Civilinė byla Nr. e2- 2479-1006/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01864-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;
2.6.10.5.2.16; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,
sekretoriaujant Audronei Glambienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei B. P.
atsakovei L. A.
trečiojo asmens atstovei V. J.
liudytojai R. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinį atsakovei L. A., tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ Kauno skyrius, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir ieškovas) pareikštu ieškiniu atsakovei L. A. (toliau – ir atsakovė), tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ Kauno skyrius (toliau – ir tretysis asmuo), dėl žalos atlyginimo, prašo priteisti iš atsakovės 530,74 Eur žalos atlyginimo, – 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, mokydama vairuoti, valdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos valdoma transporto priemonė susidūrė ir apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužalojo minėta transporto priemone važiavusią keleivę R. D.. Eismo įvykio aplinkybes tyrė (duomenys neskelbtini) AVPK, kuris nustatė, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atsakinga yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas bendrą 2122,47 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos byloje buvo mokamos už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, bei už R. D. mokėtas ligos išmokas. Atsakovei pareiškus regresines pretenzijas dėl žalos atlyginimo, atsakovė sutiko padengti dalį žalos dėl transporto priemonės apgadinimų, tačiau nesutiko atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos mokėtos dėl R. D. ligos. Ieškovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pretenziją dėl 1061,47 Eur atlyginimo, kurioje nurodyta, kad dėl eismo įvykio R. D. buvo mokama ligos išmoka. Ieškovas atlygino šią pretenziją ir kreipėsi į atsakovę dėl 50 proc. – 530,74 Eur šios pretenzijos apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu atsakovė su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokė vairuoti J. A., ieškovas TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų dalį. Detaliau TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. normą reglamentuoja LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punktas (redakcija galiojusi eismo įvykio metu, pagal naują redakciją 55.1 punktas), kuris įtvirtina, jog draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. draudėjui ar jo atstovui, pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, neinformavus draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tačiau visos sumos iki šio ieškinio Teismui pateikimo momento atsakovė nėra sumokėjusi. Iš atsakovės taip pat priteistinos ir procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio metu buvo sužalota transporto priemone O. A. važiavusi keleivė R. D. ir dėl to yra atsakinga transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja L. A., neatitinka jokių faktinių aplinkybių ir yra nurodyta nepagrįstai bei neteisėtai. Ieškovo regresinis reikalavimas atlyginti galimai padarytą „Žalą asmeniui“ yra kildinamas iš (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, tačiau akcentuotina, kad išnagrinėtoje administracinio nusižengimo (toliau - AN) byloje nėra jokių duomenų apie asmeniui padarytą žalą, asmens sužalojimus, patirtus eismo įvykio metu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau - VTMT) (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nėra konstatuota, kad R. D. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d., kuri reglamentuoja: „Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas“. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išnagrinėtoje AN byloje nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs ir galutinis. Faktą, kad transporto priemonės O. A. keleivė R. D. eismo įvykio metu nenukentėjo ir nepatyrė sveikatos sužalojimo (-u) neginčijamai patvirtina kitas civilinėje byloje esantis rašytinis įrodymas (ieškovo pateiktas su ieškiniu) - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - (duomenys neskelbtini) AVPK) (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau - VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius) (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ su pridedama pažyma apie eismo įvykį ROIK: (duomenys neskelbtini) (2 lapai) ir administracinio nusižengimo protokolu ROIK: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) AVPK pažymoje apie eismo įvykį ROIK: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), skiltyje apie transporto priemones ir jų keleivius aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad transporto priemonės keleivis R. D. nenukentėjo. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog klinikiniais duomenimis konstatuotas krūtinkaulio srities ir krūtinės sumušimas yra paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o objektyviu sužalojimu nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Žalos sąvoką apibrėžia CK 6.249 straipsnio 1 dalis. Žala yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Žala asmeniui atsiranda dėl nematerialių vertybių - gyvybės, sveikatos, teisės į vardą, atvaizdą, privatų gyvenimą - pažeidimo. Ji gali būti ir turtinė, ir neturtinė. Turtinės žalos atlyginimo apimtį sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 ir 6.285 straipsniai. Taigi, CK 6.283 straipsnis, kaip jau minėta, reglamentuoja žalos atlyginimą būtent sveikatos sužalojimo atveju, kas šiuo atveju nenustatyta nei nukentėjusiajam asmeniui R. D., kuri AN byloje yra pripažinta kaip nukentėjusioji tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, nei kitiems eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims. Turime tik faktą, kad asmeniui R. D. buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, kuris šeimos gydytojo buvo nepagrįstai ir neteisėtai susietas su įvykusiu eismo įvykiu ir vėliau be jokių objektyvių priežasčių ir pagrindo tęsiamas beveik pusantro mėnesio. Pažymėtina, kad nedarbingumo pažymėjimo išrašymo faktas neįrodo asmens sužalojimo fakto ir/ar padarytos „Žalos asmeniui“ ir nesudaro pagrindo įvykio kaltininkui regreso tvarka atlyginti asmeniui R. D. išmokėtą nedarbo išmoką iš Sodros biudžeto, kuri nėra tiesiogiai susijusi (neturi priežastinio ryšio) su asmens R. D. galimai patirtais sužalojimais, tai tik rodo, kad R. D. siekė pasinaudoti esama situacija bei galimai nepagrįstai praturtėti ir gauti tam tikrą naudą iš atitinkamų valstybės institucijų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Pirminės apžiūros metu VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje (duomenys neskelbtini) O. A. keleivei R. D. nebuvo nustatyta jokių kūno sužalojimų ir traumai būdingų pakitimų, (lūžių, hematomų ir kt.) - diagnostinio tyrimo aprašymas Nr. (duomenys neskelbtini), išvada (duomenys neskelbtini), išskyrus žodinį pacientės nusiskundimą dėl skausmo krūtinėje pagal automobilio apsauginio diržo eigą. Kitą dieną atsakovės šeimos gydytoja, - kuri realiai neapžiūrėjusi ir objektyviai neįvertinusi pacientės sveikatos būklės, išrašė atsakovei nedarbingumą, išklausiusi tik žodinius moters nusiskundimus bei paskirdama jai medikamentus, kurie nėra ir negali būti tiesiogiai susiję su įvykusiu eismo įvykiu ar siekiant šalinti eismo įvykio metu galimai patirtų sužalojimų simptomus, t. y. R. D. buvo paskirti medikamentai, kurie skirti mažinti cukraus kiekį kraujyje (duomenys neskelbtini), taip pat cholesterolio ir trigliceridų koncentracijoms kraujyje mažinti (sergant (duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini), kraujospūdžiui mažinti (duomenys neskelbtini), o analgetikai „pagal reikalą“. Taigi, medikamentai R. D. buvo išrašyti, atsižvelgiant į bendrą jos sveikatos būklę, turint tam tikrų sveikatos sutrikimų iki eismo įvykio, bet ne dėl įvykusio eismo įvykio ir galimo (-ų) pacientės sužalojimo (-ų) simptomų, kurių gydytoja objektyviai nevertino, mažinimo.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė B. P. ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad šioje byloje remiasi išimtinai policijos tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovo atstovės teigimu, ieškinio reikalavimas yra visiškai pagrįsta, todėl turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi. Paaiškino, kokias atvejais draudikas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Šiuo atveju buvo gauta Sodros pretenzija apie sumokėtą nedarbingumo išmoką. Taip pat yra sprendžiamas klausimas, ar nedarbingumas yra susisijęs su įvykusio eismo įvykiu. Būna atvejų, kai dėl eismo įvykių asmeniui gali pablogėti sveikata – lėtinės ligos. Šiuo atveju buvo nustatytas sužalojimas, t. y. nauja liga – krūtinės sumušimas, dėl kurios buvo išduotas nedarbingumas. Draudikas atskirai užklausia gydymo įstaigos duomenų, taip pat policijos. Byloje yra daugiau duomenų, kad asmuo eismo įvykio metu buvo nukentėjęs. Atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Prašoma išieškoti žalą sudaro tik Sodros išmokos, išmokėtos nukentėjusiajai. Šioje byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala asmeniui. Nėra jokių duomenų, kad nedarbingumas buvo suteiktas nepagrįstai. Nukentėjusiajai nedarbingumas tik vieną kartą buvo išrašytas telefonu. Visus kitus kartus nukentėjusioji lankėsi gydymo įstaigoje. R. D. nedarbo išmokas gavo pagrįstai. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė L. A. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad objektyvių sužalojimų jokiais klinikiniais tyrimais nebuvo nustatyta. Teigė, kad neturi medicininio išsilavinimo. Mano, kad skausmas negalėjo taip ilgai tęstis. Teigė, kad žalos dydžio nustatymo duomenys yra prieštaringi kitiems byloje esantiems įrodymams. Sveiktos sutrikdymo mastas nebuvo nustatytas. Nukentėjęs asmuo nebuvo nuvykęs į ekspertinę įstaigą. Įvykio metu liudytoja vilkėjo striukę, kuri mažino smūgio stiprumą. Smūgis buvo padarytas automobiliui O. A. važiuojant 30 km/val. greičiu pagrindiniu keliu. Pagrindinį smūgį sugėrė atsakovės dukra, kuri vairavo atsakovės automobilį. Dukra nepatyrė jokių sveikatos sutrikimų, o patyrė tik stresą ir šoką. Po eismo įvykio liudytoja pati išlipo iš automobilio, vaikščiojo aplink įvykio vietą, buvo priėjusi prie atsakovės automobilio. Taip pat liudytoja kalbėjo su atsakove, nors pastarąjį faktą neigė, aiškindamasi kokioje draudimo bendrovėje drausta atsakovės automobilis ir nurodydama, kad yra drausta nuo eismo įvykių vykstant į darbą ir iš darbo, todėl svarstys kaip būtų galima pasinaudoti šiuo draudimu. Atsakovės manymu, tai besąlygiškai lėmė tolimesnius liudytojos veiksmus, siekiant akivaizdžios naudos savo atžvilgiu. Prašė ieškinį atmesti.
6. Teismo posėdžio metu liudytoja R. D. paliudijo, kad prieš maždaug tris metus su bendradarbe važiuojant iš darbo į juos atsitrenkė automobilis. Tą automobilį vairavo kitas asmuo. Po autoįvykio, lipant iš mašinos, pritrūko oro, todėl buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai. Priėmimo skyriuje jai nustatė sumušimą nuo saugos diržo. Po įvykio vykdavo pas gydytojus. Skaudėjo krūtinę, buvo sunku įkvėpti. Poliklinikoje papildomai nedarė jokių tyrimų. Gydytoja klausdavo apie savijautą, paspausdavo pažeistą vietą. Teigė, kad jautėsi bloga, nes labai skaudėjo sumuštą vietą. Po eismo įvykio pati atsisegė saugos diržą ir išlipo iš automobilio. Išlipusi nebuvo priėjusi prie atsakovės, buvo priėjusi prie mašinos, kur sėdėjo atsakovė. Priėjo prie vairuotojo pusės. Nurodė, kad yra dirbanti ir yra apdrausta. Kitą dieną susisiekė su gydytoja ir papasakojo apie įvykį. Nedarbingumas buvo išduotas. Paaiškino, kad dirba fizinį darbą žuvų ceche. Tenka dirbti po 12 valandų. Dėl patirtos traumos negalėjo dirbti. Nedarbingumo metu vartojo vaistus nuo skausmo ir uždegimų. Mėlynių neatsirado. Neatsimena, ar buvo skirti papildomi tyrimai. Paaiškino, kad darbe nukaulina žuvis, dirba su peiliu. Būna atvejų, kai reikia kilnoti daiktus. Smūgis buvo į keleivio pusę.
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus atsakymą dėl kaltininko, kreipėsi į atitinkamą draudiką. Teigė, kad jokių dokumentų negauna ir nemato (nėra pridedami), nes tai susisiję su asmenų duomenų apsauga. Visus medicininius dokumentus gauna specialius trečiojo asmens skyrius, kuris įvertinęs visus dokumentus priima išvadą, patikrina, ar sužalojimai susiję su eismo įvykiu, ar nesusiję. Jeigu susiję – kreipiasi dėl išieškojimo.
Teismas
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė su ieškove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, mokydama vairuoti, valdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos valdoma transporto priemonė susidūrė ir apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria važiavo R. D.. R. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius R. D. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino draudžiamuoju įvykiu ir nukentėjusiajai paskyrė 1061,47 Eur ligos išmoką ir remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsniu, bei Įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmokėtų pašalpų, pensijų ir kitų išmokų išieškojimo atgręžtinio reikalavimo teise tvarkos aprašo 13 punktu, kreipėsi į ieškovą atlyginti Fondo biudžetui padarytą 1061,47 Eur žalą. Ieškovas šią sumą sumokėjo ir atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu atsakovė su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokė vairuoti J. A., ieškovas TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų dalį.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. D. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Už nurodytą laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius paskyrė 1061,47 Eur ligos išmoką. Tretysis asmuo remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsniu, bei Įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-194 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmokėtų pašalpų, pensijų ir kitų išmokų išieškojimo atgręžtinio reikalavimo teise tvarkos aprašo 13 punktu, kreipėsi į ieškovą su prašymu atlyginti Fondo biudžetui padarytą 1061,47 Eur žalą. Ieškovas šią sumą sumokėjo ir atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu atsakovė su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokė vairuoti J. A., ieškovas TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų dalį (50 % sumokėtos sumos).
10. Atsakovė nesutinka, kad turi kompensuoti išmokas už nurodytus laikotarpius, nes mano, jog paminėti laikotarpiai nėra susiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, t. y. atsakovė neigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo išmokėtos ligos išmokos ir eismo įvykio kaltininko neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsniai), nes R. D. eismo įvykio metu nenukentėjo ir nepatyrė sveikatos sužalojimų, todėl nepagrįstai jai buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai.
11. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis (tuo metu galiojusi redakcija) numatė, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (eismo įvykio metu galiojusios redakcijos) 55.1 punktas numatė, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų: iki 50 procentų išmokėtos išmokos – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė draudimo sutarčiai sudaryti svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos.
13. Byloje ginčo, kad atsakovė pažeidė (duomenys neskelbtini) su ieškove sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.6 punktą, nėra. Pažymėtina, kad minėtas draudimo sutarties punktas numatė, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti. O kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, mokydama vairuoti, valdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
14. Tarp šalių kilo ginčas, ar minėto eismo įvykio metu, susidūrus atsakovės valdomai transporto priemonei ir apgadinus kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taip sužalota transporto priemone važiavusi keleivė R. D., kad dėl patirtų sužalojimų jai turėjo būti suteiktas nedarbingumas.
15. Kaip matyti iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) eismo įvykio informacijos pažymos ROIK: (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad iš eismo įvykyje (abejuose transporto priemonėse) buvusių keturių žmonių, pažymėta, kad tik R. D. nukentėjo ir ji gydoma ambulatoriškai. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) apklausos protokolo matyti, kad R. D. parodė, kad po eismo įvykio ji pasijuto blogai, skaudėjo krūtinės srityje, dėl to buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir ji buvo nuvežta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Taip pat iš byloje esančio atsakovės apklausos protokolo matyti, kad ji nurodo, kad kitame automobilyje važiavusi keleivė po eismo įvykio pasijuto silpnai, ji pradėjo jausti skausmus, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Iš byloje esančio E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad R. D. (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteikta būtinoji pagalba, buvo atliktas rentgenologinis tyrimas, kurio metu nustatyta kad aiškių lūžių nematyti, nuo smūgio skauda krūtinę pagal apsauginio diržo eigą. Buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir skirtas gydymas – „Analgetikai“, t.y. vaistai skausmui malšinti. Iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad R. D. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Juose nurodyta diagnozė pagal TLK-10 kodą – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto matyti, kad sužalojimo diagnozė – (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo draudžiamuoju įvykiu. Iš ambulatorinės R. D. sveikatos istorijos įrašų matyti, kad: 1) (duomenys neskelbtini) R. D. buvo konsultuota telefonu, gydytojai nurodė, kad po autoįvykio, nuo smūgio skauda krūtinę pagal apsauginio diržo eigą. Tuo pagrindu buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (nedarbingumas (duomenys neskelbtini)), skirti analgetikai pagal poreikį bei ambulatorinis tausojantis rėžimas; 2) (duomenys neskelbtini) R. D. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur buvo atlikti kraujo tyrimai, pamatuotas spaudimas, tikrinta krūtinės ląsta nurodant, kad skausminga krūtinkaulio srityje ir (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja nutarė pratęsti nedarbingumą pažymėjimą (nedarbingumas nuo (duomenys neskelbtini)), paskyrė analgetikus nuo skausmo, ambulatorinį tausojantį rėžimą; 3) (duomenys neskelbtini) R. D. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur buvo pamatuotas spaudimas, tikrinta krūtinės ląsta nurodant, kad skausminga krūtinkaulio srityje ir (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja toliau nurodė naudoti analgetikus nuo skausmo, ambulatorinį tausojantį rėžimą; 4) (duomenys neskelbtini) R. D. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur buvo pamatuotas spaudimas, tikrinta krūtinės ląsta nurodant, kad R. D. skauda įkvepiant, kosint; 5) (duomenys neskelbtini) R. D. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur buvo pamatuotas spaudimas, tikrinta krūtinės ląsta nurodant, kad skausminga krūtinkaulio srityje, skauda įkvėpus, kosint, lenkiantis. Šeimos gydytojas skyrė naudoti tepalą Gelomytrol, ambulatorinį tausojantį rėžimą; 6) (duomenys neskelbtini) R. D. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur buvo pamatuotas spaudimas, tikrinta krūtinės ląsta nurodant, kad skausmas krūtinėje skausmas sumažėjęs, gali laisviau įkvėpti. Šeimos gydytojas skyrė naudoti tepalą Gelomytrol, ambulatorinį tausojantį rėžimą; 7) (duomenys neskelbtini) R. D. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur buvo pamatuotas spaudimas, tikrinta krūtinės ląsta, nedarbingumas užbaigtas.
16. Teismas pažymi, kad nuo pat eismo įvykio, R. D. pasijuto blogai, dėl ko buvo išvežta į ligoninę, kur jai buvo atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė - krūtinės ląstos sumušimas. Tokią pačią diagnozę nustatė ir šeimos gydytojas. Kaip pati R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, dėl tokių sumušimų ji negalėjo dirbti savo darbo. Jos darbas yra fizinis, žuvų ceche, ji nukaulina žuvis, dirba su peiliu, būna atvejų, kai reikia kilnoti daiktus. O dėl patirto sumušimo ji dirbti negalėjo, nes suku buvo kelti ranką, sunkų įkvėpti. Teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai, jog jokių sumušimo R. D. nepatyrė yra niekuo nepagrįsti. Priešingai, visa bylos medžiaga patvirtina, kad nuo pat eismo įvyko R. D. skaudėjo krūtinę, tokia diagnozė buvo nustatyta tiek ligoninėje, tiek šeimos gydytojo. Nėra pagrindo abejoti gydymo įstaigų išduotais, išrašytas medicininiais dokumentais. Taip pat nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad tokiu būdu R. D. siekė pasipinigauti, nes visuotinai yra žinoma, kad Sodra mokama ligos išmoka nėra 100 procentų atlyginimo dydžio, tad šiuo atveju R. D. dar ir nukentėjo, gaudama mažesnę išmoką, nei darbo užmokestis. Teismas pažymi ir tai, kad nors atsakovė teigė, kad nebuvo nustatytas, joks sužalojimo mastas ir tai reiškia, kad R. D. nebuvo sužalota, tačiau sužalojimo mastas yra svarbus nustatant eismo įvykio kaltininko atsakomybės lygį, t.y ar bus taikoma baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė (kaip šiuo atveju). Taip pat niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad tai, jog R. D. nepagrįstai buvo pratęsiami nedarbingumo laikotarpiai, patvirtina, kad jai apsilankymo pas gydytoją metu, buvo išrašomi vaistai, nesusiję su eismo įvykiu. Teismas pažymi, kad nėra draudžiama, pacientui apsilankant pas gydytoją dėl patirto sužalojimo eismo įvykio metu, gydytojui išrašyti nuolatos, dėl lėtinių ligų, geriamų vaistų receptus.
17. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo, jog atsakovė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pasirašytą tarp ieškovo ir atsakovės, į tai, kad byloje esantys medicininiai dokumentai, liudytojos paaiškinimai, patvirtina, kad eismo įvykio metu, kurio kaltininke pripažinta atsakovė, R. D. patyrė sumušimus, dėl kurių negalėjo dirbti, minėtas eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu dėl ko ieškovas išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 530,74 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų
18. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (530,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai.
20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
21. Valstybė šioje byloje patyrė 13,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį iš esmės tenkinus, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
22. Įsiteisėjus sprendimui grąžinti išreikalautą R. D. ambulatorinės asmens kortelės istoriją.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 530,74 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų ir 74 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (530,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,40 Eur (trylikos eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti išreikalautą R. D. ambulatorinės asmens kortelės istoriją, R. B. pirminės sveikatos priežiūros centrui (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justė Kliučinskienė