Civilinė byla Nr. 3K-3-419/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
78.2.1; 20.3.6; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. C. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. C.,
trečiasis asmuo L. C., dėl priteisto išlaikymo
nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo G. C. priešieškinį
ieškovei A. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui
sumažinimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė padidinti
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K. nuo 400 Lt iki 1500 Lt per mėnesį, mokėtiną nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo
priėmimo dienos iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis: atsakovo šeimos pajamos
padidėjo, o ieškovės - sumažėjo. Be to, augant sūnui, jo poreikiai didėja,
todėl būtinas už vidutinę minimalią algą didesnis išlaikymas. Ieškovė teigė,
kad ji rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga,
higiena, sveikatos priežiūra ir pan.) bei jo laisvalaikiu, poilsiu, gabumų
lavinimu, leidžia į mokyklą, todėl, atsižvelgdama į tai, jog sūnaus išlaikymui
nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio vidutiniškai kas mėnesį
išleidžia 1306 Lt, prašė padidinti priteistą išlaikymą.
Atsakovas priešieškiniu
prašė sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteistą išlaikymą nuo 400 Lt iki 200 Lt per mėnesį, mokėtiną nuo 2009 m. spalio 28 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas teigė, kad nuo šio teismo sprendimo
priėmimo dienos pablogėjo jo turtinė padėtis: UAB „Regiono keliai“ ir UAB
„Geras plotas“ jam mokamas darbo užmokestis mažėja, o iš sutuoktinės gaunamo 2000 Lt darbo užmokesčio 1400 Lt išskaitoma už hipoteka apsaugotą būsto kreditą. Iš šių lėšų atsakovas turi išlaikyti ne tik sūnų G. K., tačiau ir tris dukteris (E. (duomenys
neskelbtini), R., (duomenys neskelbtini), A., (duomenys
neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį
patenkino iš dalies ir sumažino iš atsakovo vaikui kas mėnesį mokamą išlaikymą iki
300 Lt, priteisdamas šias įmokas nuo 2009 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovė beveik dvejus
metus nedirbo, o atsakovo pajamos ir turtinė padėtis pablogėjo. Išvadą dėl
atsakovo turtinės padėties pablogėjimo teismas grindė nurodydamas, kad atsakovas
turi išlaikyti du nepilnamečius ir vieną aukštojoje mokykloje studijuojantį pilnametį
vaiką, tačiau nekilnojamojo turto, automobilių, UAB „Geras plotas“ akcijų
neturi, atsakovo pajamos nuo 2008 metų nuolat mažėjo. Teismas taip pat sprendė,
kad ieškovės pateikti duomenys apie vaiko išlaikymo išlaidas yra neaiškūs ir nekonkretūs.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir ieškinį
patenkino iš dalies, padidindamas iš atsakovo vaikui priteistą išlaikymą nuo 400 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki sūnaus pilnametystės. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai neįvertino vaiko poreikių (nuo 2007 m. spalio 1 d. jis sportuoja, nes dėl sveikatos būtina atlikti korekcines pratybas ir
plaukioti baseine), neatsižvelgė į tai, jog ieškovė viena rūpinasi sūnaus
būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos
priežiūra ir pan.) bei jo laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Taip pat teisėjų
kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant
į atsakovo amžių, užsiėmimą (specialybę), valdomą nekilnojamą, kilnojamą turtą
bei ganėtinai sunkią ieškovės turtinę padėtį, negalima laikyti, jog 300 Lt dydžio išlaikymas sūnui atitiktų jo būtinuosius poreikius. Gana geros atsakovo turtinės padėties
ir 500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo proporcingumo, kolegijos nuomone, nepaneigia tai, kad atsakovas privalo išlaikyti dar dvi nepilnametes dukteris, taip
pat tai, kad atsakovo šeima, valdanti privatų verslą (UAB „Geras plotas“
akcijas), didelės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turi trumpalaikių finansinių
įsipareigojimų kreditoriams.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismai nepagrįstai padidino nustatytą
išlaikymo dydį, nes nenustatė CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų
sąlygų, t. y. nenustatė papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, o rašytiniai
įrodymai patvirtina kasatoriaus ir jo šeimos turtinės padėties pablogėjimą.
2.
Teismai netinkamai taikė CK 3.192
straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų
turtinės padėties principą, netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį
patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad
ieškovė yra sveika ir darbinga moteris, tačiau darbo sutartį su buvusiu
darbdaviu nutraukė šalių susitarimu ir nuo 2007 m. gruodžio 4 d. nedirba. Taip pat kolegija netinkamai įvertino įrodymus dėl kasatoriaus šeimos turtinės
padėties ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovas su šeima turi didelės vertės turto
ir tik trumpalaikių skolų kreditoriams. Tokios išvados prieštarauja byloje
esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, kasatoriaus turtinė padėtis jau buvo
įvertinta priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir iki
šiol nepasikeitė.
3.
Teismai neatsižvelgė į kitų kasatoriaus
vaikų interesus, pažeidė CK 3.198 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Priteisiant
išlaikymą, kai teisę jį gauti turi daugiau vaikų, vadovaujamasi vaikų lygybės
principu, o atsakovo darbo užmokestis yra toks, kad, teismui priteisus 500 Lt per mėnesį vieno sūnaus išlaikymui, kasatoriaus dukterims tektų tik po 151 Lt. Teismai neatsižvelgė į teisėtus kitų vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio
nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra materialiosios teisės normų,
reglamentuojančių išlaikymo vaikui dydžio nustatymą ir pakeitimą (CK 3.192,
3.196, 3.198, 3.201 straipsniai), aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl
teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo
Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės
instancijos teismo sprendimu padidinti sūnui priteistą išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį, nurodo, kad teismas nenustatė CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų sąlygų, t. y. nuo to laiko, kai buvo priteistas 400 Lt išlaikymas, neatsirado ypatingų aplinkybių ar papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, o kasatoriaus turtinė padėtis pablogėjo. Taigi kasatorius kelia klausimą
dėl to, kokioms aplinkybėms esant gali būti sprendžiama dėl būtinybės pakeisti teismo
priteisto išlaikymo dydį.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo
nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo
(motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių
pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d.
nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v.
D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme
nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko
poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina
ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis
prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo,
protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju
visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d.
nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v.
R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant,
jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien
vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad
vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei
tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko
poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi
būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir
pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos
pomėgiams, lavinami gabumai.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė vaiko
poreikių padidėjimo faktą, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuo 2007 m. sportuoja, jam dėl sveikatos būtina atlikti korekcines pratybas, plaukioti baseine. Taigi
pagal byloje nustatytus faktus, o remiantis CPK 353 straipsnio 1
dalimi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos
teismo sprendimas peržiūrėti priteistą išlaikymą šalių sūnui, turint omenyje
tai, kad išaugus vaikui jo poreikiai didėja, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to,
esant konstatuotam esminiam nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimui, teismas
pagrįstai sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą.
Dėl proporcijos tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės
padėties nustatymo
Kasatorius skunde nurodo, kad teismai
netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo
tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, netinkamai įvertino
abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Taigi kasatorius kelia
klausimą dėl to, kaip turėtų būti nustatoma proporcija tarp vaiko poreikių ir
tėvų turtinės padėties, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką
nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192
straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų
turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo
jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui
daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas
bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę
padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis
civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis
civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008;
kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių
aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį
turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį,
siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi,
kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas
negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio
teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį,
turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias
savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas
vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m.
birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B.
v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario
9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M.,
bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos
Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos
Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos
Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Pažymėtina,
kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas
privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo
dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės
vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas,
priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų
atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą
(CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo
turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D.,
bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos
Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A.
P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai
reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės
padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų
naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius
atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Koks išlaikymo
dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia
teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas,
aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo
dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti
atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko
vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai
maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui,
kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V.,
bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip
pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose
užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų
atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip
pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu
atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo
gabumai, polinkiai.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteista 400 Lt kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog vaiko poreikiai išaugę, todėl iš atsakovo priteistiną išlaikymą padidino iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad
teismas tokį sprendimą grindė byloje esančiais duomenimis apie tėvų turtinę
padėtį bei vaiko poreikius, susijusius su jo sveikata. Teisėjų kolegija nurodė,
kad vaiko poreikiai išaugo, o ieškovė viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių
tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jo
laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė
į kasatoriaus amžių, užsiėmimą
(specialybę), valdomą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei ganėtinai sunkią
ieškovės turtinę padėtį, be to, įvertino kasatoriaus ir jo sutuoktinės pareigą
išlaikyti kitus vaikus.
Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada,
kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl kasatoriaus
šeimos turtinės padėties, nepagrįstai sprendė apie turimą didelės vertės turtą
ir trumpalaikes skolas kreditoriams. Teisėjų kolegija atmeta šiuos
kasatoriaus argumentus, pabrėždama, kad kasatorius iš esmės kartoja teiginius,
kuriais remdamasis prašė teismo sumažinti nustatytą išlaikymą sūnui, ir dėsto
savo nuomonę dėl konkrečių įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo, kokius teisės
normų pažeidimus padarė teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus.
Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai
tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK
178 straipsnis), tuo tarpu kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės
instancijos teismas suklydo vertindamas įrodymus ar neatsižvelgė į tam tikras
svarbias aplinkybes. Kasatorius kasaciniame skunde
taip pat dėsto argumentus, susijusius su ieškovės galimybe užsidirbti, tačiau,
teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neduoda pagrindo laikyti, kad
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskirstė vaiko išlaikymo pareigą
šalims, nes, kaip nustatė teismai, ieškovė rūpinasi sūnaus būtinųjų
poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir
pan.), laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu.
Pažymėtina, kad kasatoriaus kasaciniame skunde
dėstoma pozicija jo turtinės padėties klausimu yra prieštaringa, t. y. vienoje
skundo vietoje jis prašo sumažinti sūnui nustatytą išlaikymo dydį, motyvuodamas
pablogėjusia turtine padėtimi, tačiau kitoje skundo vietoje pats nurodo, jog jo
turtinė padėtis jau buvo įvertinta priimant 2007 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir iki šiol nepasikeitė. Tokia situacija verčia
abejoti jo teiginiais dėl netinkamai teismo įvertintos galimybės mokėti sūnui
apeliacinės instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
Vertindamas, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė
nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymo teisinius kriterijus,
apibrėžiamus įstatymo ir išaiškintus teismų praktikos, kasacinis teismas daro
išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės buvo
pakankamas faktinis pagrindas konstatuoti tokią kasatoriaus turtinę padėtį ir
nepilnamečio jo sūnaus poreikius (CPK 185 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis),
jog išlaikymo dydžio po 500 Lt per mėnesį nustatymas atitinka įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Dėl lygybės tarp vaikų
Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės
instancijos teismo sprendimu, kasaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė
į kitų kasatoriaus vaikų interesus, pažeidė CK 3.198 straipsnio 2 dalies
reikalavimus.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus. Tais atvejais, kai
tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o
kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina)
turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir
siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai
galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos
Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad
visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas.
Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir
kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai
didėja. Nustatant išlaikymą kasatoriaus ir ieškovės sūnui reikia įvertinti jo
sveikatos būklę bei amžių. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo
sprendimo, teismas atsižvelgė tiek į kasatoriaus, tiek į ieškovės turtinę
padėtį, į tai, jog kasatorius gyvena santuokoje ir pareigą išlaikyti kitus
vaikus dalijasi su jų motina, į kasatoriaus šeimos bendrą turtinę padėtį,
turimą turtą ir pan. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia,
kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kasatoriaus turtinės
padėties ir nustatyto 500 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo sūnui proporcingumo
nepaneigia tai, kad atsakovas privalo išlaikyti kitus vaikus. Dėl tų pačių
argumentų atmestini kasatoriaus teiginiai, kad buvo pažeistas vaikų lygybės
principas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo
argumentai nepatvirtina, jog teismas, nustatydamas vaiko poreikius, padidindamas
priteistiną išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį, pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to kasacinis skundas
atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 51,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo G. C. kasacinio skundo,
šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo
G. C. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) į valstybės biudžetą 51,28 Lt (penkiasdešimt vieną litą 28
ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė