Administracinė byla Nr. A-417-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00867-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gegužės 18 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Alytaus RAAD) 2016 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. P1-74, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
2. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam skirta nepagrįstai, nekvalifikavus tarnybinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas leidžia asmenims rinkti viešą informaciją laisvai ir netrukdomai. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta asmenų teisė fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Pareiškėjas, tarnyboje filmuodamas pokalbius su vadovu ir kitais darbuotojais, siekė asmeninių tikslų – apsisaugoti nuo nesusipratimų, susijusių su tarnybos pavedimų atlikimu, kontroliuoti, ar teisingai įsidėmėjo tarnybines užduotis. Pareiškėjas neturėjo tikslo paviešinti ar atskleisti tarnybinius pokalbius ar užduotis, todėl jis yra nepagrįstai kaltinamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų pažeidimu. Be to, pareiškėjas teigė, kad jis yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) renkamojo organo narys, bet atsakovas, nenuginčijęs Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, skundžiamu įsakymu paskyrė pareiškėjui griežtą papeikimą. Tarnybinis tyrimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai ir jo pagrindu priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuobauda buvo paskirta remiantis neteisėtai iš pareiškėjo paimtais asmeninės vaizdo įrašymo kameros įrašais.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas tvirtino, kad 2016 m. vasario 11 d. apie 9.20 val. Alytaus RAAD direktoriaus kabinete, pasitarimo metu, dalyvaujant departamento darbuotojams, buvo pastebėta, jog pareiškėjas neįspėjęs naudoja slaptą filmavimo kamerą. Faktui pasitvirtinus, slapta filmavimo kamera paimta, joje padaryti įrašai patikrinti visų dalyvaujančių bei papildomai pakviestų liudytojų akivaizdoje. Nustatyta, kad slaptai filmuoti įrašai daryti Alytaus RAAD tarnautojų darbo metu, apie tai neįspėjus darbuotojų. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad slapta filmavimo kamera (rašikliu) buvo padaryti 26 slapti vaizdo įrašai, apie tai neįspėjus darbuotojų. Alytaus RAAD darbuotojai teigė, kad pareiškėjui sutikimo filmuoti nedavė. Pasipiktinimą darbuotojams kėlė tai, kad neaišku, kokiam tikslui pasiekti ir kokiam asmenų ratui buvo daromi slapti įrašai. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatyto pagrindo, naudodamas slaptą filmavimo kamerą, savavališkai slapta filmavo Alytaus RAAD darbuotojus jų darbo vietose bei neformalioje aplinkoje, jiems apie tai nežinant, jų neįspėjęs, tokiu būdu pasikėsino į darbuotojų gyvenimo kokybę, privatumą, orumą. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, Valstybės tarnybos įstatyme neįtvirtinta pareiga, skiriant nuobaudą valstybės tarnautojams – profesinės sąjungos nariams ar jos renkamojo organo nariams, gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tokios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Be to, nei Valstybės tarnybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, nei Profesinės sąjungos atsisakyme sutikti su pareiškėjui siūloma skirti tarnybine nuobauda nenurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka, todėl atsakovas šio atsisakymo neginčijo.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. P1-74.
6. Teismas nustatė, kad Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu
   Nr. P1-74 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, už tai, kad pareiškėjas – Alytaus RAAD Alytaus agentūros vyriausiasis specialistas – nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki
   2016 m. vasario 11 d. savavališkai tarnybos metu slapta filmavimo kamera filmavo Alytaus RAAD tarnautojus ir tarnybos vadovą jų tarnybos metu bei tarnyboje ne darbo metu, apie tai neįspėjęs, nežinant filmuojamiems asmenims. 2016 m. kovo 25 d. tarnybinio nusižengimo išvadoje
   Nr. VI-16(2) konstatuota, jog pareiškėjas darė įtaką darbuotojų gyvenimo kokybei ir žmogiškosioms vertybėms (privatumui, orumui), pažeisdamas valstybės tarnautojui keliamus padorumo, pavyzdingumo ir pagarbos žmogui ir valstybei principus, nurodytais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktų reikalavimus.
7. Pareiškėjas yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Atsakovas 2016 m. kovo
   14 d. raštu Nr. (5.3)-V8-524 ir 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (5.3)-V8-686, kuriuo papildė
   2016 m. kovo 14 d. raštą Nr. (5.3)-V8-524, kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Profesinė sąjunga 2016 m. balandžio 15 d. raštu
   Nr. LAA17-24(16) informavo atsakovą, kad nesutinka, jog pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda, teigdama, kad tarnybinio nusižengimo išvada suformuluota abstrakčiai, nepatikrinamais (nepatikrintais), subjektyviais vertinamaisiais teiginiais, o tikrasis tarnybinės nuobaudos tikslas yra nubausti pareiškėją už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje.
8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką ir pažymėjo, jog būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teisės. Nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalies analogiją (Darbo kodekso 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas, nenuginčijęs Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, skundžiamu įsakymu pareiškėjui skyrė griežtą papeikimą. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo, teismo vertinimu, yra esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu paskirtai nuobaudai panaikinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad skundžiamas įsakymas yra naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

III.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio
   21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeitus susiformavusią teismų praktiką taip, kad nebūtų pažeisti lygiateisiškumo ir atsakomybės neišvengiamumo principai, suformavus naujas teisės aiškinimo taisykles, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su tarnybinių nuobaudų skyrimo terminu, kai skundžiamas profesinės sąjungos nesutikimas.
10. Atsakovas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra neišvengiamai ir objektyviai būtina keisti susiformavusią teismų praktiką. Šiuo atveju susiduriama su įsisenėjusia įstatymo spraga, kai institucija bet kuriuo atveju praranda galimybę taikyti tarnybinę atsakomybę tarnybinį nusižengimą padariusiam valstybės tarnautojui. Atsakovas pažymi, kad profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo teisminis procesas užtrunka ilgiau nei Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio
    1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Atsakovo nuomone, klausimą dėl profesinės sąjungos nesutikimo teisėtumo galima išspręsti nagrinėjant bylą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo. Šiuo atveju teismas panaikino skundžiamą įsakymą, priimtą nepraleidus termino tarnybinei nuobaudai skirti, nesiaiškinęs Profesinės sąjungos nesutikimo aplinkybių, ir taip sudarė galimybę pareiškėjui išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, nepaisydamas teisinės atsakomybės neišvengiamumo principo. Be to, teismo minima profesinės sąjungos nesutikimo apskundimo procedūra nėra nustatyta nė viename valstybės tarnybą reglamentuojančiame teisės akte. Atsakovo vertinimu, dabartinė teismų praktika sukuria privilegijas profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, diskriminuoja kitus institucijoje dirbančius valstybės tarnautojus.
11. Pareiškėjas S. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
12. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas, nėra pagrindo keisti suformuotą teismų praktiką dėl esamų galimybių laiku apginti galbūt pažeistas teises. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinės nuobaudos paskyrimo naikinamasis terminas yra
    6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinis teismas turi imtis veiksmų, siekdamas greitai ir operatyviai išnagrinėti bylą, neužkirsti kelio kuriai nors iš šalių pasinaudoti su teismo sprendimu susijusiomis teisėmis. Teisės normos, reglamentuojančios administracinių bylų nagrinėjimą, sudaro prielaidas, nustačius, kad profesinės sąjungos nesutikimas yra nepagrįstas, valstybės tarnautojui skirti tarnybinę nuobaudą teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavimo procedūra yra sąmoningai nustatyta iki vadovo įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nariams įtvirtintas papildomas apsaugos mechanizmas prarastų savo esmę, jei asmens, kaip profesinės sąjungos nario, veikla nebūtų vertinama atskirai nuo pačios tarnybinės nuobaudos, juolab kad, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, profesinė sąjunga vertinimą atlieka tik siekdama išsiaiškinti, ar ši nuobauda valstybės tarnautojui nėra skiriama dėl jo narystės, veiklos profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Dėl suformuotos administracinių teismų praktikos aiškinant ir taikant teisės normas, kuriomis reglamentuojami drausminių nuobaudų skyrimo ypatumai įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad situacijos ypatumai, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, kaip tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir
    Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje. Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio. Pagal šio įstatymo
    21 straipsnį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei tuo metu galiojusio Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalies nuostatas,
    šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A143-3367/2011, administracinę bylą
    Nr. eA-239-261/2017).
14. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Taip pat šiame teisės akte nustatyta, kad nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis,
    t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nevertinami kaip tokia išimtis (žr., pvz., 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje
    Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015).
16. Įstatymų leidėjas, skirtingai nei valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos atveju, jokiame teisės akte nėra numatęs, kad terminas, kuriuo įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui, būtų neįskaičiuojamas į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Taip pat pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, jog į šio straipsnio 4 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas, be kita ko, laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (aktuali redakcija) 14 punkte aptariama panaši situacija – valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali savo sprendimu pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio
    1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.
17. Nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalies analogiją (Darbo kodekso 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).
18. Darytina išvada, kad per nustatytą laiką negavęs išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokio profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo ir, jei teismas tokį nesutikimą panaikina bei nebūna praėjęs Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tarnybinę nuobaudą galima skirti. Kitu atveju vadovas turėtų savo sprendimu tik pripažinti, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skiriama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018).

Dėl teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių

19. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, jog teismų praktika šios kategorijos bylose yra keistina, teisėjų kolegija visų pirma remiasi Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika savo ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose nuosekliai remiasi ankstesnėse Nutarties pastraipose nurodyta argumentacija (žr. Nutarties 13–17 punktus).
20. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, patys precedentai turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiajai konstitucinei doktrinai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
21. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose saisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
22. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
23. Nurodyta oficialioji konstitucinė doktrina suponavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Dėl teisės aiškinimo nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste

24. Atsakovas pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą, prieš tai atskirame teisminiame procese nenuginčijęs Profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.
25. Procesiniu teisiniu aspektu vertinant susiklosčiusią situaciją šioje byloje, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepaneigus Profesinės sąjungos nesutikimo jam skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo, o tai, atsižvelgiant į Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, bei Nutarties 17 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo praktiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 str.), pripažintina esminiu procedūros pažeidimu skiriant tarnybinę nuobaudą ir teisiniu pagrindu
    Alytaus RAAD 2016 m. balandžio 18 d. įsakymui Nr. P1-74 panaikinti.
26. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo, leidžiančio konstatuoti, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
27. Nutarties 18 punkte yra nurodyta teisės taikymo taisyklė, kuria atsakovas turėtų vadovautis šioje byloje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje.
28. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d.
    1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Gintaras Kryževičius

              Milda Vainienė