Civilinė byla Nr. e2-5634-911/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03374-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Kristina Serdiukienė,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 52,99 Eur žalą ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo datos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017-04-11 viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (LR CPK 142 str. 4 d.).
Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, kad periodu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-01 atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 52,99 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-08-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, laikotarpiu kai buvo suteikta paslauga, nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-12-14 įsakymu Nr. VA-112 nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos, todėl, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26-27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuojama, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (52,99 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs visą PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 52,99 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 52,99 Eur (penkiasdešimt du eurai 99 centai) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783981, sumokant priteistos žalos dydį Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 centų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas V. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Serdiukienė