Civilinė byla Nr. e2-1863-1099/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21545-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.6.2; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant A. P.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atstovei advokatei A. K.,

atsakovui A. F. ir jo atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui A. F. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes pasibaigimo įskaitymo būdu (ne)buvimo ir/ar (ne)teisėtumo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo A. F. 32 488,50 Eur skolą, 649,77 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodo, kad su atsakovu ūkininku A. F. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui suderinto asortimento prekes, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už įsigytas prekes išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytais terminais ir tvarka. Aiškina, kad atsakovui už įsigytas prekes buvo išrašytos ir nusiųstos (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros bendrai 32 488,50 Eur sumai, kurias atsakovas privalėjo apmokėti iki (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovė ne kartą siuntė atsakovui priminimus dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas ieškinyje nurodytą sumą. Tuo pagrindu ieškovė, remdamasi sutarties nuostatomis, papildomai paskaičiavo atsakovui 649,77 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d.

4.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovo argumentais dėl tariamo įskaitymo atlikimo, pažymi, kad ieškovė nėra padariusi atsakovui jokios žalos, todėl jo teiginiai apie tariamą ieškovės prievolę sumokėti 78 157,93 Eur sumą nepagrįsti. Aiškina, kad atsakovas jokio pranešimo apie tariamai atliekamą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei niekada nėra pateikęs ir atitinkamai ieškovė jo nėra gavusi; be to, atsakovas tokio pranešimo nėra pateikęs ir į nagrinėjamą civilinę bylą, nors pagal kasacinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą atsakovas privalėjo pranešti ieškovei apie jo tariamai atliktą įskaitymą, o to neatlikęs, neatsiranda prievolės pasibaigimas įskaitymu.

5.       Be to, anot ieškovės, atsakovas iki šios bylos iškėlimo net neturėjo intencijų įskaityti tariamai egzistuojančius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, nes ieškovei siųstame priminime ragino apmokėti jo išrašytą sąskaitą iki (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės vertinimu, iki (duomenys neskelbtini) joks priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas, atsakovas iki šios dienos laukė jo reikalaujamos 78 157,93 Eur tariamos skolos sumokėjimo.

6.       Ieškovė pažymi, kad į teismą su ieškiniu dėl skolos už prekes priteisimo ji kreipėsi 2022 m. spalio 26 d., ieškinys buvo priimtas 2022 m. spalio 27 d., todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iškėlus civilinę bylą dėl 32 488,50 Eur skolos už prekes priteisimo, nuo tos dienos jokie reikalavimų įskaitymai, susiję su šia skolos suma, nebegalėjo būti atliekami. Taigi, anot ieškovės, reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas, dėl ko atsakovo prievolė sumokėti ieškovei 32 488,50 Eur skolą už įsigytas prekes (kurios atsakovas iš esmės neginčija) nėra pasibaigusi, todėl ieškovės pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

7.       Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas tiksliai net neįvardija kuo gi konkrečiai pasireiškė įsigytų trąšų (duomenys neskelbtini) netinkama kokybė, nepateikia jokių iš ieškovės įsigytų trąšų netinkamą kokybę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad šalys – būdamos profesionaliais verslininkais, sutartyje aiškiai ir konkrečiai susitarė kaip ir per kokį laikotarpį bus patikrinama įsigytų prekių kokybė bei kas ir kada gali būti daroma, jeigu prekės būtų netinkamos kokybės, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas sutartyje nustatytų procedūrų/tvarkos nesilaikė. Teigia, kad atsakovas nei įsigytų prekių priėmimo-perdavimo metu, nei per protingą terminą nuo prekių priėmimo ieškovei nereiškė pretenzijų dėl netinkamos pristatytų prekių kokybės, todėl pagal sutarties 2.7, 2.9 ir 2.11 punktų nuostatas jam pristatytos trąšos (duomenys neskelbtini) buvo tinkamos kokybės. Ieškovė kritiškai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad trąšos buvo supiltos į uždaras talpyklas, todėl pamatyti jų kokybę neva buvo galima tik jas baigus naudoti. Be to, aiškina, kad atsakovas nei per sutarties 2.10 punkte šalių numatytą terminą, nei bet kada vėliau, nekvietė ieškovės atstovų dalyvauti tariamai nekokybiškų (duomenys neskelbtini) trąšų mėginių ėmime ir tokių sutarties numatyta tvarka paimtų mėginių tirti neperdavė šalių susitarimu paskirtam nepriklausomam ekspertui.

8.       Anot ieškovės, atsakovas taip pat nepaaiškina kaip konkrečiai patyrė jo nurodomus nuostolius, t. y. nėra aišku ar atsakovo auginti kviečiai ir rapsai neužaugo, o gal derliaus užaugo pakankamai, bet atsakovas dėl nuolat svyruojančių grūdų kainų rinkoje tiesiog derlių realizavo kitokiomis kainomis nei tikėjosi. Net jei atsakovo augintas kviečių ir rapsų derlius neužaugo (ar užaugo mažesnis, nei atsakovas tikėjosi), atsakovas, ieškovės vertinimu, nepateikė jokių įrodymų, jog derliaus neužaugimą sąlygojo būtent ieškovės parduotos trąšos (duomenys neskelbtini). Teigia, kad derliaus neužaugimą (mažesnį užaugimą) gali nulemti daug įvairiausių priežasčių – pavyzdžiui, nepalankios oro sąlygos, netinkama pasėlių priežiūra, prastas dirvožemis, nepakankamas pasėlių tręšimas, tręšimas netinkamu metu, augalų apsaugos priemonių nenaudojimas ar jų naudojimas netinkamu metu, įvairios pasėlių ligos, kenkėjai ir pan., todėl nėra net jokių prielaidų teigti, jog dėl ieškovės kaltės atsakovas galėjo patirti kokius nors nuostolius, tuo labiau, kad tokių nuostolių suma galėtų siekti net 78 157,93 Eur.

9.       Ieškovė papildomai pabrėžia, kad po to, kai atsakovas ieškovei atsiuntė nurodytą 2021 m. lapkričio 25 d. sąskaitą faktūrą su joje nurodyta 78 157,93 Eur tariamų nuostolių suma, ieškovė nedelsdama (2021 m. lapkričio 30 d.) atsakovą raštu informavo apie tai, jog jo pateiktos sąskaitos nepriima kaip nepagrįstos.

10.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad šiuo atveju ginčo dėl skolos iš esmės nėra, ginčas kilęs tik dėl įskaitymo buvimo ir teisėtumo. Patvirtino, kad ieškovė buvo gavusi iš atsakovo (duomenys neskelbtini) sąskaitą dėl tariamų nuostolių sumokėjimo, tačiau su ja nesutiko ir nedelsiant ją grąžino atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovas niekada iki bylos iškėlimo neinformavo ieškovės apie tariamai atliktą įskaitymą; anot atstovės, vien išrašyta sąskaita faktūra negali būti laikoma tokiu pranešimu; teigė, jog atsakovas dar (duomenys neskelbtini) siuntė ieškovei priminimą dėl nurodytų nuostolių apmokėjimo, atitinkamai iki tol nebuvo atlikęs jokio įskaitymo, o nuo šios bylos iškėlimo ir negalėjo jo atlikti. Aiškino, kad atsakovo pozicija dėl tariamo įskaitymo buvo nenuosekli – procesiniuose dokumentuose atsakovas teigė, jog įskaitymą tariamai atliko išrašydamas (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, o bylos nagrinėjimo metu jau tvirtino, jog įskaitymas tariamai buvo atliktas žodžiu – 2022 m. spalio 27 d. bendraujant su ieškovės atstovu. Be to, šiuo atveju nebuvo ir įskaitymo pagrindo, nes atsakovas neįrodė patirtų nuostolių pagrįstumo; trąšų tyrimus atsakovas atliko tik (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovų nekvietė paimti mėginių, todėl neaišku kas iš viso buvo tirta. Taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog galimai prastesnį derlių gavo išimtinai dėl ieškovės parduotų trąšų.

11.       Atsakovas A. F. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti; priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodo, kad ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui skystas trąšas (duomenys neskelbtini), kurios atsakovui pristatytos pagal (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nurodytos trąšos buvo supiltos į uždaras talpyklas, dėl to pamatyti trąšų kokybę buvo galima tik jas pabaigus naudoti. Anot atsakovo, baigus naudoti trąšas, pastebėta, kad ieškovės parduotos trąšos yra nekokybiškos, užterštos cheminiais elementais, todėl atsakovas (duomenys neskelbtini) informavo ieškovės atstovą T. S. – nusiųsdamas nuotraukas ir vaizdo įrašą. Aiškina, kad atsakovui keliant klausimą dėl nekokybiškų trąšų ir prašant atlyginti nuostolius, atsakovas ieškovės atstovui pakartotinai siuntė vaizdo įrašą dėl ieškovės pristatytų nekokybiškų, cheminiais elementais užterštų trąšų.

13.       Atsakovo teigimu, pardavęs derlių (kviečius ir rapsus) apskaičiavo, kad dėl ieškovės parduotų užterštų trąšų ir dalies nepristatytų pagal nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą įsigyto trąšų kiekio patyrė 78 157,93 Eur nuostolius, todėl (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), prašydamas atlyginti nurodytus 78 157,93 Eur nuostolius; ieškovei neapmokėjus minėtos sąskaitos faktūros, teikė jai priminimus.

14.       Taigi, atsakovo vertinimu, jis ieškovei pranešė apie susidariusius nuostolius ir šiuo atveju iš esmės buvo atliktas priešpriešinių piniginių reikalavimų užskaitymas, atitinkamai atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, ieškovė, nesant tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, pateikė reikalavimą dėl skolos sumokėjimo; priešingai, atlikus priešpriešinių reikalavimų įsikaitymą, ieškovė dar yra skolinga atsakovui 45 669,43 Eur.

15.       Pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė atsakovui suderinto asortimento prekes, o atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) jas apmokėti, tačiau dar iki nurodytų sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino suėjimo, atsakovas pateikė nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą dėl nuostolių atlyginimo ir iki ieškinio teismui pateikimo su ieškovės atstovais derino sąlygas dėl ginčo išsprendimo. Teigia, kad atsakovas aiškiai išreiškė, jog atsisako sumokėti ieškovei nurodytą skolą iki nebus padengti atsakovo nuostoliai ir nurodytą sąskaitoje faktūroje sumą įskaito skolai padengti, todėl ir nebuvo mokama ieškovei pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras.

16.       Atsakovo teigimu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus (duomenys neskelbtini) tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad skystose trąšose (duomenys neskelbtini) rasta Geležis (Fe) mg/ kg – 28,7, kai pagal specifikaciją skystose azoto trąšose ((duomenys neskelbtini)) geležies negali būti, todėl tai patvirtina, jog ieškovės parduotos trąšos buvo nekokybiškos.

17.       Be to, anot atsakovo, byloje pateiktas atsakovo susirašinėjimas su ieškovės atstovu patvirtina, kad atsakovas, pastebėjęs, jog ieškovės pristatytos trąšos užterštos cheminiais elementais, (duomenys neskelbtini) informavo ieškovės atstovą T. S. – nusiųsdamas nuotraukas ir vaizdo įrašą, tačiau ieškovės atstovas iš esmės nereagavo; atsakovas vėliau pakartotinai siuntė ieškovės atstovui vaizdo įrašus ir nuotraukas, todėl šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atstovui buvo suteikta galimybė dalyvauti apžiūrint pristatytas trąšas ir paimti mėginį, tačiau ieškovės atstovas sąmoningai nedalyvavo nei apžiūroje, nei paimant mėginį.

18.       Aiškina, kad atsakovas nuostolius apskaičiavo atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gautą rapsų ir kviečių derlių, jį palyginus su (duomenys neskelbtini) gautu derliumi. Pažymi, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) deklaravo 98,62 ha kviečių ir 42,32 ha rapsų, iš kurių atitinkamai gavo 606,62 tonas kviečių, vidutiniškai 6,151 tonos iš vieno hektaro, ir 140,504 tonas rapsų, vidutiniškai 3,32 tonos iš vieno hektaro. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas deklaravo 73,98 ha ploto kviečių ir gavo 557,44 tonas derliaus, arba 7,52 tonos iš vieno hektaro. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini), kai įsigijo iš ieškovės nurodytas skysto azoto trąšas, užterštas geležimi, ir tai, jog ieškovė nepristatė viso įsigyto trąšų kiekio, atsakovas iš vieno hektaro gavo tik 4,6 tonos kviečių (deklaravo 101,29 ha, gavo 474,68 tonas derliaus) ir 2,2 tonos rapsų (deklaravo 57,89 ha, gavo 129,53 tonas derliaus). Atitinkamai atsakovas apskaičiavo, kad (duomenys neskelbtini)  m. vidutiniškai iš vieno hektaro gavo mažiau apie 1,6 tonos kviečių derliaus ir apie 1,1 tonos mažiau rapsų derliaus iš vieno hektaro. Nurodo, kad pagal Statistikos departamento duomenis vidutinė II klasės kviečių kaina už vieną toną sudarė 230 Eur, o rapsų – 502 Eur; taigi, (duomenys neskelbtini) m. iš 101,29 ha deklaruotų kviečių mažiau gauta 168 tonos derliaus kviečių ir iš 57 ha rapsų mažiau gauta 64 tonos rapsų derliaus, todėl ir buvo apskaičiuota nuostolių suma.

19.       Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad iš esmės atsakovas neginčija, jog buvo skolingas ieškovei pagal jos nurodytas sąskaitas faktūras, tačiau jo prievolė pasibaigė atlikus įskaitymą. Pažymėjo, kad dėl iš ieškovės nupirktų ir pristatytų nekokybiškų (užterštų geležimi) trąšų patyrė ženklius nuostolius (gavo gerokai mažesnį derlių, taip pat dėl mažesnio derliaus negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų – pristatyti reikiamo derliaus kiekio, ir atitinkamai dėl to jam pačios ieškovės buvo priskaičiuotos netesybos); bandė tartis su ieškovės atstovais dėl kompensavimo, tačiau nieko nesulaukęs, išrašė (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą ir laukė jos apmokėjimo; patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) siuntė ieškovei priminimą dėl apmokėjimo. Teigė, kad trąšų užterštumą pamatė tik baigęs jas naudoti ir pradėjęs valyti tarą (trąšos turėjo būti permatomos, skaidrios, o buvo rudos spalvos). Atsakovas aiškino, kad (duomenys neskelbtini) su ieškovės atstovu T. S. derino ginčo išsprendimo būdus, t. y. siūlė ieškovei kompensuoti jo patirtus nuostolius, tada jis apmokės ieškovės nurodytas sąskaitas už parduotas prekes, t. y. anot atsakovo, iš esmės žodžiu buvo susitarta dėl įskaitymo; taip pat teigė, jog ieškovės atstovui ne vieną kartą buvo pateikęs trąšų mėginius, siuntęs nuotraukas, tačiau ieškovė netyrė trąšų.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

20.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti ir perduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo nupirkti ir priimti suderinto asortimento prekes bei sumokėti už jas nustatytą kainą.

21.       Nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad tuo pagrindu ieškovė pardavė atsakovui tam tikras prekes ir išrašė: (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 21 199,20 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 662,80 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 682,70 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 943,80 Eur sumai; bendra suma 32 488,50 Eur. Visų nurodytų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas nurodytas (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog minėtos sąskaitos faktūros buvo faktiškai nusiųstos atsakovui elektroniniais laiškais (atitinkamai (duomenys neskelbtini)).

22.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. spalio 4 d., 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu siuntė atsakovui priminimus dėl susidariusios skolos apmokėjimo.

23.       Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą 22 385 Eur sumai už parduotas trąšas (duomenys neskelbtini); byloje pateikti (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiai, pagal kuriuos ieškovė pristatė atsakovui dalį aukščiau nurodytų nupirktų trąšų.

24.       Byloje pateikta atsakovo ir ieškovės atstovo T. S. susirašinėjimo ištrauka, iš kurios matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) siuntė ieškovės atstovui nuotraukas ir vaizdo įrašus, anot atsakovo, dėl ieškovės parduotų trąšų kokybės.

25.       Nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 78 157,93 Eur sumai (38 640 Eur kompensaciją už kviečių derliaus nuostolius, 32 128 Eur kompensaciją už rapsų derliaus nuostolius ir 7 389,93 Eur nepagrįstai priskaičiuotas netesybas); sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas iki (duomenys neskelbtini).

26.       Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė atsakovui, jog jo pateiktos sąskaitos nepriima kaip nepagrįstos.

27.       Byloje taip pat pateiktas atsakovo priminimas, adresuotas ieškovei, apmokėti aukščiau nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą; priminime nurodoma, jog jeigu iki (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas nebus apmokėtas, bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.

28.       Atsakovas į bylą pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus (duomenys neskelbtini) tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog tiriamajame ėminyje (paimtame (duomenys neskelbtini)) – skystose trąšose (duomenys neskelbtini), nustatyta geležis, 28,7 mg/kg.

29.       Į bylą pateiktos atsakovo paraiškos už (duomenys neskelbtini) m. dėl deklaruotų žemės naudmenų plotų, taip pat (duomenys neskelbtini) m. pardavimų suvestinės dėl parduotų grūdų kiekio, sąskaitos faktūros dėl (duomenys neskelbtini) m. parduotų grūdų kiekio

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl įskaitymo teisėtumo/neteisėtumo

30.       Kaip minėta, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas nėra apmokėjęs ieškovės nurodytos skolos pagal ieškovės išrašytas (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras; anot atsakovo, jis yra atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atitinkamai ieškovės nurodyta prievolė yra pasibaigusi; ieškovė nesutiko su tokia atsakovo pozicija, todėl teismas toliau pasisako dėl nurodyto įskaitymo (ne)buvimo ir/ar (ne)teisėtumo.

31.       CK

32.       Įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra viena iš prievolės pabaigos rūšių. Tai reiškia, kad egzistuojant CK 6.130 straipsnyje įtvirtintoms įskaitymo taikymo sąlygoms, atsiranda prievolės pabaigos teisiniai padariniai – jeigu yra tenkinamos visos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, prievolė laikoma pasibaigusia įskaitymu. Toks prievolės pabaigos įskaitymu pagrindas laikomas specialiuoju prievolės pabaigos pagrindu – CK IX skyriaus „Prievolių pabaiga“ pirmasis skirsnis įtvirtina bendruosius prievolių pabaigos pagrindus (CK 6.123-6.129 straipsniai), o to paties skyriaus antrasis skirsnis „Įskaitymas“ reglamentuoja prievolės pabaigą įskaitymo atlikimo atveju ir nustato atskiras sąlygas, kad prievolė būtų laikoma pasibaigusi įskaitymu.

33.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

34.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

35.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

36.       Nagrinėjamu atveju ginčas, be kita ko, kilo dėl to, ar atsakovas tinkamai pranešė ieškovei apie jo nurodomą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Teismas pažymi, kad tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130-6.140 straipsniai), nėra nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir/ar kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, jog įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

38.       Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog pranešė ieškovei apie jo nurodomą atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Visų pirma, teismo vertinimu, atsakovo ieškovei (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos faktūros negalima pripažinti atsakovo vienašaliu įskaitymo sandoriu. Pažymėtina, kad nurodytoje sąskaitoje faktūroje nėra jokių duomenų, jog atliekamas kažkoks įskaitymas, priešingai, reikalaujam sąskaitoje nurodytą sumą sumokėti iki nurodyto termino. Taigi, atsakovas šia sąskaita nepareiškė ir nepranešė ieškovei apie įskaitymą, o tik siekė gauti nuostolių, kurie, anot atsakovo, atsirado dėl ieškovės pristatytų nekokybiškų trąšų, atlyginimą. Kitaip tariant, teismo manymu, minėta sąskaita negali būti laikomas aiškiu, suprantamu ir nedviprasmišku pareiškimu apie įskaitymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas (duomenys neskelbtini) siuntė ieškovei priminimą dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos apmokėjimo, nurodant jau kitą apmokėjimo terminą – iki (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė ne tik patvirtina, jog iki (duomenys neskelbtini) atsakovas nebuvo atlikęs jo nurodomo įskaitymo, bet ir tai, jog atsakovo nurodomos ieškovės prievolės atlyginti nuostolius terminas nebuvo suėjęs. Kaip minėta, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaitytas gali būti tik toks reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs.

39.       Bet kokio dokumento tekstas, kuriame yra išreikštas tik reikalavimas sumokėti skolą ar atlyginti nuostolius, nei pagal teisės aktų nuostatas, nei pagal teismų praktiką negali būti pripažintas įskaitymu, nes tokiame dokumente nėra išreikšta šalies valia dėl įskaitymo taikymo. Taigi, 2021 m. lapkričio 25 d. sąskaita faktūra pati savaime negali būti laikoma tinkamu pranešimu apie įskaitymą, kadangi iš jos turinio negalima nustatyti nei įskaitymo pagrindo, nei įskaitomos sumos. Dokumente nėra aiškiai išreikšta atsakovo valia įskaityti skolą, nėra aiškaus pranešimo apie tai ieškovei. Pažymėtina, jog pranešimas apie prievolės pasibaigimą įskaitymu turi būti aiškus, konkrečiai nurodantis, kokios prievolės pasibaigia įskaitymu. Taigi, aptariamą sąskaitą vertinti kaip prievolės pabaigą atlikus vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 6.130 straipsnio prasme negalima, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas atliko įskaitymą.

40.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, be kita ko, teigė, kad (duomenys neskelbtini) su ieškovės atstovu T. S. derino ginčo sprendimą ir iš esmės žodžiu buvo susitarta dėl įskaitymo. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais; be to, ieškovė kategoriškai neigė buvus tokį susitarimą, todėl atsakovui teigiant, o ieškovei neigiant, bei nesant jokių kitų įrodymų, laikytina, jog atsakovas šios pozicijos neįrodė. Teismas taip pat pažymi, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nurodytą (duomenys neskelbtini), pokalbio su ieškovės atstovu metu, siūlė ieškovei kompensuoti jo patirtus nuostolius, tada jis apmokės ieškovės nurodytas sąskaitas už parduotas prekes; taigi, iš minėtų pasakymų aiškiai matyti, jog dėl jokio įskaitymo nebuvo susitarta (nei abiejų šalių, nei atsakovo vienašališkai). Be to, kaip minėta, atsakovas jau po nurodyto pokalbio (duomenys neskelbtini) siuntė ieškovei priminimą apmokėti visą (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, kas taip pat patvirtina, jog iki minėto priminimo išsiuntimo joks įskaitymas nebuvo atliktas.

41.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2022 m. spalio 27 d., todėl pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, įskaitymas nuo (duomenys neskelbtini) negalėjo būti atliktas, o, kaip minėta, atsakovas neįrodė, jog iki šios datos būtų atlikęs jo nurodomą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir bent kokiu nors būdu informavęs apie tai ieškovę.

42.       Kaip minėta, pats tokio pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. CK 6.131 straipsnyje numatytos įskaitymo tvarkos nesilaikymas, t. y. įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, jog atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos tinkamai pasinaudojo įskaitymo teise.

43.       Be to, kad vienašališkai atliktas įskaitymas galėtų būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, visų pirma būtina nustatyti, jog prievolės šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti už iš ieškovės nupirktą produkciją, tuo tarpu atsakovas savo reikalavimą į ieškovę kildina civilinės atsakomybės pagrindu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo (galimai dėl ieškovės pateiktų nekokybiškų trąšų, t. y. dėl kitų prekių, nei ieškovė reikalauja apmokėjimo).

44.       Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai reikalavimai, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

45.       Kaip minėta, atsakovas siekė mokėtiną 32 488,50 Eur sumą įskaityti į jo nurodomą ieškovės prievolę atlyginti 78 157,93 Eur nuostolius, t. y. prievolę, kuri nebuvo tarp šalių aiškiai sutarta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų įsipareigojusi atlyginti atsakovo nurodytus nuostolius; priešingai, kaip minėta, ieškovė, gavusi nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, su ja nesutiko ir operatyviai grąžino atsakovui, apie tai jį informuojant. Taigi, atsakovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla ne iš sutarties, bet iš delikto, kurį atsakovas privalo įrodyti (ieškovei aiškiai su tuo nesutinkant), todėl, teismas vertinimu, atsakovo nurodomas įskaitymas negalimas jau vien dėl to, kad pažeistas įskaitomų prievolių lygiavertiškumo, vykdytinumo ir akivaizdumo reikalavimas.

46.       Kita vertus, teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo ir atitinkamai jos įskaitymo pagrįstumas, o ne ieškovės civilinės atsakomybės už galimai atsakovo patirtą žalą klausimas, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako. Teismas išaiškina, kad vien tai, jog šioje byloje atsakovas neįrodė atlikęs jo nurodytą įskaitymą ir neinformavęs apie tai ieškovės, neužkerta galimybės atsakovui ateityje ginti savo teises kitais būdais, be kita ko, reikalauti iš ieškovės jo galimai patirtų nuostolių atlyginimo.

47.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovui neįrodžius tinkamai ir teisėtai atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovės reikalavimas dėl 32 488,50 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstas.

48.       Nustatyta (ir, kaip minėta, tarp šalių nekilo ginčo), kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai (ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neginčijo) ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovui sąskaitose nurodytas prekes, atsakovas jas priėmė (šių aplinkybių atsakovas taip pat neginčijo), pretenzijų dėl kokybės neturėjo, todėl atsakovui kilo pareiga už jas atsiskaityti. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas neapmokėjo nurodytų sąskaitų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 32 488,50 Eur skolos (CK 6.305, 6.314 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

49.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje (4.2 punkte) buvo sutarusios, jog atsakovui neatsiskaičius su ieškove šioje sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, jis moka ieškovei 0,08 proc. delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos sumos. Kadangi ieškovė turi teisę į protingo dydžio netesybas, be to, kaip nustatyta šiame sprendime, atsakovas laiku tinkamai neatsiskaitė su ieškove, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisia 649,77 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis; ginčo sutarties 4.2 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

50.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (ūkio subjektas) privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, į tai, kad atsakovas šiuo atveju ginčo santykiuose veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip ūkininkas, t. y. ūkio subjektas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (33 138,27 (32 488,50 + 649,77) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

51.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53.       Ieškovė patyrė byloje 3 868 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 722 Eur žyminis mokestis ir 3 146 Eur (1 210 Eur + 1 936 Eur) išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

54.       Atsakovas patyrė byloje 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

55.       Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

56.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 868 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,48 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui A. F. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“, j. a. k. 111547089, 32 488,50 Eur (trisdešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) skolos, 649,77 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 77 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (33 138,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 868 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič