Administracinė byla Nr. R-14-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 5.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ramutės Ruškytės (pranešėja), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant pareiškėjams Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriams N. Č. ir T. J.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams E. M., I. B. ir R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjai Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai N. Č. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2021 m. liepos 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą prie elektroninio pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad atsakovo priimtas ir viešai paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo 2021 m. liepos 1 d. VRK sprendimo projekto, kurį VRK 2021 m. birželio 30 d. pateikė pareiškėjams elektroniniu laišku, t. y. rezoliucinė dalis papildyta teiginiu: „ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“. VRK 2021 m. liepos 1 d. posėdžio vaizdo įrašas patvirtina, kad posėdyje VRK nariai balsavo tik dėl alternatyvos atsisakyti ar neatsisakyti sprendimo projekto antrosios rezoliucinės dalies ir balsų dauguma priėmė sprendimą – atsisakyti sprendimo projekto antrosios dalies dėl procedūros tęsimo Lietuvos Respublikos Seimui priėmus konstitucinį referendumo įstatymą. Tačiau VRK nebalsavo dėl pasiūlymo sprendimo projektą papildyti teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“.

3.       Tiek VRK pirmininkė posėdžio metu pristatydama Sprendimo projektą, tiek VRK nariai jį vadino ne sprendimo projektu, o sprendimu. Tuo atsakovas patvirtino savo išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, o tai leidžia teigti, kad skundžiamą Sprendimą priėmė šališkas atsakovas.

4.       Sprendimas ir atsakovo pasisakymai 2021 m. liepos 1 d. posėdyje grindžiami abstrakčiu teiginiu, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. liepos 30 d. nutarimo nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje negalioja Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas, tačiau atsakovas nenurodė, kuri šio įstatymo redakcija, jo nuomone, negalioja. Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pasisakė tik dėl 2018 m. gruodžio 20 d. Referendumo įstatymo redakcijos, bet ne dėl visų, t. y. ankstesnių šio įstatymo redakcijų.

5.       Pareiškėjų teigimu, atsakovui nesuteikta teisė spręsti dėl Referendumo įstatymo ar bet kokio kito teisės akto galiojimo ir / ar jais nustatytų procedūrų (ne)vykdymo. Todėl VRK argumentas, kad tolimesnės referendumo procedūros nuo 2021 m. liepos 1 d. gali būti neteisėtos, yra nepagrįstas. Atsakovui priėmus 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 29 d. sprendimas), Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė ir jos nariai turėjo ir turi teisėtus lūkesčius, kad jų konstitucinė iniciatyva bus įgyvendinta. Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta piliečių teisė į referendumą, surinkus 300 000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, nėra pakeista ar panaikinta, todėl atsakovui nesuteikta teisė nevykdyti ar revizuoti šią Konstitucijos ginamą piliečių teisę.

6.       Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumo iniciatyvos procedūra pradėta VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios Referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti teisėtai pradėtos iniciatyvos, priimto ir nenuginčyto VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimo. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo šališkumą ir neteisėtą norą pažeisti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių konstitucines teises, griauna teisinės valstybės pamatus.

7.       Atsakovas VRK atsiliepime pareiškėjų skundą prašė atmesti.

8.       VRK nurodė, kad pareiškėjų teiginiai, esą nebuvo balsuota dėl VRK narės I. M. pasiūlyto sprendimo projekto varianto, yra nepagrįsti – abu projektai buvo pristatyti ir už juos buvo balsuota, tai yra užfiksuota 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio protokole ir posėdžio vaizdo ir garso įraše. Pareiškėjai taip pat nepagrįstai nurodė, kad VRK, priimdama Sprendimą, elgėsi šališkai. Sprendimo projektas pareiškėjams buvo pateiktas iš anksto, jie galėjo su juo susipažinti. Sprendimo projekte nurodytos aplinkybės ir teisės aktai, kuriais buvo remtasi. Sprendimo priėmimo metu VRK nariai turi teisę išsakyti savo nuomonę, nes tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

9.       VRK pabrėžė, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju Konstitucijai prieštarauja visas Referendumo įstatymas, o ne jo atskiros dalys ar redakcijos, todėl nėra pagrindo remtis minėto įstatymo ankstesnėmis redakcijomis, kurios nuo 2021 m. liepos 1 d. netaikytinos. VRK pagrįstai nusprendė atsisakyti atlikti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, kadangi minėtas įstatymas nebegali būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d. ir VRK negali užtikrinti, kad tokie veiksmai turi teisinį pagrindą. VRK neturi teisės aiškinti teisės aktų nuostatas, tačiau šioje byloje yra sprendžiami ne teisės aiškinimo, bet teisės taikymo klausimai. VRK savarankiškai negali nustatyti referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų teisinio reguliavimo, negali taikyti Referendumo įstatymo, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nes priešingu atveju VRK negalėtų užtikrinti paties referendumo proceso teisėtumo. Tai, kad Referendumo įstatymas negalės būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d., buvo visuotinai žinoma aplinkybė ir pareiškėjai savo lūkesčius turėjo galimybę projektuoti pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą. VRK nėra atsakinga ir nėra įgaliota užtikrinti, kad referendumo procedūrų organizavimo bei vykdymo metu galiotų ir būtų taikomi atitinkami teisės aktai. VRK veikia pagal savo kompetenciją ir privalo užtikrinti savo veiklos teisėtumą. VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas buvo priimtas galiojant Referendumo įstatymui, tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d. jis nebegali būti taikomas, todėl VRK negali tęsti tolesnių referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų, tam nebėra teisinio pagrindo. Minėtas VRK sprendimas galėjo būti vykdomas tik iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki tol, kol galėjo būti taikomas Referendumo įstatymas. VRK vykdys referendumo organizavimo ir vykdymo procedūras, kai bus priimtas tai reglamentuojantis teisės aktas.

II.

10.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 tenkino pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą – panaikino VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“; įpareigojo VRK per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą; nustatė 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamą nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos.

11.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjų argumentų dėl VRK narių šališkumo, taip pat argumentų, kad paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo pareiškėjams siųsto sprendimo projekto, kadangi nustatė, jog 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdyje buvo pristatyti du sprendimo projektai, t. y. ir sprendimo projektas, kurio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta „Neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“. 

12.       Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, susijusius su VRK sprendimu neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti VRK informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad VRK tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktui, ir nutarta, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. 

13.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) (TAR, 2018-12-28, Nr. 21715) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, oficialiai buvo paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. (TAR, 2021-07-01, Nr. 14847). Teismas vadovaudamasis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, akcentavo, kad minėtas Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) nuo 2021 m. liepos 1 d.  nebegali būti taikomas.

14.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo metu įstatymų leidėjas nėra priėmęs naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

15.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruotas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 30 d. posėdyje po pateikimo pritarė šio įstatymo projektui ir nutarė jį svarstyti rudens sesijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymui netekus galios ir įstatymų leidėjui iki tol nepriėmus naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, susidarė teisės spraga ir susidarė teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad privalo šioje administracinėje byloje ad hoc (esant konkrečiai situacijai) užpildyti teisės spragą nagrinėjamam ginčui išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog nuo 2016 metų Referendumo įstatyme buvo įtvirtinta VRK pareiga sukurti Komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti, o terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti prailgintas iki 6 mėnesių ir tokia parašų rinkimo tvarka bei terminas jiems surinkti galiojo iki 2021 m. liepos 1 d. 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VRK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. Pagal minėto konstitucinio įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį, siūloma nustatyti, kad piliečių referendumo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, VRK dienos.

16.       Įvertinęs bei palyginęs iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusį ir Referendumo konstituciniame įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad panašus teisinis reguliavimas, skirtas piliečių parašų rinkimui, numatytas ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose rinkimų santykius: Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 36–38 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog sekant teisės tradicija ir taikant įstatymų analogiją, galima daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti ar kandidatui konkrečiuose rinkimuose paremti, yra įtvirtinta taisyklė, kad VRK per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas. 

17.       Vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, siekdamas apginti pareiškėjų konstitucines teises ir atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo siūlomą taikyti referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo ir piliečių parašų rinkimo teisinį reglamentavimą, kaip analogiją nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė taikyti 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, taikant tokią analogiją, VRK Sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl teismas tenkino pareiškėjų skundą, taip pat pažymėjo, jog VRK yra kompetentinga spręsti piliečių iniciatyvos paskelbti referendumą įgyvendinimo metu iškylančius techninius klausimus.

III.

18.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2021 m. liepos 19 d. teikimu siūlė svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atnaujinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo.

19.       Teikime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas nurodė, kad įstatymo projekto nuostatos nėra Lietuvos Respublikos teisės šaltinis, todėl jomis negali būti užpildomos teisės spragos. Nekvestionuojant teismo sprendime pripažintos Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą, šio teismo sprendimo nuostatos suponuoja ir tai, kad priimtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime teisėjų kolegija, spręsdama dėl minėtos teisės įgyvendinimo, ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti nepritaikė nei įstatymo, nei teisės analogijos, iš esmės neišdėstė argumentų, kokiu būdu – taikant įstatymo ar teisės analogiją – užpildoma teisės spraga (spragos), ir jei taikoma įstatymo analogija, nenurodė konkretaus įstatymo, o jei taikoma teisės analogija, nenurodė iš Konstitucijos kylančių teisės principų, kuriais remiamasi, bei neišdėstė teisinės taisyklės, taikomos tam individualiam ginčo teisiniam santykiui reguliuoti.

20.       Teikime pažymėta, kad nesant teisinio pagrindo ginčo teisinį santykį sureguliuoti taikant įstatymo projekto nuostatas, jų taikymas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra esminis pažeidimas, o tai, kad sprendime neargumentuota, kokiu būdu – taikant įstatymo ar teisės analogiją – užpildoma teisės spraga (spragos), ir jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui, yra esminis materialiosios teisės normų pažeidimas bei teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

IV.

21.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-60-815/2021 tenkino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą – atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą atsakovui VRK dėl sprendimo panaikinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo; bylą perdavė nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

22.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nurodyta, kad yra šalinama teisės spraga, šią savo teisės spragos šalinimo funkciją teisėjų kolegija pagrindė Konstitucijos nuostatomis ir jas aiškinančia Konstitucinio Teismo doktrina, tačiau tuo pat metu nurodė, kad teisės spraga šalinama vadovaujantis 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su teikime išdėstyta pozicija, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl iš 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nėra suprantama, kokia teise apskritai buvo vadovaujamasi, t. y. jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė teikime išdėstytai pozicijai, kad 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl yra teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Dėl ginčo esmės ir administracinės bylos nagrinėjimo ribų

23.       Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo neišduoti piliečių parašų rinkimo lapai ir VRK informacinėje sistemoje nesukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, pagrįstumo ir teisėtumo.

24.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 tenkino pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą – panaikino VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172; įpareigojo VRK per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą; nustatė 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamą nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos.

25.       Ši byla nagrinėjama iš naujo, joje atnaujinus procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. ABTĮ 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 164 str. 3 d.).

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1611-662/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Atnaujinus procesą byloje, teismas bylą iš naujo nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-993/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015). Faktinės bylos aplinkybės, nagrinėjant pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą atnaujintą administracinę bylą, analizuojamos tiek, kiek tai būtina nustatyti, ar teisingai pritaikytos materialiosios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1198/2006).

27.       Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties (administracinės bylos Nr. P-60-815/2021), procesas šioje byloje buvo atnaujintas konstatavus, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl iš 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nėra suprantama, kokia teise apskritai buvo vadovaujamasi, t. y. jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui. Todėl, remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis bei įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties turinį ir joje nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje spręstina, kokia teise nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi, sprendžiant dėl Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą organizavimo stadijos pradinių veiksmų (piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo bei prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimo, galimybės jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą sudarymo; 6 mėnesių termino piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatymo). 

28.       Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teisės spraga – tai tam tikra šalintina teisinio reguliavimo neapibrėžtis, trūkumas, teisinės sistemos yda, kuri reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau yra poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą, 2009 m. kovo 2 d. nutarimą, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

Dėl procesinių prašymų ir faktinių bylos aplinkybių

29.       Teismo posėdyje pareiškėjai pateikė 2021 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimus bei prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo ir jo išdėstymo, kuriuose prašo: nustatyti teisingą, protingą ir sąžiningą Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės iniciatyvą remiančių piliečių parašų rinkimo terminą, kuris būtų ne trumpesnis nei 6 mėnesiai; atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo (2021 m. liepos 14 d. ar kito priimto naujo sprendimo) dalies dėl teismo nustatyto Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės iniciatyvą remiančių piliečių parašų rinkimo termino vykdymą, skaičiavimo pradžią ir jos vykdymą išdėstant taip, kad šis teismo nustatytas terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties atnaujintoje byloje priėmimo dienos.

30.       Pažymėtina, jog minėti pareiškėjų prašymai savo turiniu iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 20 d. pateiktą Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č., T. J. ir Z. V. skundo papildyme išdėstytą prašymą pratęsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu nustatytą 6 mėnesių terminą dar trimis mėnesiais, t. y. iki 2022 m. balandžio 21 d. Minėtą pareiškėjų skundo patikslinimą atsisakyta priimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Be to, 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje teisėjų kolegija nutarė pareiškėjų pateiktus 2021 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimus bei prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo ir jo išdėstymo prie bylos pridėti tik ta apimtimi, kuri nėra susijusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje jau išspręstais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl pakartotinių pareiškėjų paaiškinimų bei prašymų, susijusių su 6 mėnesių termino piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamo, ne kaip teigia pareiškėjai, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos, pratęsimu, teisėjų kolegija šioje byloje nevertins ir dėl jų atskirai nepasisakys.

31.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad:

31.1.                      Piliečių referendumo iniciatyvos grupės atstovai N. Č., T. J. ir Z. V. 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į VRK, prašė įregistruoti Piliečių referendumo iniciatyvos grupę dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 straipsnio ir 147 straipsnio pakeitimų bei referendumui siūlomo sprendimo galutinį tekstą.

31.2.                      VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 nusprendė įregistruoti 19 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą (2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. Sp-170 priedas), iniciatyvinės grupės koordinatoriais skyrė N. Č., T. J. ir Z. V.

31.3.                      VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. Sp-172 nusprendė neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti VRK informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo.

31.4.                       VRK, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, 2021 m. liepos 21 d. iniciatyvinei grupei išdavė popierinių piliečių parašų rinkimo lapus. Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje taip pat buvo sukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudarytos galimybės jame pasirašyti (žr. VRK 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. Sp-226).

31.5.                      Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė 2021 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į VRK, prašė užtikrinti, kad agitacijai už referendumo iniciatyvą iniciatyvinei grupei kas savaitę (pirmadieniais ar penktadieniais) būtų suteiktas labiausiai žiūrimas televizijos laikas ir labiausiai klausomas radijo laikas.

31.6.                      VRK 2021 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje (protokolo Nr. P-27) protokoliniu nutarimu atidėjo Privalomojo referendumo iniciatyvinės grupės dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymo svarstymą po 2021 m. rugsėjo 2 d.

31.7.                      VRK 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu „Dėl Privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“ Nr. Sp-226 skyrė iniciatyvinei grupei vieną valandą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu.

31.8.                      VRK 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo agitacijai, rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. Sp-229 patvirtino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo agitacijai, rengimo taisykles; patvirtino pranešimo per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją tekstą; nustatė, kad pranešimas turi būti paskelbtas per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ne vėliau kaip 2021 m. spalio 4 d.

Dėl teisės taikymo išduodant piliečių parašų rinkimo lapus

32.       Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, oficialiai buvo paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. (TAR, 2021-07-01, Nr. 14847) ir vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) nuo 2021 m. liepos 1 d.  nebegali būti taikomas. VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. Sp-172 nusprendė neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti VRK informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo.

33.       Pažymėtina, jog tuo metu, kai VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 nusprendė įregistruoti 19 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą (2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. Sp-170 priedas), iniciatyvinės grupės koordinatoriais skyrė N. Č., T. J. ir Z. V., minėtas Referendumo įstatymas buvo taikomas. Todėl toliau analizuotinos iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusios Referendumo įstatymo nuostatos tiek, kiek jos susijusios su piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti (toliau tekste – ir iniciatyvinė grupė) įregistravimu, piliečių parašų rinkimo lapų išdavimu ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimu bei suteikimu, siekiant nustatyti, kokia buvo šių teisinių santykių teisinio reguliavimo tradicija.

34.       Referendumo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. įskaitytinai) nustatyta

35.       1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme Nr. XI-3335 (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. birželio 8 d. iki 1994 m. birželio 21 d. įskaitytinai) buvo nustatyta, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir liaudžiai. Įstatymų leidžiamojo organo nariai šią teisę realizuoja ne mažiau kaip pusės Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų pasiūlymu, o liaudies iniciatyva išreiškiama trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos TSR piliečių pasiūlymu (8 str.). Pasiūlymas dėl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai. Jame turi būti nurodytas įstatymo projekto ar kito Respublikos valstybinio bei visuomeninio gyvenimo klausimo, pateikiamo spręsti referendumui, pavadinimas. Kiekvieną tokį pasiūlymą-pareiškimą gali pasirašyti neribotas piliečių skaičius. Priešais kiekvieną parašą nurodoma pareiškėjo pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo data, gyvenamoji vieta ir pasirašymo data. Parašų tikrumas ir pareiškėjų priklausymas Lietuvos TSR pilietybei patvirtinamas notarine tvarka. Tą gali atlikti taip pat valstybinių, visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų ir visuomeninių judėjimų organų vadovai. Vienu įrašu tvirtinant grupę parašų, turi būti nurodytas bendras pareiškime esantis pareiškėjų skaičius (9 str. 1–2 d.). Piliečių iniciatyvos teisės paskelbti referendumą konkrečiu klausimu realizavimui nustatomas dviejų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos TSR piliečių iniciatyvinės grupės, susidedančios iš ne mažiau kaip dešimties asmenų, turinčių rinkimų teisę, įregistravimo rajono, miesto Liaudies deputatų taryboje arba valstybiniame notariate dienos, surašant apie tai registravimo aktą. Vienas šio akto nuorašų ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo pasiunčiamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui (10 str. 1 d.). Piliečių pasiūlymus-pareiškimus dėl referendumo paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė arba pagal susitarimą – rajono, miesto Liaudies deputatų taryba. Per nustatytą terminą surinkus tris šimtus tūkstančių Lietuvos TSR piliečių parašų dėl pasiūlymo paskelbti referendumą, iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą, kurį kartu su piliečių pasiūlymais-pareiškimais perduoda Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui. Pagal susitarimą šiuos veiksmus gali atlikti ir valstybinis notaras (10 str. 3 d.).

36.       Referendumo įstatyme (redakcija, įsigaliojusi nuo 1994 m. birželio 22 d.) buvo nustatyta, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teisė įgyvendinama daugiau kaip pusės Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu (8 str.). Reikalavimas dėl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame turi būti nurodyta siūlomos priimti įstatymo nuostatos ar svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas, kuris pateikiamas spręsti referendumui. Kiekvieną tokį reikalavimą-pareiškimą gali pasirašyti neribotas piliečių skaičius. Piliečių parašai renkami piliečių parašų rinkimo lape (9 str. 1 d.). Piliečių parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija (9 str. 4 d.). Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės, sudarytos iš ne mažiau kaip dešimties rinkimų teisę turinčių asmenų, įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kartu turi būti surašytas įregistravimo aktas. Vienas šio akto nuorašų ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo pasiunčiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui (10 str. 1 d.).

