Civilinė byla Nr. e2-24818-854/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18271-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. Š. 836,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2016 m. balandžio 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atsakovo civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, todėl ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 836,86 Eur draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis pasišalino

iš įvykio vietos.

Atsakovui, kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-62035339-16 matyti, kad 2016 m. balandžio 23 d. Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu G. Š., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini), kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Atsakovas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš įvykio vietos pasišalino. Bylos duomenimis, atsakovo civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Nustatyta, kad ieškovas apskaičiavo minėto eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 836,86 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, dėl išmokėtos sumos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. pretenzijomis dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tačiau duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui 836,86 Eur dydžio žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip tai, kad atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 836,86 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 836,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :    

Ieškinį  tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, į. k. 110057869, iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 836,86 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 86 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 836,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,00 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Giedrė Čėsnienė