Administracinio nusižengimo byla Nr. II-752-1165/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01108-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 1.5.3; 16.9.11;  21.10.1; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. R., jo atstovei advokato padėjėjai Gitanai Šinkūnei,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. R. atstovės advokato padėjėjos Gitanos Šinkūnės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17462-2022 (ROIK: 22181052766).

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17462-2022 L. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. 10.22 val. (duomenys neskelbtini) jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas, tai yra 0,47 (±0,02) promilės girtumas, nepraėjus vieniems metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Tokiais veiksmais L. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. L. R. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 000,00 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams ir transporto priemonės „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini, konfiskavimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. R. skundžia Institucijos 2022 m. spalio 4 d. nutarimą ir prašo pakeisti skundžiamo nutarimo dalį: 1. dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, L. R. paskirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 427 straipsnio specialiosios dalies sankcijoje minimali bauda ir sutrumpinant L. R. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą trumpesniam nei ANK 427 straipsnio specialiosios dalies sankcijoje numatytas minimalus terminui; 2. transporto priemonės „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais“

Institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, individualizuodamas ANK įtvirtintą griežtą nuobaudą, neįvertino visų reikšmingų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, dėl to paskyrė per griežtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemones. Pareiškėjas pripažino, jog alkoholį vartojo išvakarėse (2022 m. rugsėjo 10 d.), tačiau 2022 m. rugsėjo 11 d. iš ryto jautėsi gerai, nejautė jokių alkoholio vartojimo pasekmių, dėl to, būdamas tikras dėl savo blaivumo, sėdo už automobilio vairo, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui. Policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, buvo nustatytas lengvas, tai yra 0,47 promilių neblaivumo laipsnis, kuris įvertinus paklaidą, nežymiai, t. y. 0,05 promilėmis viršijo leistiną įstatymo ribą. Alkotesterio duomenys pareiškėjui buvo visiškai netikėti, dėl to jis, užbaigus pažeidimo įforminimą, iš karto nuvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 4814/2022(01) nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje buvo 0,36 promilės etilo alkoholio. Atliktas kraujo tyrimas patvirtina aplinkybes, kad po policijos pareigūnų patikrinimo pareiškėjas buvo blaivus ANK prasme. Šios aplinkybės ir policijos pareigūnų pareiškėjui nustatytas neblaivumas, kuris nežymiai viršijo įstatymo nustatytą minimalią ribą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vairuodamas transporto priemonę pareiškėjas nejautė iš vakaro vartoto alkoholio pasekmių t. y. jis administracinį nusižengimą padarė ne tyčiniais veiksmais (ANK 8 straipsnis), bet būtent sąžiningai klysdamas, vertindamas savo sveikatos būklę dėl likusio alkoholio kiekio organizme ir galėjimo vairuoti transporto priemonę.

L. R. nepiktnaudžiauja alkoholiu, daugiau kaip 9 metus dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas reikalingas tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti – važinėti pas klientus, prižiūrėti objektus, kurie yra ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas pakankamai ilgam terminui (36 mėnesiams) reiškia negalėjimą ilgą laiką tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko kyla didelė rizika prarasti darbą, vienintelį pragyvenimo šaltinį. L. R. yra (duomenys neskelbtini)  metų amžiaus. Darbo rinkoje asmenims nuo 50 metų yra sunkiau konkuruoti ir susirasti darbą. Jis gyvena susituokęs, yra neteistas.

Atsižvelgiant į turimą 37 metų vairavimo stažą, skundžiamame nutarime nurodyti pareiškėjo padaryti nusižengimai nesudaro pagrindo vertinti jo, kaip piktybiško pažeidėjo, juolab kad paskirtos nuobaudos jau negalioja, baudos yra sumokėtos. 2022 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, jis sąžiningai klydo dėl savo būklės, ką patvirtina nežymus įstatymo leistinos ribos viršijimas (0,05 promilės).Teismų praktikoje nustatyto neblaivumo laipsnis pripažįstamas svarbiu, jei leistina norma viršijama mažai. L. R. pripažįsta padaręs ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to labai gailisi, kritiškai vertina savo poelgį, labai dėl to išgyvena, supranta vairavimo neblaiviam pavojingumą. Pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo įstatymo leistiną normą, ši aplinkybė teismų praktikoje vertinama kaip mažesnis padaryto pažeidimo pavojingumas.

Dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nebuvo sudaryta pavojinga situacija kelyje. Pareiškėjas nesiekia išvengti atsakomybės, tačiau faktinių aplinkybių kontekste, įvertinus jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jo kaltės formą, mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, jo amžių, teigiamą charakteristiką, manytina, kad pareiškėjui paskirta ANK 427 straipsnio sankcijoje numatyta net minimali administracinė nuobauda (1 000 Eur) ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams yra per griežta, neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui ir prieštarauja teisingumo principui.

L. R. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė vairuodamas transporto priemonę „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įregistruota jo vardu, dėl to pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nusprendė ją konfiskuoti. Nors automobilio savininkas pagal registraciją yra L. R., tačiau faktinis (tikrasis) automobilio savininkas yra pareiškėjo sūnus V. R., kuris automobilį įsigijo lizingu (išsipirko už savo pinigus, mokėjo ir tebemoka tiek privalomojo civilinio draudimo, tiek ir KASKO draudimo įmokas, juo naudojosi ir pilnai disponuoja. 2022 m. liepos mėnesį sugedus L. R. automobiliui, sūnus V. R. 2022 m. rugpjūčio 3 d. neatlygintinai perleido automobilį tėvams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios sūnus perleido tėvams automobilį, yra L. R. sutuoktinės R. R. bloga sveikatos būklė. R. R. yra pakankamai sunku judėti (vaikščioti), ji 5 metus turėjo judėjimo neįgalumą ir patyrė sudėtingą onkologinę operaciją. R. R. turi vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti, būtent ji nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio daugiausiai naudojosi minėtu automobiliu. Sutuoktinei sunku vaikščioti, dėl to būtinas automobilis vykti į gydymo įstaigas, darbą ir sodą, kuris atitinkamomis sąlygomis užtikrina tinkamą jos gyvenimo kokybę. Taigi, šiuo atveju konfiskuojant vienintelį turimą šeimos automobilį, nepagrįstai būtų apsunkinta pareiškėjo sūnaus (tikrojo automobilio savininko) ir sunkiai sergančios sutuoktinės teisinė padėtis. Automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešo interesų ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenis labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Pažymėti, kad dėl nedidelio likusio alkoholio kiekio L. R. kraujyje, jo sutuoktinė negalėjo numatyti ir įtarti, kad pareiškėjas negali vairuoti transporto priemonės. Sūnus perleido tėvams automobilį žinodamas, kad tėvai, įskaitant tėvą, nepiktnaudžiauja alkoholiu ir negalėjo numatyti ar žinoti, jog pareiškėjas sės už automobilio vairo neblaivus. Kaip jau minėta, L. R. nevengia atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, todėl šiuo atveju būtų teisinga ir protinga iš jo išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Institucija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

L. R. jau yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, o nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo nepraėjo vieni metai. ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog už ANK 427straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Registrų duomenimis, nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas L. R. vardu. Pagal Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso 4.37 straipsnį nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi L. R. nuo 2022 m, rugpjūčio 3 d. tapo transporto priemonės „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, jis įgijo teisę juo naudotis, tačiau suteikta teise nesinaudojo apdairiai, t. y. nepadarė išvadų po ankstesnio nusižengimo, kuomet vairavo neblaivus, todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebuvo pasiekti. Kadangi įstatyminis reglamentavimas numato, kad konfiskuojamas turtas tik tas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas ir tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, bei kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, todėl bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai įvertino esamą informaciją ir priėmė teisėtą sprendimą. 

Pareiškėjo atstovė skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje. Institucijos atstovo nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kuris yra ypatingai pavojinga veika, minėtos nuostatos negali būti taikytos, kadangi nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam, kai už analogišką veiką jau buvo skirta administracinė nuobauda. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos.

L. R., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti transporto priemonės konfiskavimo taikymą, tačiau taip nesielgė. Institucijos vertinimu, 2022 m. rugsėjo 11 d. padalytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, L. R. ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtos nuobaudos nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims / eismo dalyviams, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, kartu vertinant atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jog pareiškėjui teisingai skirta bauda kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams ir transporto priemonės „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų.

L. R. net nesvarstė ir neprašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija teismo prašo pareiškėjo atstovės skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. ir jo atstovė advokato padėjėja Gitana Šinkūnė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Papildomai pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas alkoholį vartojo išvakarėse, kitą dieną vairuodamas jautėsi gerai, sutuoktinė taip pat nejautė, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus, būtų neleidusi sutuoktiniui vairuoti neblaiviam. Jo veiksmai yra netyčiniai, tai tiesiog atsitiktinumas. Nustatytas nežymus neblaivumas, asmuo dėl savo būklės galėjo suklysti. Pareiškėjas yra  sąžiningas, dirbantis, turi šeimą, važiavo sūnaus automobiliu, kurį institucija konfiskavo. Jo žmona turi sveikatos problemų, o pats L. R. (duomenys neskelbtini) metus turi vairavimo teisę, kuri buvo atimta tik 2021 m. ir dabar, žala jo veiksmais nepadaryta. Jam kyla problemų darbe dėl to, kad neturi teisės vairuoti, gali būti atleistas iš darbo. Jei teisė vairuoti bus atimta 3 metams, būnant tokio amžiaus L. R. bus sunku susirasti kitą darbą. Be to, kadangi gerą automobilį rinkoje įsigyti sunku, tikslinga pakeisti transporto priemonės konfiskavimą į jo vertės išieškojimą. 

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog vairuodamas nejautė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau savo kaltę pripažįsta. Išvakarėse buvo krepšinio varžybos, apie 22.30 val. išgėrė du butelius alaus, 5 procentų stiprumo. Išgėręs nieko nejautė, o ryte nieko nevalgęs sėdo už vairo. Tą dieną su sutuoktine važiavo į sodą. Turėjo nuvažiuoti 25 kilometrus. Eisme dalyvavo daug automobilių. Kadangi sutuoktinės sveikatos būklė bloga, be to, buvo prastos oro sąlygos, todėl automobilį vairavo jis. Mano, kad dėl amžiaus bei skrandžio problemų per naktį organizmas alkoholio galėjo nesuskaidyti. Nei jis pats, nei sutuoktinė nenumanė, kad jis vairuodamas galėtų būti neblaivus. Bevažiuojant sustabdė policija. Po ankstesniojo nubaudimo iš naujo išsilaikė teises, lankė kursus. Tąkart iš ryto dirbdamas sode ir norėdamas atsigaivinti buvo išgėręs butelį alaus, o policija sustabdė po pietų. Gyvena dviese su žmona. Sūnus ir dukra gyvena atskirai. Automobilį, kurį jis vairavo, padovanojo sūnus. Jis taip pat turi 10 metų senumo automobilį „Toyota Avensis“, priduos į automobilių laužyną. Sūnus išmokėjęs automobilio lizingą, tai yra sūnaus transporto priemonė. Naudojantis automobiliu, jis už savo pinigus jį remontavo. Sūnus perrašė automobilį jo vardu, kad jis viską galėtų tvarkyti, o iš tikro dovanojo sutuoktinei dėl jos pablogėjusios sveikatos.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad yra L. R. sūnus. Paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. paskambino verkianti mama, pasakė apie įvykį, jis nuvyko į vietą, rado ten stovintį tėvą, kuris jam nepasirodė neblaivus, elgęsi įprastai. Tėvą nuvežė į klinikas priduoti kraujo, nuvažiuoti užtruko apie 10 minučių. Įvykio dieną lijo lietus, bet oro sąlygos vairuoti netrukdė. Automobilis, kurį vairavo tėvas, yra jo sunkiai uždirbtas turtas, kurį dovanojimo sutartimi perleido tėvui, bet iš tiesų dovanojo motinai, kadangi automobilis jai reikalingas kaip susisiekimo priemonė dėl jos turimų sveikatos problemų. Jo nuomone, automobilis turėtų būti jam grąžintas, kadangi jį vertina kaip savo. Jei konfiskuotų automobilį, žalą patirtų motina. Su tėvu sudarė sandorį, nes šis tvarko visus reikalus, susijusius su automobiliu. Iki įvykio jis buvo apdraudęs automobilį, taip pat draudė jį ir KASKO draudimu, kuris baigėsi spalio mėnesį. Mano, kad automobilis priklauso jam, kadangi galiausiai grįžtų į jo nuosavybę ateityje, paveldėjimo būdu. Dėl praeito karto, kai tėvas vairavo neblaivus, žino, kad tėvas važiavo į sodą ar atgal iš jo. Šeimai tai buvo didelis smūgis, nes prieš tai niekada tokių įvykių nebuvo. Tėvas labai išgyveno, jam buvo gėda, net ėmė vengti draugų. Šį atvejį vertina kaip tikrą nesėkmę, nes žmogus jautėsi gerai. Ir mama, ir jis, atvykęs į įvykio vietą, buvo dėl to nustebę. Tėtis problemų su alkoholio vartojimu neturi, dirba. Vartojo gal dėlto, kad buvo savaitgalis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje skundžiamu nutarimu L. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,45 (±0,02) promilės girtumas, nepraėjus vieniems metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. L. R. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000,00 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 427 straipsnio (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o vadovaujantis šio straipsnio 3, 4 dalimis, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (2 dalis) ir transporto priemonės konfiskavimą (3 dalis).

