Administracinė byla Nr. eAS-484-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00672-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.2; 59.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Viešojo valdymo agentūrai dėl nutarimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 200; 2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti pareiškėjui iš Viešojo valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti. Išsiuntė atsakovams skundo nuorašą ir įpareigojo per 14 dienų nuo skundo gavimo pateikti atsiliepimą ir medžiagą, susijusią su keliamu ginču.

Atsakovas Viešojo valdymo agentūra 2024 m. gegužės 29 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 3 punktas nustato, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo (konkrečiu atveju Ministrės Pirmininkės) rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (Vyriausybės) sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, konkrečiu atveju sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgdama į tai, kad ne Agentūra, o Ministrė Pirmininkė atliko A. P., kaip Agentūros (duomenys neskelbtini), veiklos vertinimą, sprendimą dėl atleidimo iš pareigų priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Agentūra, taip pat į tai, jog pareiškėjas A. P. savo skunde nekelia jokių klausimų dėl Agentūros veiksmų jo atžvilgiu, Agentūra nurodė, kad negali pateikti atsiliepimo į skundą bei prašė nelaikyti jos atsakovu, byloje atsakovu paliekant tik Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. birželio 10 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi pasiruošimą bylos nagrinėjimui baigė. Nutartyje nurodė, kad Agentūros procesinės padėties nekeisti, kadangi jai reiškiamas reikalavimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 str. 2 d.).

Agentūra padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarties, prašydama pakeisti nutarties dalį, kurioje nuspręsta nekeisti Agentūros procesinės padėties, nelaikyti Agentūros byloje atsakovu, paliekant atsakovu tik Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti Agentūros atskirąjį skundą.

Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 12 d. teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, jog nėra kliūčių bylai nagrinėti ir nepašalino iš atsakovų Agentūros, nes pareiškėjas nurodė tokias bylos šalis ir reikalavimą reiškia dėl darbo užmokesčio priteisino Agentūrai.

Teismas, remdamasis ABTĮ 53 ir 67 straipsniais nurodė, kad 2024 m. birželio 12 d. nutartis neskundžiama. Kadangi Agentūra pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties, teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III.

Atsakovas Agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį, tenkinti atskirąjį skundą ir pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta nekeisti Agentūros procesinės padėties, nelaikyti Agentūros byloje atsakovu, paliekant atsakovu tik Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas atskirajame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi ne tik nusprendė bylą nagrinėti, bet ir išsprendė Agentūros prašymą dėl netinkamo atsakovo byloje, todėl keista, jog tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Nurodo, kad pagal ABTĮ 63 straipsnio 4 dalį, manydamas, jog nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Agentūra nurodė, kad negali pateikti atsiliepimo šioje byloje, nes ne ji priėmė sprendimus dėl pareiškėjo, todėl net atsiliepimo pateikti negali. Atsakovo vertinimu, tai yra kliūtis bylai nagrinėti. ABTĮ 53 straipsnis būtent tą ir nustato, t. y., jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

Atsakovas teigia, kad, jeigu teismas nesutinka pakeisti Agentūros procesinės padėties šioje byloje, jai kyla grėsmė patirti nuostolių, dėl kurių ji nėra kalta ar kažkaip prisidėjusi. Agentūra nėra atsakinga už visos Lietuvos institucijų veiksmus.

Nurodo, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Atkreipia dėmesį, kad Agentūra nepriėmė pareiškėjo atžvilgiu jokių aktų, neatliko jokių veiksmų (neveikimo) ar vilkino atlikti kažkokius veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus. Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 3 punktas nustato, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo (konkrečiu atveju Ministrės Pirmininkės) rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens (Vyriausybės) sprendimu gali būti atleistas iš pareigų, o 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Šiuo konkrečiu atveju sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti Agentūros atskirąjį skundą dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismas Agentūros atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 12 d. nutarties pakeitimo atsisakė priimti, kadangi nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Agentūra atskirajame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2024 m. birželio 12 d. nutartis, kuria, be kita ko, netenkintas Agentūros prašymas pašalinti ją iš atsakovų, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, teigia, jog tokia nutartis gali būti skundžiama, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys ar jų dalys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-45-556/2021).

Pažymėtina, kad ABTĮ 46 straipsnis, nustatantis ginčo ir proceso šalis bei dalyvius, 53 straipsnis, nustatantis netinkamos šalies pakeitimo tvarką, nei 67 straipsnis, nustatantis pasiruošimo nagrinėti administracines bylas teisme tvarką, nenumato, kad nutartis, kuria iš esmės nuspręsta baigti pasiruošimą bylos nagrinėjimui, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Vertinat atskirojo skundo objekto atitiktį ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą). Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniu sprendimu, kuriuo atsisakoma tenkinti administracinės bylos proceso dalyvio prašymą, šiuo atveju susijusį su jo pašalinimu iš proceso dalyvių, tokio proceso dalyvio teisė nėra kažkaip varžoma ar nepagrįstai apsunkinama.

Agentūra atskirajame skunde teigia, kad nepakeitus jos procesinės padėties byloje, Agentūrai kyla grėsmė patirti nuostolių, nors jokių kaltų ar neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ji neatliko. Tačiau Agentūra atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, dėl kurių galėtų būti konstatuota, kad tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai ar kažkokiu būdu varžo jos teises. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas negali apskritai prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis, kuria baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir netenkintas Agentūros prašymas pašalinti ją iš atsakovų, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama. Kadangi Agentūra atskiruoju skundu ginčijo nutartį, kurios apskundimo atskiruoju skundu galimybės ABTĮ nenustato, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą Agentūros atskirąjį skundą atsisakyti priimti. 

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Agentūros atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė