Civilinė byla Nr. e2-1086-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00250-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ direktoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Salinta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Salinta“ direktorius A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Salinta“.
2. Ieškinį grindė tuo, kad UAB „Salinta“ paskutinius dešimt metų veikė nuostolingai, todėl atsakovė buvo ir yra pradelsusi atsiskaityti įvairiems kreditoriams apie 0,5 mln. Eur, įskaitant ir atsakovės darbuotojus, su kuriais pilnai neatsiskaityta nuo 2019 m. spalio mėn. Šiuo metu atsakovė veiklos nevykdo ir nėra pajėgi įvykdyti įsipareigojimų, yra nemoki ir jai turėtų būti keliama bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Salinta“ direktoriaus A. M. pareiškimą atsakovei UAB „Salinta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus reikalavimus, t. y, jog kiekvienam kreditoriui pateikė pranešimą, kuriame būtų nurodytos juridinio asmens neįvykdytos prievolės ir pažymėta, kad, jeigu per pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
5. Iš ieškovės pateikto UAB „Salinta“ kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad UAB „Salinta“ yra skolinga ne tik ieškovės nurodytiems kreditoriams, kuriems išsiųsti pranešimai, tačiau ir visai eilei kitų kreditorių, kurių sąrašo ieškovė nepateikė, t. y. ne visi bendrovės kreditoriai buvo informuoti apie bankroto proceso inicijavimą.
6. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad yra tenkinama bent viena iš JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių JANĮ 8 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos JANĮ nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos ir neturi teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Salinta“ iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantės ieškovės UAB „Salinta“ direktorius A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė pripažįsta ir patvirtina teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad ne visi atsakovės kreditoriai buvo informuoti apie bankroto proceso iniciavimą, tačiau, mano, kad ši aplinkybė negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
7.2. Toks formalus įstatymo aiškinimas neatitinka tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje, tiek ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės vadovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, įgyvendindamas įstatyme nustatytą imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 6 straipsnis).
7.4. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, raštu informavo pagrindinius kreditorius, kurių reikalavimai viršija daugiau nei pusę visų kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau nei su vienu iš jų nepavyko susitarti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
7.5. Ieškovė, siekdama pašalinti formalų pažeidimą, po skundžiamos nutarties priėmimo registruotu paštu išsiuntė pranešimą visiems kreditoriams, tai patvirtina pridedami pranešimai ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ išsiųstos korespondencijos sąrašas su kvitu.
7.6. Tiek apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek apie teismo atsisakymą priimti pareiškimą, ieškovė informavo visus akcininkus, išsiųsdama ir skundžiamą teismo nutartį; siūlė akcininkams sušaukti akcininkų susirinkimą, nesilaikant įstatyme nustatytų terminų, kuriame iki skundo padavimo termino pabaigos būtų atšauktas iš vadovų ir jam nereikėtų skųsti atitinkamos nutarties (nereikėtų įgyvendinti įstatyme nustatytos pareigos kelti bankroto bylą) ar būtų priimti kiti sprendimai. Tačiau akcininkai nesiima spręsti jokių klausimų nei dėl ieškovės vadovo atleidimo, nei dėl atsakovės mokumo atkūrimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, jog nebuvo tinkamai pasinaudota JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, atsisakė priimti ieškovės UAB „Salinta“ direktoriaus A. M. pareiškimą atsakovei UAB „Salinta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, ieškovės vadovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame be kita ko prašo priimti dokumentus (pranešimus kreditoriams; AB „Lietuvos paštas“ registruotos siuntos priėmimo sąrašą su kvitu), patvirtinančius, jog ieškovės vadovas visiems be išimties kreditoriams išsiuntė pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą. Šie įrodymai atsirado po nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo.
13. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir atsižvelgdamas į tai, kad šie įrodymai atsirado po nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau, konstatuoja, kad jie gali būti reikšmingi sprendžiant atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškimo priėmimu, vertinant įrodinėjamas aplinkybes, be to, byla vedama elektroniniu būdu, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima į bylą ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pirmieji pranešimai bendrovės kreditoriams išsiųsti 2020 m. sausio 16 d., o pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo gautas 2020 m. balandžio 28 d., galiojant JANĮ, todėl taikytinos šio įstatymo nuostatos.
17. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis).
18. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 8 straipsnio 3 dalį susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės vadovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, konstatavęs, kad ieškovė neinformuodama visų bendrovės kreditorių apie bankroto proceso iniciavimą nesilaikė JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl šios faktinės aplinkybės – visų bendrovės kreditorių neinformavimo, ginčo nėra, tačiau apeliantės vadovas mano, kad pakako raštu informuoti pagrindinius kreditorius, kurių reikalavimai viršija gerokai daugiau kaip pusę visų reikalavimų ir nei su vienu iš jų nepavykus susitarti, jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pirmosios instancijos teismo pateiktas įstatymo aiškinimas yra per daug formalus.
20. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto procesine pozicija iš esmės sutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės vadovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, vien formaliai nustatęs, jog ne visi atsakovės kreditoriai buvo informuoti apie bankroto proceso iniciavimą, nevertindamas informuotų kreditorių turimų reikalavimų bei realios galimybės su kreditoriais pasiekti tarpusavio susitarimą.
21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. sausio 16 d. išsiuntė pranešimus AB „Lietuvos draudimas“, advokatų kontorai TGS Baltic, A. Š. įmonei, UAB „Acetilenas plius“, UAB „ATEC Engineering“, UAB „Axis“, UAB „Bangos“ energetikai, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Dorsana“, UAB „Kautra“, UAB „Litchema“, UAB „Polygrade“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Polistera“, Telia Lietuva, AB, Lietuvos ir Vokietijos UAB „TIDLO“, R. A. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Vailendas“, UAB „VILKRITIS“, UAB „ALMECHA“, akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“, Šiaulių pramonininkų asociacijai, UAB „VOIL“, GNB TECH CO., LTD, Combi work Oy, t. y. raštu informavo pagrindinius kreditorius, kurių reikalavimai viršija daugiau kaip pusę visų reikalavimų dydžio, tačiau nei su vienu iš jų nepavyko susitarti. Ieškovės vadovo teigimu, nesusitarus su didžiausiais kreditoriais, net ir susitarus su visais likusiais kreditoriais, kurie nebuvo informuoti, rezultatas būtų toks pats. Juo labiau, kai bendrovei nepavyko susitarti ir su didžiausiu savo kreditoriumi – UAB „Bangos“ energetikas, be šio susitarimo jokia tolimesnė veikla nėra galima, nes ši bendrovė yra vienintelė elektros energijos tiekėja atsakovei priklausantiems ir veikloje naudojamiems įrenginiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės lemia, jog nors ir ne visų atsakovės kreditorių informavimą apie bankroto proceso iniciavimą, formaliai negalima laikyti atitinkančiu JANĮ 8 straipsnio reikalavimus, tačiau šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamu pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
22. JANĮ įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., o tai reiškia, jog pranešimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo surašyti ir išsiųsti praėjus vos keliolikai dienų po naujojo įstatymo įsigaliojimo. Viena vertus, kreditoriai nepateikė jokios pozicijos dėl jiems išsiųstų pranešimų dėl bankroto bylos iškėlimo, įskaitant pageidavimus sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Kita vertus, bankroto procesas neteismine tvarka negali vykti dėl atsakovės atžvilgiu teismuose nagrinėjamų bylų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame kontekste griežtas JANĮ 8 straipsnio taikymas, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmimo klausimą, nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais. Be to, ieškovės vadovas, siekdamas pašalinti formalų pažeidimą po skundžiamos nutarties priėmimo, registruotu paštu išsiuntė pranešimą visiems be išimties kreditoriams ir prie atskirojo skundo pridėjo AB „Lietuvos paštas“ išsiųstos korespondencijos sąrašą su kvitu.
23. Nagrinėjamu atveju protinga ir tikslinga būtų tokį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priimti ir, jau išsprendus šio pareiškimo priėmimo klausimą, sudaryti šalims galimybę išreikšti savo poziciją tiek dėl procedūrinių reikalavimų iškeliant UAB „Salinta“ bankroto bylą, tiek dėl JANĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų galimybių išvengti teisminio bankroto proceso, t. y. susitarimo dėl pagalbos sudarymo arba sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo. Atitinkamai, įvertinus kreditorių poziciją, turėtų būti sprendžiama dėl tolimesnės teisminio bankroto proceso eigos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tuo atveju, jei kreditoriai nurodytų, jog jie ketina sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, turėtų būti vertinamas tokių ketinimų realumas. Taip pat atskirai paminėtina, kad aplinkybė, jog ieškovės vadovas kreipėsi su ieškiniu į teismą įgyvendindamas jam įstatyme nustatytą imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pati savaime pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
24. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės vadovo atskirąjį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, UAB „Salinta“ direktoriaus A. M. atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ direktoriaus A. M. pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Salinta“ priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ (juridinio asmens kodas 134804728) direktoriui A. M. 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3.
Teisėja Asta Radzevičienė