Administracinė byla Nr. I-173-162/2012

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00418-2011-2

         Procesinio sprendimo kategorija 14.7; 35.3;74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovui Algimantui Gedvilui, 2012 m. gegužės 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.R. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-407 panaikinimo.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

n u s t a t ė :

        pareiškėja skundu (b.l. 6-8) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T2-407 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimo Nr. T2-409 „Dėl pavedimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo“, kuriuo nuspręsta pavesti savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti teritorijos prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planavimą, numatant du atskirus sklypus – gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.

        Pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas pažeidžia jos interesus ir prieštarauja teisės aktų normoms. Nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-409 1 punktu buvo pavesta savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planavimą, o ginčijamu sprendimu minėto sprendimo 1 punktas pakeistas, pavedant savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti minėtos teritorijos detalųjį planavimą, numatant du atskirus sklypus gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso prekybos paviljonas, esantis (duomenys neskelbtini), t.y. teritorijoje, kurioje ginčijamu sprendimu numatyta suplanuoti du atskirus gyvenamosios paskirties žemės sklypus, todėl jos veikla nurodytoje vietoje nebus galima. Prekybos paviljonas buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, 2001 m. birželio 6 d. priimtas eksploatuoti. 2002 m. liepos 23 d. prie šio pastato buvo išnuomotas 122 m2 žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 14 d. atlikta prekybos paviljono ekspertizė, kuri nustatė pastato gyvavimo trukmę – 40 metų bei konstatavo, jog prekybos paviljonas atitinka statinio sąvoką. Jai nuosavybės teise priklausančio pastato nukėlimas galimas tik esant viešajam interesui, naudojamą žemės sklypą paimant visuomenės poreikiams. Teigia, kad ginčijamas sprendimas, nenumatantis esamų komercinės paskirties statinių eksploatavimo bei naujų statybos ir numatantis tik žemės sklypų formavimą prie esamų daugiabučių gyvenamųjų namų, suformuojant prie jų aiškiai per didelę teritoriją, prieštarauja detaliojo planavimo tikslams. Mano, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

        Pareiškėja, tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 107), į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėja pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki jos pasveikimo nurodydama, kad jai nedarbingumas pratęstas iki 2012 m. birželio 1 d., tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė (b.l. 108). Teismui pareiškėja yra pateikusi tik pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui 2012 m. gegužės 1-7 d. dienomis (b.l. 98) bei medicininį pažymėjimą apie nedarbingumą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. kovo 7 d. (b.l. 86). Pareiškėjos prašymu bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas penkiuose teismo posėdžiuose (2012 m. sausio 2 d. dėl jos atstovo advokato atostogų; 2012 m. sausio 30 d. dėl to, kad pareiškėja nesurado kito advokato, nes su ankstesniuoju atstovu sutartis buvo nutraukta; 2012 m. kovo 5 d., balandžio 16 d. bei gegužės 7 d. teismo posėdžiai atidėti dėl pareiškėjos ligos – b.l. 54, 81-82, 88-89, 93-94, 101). Klaipėdos apygardos administracinis teismas, 2012 m. gegužės 7 d. atidėjęs bylos nagrinėjimą, raštu išaiškino pareiškėjai Administracinių bylų teisenos 78 straipsnio 3 dalies bei 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, paprašė pateikti duomenis, ar yra sudaryta atstovavimo sutartis, pateikti teismui įrodymus, kurių nėra pateikusi ir pareikšti nuomonę dėl to, ar pati asmeniškai nori dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 102). Pareiškėja jokių naujų įrodymų nepateikė ir nenurodė, kad pageidautų pateikti teismo posėdyje, tik paprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali atidėti  bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kai be jų negalima nagrinėti bylos arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, nenustatė bylos atidėjimo pagrindų, todėl pareiškėjos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintas.

        Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės tarybos atstovas Algimantas Gedvilas prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

        Atsakovė atsiliepime į skundą (b.l. 43-44) nurodo, jog pareiškėjai teisines pasekmes gali sukelti tik nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas, o ginčijamu tarybos sprendimu savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti teritorijos prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planavimą, numatant du atskirus sklypus gyvenamosios teritorijos – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybai. Teigia, jog teritorijos, dėl kurios kilo ginčas, planavimo procesas prasidėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-779 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) rengimo ir įpareigojimo viešojo pirkimo komisijai“. Teritorijų planavimo procesas yra viešas ir Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Teigia, jog pareiškėja detaliojo planavimo organizatoriui neteikė jokių pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų, o ginčijamas sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia.

        Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant.

        Teisėjų kolegija konstatuoja

        Byloje kilęs ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T2-407 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimo Nr.T2-409 „Dėl pavedimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) panaikinimo kuriuo nuspręsta pakeisti ankstesnio sprendimo 1 punktą ir pavesti savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti teritorijos prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planavimą, numatant du atskirus sklypus gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

        Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau aptariamos įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad administracines bylas nagrinėjantis teismas privalo nustatyti kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos pareiškėjo nurodytu būdu. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

        Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 25 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-409 „Dėl pavedimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini)“ nusprendė pavesti savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planavimą (b.l. 11). Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas minėtą sprendimą, 2010 m. gruodžio 7 d. priėmė įsakymą Nr. A1-779 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), rengimo ir įpareigojimo viešojo pirkimo komisijai“, kuriuo nusprendė organizuoti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį teritorijų planavimą. Planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Taip pat savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo viešojo pirkimo komisiją organizuoti ir vykdyti viešojo pirkimo procedūras – parinkti rangovą nurodytos teritorijos detaliajam planui rengti (b.l. 45). Skundžiamu Sprendimu, t.y. 2011 m. spalio 27 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-407 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė pakeisti 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. T2-409 ir 1 punktą išdėstė taip: „Pavesti savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti teritorijos prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais – kioskais – užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planavimą, numatant du atskirus sklypus gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ (b.l. 10). Kaip matyti iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. posėdžio protokolo (b.l. 12-17) klausimas dėl minėtos teritorijos detaliojo plano pradėtas spręsti Vyriausybės atstovo įpareigojimu ir savivaldybės tarybai reikėjo nuspręsti dėl žemės sklypo paskirties formavimo. Po ilgų svarstymų ir diskusijų savivaldybės tarybos nariai pritarė sprendimui prie daugiabučių gyvenamųjų namų formuoti du atskirus žemės sklypus, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos.

        Iš pareiškėjos skundo motyvų matyti, jog ji mano, kad savivaldybės tarybos sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises, nes ginčo teritorijoje stovi jai priklausantis prekybos paviljonas, o detaliuoju planu nustačius žemės sklypams gyvenamąją paskirtį jos komercinė veikla bus negalima. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D.R. buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurias buvo išnuomota valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini). Paskutinė valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2002 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-24). Žemės sklypas, 0,0122 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) išnuomotas 3 metams, sutartis nustojo galioti 2005 m. liepos 23 d. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 60-61; 67, 69). Pareiškėjai pateikti atsakymai, jog išnuomojamas gali būti teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas (b.l.59, 62-65; 66).

        Prekybos pastato projekto duomenimis (b.l. 18-21) nustatyta, jog ginčo žemės sklype stovi statinys – 96 m2 ploto laikinas prekybos paviljonas. Laikinas prekybos paviljonas priimtas eksploatuoti 2001 m. birželio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 139 (b.l. 22). Pareiškėja, remdamasi dalinės ekspertizės, kurią atliko UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 14 d. aktu (b.l. 29-31), argumentuoja, jog prekybos paviljonas nėra laikinas statinys, kadangi jo gyvavimo trukmė nurodyta 40 metų, todėl pastato nukėlimas galimas tik esant visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios administracinės bylos ginčo dalyku nėra prekybos paviljonas, nes ginčo dalykas yra aiškiai apibrėžtas pačios pareiškėjos skunde. Byloje nagrinėjamas tik skundžiamas aktas, t.y. 2011 m. spalio 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-407. Todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar ginčijamu sprendimu yra pažeidžiami pareiškėjos interesai.

        Teritorijų planavimo įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Pažymėtina, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta pavesti savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti teritorijos prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir laikinais statiniais užimtos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planavimą, numatant du atskirus sklypus gyvenamosios paskirties teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Toks pavedimas savivaldybės administracijos direktoriui vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu, nėra priskiriamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

        Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimas yra pirminis dokumentas teritorijų planavimo procese, jame neužfiksuotos preliminarios planuojamos teritorijos ribos, nepatvirtintas detalusis planas. Ginčijamas sprendimas parengiamojoje teritorijos planavimo proceso stadijoje vertintinas kaip prielaida galutiniam dokumentui – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui, kuriuo galėtų būti įtakojamos pareiškėjos teisės.  Ginčijamas sprendimas pareiškėjai nesukelia materialinių teisinių pasekmių, jis yra tik prielaida pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas – vieni jų – tai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, todėl pareiškėjai materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.

        Akivaizdu, jog pareiškėjos ginčijamas sprendimas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, tik vienas iš administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011, kurioje inter alia buvo vertinti teritorijų planavimo proceso etape (parengiamajame) priimtų aktų (sprendimų, kuriais buvo leista užsakyti detalųjį planą, nustatyti planavimo tikslai, nustatyta atlikti viešą svarstymą su visuomene ir apie rengiamą planavimą skelbti rajoninėje spaudoje, taip pat pateikti paruoštą planą tvirtinti savivaldybės tarybai) teisėtumas ir pagrįstumas.

        Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę Teritorijų planavimo įstatymo, Taisyklių nustatyta tvarka pasinaudoti procedūromis rengiant detalųjį planą, kad nebūtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai dėl ginčo žemės sklype stovinčio statinio.

        Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl reikalavimas panaikinti 2011 m. spalio 27 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-407 atmestinas kaip nepagrįstas.

        Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

        pareiškėjos D.R. skundą atmesti.

        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

              Teisėjos                                                                                        Dalia Gumuliauskienė

                                                                                           Eglė Kiaurakytė

                                                                                           Vida Stonkuvienė