LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį 10 MGL (380 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiajam A. A. solidariai iš atsakovų AB „A“ ir UAB „M“ priteista 3 411,30 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. A., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo A. A. ir nuteistojo S. K. apeliaciniai skundai atmesti. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad S. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. S. K. nuteistas už tai, kad, būdamas AB „A“ generalinio direktoriaus pavaduotoju remontui, 2007 m. birželio 4 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB „M“ ir AB „A“ energetinės tarnybos, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos įstatymo) 30 straipsnio nuostatas, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2010 m. liepos 12 d., apie 15.00 val., Naujojoje Akmenėje (duomenys neskelbtini), AB „A“ pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje darbuotojui V. A. nuleidžiant traktoriaus MOAZ-6014, kuris priklauso UAB „M“, hidraulinius pakrovimo lafetus, dešinysis lafetas krito ir prispaudė pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. A., dirbusį AB „A“ sunkvežimio vairuotoju. Taip nukentėjusiajam A. A. padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t. y. sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 proc. pastovų darbingumo netekimą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas H. Oseckis prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, ir bylą jam nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasatorių nuomone, teismų priimti nuosprendis ir nutartis neteisėti bei nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.

3. Kasatoriai teigia, kad byloje liko nenustatyta ir neatskleista, ar S. K. veika buvo būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis, kad neigiamus padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą – lėmė bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamų darbų nepakankamas koordinavimas (kontroliavimas) bei padaryti atitinkamų norminių aktų pažeidimai, ir tam pagrįsti pateikia šiuos argumentus: 

3.1. AB „A“ teritorijoje kiekvieną dieną dirba kitų įmonių darbuotojai, į įmonės teritoriją atvyksta transporto priemonės iš įvairių įmonių. AB „A“ darbuotojai yra instruktuojami ir supažindinti su visomis darbo saugumo instrukcijomis.

3.2. Pagal AB „A“ ir UAB „M“ sutartį, už saugos ir sveikatos norminių aktų laikymąsi buvo atsakinga UAB „M“.

3.3. Darbų koordinavimas tarp dviejų įmonių buvo pakankamas. Prieš UAB „M“ darbuotojui V. A. pradedant darbus, jo darbo vietą parodė tiek UAB „M“ direktorius S. G. , tiek ir AB „A“ gamybos cecho viršininko pavaduotojas V. A., jie buvo nuvykę į vietą, aptarė darbus. Nukentėjusysis A. A. dirbo prie siurblio, savo darbo vietą buvo apsitvėręs. UAB „M“ darbuotojas V. A. dirbo kitoje vietoje, jam buvo parodyta, ką ir kur dirbti, kur išsikrauti ir pasikrauti atsivežtą techniką. Nelaimingas atsitikimas įvyko ne ten, kur darbą turėjo atlikti V. A., ir ne ten, kur dirbo nukentėjusysis A. A.. V. A., nieko neįspėjęs, pakeitė buldozerio pasikrovimo vietą. Pasak kasatorių, numatyti bei imtis kokių nors papildomų priemonių, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo, šiuo konkrečiu atveju S. K. neturėjo galimybių.

3.4. Ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastys buvo darbas, tikėtina, su techniškai netvarkinga savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną. Kasatoriaus nuomone, pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo darbas su netvarkinga technika. UAB „M“ darbuotojas nuteistasis V. A. dirbo su techniškai netvarkingu įrenginiu, lafetas krito, o ne leidosi prilaikomas hidraulikos. Tai patvirtina iš karto po įvykio atliktas platformos bandymas. Skunde teigiama, kad jei UAB „M“ technika būtų buvusi tvarkinga, nelaimingas atsitikimas, tikėtina, nebūtų įvykęs – lafetas staigiai nebūtų kritęs ir darbuotojas nebūtų prispaustas ir sužalotas. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. Dėjus, kuris šioje byloje atliko ekspertizę, nurodė, kad koordinavimas, instruktavimas, mokymas gali sumažinti nelaimingų atsitikimų kilimą, bet tai nebuvo lemiamas faktorius nelaimingam atsitikimui darbe kilti; instruktavimas neeliminuoja pavojingo veiksmo, nes ir instruktuotas darbuotojas galėjo patekti į pavojingą zona ir būti prispaustas.

3.5. Kasatorių teigimu, nelaimingo atsitikimo kilimą taip pat lėmė nuteistojo V. A. veiksmai, nes jis savarankiškai pakeitė buldozerio pasikrovimo vietą su niekuo nederinęs, be to, V. A. parodė, kad, nuleidžiant lafetus, iš kabinos nematė, kas po jais.

4. Kasatorių nuomone, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišanalizavo bei neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos, todėl dėl S. K. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, fragmentiškai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, neįvertino bylos duomenų visumos, apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik teismo eksperto išvados dalimi apie nelaimingo atsitikimo priežastis, neanalizavo bei nepasisakė dėl UAB „M“ naudotos technikos netvarkingumo. Teismai tinkamai nepagrindė, kad tarp S. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis, o ne atsitiktinis priežastinis ryšis.

5. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl priežastinio ryšio nebuvimo, nenurodė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai nebuvo išanalizuoti, tačiau nelaikė to esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

6. Civilinio atsakovo UAB „M“ direktorius G. J. atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą prašo šį skundą patenkinti, panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuriuo S. K. nuteistas, taip pat panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria S. K. apeliacinis skundas atmestas, ir bylą jam nutraukti.

Civilinio atsakovo atstovo atsiliepime pateikti argumentai iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams.

6.1. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal ekspertizės aktą viena iš tiriamo nelaimingo atsitikimo priežasčių yra tai, jog darbuotojas (nukentėjusysis A. A. ) pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną. Pasak civilinio atsakovo atstovo, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas ir pats nukentėjusysis A. A. – jo elgesys buvo neatsargus, prieštaravo Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos, su kuria buvo supažindintas, 4.6.1, 4.6.2 punktų reikalavimams ir Kelių eismo taisyklėms. 

6.2. Atsiliepime teigiama ir tai, kad S. K., būdamas atsakingas už darbų koordinavimą, kai dirba kelios įmonės, negalėjo numatyti nuteistojo V. A. veiksmų bei neatsargių nukentėjusiojo A. A. veiksmų ir imtis dar kokių nors papildomų priemonių, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo.

7. Civilinio atsakovo AB „A“ vadovas A. Zaremba atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš civilinio atsakovo AB „A“ priteisti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam; taip pat panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį.

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroro nuomone, S. K. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

8.1. Nors kasatorius su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nesutinka, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, tačiau tokie teiginiai negali būti laikomi teisiniais argumentais, patvirtinančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Žemesnių instancijų teismai išsamiai nurodė, kokiais surinktais įrodymais grindžiama nuteistojo kaltė.

8.2. Prokuroras nurodo, kad teismo nuosprendžiu nustatyta, jog pagal AB „A“ generalinio direktoriaus įsakymą ir pareiginius nuostatus šios įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K. buvo nagrinėjamo įvykio metu atsakingas už UAB „M“ bei AB „A“ darbuotojų atliekamų darbų tinkamą koordinavimą sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas. Jis privalėjo kontroliuoti, kad saugos ir sveikatos reikalavimai darbų vietoje būtų vykdomi.

8.3. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos medžiagos (nukentėjusiojo A. A., liudytojų AB „A“ darbuotojų D. J., E. V., A. I., P. J., V. A. parodymų pirmosios instancijos teisme) matyti, kad darbuotojų niekas neinformavo, kad įvykio dieną jų darbų vietoje su technika dirbs ir kitos įmonės darbuotojai. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas patvirtina, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis yra darbas su techniškai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną. Dviejų darbdavių atliekamų darbų nekoordinavimas lėmė, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingą zoną šalia veikiančio įrenginio ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. Užtikrinti saugų darbą buvo abiejų darbdavių ir jų įgaliotų asmenų pareiga. Šias išvadas papildomai pagrindžia nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių – nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė įmonėje, nes generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K., paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbuotojų darbus sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 270 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

8.4. Neigdami teismų išvadas kasatoriai kartoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas pakankamai motyvuotas išvadas. Žemesnių instancijų teismų sprendimuose išdėstyti įrodymai yra pakankami S. K. kaltei pagrįsti. Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad tarp S. K. neveikimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Prokuroro nuomone, teismų išvada, jog būtent kasatoriaus veiksmai lėmė kilusius padarinius – nukentėjusiojo patirtą sunkų sveikatos sutrikdymą – padaryta nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo H. Oseckio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje pripažįstama, kad detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas neprivalo, tačiau pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi pateikti motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Kurie skundo argumentai yra esminiai, teismas sprendžia įvertindamas apeliacinio skundo prašymų turinį, nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus. Kai apeliacinės instancijos teismas nepasisako bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, pažeidžiami BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai; tokiu atveju laikoma, kad skundas tinkamai neišnagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2013, 2K-601/2011 ir kt.).

9.1. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl S. K. iš esmės grindė 2010 m. liepos 15 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto duomenimis, kur nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nuosprendyje nurodoma, jog dviejų darbdavių atliekamų darbų netinkamas koordinavimas lėmė, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingą zoną šalia veikiančio įrenginio ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. teigė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, bylos duomenis vertino vienpusiškai, nepaisė byloje esančių prieštaravimų, kad teismo nuosprendyje nėra jokios įrodymų analizės, neaišku kuo remdamasis teismas laiko, kad jo kaltė įrodyta. Be kitų argumentų, apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, neįvertinęs skunde nurodytų liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų, kurie, nuteistojo nuomone, patvirtino, kad V. A. darbus vykdė kitoje vietoje, nei buvo AB „A“ darbuotojo A. A. darbo vieta (įvykio vietos apžiūros duomenys); kad, pagal liudytojų S. G., V. A. ir kaltinamojo V. A. parodymus, V. A. prieš pradedant darbus jo darbo vietą parodė tiek UAB „M“ direktorius S. G., tiek ir AB „A“ gamybos cecho viršininko pavaduotojas V. A., kurie buvo nuvykę į vietą, aptarė, kur reikia stumdyti plytas, kur išsikrauti atsivežtą buldozerį; kad V. A., neinformavęs įmonės vadovų, savavališkai pakeitė buldozerio pasikrovimo vietą; kad, pagal liudytojų A. I., S. G. parodymus, iš karto po įvykio atliktą platformos bandymą ir jos apžiūros duomenis, platforma, su kuria dirbo UAB „M“ darbuotojas V. A., buvo techniškai netvarkinga; kad teismas neįvertino eksperto T. Dėjaus paaiškinimų dėl nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių. Apeliantas teigė, kad pagal byloje ištirtus įrodymus pagrindinė sąlyga, lėmusi nelaimingą atsitikimą, buvo technikos gedimas, o ne apelianto nepakankamas darbų koordinavimas. Be to, apeliantas teigė, kad dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe atsakingas ir UAB „M“ traktoriaus vairuotojas V. A., kuris už tai nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

9.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad sutinka su apelianto skundo teiginiu, jog apylinkės teismo nuosprendyje nėra išsamios įrodymų analizės, liudytojų parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, tačiau šių savo paties konstatuotų pirmosios instancijos teismo padarytų trūkumų iš esmės neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs kiek išsamesnę įrodymų analizę nei pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuodamas, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog S. K., būdamas paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB „M“ ir AB „A“ energetinės tarnybos sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau esminiai apeliacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, dėl nuteistojo S. K. galimybių numatyti padarinius ir jų išvengti, dėl apeliaciniame skunde nurodytų kitų faktorių įtakos padariniams kilti nebuvo tinkamai išnagrinėti, dėl jų motyvuotų išvadų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas priežastinį ryšį tarp S. K. veikos ir pasekmių, iš esmės rėmėsi atskirai paimta specialisto ir ekspertizės akto išvadų dalimi dėl dviejų darbdavių vykdomų darbų nekoordinavimo, užtikrinant darbų saugą, tačiau neanalizavo ir visiškai nepasisakė dėl kitos išvadų dalies – UAB „M“ darbuotojo V. A. darbo su techniškai netvarkinga savaeige platforma, taip pat neanalizavo, kokią reikšmę priežastiniam ryšiui tarp veikos ir pasekmių turėjo kiti apeliaciniame skunde nurodyti faktoriai, nepasisakė dėl įrodymų, kuriais apeliaciniame skunde buvo grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ekspertizės akte, pakartotinės ekspertizės akte ir specialisto išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo darbas, tikėtina, su techniškai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną, kad pastarąją aplinkybę lėmė dviejų darbdavių atliekamų darbų nekoordinavimas ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. Dėjus paaiškino, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – staigus platformos lafeto kritimas, tikėtina, dėl įrenginio netvarkingumo ir kad esant toms pačioms sąlygoms dėl kitų priežasčių nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs (t. 3, b. l. 134). Nors apeliaciniame skunde argumentuotai buvo prašoma įvertinti šios aplinkybės reikšmę konstatuojant ryšį tarp kasatoriaus veikos ir padarinių, tačiau į šį klausimą liko neatsakyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kokią reikšmę padariniams kilti kontekste su S. K. inkriminuojamu darbų saugos reikalavimų pažeidimu turėjo aplinkybės, dėl kurių už šio įvykio metu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaltu buvo pripažintas UAB „M“ traktoriaus vairuotojas V. A..

9.3. Nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą  priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta, ne tik kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė, bet ir tai, kad būtent šie pažeidimai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis įstatyme numatytiems padariniams kilti. Be to, turi būti vertinamos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Šios aplinkybės turi būti nustatomos analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, o ne  atskirus  įrodymus. 

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino vienpusiškai ir neišsamiai, nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.