Civilinė byla Nr. 2S-193-881/2012
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys – S. K. ir V. K..
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB „Swebank“ naudai iš skolininkų V. K. ir S. K. skolą: 400 908,15 Lt negrąžintos paskolos, 7 475,21 Lt palūkanų, 397,23 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 58,49 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 415 357,97 Lt, bei 133 Lt žyminio mokesčio, 166,30 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolius, 6 mėn. VILIBOR + 2,5 proc. marža (nuo 2010-11-15 iki 2011-05-15 nustatyta palūkanų norma 4,590 proc.) sutartinių metinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (400 908,15 Lt), 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (415 357,97 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-03-17, iki visiško skolos išieškojimo dienos, ir įkeistą turtą parduoti iš varžytynių.
Kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą, prašydamas ištaisyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje esančią rašymo apsirikimo klaidą. Nurodė, kad pateikiant pakartotinį prašymą buvo padaryta rašybos klaida, t. y. vietoje pradelstos palūkanų sumos 13 149,53 Lt nurodyta 7 475,21 Lt, o vietoje 903,06 Lt delspinigių už negrąžintas palūkanas nurodyta 58,49 Lt suma, tačiau bendra prašoma priteisti skolos suma nurodyta teisinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą patenkino – ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, nutarties aprašomojoje dalyje nurodydamas: „Kreditorius pakartotiniame pareiškime nurodo, kad skolą sudaro: 400 908,15 Lt negrąžintos paskolos, 13 149,53 Lt palūkanų, 397,23 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 903,06 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 415 357,97 Lt, bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 166,30 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolius“, o rezoliucinėje dalyje nurodydamas: „Išieškoti kreditoriaus „Swebank“, AB (į/k 112029651) naudai iš V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a/k (duomenys neskelbtini) skolą: 400 908,15 Lt negrąžintos paskolos, 13 149,53 Lt palūkanų, 397,23 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 903,06 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 415 357,97 Lt, bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 166,30 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolius ir 6 mėn. VILIBOR + 2,5 proc. marža (nuo 2010-11-15 iki 2011-05-15 nustatyta palūkanų norma 4,590 proc.) sutartinių metinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (400 908,15 Lt) bei 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (415 357,97 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-03-17, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamą turtą“. Teismas nusprendė, kad klaidingai nurodyti duomenys laikytini rašymo apsirikimais, kurių ištaisymas nekeičia varžytynių nutarties esmės (CPK 276 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Nurodo, kad jei bankui skirtumas 5 674,32 Lt ir 644,57 Lt yra tik rašybos klaida, apeliantei tai – metų pajamos. Apie šią rašybos klaidą banko naudai šis net nesivargina informuoti. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal bendrą taisyklę gali būti tikrinamas tik aukštesnės instancijos teismo, o pats sprendimą priėmęs teismas jo panaikinti ar pakeisti neturi teisės (CPK 276 str. 1 d.). Apeliantės nuomone, šiuo atveju aukštesnės instancijos teismo įsikišimas yra būtinas, nes prašoma patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis Nr. I-1580V/2010 yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui.
Kreditorius AB „Swedbank“ bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. I-1580V/2010 esantis rašymo apsirikimas bendros įsiskolinimo sumos nekeičia ir nutarties nedaro neteisėta, todėl negali būti laikomas pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
CPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-645/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-134/2010).
Nagrinėjamu atveju kreditorius AB „Swedbank“ prašė ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, kuria teismas nutarė kreditoriaus naudai išieškoti iš skolininkų skolą, t. y. vietoje pradelstos palūkanų sumos 7 475,21 Lt nurodyti 13 149,53 Lt, o vietoje 58,49 Lt delspinigių už negrąžintas palūkanas nurodyti 903,06 Lt sumą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditoriaus prašymą tenkino.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas rašymo apsirikimus 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, CPK 276 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius AB „Swedbank“ pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą prašė teismo priverstinai išieškoti iš skolininkų V. K. ir S. K. 415 357,97 Lt skolos (400 908,15 Lt negrąžintos paskolos, 7 475,21 Lt pradelstų palūkanų, 397,23 Lt delspinigių už negrąžintą paskolą, 58,49 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino – nutarė išieškoti kreditoriaus AB „Swebank“ naudai iš skolininkų V. K. ir S. K. skolą: 400 908,15 Lt negrąžintos paskolos, 7 475,21 Lt palūkanų, 397,23 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 58,49 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 415 357,97 Lt. Teismo nuomone, tiek kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą, tiek pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai, t. y. klaidingai nurodyti pradelstų palūkanų ir delspinigių už negrąžintas palūkanas dydžiai, kurių ištaisymas nekeičia nutarties esmės – ištaisius šiuos rašymo apsirikimus, bendra išieškoma iš skolininkų suma nesikeičia. Byloje esanti 2011 m. kovo 14 d. skolos paskaičiavimo pažyma, kurią kreditorius pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, patvirtina, kad skolininkų pradelstų palūkanų dydis yra būtent 13 149,53 Lt, o delspinigių už nesumokėtas palūkanas – 903,06 Lt (b. l. 100).
Teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. I-1580V/2010 nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, apeliantės pridėtas 2011 m. birželio 1 d. atskirasis skundas yra dėl kitos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties – 2011 m. kovo 21 d. nutarties Nr. I-1581V/2010.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė