Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-651/2018
Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00283-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;
1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Vitai Diekontienei,
dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,
nuteistojo S. A. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Bausmę paskirta atlikti areštinėje ir bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Priteista iš nuteistojo S. A. nukentėjusiajam P. T. 223,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nuteistasis S. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), namų kieme, kilus žodiniam konfliktui, P. T. vieną kartą kumščiu sudavė į kairės ausies sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, lengvos formos, lengvo komocinio sindromo. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje įrodyta, kad S. A. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
3. Apylinkės teismas, įvertinęs, padarytą nusikaltimą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, padarė išvadą, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų, todėl patyrė neturtinę žalą. Nors nukentėjusysis patirtą žalą įvertino 2000 Eur, tačiau teismas, ją sumažino iki 600 Eur. Teismo manymu, tokia suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir vietoje dviejų mėnesių arešto bausmės, ją skiriant atlikti areštinėje, paskirti laisvės apribojimo bausmę bei sumažinti priteistą neturtinę žalą.
4.1. Nurodo, kad teismas nevisiškai tinkamai įvertino įrodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojas M. V. parodė, kad tarp S. A. ir P. T. kilo konfliktas ir konflikto metu P. T. S. A. perbraukė per veidą ir tada S. A. pagriebė P. T. už ausies. Liudytojas P. B. taip pat matė, kad pirmas P. T. perbraukė ranka S. A. per veidą. Liudytoja N. K. patvirtino, kad I. T. kieme nebuvo, vadinasi ji pačio konflikto nematė. Nukentėjusysis P. T. davė prieštaringus parodymus, kurie nesutampa su liudytojų P. B., M. V. ir N. K. parodymais. Nors P. T. tvirtino, kad po įvykio nelabai ką prisimena, nes svaigo galva, kad išvykus pareigūnams, jis skubiai nuvyko pas medikus, nes blogai jautėsi, tačiau policijos pareigūnams pasiūlius iškviesti greitąją pagalbą, jos atsisakė.
4.2. Nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, paskyrė netinkamą bausmę. Teigia, kad paskyrus realų laisvės atėmimą, jam apribota teisė bendrauti su šeima. Jis gyvena su T. J., augina sūnų S. A. ir dukrą S. A.. Kadangi jo draugė dirba pamaininį darbą, jis atlieka visus ūkio darbus, prižiūri vaikus. Mano, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, būtų pasiekti bausmės tikslai. Be to, tokios bausmės paskyrimas atitiktų teisingumo, ekonomiškumo principus. Nurodo, kad jis kaltę pripažįsta iš dalies ir gailisi, apgalvojo savo netinkamą elgesį ir padarė reikiamas išvadas.
4.3. Nesutinka su iš jo nukentėjusiajam priteista neturtine žala. Mano, kad 600 Eur yra per didelė suma, įvertinus nukentėjusiajam padarytą sužalojimą.
5. Teismo posėdžio metu atliktas įrodymų tyrimas dėl naujai pateiktų įrodymų. Teismas nustatė, kad S. A. auginą dukrą, kurios motinai neterminuotai apribotina motinos valdžia (t. 2, b. l. 15-17). Taigi mergaitė turi vieną artimą žmogų – tėvą S. A.. Siekiant įsitikinti, ar bausmės vykdymo metu bus kam prižiūrėti S. A. dukrą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pavesta patikrinti S. A. vaikų gyvenimo sąlygas ir įvertinti, ar jam nesant, nebus kam prižiūrėti vaikų.
5.1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajono 2018-09-13 raštu Nr. 10SD-328 nurodė, kad S. A. sugyventinė T. J. patvirtino, kad jeigu S. A. tektų atlikti bausmę, ji pasirūpintų abiem nepilnamečiais vaikais, tačiau tuo pačiu abejoja, ar galės tai atlikti dėl užimtumo darbe. Nurodyta, kad S. A. piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai konfliktuoja su sugyventine (t. 2, b. l. 33-37).
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti ir pakeisti S. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę į laisvės apribojimą. Nurodė, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti ne tik į bausmės tikslus, bet ir į mažamečių vaikų sąlygas. Mama yra dirbanti, todėl dėl jos užimtumo darbe, nebus kam prižiūrėti vaikų. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
7. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad S. A. ne kartą teistas. Anksčiau paskirtas laisvės apribojimas jam įtakos nepadarė. Be to, vaikus, kaip nurodė nuteistojo sugyventinė, galės prižiūrėti pati. Taip pat vaikai turi senelius. Mano, kad teismo nuosprendis yra pagrįstas ir paskirta arešto bausmė padės pasiekti bausmės tikslus.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
9. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės.
10. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kad neatsižvelgė į kai kurių liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad būtent nukentėjusysis pirmasis jam perbraukė ranka per veidą, o tik po to pastarasis pagriebė nukentėjusiajam už ausies, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės kaltės neginčija, tik mano, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į šiuos parodymus. Taigi apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos iš esmės neginčija, tik prašo pakeisti, anot jo, jam paskirtą neteisingą bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).
