Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-208-231-2013].doc
Bylos nr.: A2.6.-208-231/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Trakø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):

Baudžiamoji byla Nr

Administracinė byla Nr. A2.6-208-231/2013 m.

Teisminio proceso Nr.. 4-48-3-00161-2013-3.

Procesinio sprendimo kategorija: 52.5.

(S)

 

 



 

 

 

 

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

 

2013 m. spalio 31 d.

Trakai

 

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. F.,

jo atstovei advokatei Simonai Augėnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. F., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, neteisto, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

 

            n u s t a t ė :

 

S. F. 2013-02-10 apie 9.46 val. Gedimino g. Trakuose, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,56 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. F. bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, su jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymu nesutiko. Nurodė, kad prieš pat patikrinimą dėl girtumo, skalavo burną su burnos skalavimo skysčiu „Listerin“, kurį turėjo automobilyje,  nes po valgio burnoje jautėsi nemalonus kvapas. Kaip tik tuo momentu jį ir sustabdė policijos pareigūnai, todėl jis neturėdamas galimybės šį skystį pašalinti iš burnos, tiesiog tą kiekį prarijo. Policininkai patikrinę jo blaivumą alkotesteriu, nustatė 0,56 promilės, su kuo jis sutiko, nes jie parodė patikros sertifikatą bei kitus dokumentus, ir pasirašė ant kvito, dėl teisės pažeidimo gailėjosi. Policininkams sakė , kad burną skalavo skysčiu, iš vakaro buvo išgėręs alaus, buteliuko „Listerin“ policininkams neparodė. Po nušalinimo nuo vairavimo jis pridavė kraują , nes buvo nustebęs, jog nuo pavartoto skysčio, galėjo rodyti girtumą. Toksikologijos laboratorijos išvadoje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nurodė, kad eksperimento su skysčiu „Listerin“ skalavimo metu, kurį atliko ekspertas, buvo nustatyta, jog pavartojus skalavimo skysčio, po 15 min.  dar parodo kraujyje 0,25 promilės. Prašo bylą nutraukti, nes tai buvo panaudoto burnos skalavimo skysčio poveikis.

S. F. atstovė advokatė Simona Augėnaitė prašė bylą nutraukti.

Apklaustas teisme liudytojas Trakų r. PK patrulis Aleksandr Sverčkov parodė, kad datos neprisimena, Trakuose buvo sustabdytas asmuo, kurį įtarė, jog yra išgėręs. Alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumas, apie tai, kad pažeidėjas vartojo skalavimo skystį, jis nieko neminėjo, iš jo sklydo mėtų kvapas, jam buvo išaiškinta, jog jis gali pasitikrinti kraują neblaivumui nustatyti, Šis asmuo buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką administracinėse bylose, yra nurodęs, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-31 nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip žinia, asmuo, nesutinkantis su alkotesteriu nustatytu jo neblaivumu gali pateikti įrodymus, patvirtinančius jo blaivumą ir tokiu būdu paneigiančius alkotesterio parodymus dėl jo neblaivumo, o administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Iš byloje esančio 2013-02-10 S. F. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu „LION alcometer 500“ (prietaiso Nr. 18917,  metrologinės patikros Nr. 1189447, testo Nr. 1701), kvito matyti, kad 2013-02-18, 9 val. 46 min. atlikus S. F. neblaivumo patikrinimą jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,56 promilės etilo alkoholio). Taigi, minėtu alkotesteriu asmens neblaivumas (girtumas), t. y. jo organizme esantis alkoholio kiekis, nustatinėjamas tikrinant asmens plaučiuose esantį ir į alkotesterį iškvepiamą orą.

Teismui S. F. pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2013-02-12 specialisto išvadoje Nr. T-A 1561/13(01) nurodyta, kad ištyrus jo paimtą 2013-02-10 10.35 val. kraują, nustatytą, jog S. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Konstatuotina, kad tikrinant asmens neblaivumą duomenys dėl alkoholio koncentracijos iš jo plaučių iškvepiamame ore ir jo kraujyje gali nesutapti (ne visuomet sutampa). 

Iš 2013-04-22 ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-29/2013 išvados matyti, kad 2013-02-10, 09.46 val. S. F. pagal policijos alkotesterio parodymą vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio.

Iš 2013-06-28 ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-49/2013 išvados matyti, kad nuo momento, kai S. F. buvo patikrintas alkotesteriu, tai yra nuo 2013-02-10 09.46“37 val. iki kraujo davimo momento, tai yra 2013-02-10, 10.35 val. iš jo kraujo negalėjo pasišalinti 0,56 promilės alkoholio.

Teismui S. F. atstovės pateiktoje UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto gydytojo P. P. išvadoje Nr. 0063/13, nurodyta, kad

  • policijos pareigūnai neatliko ir neaprašė S. F. bendros asmens būklės vertinimo ir nenurodė požymių, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) bei neįvertimo bendros asmens būklei (ar gali eiti tiesia linija - ..pėda po pėdos": ar stovėdamas gali pirštu pataikyti i nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs)) pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymą Nr. V-505.
  • Policijos pareigūnai nesilaikė pagrindinės alkotesterio Lion alcolmeter 500 gamintojo rekomendacijos šio prietaiso naudojimui - po gėrimo, valgio, rūkymo turi praeiti mažiausiai 20 minučių iki testavimo - t.y. po automobilio sustabdymo nepraėjo 20 min. iki testavimo pradžios.
  • Bandymo su burnos skalavimo skysčiu „Coolmint LISTERINE" rezultatai, t.y. kaip kinta alkotesterio Lion alcolmeter 500 parodymai laike, pavartojus burnos skalavimo skysčio ..Coolmint LISTERINE": pirmas 4 min po skalavimo yra rodomos 4. 000 promilės, vėliau promilės greitai mažėja ir po 15 min. rezultatas tik 0.250 promilių.

-              Remiantis turimais duomenimis administracinėje byloje, galima daryti išvadą, kad 2013 m. vasario 10 d. 9:45 vai. (ir vėliau) S. F. buvo blaivus, nes kraujo tyrimas yra tikslesnis ir objektyvesnis metodas negu klinikinis ištyrimas bei remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 II punktu, išvada dėl alkoholio pavartojimo surašoma tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos.

Tai, kad pažeidėjas S. F. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., patvirtinama administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R306399, pažeidėjo rašytiniu, iš dalies teismui duotais paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, liudytojo A.S. parodymais, alkotesterio parodymų kvitu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos ekspertizės aktais.

Teismas kritiškai vertina pateiktą P. P. išvadą, kurioje nurodyta, jog 2013-02-10, 9.45 val. S. F. buvo blaivas ir ją atmeta, kaip prieštaraujančia apklausto liudininko parodymams, iš dalies paties pažeidėjo parodymams bei esančiai byloje medžiagai. Teismas pažymi, jog prie išvados nebuvo pateikta specialisto licenzija, suteikiančią teisę atlikti tokio pobūdžio tyrimus. Juolab, kai byloje yra pateikti du ekspertizės aktai, atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialistų, tai yra valstybinės įstaigos, todėl netikėti  ekspertizės aktų išvadomis nėra pagrindo.

S. F., duodamas paaiškinimus neblaivumo patikrinimo metu, nurodė, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau apie burnos skalavimo skysčio panaudojimą polininkams nieko nesakė, tačiau teismui paaiškino, jog prieš patikrinimą automobilyje pavartojo skalavimo skysčio, bet buteliuką išmetė. Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas A.S. tokio pažeidėjo teiginio nepatvirtino. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad savo parodymuose S. F. nėra nuoširdus, bandydamas išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Blaivumo patikrinimo alkotesteriu metu, kaip parodė, S. F., jam buvo pateikti alkotesterio patikrinimo sertifikatai ir kiti dokumentai, tokiu būdu policininkai pažeidimų, atlikdami savo tarnybines pareigas, nepadarė. Teisme būdamas prisaikdintas, liudytojas aiškiai patvirtino, jog jautė mėtų kvapą, todėl įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, dėl ko buvo tikrinamas alkotesteriu. Apie burnos skysčio pavartojimą pažeidėjo nebuvo informuotas. Netikėti tokiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Abejonėms pašalinti, buvo paskirta blaivumo nustatymo ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, jog pažeidėjas vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būsenoje ir per nustatyta laiką nustatytos patikrinimo metu promilės iš kraujo negalėjo pasišalinti.

Tokiu būdu, visų surinktų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad  yra visiškai įrodyta, jog S. F. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtinas numatytos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje baudos dydžių vidurkis, bei atimama teisė vairuoti transporto priemones ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam vidutiniam terminui.

Baudos paskyrimo terminas pratęstas 2013-06-14 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi iki 2014-02-10.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 302, str. str., 126 str. 1 d., teismas

 

              n u t a r ė :

 

S. F., a.k. (duomenys neskelbtini), už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubausti 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams dvejiems mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

 

 

 

Teisėja                                                                                    Česlava Malinovska