37.       Referendumo įstatyme (redakcija, įsigaliojusi nuo 1996 m. rugsėjo 13 d.) buvo nustatyta, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teisė įgyvendinama daugiau kaip 1/3 Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu (8 str.). Reikalavimas dėl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame turi būti nurodyta siūlomos priimti įstatymo nuostatos ar svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas, kuris pateikiamas spręsti referendumui. Kiekvieną tokį reikalavimą – pareiškimą gali pasirašyti neribotas piliečių skaičius. Piliečių parašai renkami piliečių parašų rinkimo lape (9 str. 1 d.). Piliečių parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija (9 str. 3 d.). Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti nustatomas trijų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės, sudarytos iš ne mažiau kaip dešimties rinkimų teisę turinčių asmenų, įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kartu turi būti surašytas įregistravimo aktas. Vienas šio akto nuorašų ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo pasiunčiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui (10 str. 1 d.).  

38.       Apibendrinant teisinį reglamentavimą Referendumo įstatyme bylai aktualiu aspektu, konstatuotina, kad Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentavusios piliečių iniciatyvinės grupės įregistravimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, jų skaičių, parašų rinkimo lapų išdavimą bei terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą nuo 1994 m. birželio 22 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) (kai Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas Nr. XI-3335, priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. ir dar kurį laiką galiojęs po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, neteko galios), nekito, išskyrus tai, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti terminas nuo 2 mėnesių, nustatyto 1992 m. birželio 8 d.–1996 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu, buvo 1996 m. rugsėjo 13 d. pailgintas iki 3 mėnesių (1996 m. rugpjūčio 22 d. įstatymo Nr. I-1505 redakcija). 

39.       2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2002 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (Nr. IX-929), kuriame buvo nustatyta, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Tam tikslui iš ne mažiau kaip penkiolikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė. Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos (10 str. 1 d.). Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo grupės prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir pasiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą (10 str. 3 d.). Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus (10 str. 5 d.). Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 3 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos (11 str. 5 d.).

40.       2016 m. spalio 1 d. įsigaliojus 2016 m. birželio 14 d. priimtam Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymui (XII-2423), Referendumo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti, o įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Šios Referendumo įstatymo nuostatos nebekito iki ginčui aktualaus laikotarpio 2021 m. birželio 29 d.         

41.       Konstatuotina, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Referendumo įstatyme nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d., kai jis neteko galios, iš esmės nekito, išskyrus tai, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti terminas nuo 3 mėnesių, nustatyto 2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-929 redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2003m. sausio 1 d. ), 2016 m. spalio 1 d. buvo prailgintas iki 6 mėnesių (2016 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. XII-2423 redakcija), o anksčiau  nustatytas piliečių parašų rinkimo lapų išdavimas, be kita ko, susietas su prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukūrimu ir galimybės jame pasirašyti sudarymu. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog aptariamo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti termino skaičiavimo pradžia nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame teisiniame reguliavime visą laiką buvo siejama su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo (ar vėliau nuo prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimo ir galimybės jame pasirašyti sudarymo) momentu.

42.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą Referendumo įstatymo teisinį reglamentavimą, kad Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentavusios iniciatyvinės grupės įregistravimą, parašų rinkimo lapų išdavimą (vėliau kartu nustatant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimą ir galimybės jame pasirašyti sudarymą), piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti termino nustatymą, galioja beveik trisdešimt metų, prieina prie išvados, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija.

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime (žr. sprendimo 28 punktą) nurodyta, kad teismas išvadas darė sekdamas teisės tradicija, tačiau iš kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išdėstytų argumentų ir motyvų, įskaitant teismo vertintas kai kurias Referendumo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nurodytus uždavinius (organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) bei padaryto apibendrinimo (kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti, yra įtvirtinta taisyklė, kad Vyriausioji rinkimų komisija per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas) matyti, kad pagrįstai buvo remtasi būtent teisinio reguliavimo tradicija.

44.       Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 30 d.) nustatyti ne tik Komisijos uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1–2 p.), ir spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką). Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnyje „Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai ir įgaliojimai“ nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisija, įgyvendindama nurodytus uždavinius (be kita ko, organizuoti ir vykdyti referendumus; užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). Vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, Vyriausioji rinkimų komisija, be kita ko, registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus; registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus, teikia Seimui išvadą, kad piliečių parašai surinkti pagal įstatymų reikalavimus (3 str. 6 d. 1, 3 p.). Vyriausiosios rinkimų komisijos narys turi teisę tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų (16 str. 1 d. 5 p.). Šios nuostatos įsigaliojo 2002 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja šiuo metu. Taip pat pažymėtina, kad Vyriausioji rinkimų komisija, kaip rinkimus organizuojanti institucija (žr. 1992 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo“ Nr. I-2719 701 str.), buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. I-2796 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos“ (įsigaliojo 1992 m. liepos 31 d.). 

45.       Todėl nagrinėjamu atveju tiek, kiek tai susiję su Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimais, įtvirtintais Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, išduoti piliečių parašų rinkimo lapus, be kita ko, nustatyti referendume naudojamų dokumentų formas, jų pildymo pavyzdžius, nėra pagrindo konstatuoti esant teisės spragą, kuri pagal Konstitucinio Teismo doktriną reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau yra poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą). Teisės spraga gali būti konstatuojama tik tiek, kiek tai susiję su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo tvarkos elementais, teisės spragą teismai gali užpildyti ad hoc.

46.        Konstitucinis Teismas, dar 1994 m. liepos 11 d. sprendime aiškindamas Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkto nuostatą, kad Seimas „sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį“, yra konstatavęs, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo dviem pagrindinėmis organizacinėmis formomis – nacionaliniais rinkimais ir referendumu, ir nurodęs, kad Lietuvoje turi būti sudaryta viena universali rinkimus organizuojanti institucija – Vyriausioji rinkimų komisija; pagal Konstituciją referendumus turi organizuoti joje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardyta institucija – Vyriausioji rinkimų komisija. Konstitucinis Teismas yra tyręs atitinkamų Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatų, susijusių su piliečių referendumo iniciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu, atitiktį Konstitucijai, tačiau nuostatų, nustatančių pareigą VRK išduoti piliečių parašų rinkimo lapus, konstitucingumu nebuvo abejojama. 

47.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas reikalauja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadą, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą). Minėta, kad VRK pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą yra suteikti įgaliojimai registruoti Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoti piliečių parašų rinkimo lapus (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 str. 6 d. 1, 3 p.).

48.       Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai išduoti piliečių parašų rinkimo lapus kyla ne tik iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo, bet ir iš Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkto, pagal kurį Seimas sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį, aiškinant jį kartu su Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalimi, Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalimi. Pagal Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalį referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime yra pažymėjęs, kad piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi aukščiausios suverenios galios išraiška. Pabrėžtina, kad pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį: „Sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų“. Keisti Konstitucijos 147 straipsnį galima tik referendumu (Konstitucijos 148 str. 2 d.). Pagal Konstituciją pareigą organizuoti referendumus turi joje expressis verbis įvardyta institucija – Vyriausioji rinkimų komisija, ir tik du subjektai  (ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų) turi teisę pateikti Lietuvos Respublikos Seimui konkretų Konstitucijos pataisų – Konstitucijos keitimo įstatymo – projektą. Tokį projektą iniciatyvinei grupei pateikus Vyriausiajai rinkimų komisijai ir nenustačius  trūkumų  Projekto turiniui, Vyriausiajai rinkimų komisijai įregistravus iniciatyvinę grupę pagal Projekto pateikimo metu galiojantį Referendumo įstatymą (VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. SP-170), nesant Konstitucijoje nustatyto pagrindo stabdyti tolimesnius referendumo organizavimo stadijos pradinius veiksmus, VRK negali nevykdyti pareigos tinkamai įgyvendinti jai Konstitucijos ir įstatymo suteiktus įgaliojimus užtikrinti referendumo organizavimą (išduoti reikiamą piliečių parašų rinkimų lapų skaičių iniciatorių atstovams) vien dėl to, kad specialusis referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustatantis įstatymas, praėjus kelioms dienoms po iniciatyvinės grupės įregistravimo, neteko galios.

49.       Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iniciatyvinės grupės susikūrimas, piliečių parašų dėl referendumo organizavimo rinkimas, dokumentų pateikimas ir jų tikrinimas bei svarstymas – tai tik būtini referendumo organizavimo stadijos veiksmai, o ne referendumo pradžia (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimus).

50.       Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje Nutartyje išdėstytus argumentus, prieina prie išvados,  jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime (žr. sprendimo 23 punktą) pagrįstai nurodyta, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

51.       Įvertinusi su referendumo iniciatyvos bei parengiamųjų veiksmų organizavimu (piliečių parašų rinkimo lapų išdavimu, prieigos VRK informacinėje sistemoje sukūrimu ir galimybės pasirašyti sudarymu) susijusio teisinio reguliavimo tradiciją, konstitucinį teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 dalis, kuria patenkintas pareiškėjų skundas – panaikintas VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. Sp-172, o VRK įpareigota išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, yra teisinga.

Dėl termino piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatymo

52.        Minėta, kad Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės ir referendumui siūlomo Konstitucijos pakeitimo įregistravimo metu galiojo 2020 m. sausio 14 d. Referendumo įstatymo redakcija Nr. XIII-2787, numačiusi 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, kurio pradžia buvo siejama su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, diena. Tokia norma Referendumo įstatyme galiojo nepertraukiamai nuo 2016 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2016 m. birželio 14 d. priimtam  Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo Nr. IX-929 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymui, ir galiojo tuo metu, kai iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo“ projektą.

53.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iniciatyvos organizuoti referendumą pareiškimas nėra referendumo pradžia (žr., Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, kad 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, kurio pradžia Referendumo įstatyme ilgą laiką buvo siejama su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimu, o piliečių parašų rinkimo lapų išdavimas yra vienas iš pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų, kuris galėjo būti atliktas dar tuo metu, kai galiojo Referendumo įstatymas, nustatęs 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo dalis tiek, kiek ja, be kita ko, remiantis teisinio reguliavimo tradicija yra užpildoma teisės spraga,   nustatytas 6 mėnesių terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos, yra teisinga.

54.       Vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo motyvus, susijusius su Referendumo įstatymo projekto nuostatų taikymu, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisės akto projektas nėra teisės aktas. Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarime akcentavo, kad teisės akto normos negali būti taikomos jokiems santykiams, atsiradusiems iki to momento, kol teisės aktas nėra įsigaliojęs. Įstatymo projekto, kuris nors ir įregistruotas Lietuvos Respublikos Seime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas 2021 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658), bet dar nėra įsigaliojęs, nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Dėl šios priežasties iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 motyvuojamosios dalies šalintinas 29 punktas, kuriame kaip taikytina analogija nurodytos 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos.

55.        Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes bei konstatavus, jog VRK įgaliojimai nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, taip pat tai, kad VRK įgaliojimai išduoti piliečių parašų rinkimo lapus nurodyti ne tik iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, bet kyla ir iš Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalies bei 147 straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją referendumus turi organizuoti joje expressis verbis įvardyta institucija – Vyriausioji rinkimų komisija (Konstitucijos 67 str. 13 p.), VRK neturi pagrindo neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti elektroninės prieigos pasirašyti. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimas iš esmės yra teisingas.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 palikti nepakeistą.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pašalinti motyvus, kad nagrinėjamu atveju kaip analogija gali būti taikomos 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                        Ramutė Ruškytė

                                        Virginija Volskienė

                                        Skirgailė Žalimienė