11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamos bausmės rūšies paskyrimo. Parinkta bausmės rūšis – areštas, apelianto manymu, neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo, jo asmenybės, be to, dėl tokios bausmės vykdymo nukentės jo šeima, todėl teismas privalėjo skirti laisvės apribojimo bausmę. Mano, kad būtent tokia bausmė turės pakankamą auklėjamąjį poveikį ir ją paskyrus bus visiškai pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir nepažeisti teisingumo, ekonomiškumo principai.
12. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
13. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu, tai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13p.). Konstatavo, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertino nuteistojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, per metus nuteistasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – S. A. nuteistas už nusikalstamą veiką (BK 140 str. 1 d.), kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Teismas detaliai išanalizavo liudytojų, nukentėjusiojo bei paties nuteistojo parodymus ir padarė išvadą, kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvą, o ne kaip tvirtina nuteistasis, tik patempė už ausies. Kolegija su tokia išvada visiškai sutinka, nes ji atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus: Tauragės ligoninės gydytojo įrašą, specialisto išvadą. Apylinkės teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad tik trumpalaikis laisvės atėmimas gali paveikti nuteistąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendė, kad yra pagrindas paskirti areštą, kurio taikymo terminas nustatomas didesnis nei bausmės vidurkis. Taigi teismas, skirdamas bausmę, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
14. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais dėl bausmės paskyrimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti paskirtą bausmę.
15. Apeliantas mano, kad paskirta bausmė neteisinga, nes jis dėl jos atlikimo negalės pasirūpinti šeima, prižiūrėti dviejų mažamečių vaikų, o sugyventinė to negali padaryta viena dėl užimtumo darbe.
16. Nustatyta, kad S. A. turi du mažamečius vaikus. Su sugyventine T. J. augina jų sūnų S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nuteistojo S. A. dukrą S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios motinai neterminuotai apribota motinos valdžia. Siekiant nustatyti, ar nuteistajam atliekant bausmę, būtų kas pasirūpina vaikais, buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino, kad nuteistojo sugyventinė galėtų pasirūpinti abiem vaikais, jeigu nuteistajam S. A. reikėtų atlikti arešto bausmę. Be to, nurodyta, kad nuteistasis S. A. piktnaudžiauja alkoholiu ir dažnai konfliktuoja su sugyventine. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistajam atliekant arešto bausmę, nebus kam pasirūpinti mažamečiais vaikais. Be kita ko, nuteistojo elgesys suponuoja išvadą, kad jis tinkamai šeima nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai konfliktuoja su sugyventine. Nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir jos keisti dėl šeimyninių aplinkybių nėra jokio pagrindo.
17. Atmestini nuteistojo argumentai, kad paskirta bausmė neatitinka teisingumo ir ekonomiškumo principų. Priešingai, kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti nusikaltimo pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Dėl ekonomiškumo principo nurodytina, kad bausmė skiriama pirmiausia siekiant užtikrinti teisingumo principą (BK 41 str. 2 d. 5 p.) bei siekiant kitų bausmės tikslų, tokių kaip sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų (BK 41 str. 2 d. 1-4 p.). Argumentas dėl ekonomiškumo principo pažeidimo, kuris sietinas su tuo, jog valstybė patirs išlaidų dėl jam taikyto arešto, yra nesvarus ir nesudarantis pagrindo keisti paskirtą bausmę.
18. Apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad ji, įvertinus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, yra per didelė.
19. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 str.). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009).
20. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų, jis kreipėsi į medikus, jam buvo išrašyti vaistai. Dėl S. A. veiksmų jis jaučia nesaugumo jausmą, visą gyvenimą jo niekas nėra nuskriaudęs ir šis įvykis jį labai paveikė. Apylinkės teismas sprendė, kad 600 Eur yra tinkama suma neturtinei žalai atlyginti. Su tokia išvada kolegija visiškai sutinka.
21. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į nuteistojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad nukentėjusysis yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas. Be to, įverto ir tai, kad liekamųjų reiškinių neliko.
22. Kolegijos įsitikinimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka nukentėjusiajam dėl sužalojimo atsiradusius padarinius: padarytus sužalojimus ir patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį – 600 Eur nukentėjusiajam P. T., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje už tokius sužalojimus nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-147-651/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-109-976/2018), todėl mažinti jį apeliaciniuose skunde nurodytu motyvu nėra teisinio pagrindo.
23. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją pakeisi į kitą bauismė rūšį, neusisjusią su realiu laisvės atėmimu, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinis ieškinys taip pat išspręstas tinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo S. A. apeliacinį skundą.
Edita Lapinskienė
Linas Pauliukėnas