Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-856-2006].doc
Bylos nr.: 2K-856/2006
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-856 / 2006

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14. 5. (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,

gynėjui Č. Petroniui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, o pagal BK 159 straipsnį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė:

 

              A. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 22 d., susitaręs su V. K. padaryti sunkų nusikaltimą – pagrobti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, kartu su V. K. subūrė keturių asmenų grupę ir su V. K. koordinavo jų veiklą. V. K. ir A. V. pastarojo vairuojamu automobiliu ,,Opel Vectra“ (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo 22 d. nuvyko į Uteną ir į Anykščius, kur V. K. palenkė padaryti nusikaltimą J. G. ir M. V. bei susitarė, kad jie 2004 m. kovo 22 d. vakare, panaudodami fizinę prievartą ir specialiai žmogui pritaikytą priemonę – pipirines dujas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Kupiškio raj. (duomenys neskelbtini) pagrobs pinigus. A. V. vairuodamas minėtą automobilį atvežė nusikaltimo vykdytojus J. G. ir M. V. į Kupiškį, o po to jo vairuojamu automobiliu ,,Renault 11“ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur su V. K. pranešė J. G. ir M. V., kad parduotuvėje dirba viena pardavėja, nurodė taką, kuriuo galima patekti į parduotuvę, o po nusikaltimo padarymo saugiai pasitraukti iš nusikaltimo vietos, kur jų lauks automobilis ,,Renault“. J. G. ir M. V. nusikalstamais veiksmais pagrobė iš (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Kupiškio raj. (duomenys neskelbtini) tur: pinigus – 677,16 Lt, o M. V. pagrobė 210 Lt vertės telefoninių pokalbių sąskaitų pildymo kortelių.

              Kasaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes baudžiamojoje byloje nėra įrodymų patvirtinančių jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

              Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti, nes jis nedalyvavo ir nesuprato, kad yra susijęs su kokia nors nusikalstama veika, todėl negali atsakyti už kitų asmenų padarytą nusikaltimą. Jis pripažįsta, kad V. K. prašymu nuvyko į Uteną ir Anykščius ir iš ten paėmė jo draugus J. G. ir M. V., tačiau apie jų planuojamą ar organizuojamą nusikaltimą – plėšimą, informuotas nebuvo. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nepripažino esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu Kupiškio rajono apylinkės teismo padarytos liudytojų V. V., J. G., V. K. apklausų, nes buvo pažeisti BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai ir tuo pagrindu pažeistas įrodymų vertinimo principas (BPK 20 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuojama, kad V. K., M. V., J. G. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, neišsamūs, tačiau teismas nesiima veiksmų siekdamas pašalinti esančius esminius prieštaravimus tarp jo ir kitų asmenų duodamų parodymų.

 

Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

 

              Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo

 

              Kasaciniame skunde nuteistasis A. V., neigdamas savo kaltę dėl inkriminuoto nusikalstamo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, savaip pateikia faktines bylos aplinkybes ir tuo pagrindu nurodo, kad minėto nusikaltimo nepadarė. Nagrinėdamas bylą kasacinis teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo A. V. kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

 

              Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 326 straipsnio 6 dalies nuostatų esminių pažeidimų

 

              BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjant A. V. bylą pirmosios instancijos teisme buvę grupės dalyviai - M. V., V. K., J. G., kurie dėl to paties nusikaltimo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu jau buvo nuteisti ir atlieka bausmę, apklausti kaip liudytojai ir įspėti už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Kolegija pažymi, kad nurodytomis aplinkybėmis nuteistojo apklausimo procesinė padėtis BPK normomis nėra sureguliuota, tačiau toks asmuo gali būti apklausiamas, bet negali būti įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kasacinio teismo nuomone, apklausus M. V., V. K., J. G. kaip liudytojus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes jis nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo nuosprendžio, todėl naikinti teismų sprendimus pagrindo nėra.

Kasacinio skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatavęs, jog M. V., V. K., J. G. duoda nenuoseklius, prieštaringus, neišsamius parodymus, ir turėjo atlikti įrodymų tyrimą, atmestinas.

Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimą privalu atlikti tais atvejais, kai nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė arba nevisiškai ištyrė visas bylos aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles, ir nenustatė, kad teismas byloje nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos.

              Taigi darytina išvada, kad nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo A. V. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

              Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Pranas Kuconis

 

 

                                                                                                                                            Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas