Civilinė byla Nr. 2S-1687-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06218-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.6; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovams R. D., D. D., tretiesiems asmenims Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K., Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B. dėl testamentų nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu netenkino ieškovės ieškinio atsakovams dėl L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 18 d. testamento, reg. Nr. G-5408, patvirtinto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., ir 2006 m. vasario 23 d. L. K. testamento, reg. Nr. 1336, patvirtinto Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B., pripažinimo negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą.

2017 m. balandžio 7 d. atsakovai padavė prašymą panaikinti ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po L. K. mirties pagal 2012 m. spalio 18 d. testamentą, patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., reg. Nr. G-5408.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po L. K. mirties pagal 2012 m. spalio 18 d. testamentą, patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., reg. Nr. G-5408.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti atsakovų prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau nėra praėję trys mėnesiai kasaciniam skundui paduoti. Ieškovė nori pasinaudoti teise pateikti kasacinį skundą, todėl nors laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas formaliai atitinka CPK reikalavimus, tačiau pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali priimti ieškovei palankų sprendimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas apsunkintų ieškovės pažeistų teisių gynybą.

Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, skirti ieškovei 400 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovams. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad CPK nenumato, jog pirmosios instancijos teismo sprendimui įsiteisėjus ir šaliai ketinant įgyvendinti teisę pateikti kasacinį skundą, laikinosios apsaugos priemonės būtų paliktos galioti. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja CPK įtvirtintoms normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą. Laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovų teises, todėl laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti po teismo sprendimo įsiteisėjimo prieštarautų proporcingumo principui. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reiškia akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, todėl jai turi būti skirta bauda.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po L. K. mirties pagal 2012 m. spalio 18 d. testamentą, patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., reg. Nr. G-5408. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu netenkino ieškovės ieškinio atsakovams dėl L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 18 d. testamento, reg. Nr. G-5408, patvirtinto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K., ir 2006 m. vasario 23 d. L. K. testamento, reg. Nr. 1336, patvirtinto Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B., pripažinimo negaliojančiais. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą.

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime, kuriuo buvo atmestas ieškinys, neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, todėl, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, atsakovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, išnyko pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsakovų prašymu panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo argumentai, susiję su galimybe (ar ieškovės ketinimais) byloje paduoti kasacinį skundą, nesudaro pagrindo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju asmuo, paduodantis kasacinį skundą, gali prašyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikytų kasacinis teismas. CPK 363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 363 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo skirti ieškovei 400 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant atsakovams. Šį prašymą atsakovai grindžia tuo, kad ieškovė teismui pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria teismas tenkino atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė