvelgus į informacijos patikslinimo metu surinktą medžiagą ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad pareigūno R. A. veiksmuose nors ir įžvelgiama BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, tačiau atlikus tarnybinį patikrinimą ir įvertinus pareigūno veiksmus pareigūnas R. A. atleistas iš vidaus tarnybos už tarnybinio nusižengimo padarymą, o Nukentėjusiojo skundas ar pareiškimas (reglamentuota BK 167 straipsnio 1 dalyje) negautas, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta. Akivaizdu, jog esant K.B. pareiškimui (skundui) ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas ir pareiškėjo (apelianto) veiksmų įvertinimas būtų atliktas teisme.
15.9. Savo veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, pareiškėjas (apeliantas) sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Elgesys, kai pareigūnas, turėdamas suprasti visą jam skirtą atsakomybę tyčia naudoja fizinę prievartą, smurtą yra nesuderinamas su policijos pareigūnų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetą ir nėra mažareikšmis. Toks valstybės tarnautojo elgesys yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Ginčas šioje byloje kilo dėl teritorinės policijos įstaigos viršininko įsakymų, kuriais pareiškėjui - policijos pareigūnui - skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš vidaus tarnybos) šiurkščiai nusižengus pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, ir pareiškėjas atleistas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiamais įsakymais pareiškėjas pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nusižengimo faktas neabejotinas, esminių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų nenustatyta.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neneigia tarnybinio nusižengimo fakto, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo, ar Nukentėjusiojo veiksmai įtakojo pareiškėjo kaltę (necenzūriniai žodžiai, grasinimai susidoroti ir panašus veiksmai), kad pirmosios instancijos teismas netyrė kai kurių tarybinio nusižengimo sudėties elementų (pasekmių: sukelto fizinio skausmo bei pažeminto orumo), apeliantas taip pat nesutinka su jam kvalifikuotu Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu, akcentuoja, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė) išsamiai aptarti ir išdėstyti Išvadoje. Nustatyta, kad pareiškėjas R. A. tarnybos metu, vykdydamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio funkcijas, 2023 m. sausio 1 d., dirbdamas kartu su patrule G. B., reaguodamas į gautą pranešimą, registruotą Policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini), apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini), bendraudamas su asmeniu, be jokio teisėto pagrindo ir būtinumo panaudojo prieš Nukentėjusįjį fizinį smurtą, tai yra, ant laiptų sėdinčiam Nukentėjusiajam vieną kartą ranka trenkė jam į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, pasipiktinimą bei pažemino jo orumą. Po to, paklususiam eiti laukan, einančiam priekyje ir nesipriešinančiam Nukentėjusiajam, R. A. pridėjo prie sprando neveikiantį elektros impulsinį prietaisą „Tazer“. Minėto įvykio metu pareigūnas su K. B. elgėsi nepagarbiai ir nehumaniškai. Toks elgesys nesuderinamas su pareikėjo, kaip policijos pareigūno, statusu, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintas garantijas, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnyje, Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Etikos kodekso 5, 6.1–6.3, 7.1, 7.2 punktuose, Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte bei Pareigybių aprašymo 6.1 punkte įtvirtintomis policijos pareigūno pareigomis bei veiklos principais.
21. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija padaryto tarnybinio nusižengimo fakto ir pripažįsta, kad fizinį smurtą prieš Nukentėjusįjį panaudojo nepagrįstai. Ginčo šalys iš esmės nesutaria dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros teisėtumo bei dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos– proporcingumo.
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo veiksmų tarnybinio patikrinimo medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą, procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie būtų turėję esminės įtakos pareiškėjo teisėms, ar būtų lėmę šios procedūros neteisėtumą, nenustatyta. Pareiškėjas iš esmės suprato, dėl kokių jo veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas , turėjo teisę duoti paaiškinimus ir ja pasinaudojo. Taigi, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
23. Administracinių teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5486-556/2019).
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta pati griežčiausia Vidaus tarnybos statute įtvirtinta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, jis buvo skatintas 6 kartus, tarnauja policijoje nuo 2015 metų, teigiamai charakterizuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinė nuobauda, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris jau turi įgijęs tam tikrą išsilavinimą ir patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas vienkartinis pareiškėjo elgesys yra netoleruotinas ir nesuderinamas su policijos pareigūno užimamu statusu, tačiau įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, be kita ko pareiškėjo neteisėtų veiksmų trukmę ir pobūdį, kaltės laipsnį, jo teigiamą charakteristiką, Nukentėjusiojo agresyvų elgesį ir grasinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus pareiškėjui ir švelnesnę tarnybinę nuobaudą.
26. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, visumą byloje nustatytų aplinkybių bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslas būtų pasiektas perkeliant pareiškėją į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, iš dalies tenkinant pareiškėjo skundą, pakeičiant Įsakymu Nr.1 paskirtą tarnybinę nuobaudą bei panaikinant Įsakymą Nr.2.
27. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
28. Teismas negali perimti vidaus administravimo funkcijų iš atsakovo ir negali nurodyti, kaip konkrečiai turi būti įvykdyta tokia tarnybinė nuobauda, t. y. į kokias konkrečias žemesnes pareigas perkeltinas pareiškėjas. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas teismo sprendimu grąžintinas į pareigas, kurias jis ėjo iki neteisėto atleidimo, o atsakovas, grąžinęs pareiškėją į šias pareigas, turi nedelsdamas spręsti dėl to, į kokias žemesnes pareigas perkelti pareiškėją.
29. Pripažinus, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – buvo neproporcinga, pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos laikytinas neteisėtu, todėl spręstina dėl pareiškėjo teisių gynimo būdo šiuo aspektu. Pareiškėjas skunde reikalavo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo.
30. Vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
31. Bylos duomenimis pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas 2023 m. vasario 14 d. Pagal byloje pateiktą Klaipėdos AVPK pažymą, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis iki atleidimo sudarė 85,84 Eur už darbo dieną ir 1 794,06 Eur už mėnesį. Už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui kompensacija priteistina nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., t. y. už 6 pilnus mėnesius 10 764,36 Eur (1 794,06 Eur x 6) ir už 14 darbo dienų 1 287,60 Eur (85,84 Eur x 15), t. y. iš viso 12 051,96 Eur kompensacijos už priverstinę pravaikštą. Taip pat kompensacija priteistina ir už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki įvykdymo dienos- po 85,84 Eur už darbo dieną.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. A. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-77 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“, R. A. paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – į tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.
Panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 30-TE-80 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Grąžinti pareiškėją R. A. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas.
Priteisti pareiškėjui R. A. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją: už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. - 12 051,96 Eur (dvylika tūkstančių penkiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt šešis centus), taip pat po 85,84 Eur už kiekvieną darbo dieną iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Arūnas Sutkevičius