L. R. iš esmės neginčija, jog įvykdė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę visiškai pripažįsta. Taigi šioje byloje nekilo ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Nustatytas faktines aplinkybes ir L. R. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį pažeidimą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame baigus tyrimą, užfiksuotos visos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės; Institucijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo; neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM-0377, patikra Nr. 1713720, pirmo tikrinimo metu 10.22 val. L. R. nustatytas 0,50 promilių girtumas, o antro tikrinimo 10.38 val. metu – 0,47 promilių girtumas; sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo; sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones; priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas; transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktas; L. R. prašymas grąžinti transporto priemonę ir Institucijos pareigūno sprendimas šio prašymo netenkinti; asmenybę charakterizuojantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Teismui pateiktu skundu pareiškėjo atstovė, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašo paskirti mažesnę baudą, nei numatyta ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda ir sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą trumpesniam nei numatytas ANK 427 straipsnio minimalus terminui. Tai yra skunde yra keliamas pareiškėjui paskirtos nuobaudos ir su ja paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas.

Ši skundo dalis grindžiama tuo, kad alkoholį L. R. buvo vartojęs įvykio išvakarėse, policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, alkotesterio duomenys (0,47 (±0,02)) pareiškėjui buvo visiškai netikėti, vairuodamas transporto priemonę jis nejautė iš vakaro vartoto alkoholio pasekmių, iš karto po įvykio nuvykus į gydymo įstaigą atliktame kraujo tyrime jam buvo nustatytos 0,36 promilės etilo alkoholio, t. y. jis administracinį nusižengimą padarė ne tyčiniais veiksmais, o sąžiningai klysdamas, be to, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kyla didelė rizika prarasti darbą, vienintelį pareiškėjo pragyvenimo šaltinį, jis yra vyresnio amžiaus, tad darbo rinkoje yra sunkiau konkuruoti ir susirasti darbą, jis gyvena santuokoje, neteistas, turi (duomenys neskelbtini)  metų vairavimo stažą, o skundžiamame nutarime nurodyti pareiškėjo padaryti nusižengimai nesudaro pagrindo vertinti jo kaip piktybiško pažeidėjo, 2022 m. rugsėjo 11 d. padarytas nusižengimas yra atsitiktinumas, sąžiningas klydimas dėl savo būsenos, dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių.

Skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas grindžia: specialisto išvada, kurioje pateikta išvada, kad L. R. kraujyje, paimtame 2022 m. rugsėjo 11 d. 12.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 0,36 promilės etilo alkoholio; įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu; UAB „Ūla“ pažyma, kad automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji registracija 2004 m. gruodžio 24 d., eksploatuoti pavojinga, remontuoti neekonomiška; 2022 m. rugpjūčio 3 d. daikto dovanojimo sutartimi, iš kurios matyti, kad V. R. L. R. neatlygintinai perdavė nuosavybės teisę į jam priklausantį automobilį „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) medicininiais dokumentais, išduotais pareiškėjo sutuoktinės R. R. atžvilgiu; VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad automobilio „Subaru (USA) XV Crosstrek 2.0 Limited“, gamybos periodas 2013–2015 m., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 9 260 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM); pažymomis apie L. R. ir jos sutuoktinės gaunamas pajamas; teisme apklausto liudytojo V. R. parodymais.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovės skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas prašymas dėl mažesnės negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali baudos ir švelnesnės administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones), negu numatyta ANK 427 straipsnyje, skyrimo, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. L. R. pakartotinai padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės, susijusios su L. R. kaltės pripažinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi, buvo įvertintos ir L. R. buvo paskirta ne tik minimali ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 427 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatytam terminui, tai yra trejiems metams.

Šiuo atveju svarbu tai, kad padaryta pavojinga veika, kadangi skundą padavęs L. R. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas, kuris, taikant galimą paklaidą, gali būti laikytinas 0,45 promilės. Visgi, ir šis neblaivumo laipsnis viršijo pažeidimo padarymo metu leistiną 0,4 promilių ribą. Neblaivumas skundą padavusiam vairuotojui buvo nustatytas 2022 m. rugsėjo 11 d. vėlai iš ryto, tai 10.22 val., savaitės diena – sekmadienis, kai eismas kelyje tokiu metu jau paprastai būna intensyvus.

Pasak pareiškėjo, jis turi gan didelį, apie (duomenys neskelbtini) metų, vairuotojo stažą. Jis prašo atsižvelgti į tokią aplinkybę, kad per tokį ilgą vairavimo stažą skundžiamame nutarime nurodyti pareiškėjo padaryti nusižengimai nesudaro pagrindo vertinti jo kaip piktybiško pažeidėjo, tuo labiau, kad paskirtos nuobaudos jau negalioja, baudos yra sumokėtos, tad 2022 m. rugsėjo 11 d. padarytas nusižengimas yra atsitiktinumas. Teismas negali pritarti tokiai pareiškėjo pozicijai, kadangi įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą asmeniui padarius administracinį nusižengimą švelninti jam paskirtą nuobaudą ir skirti ją mažesnę nei įstatyme numatyta minimali. Juolab, kad vertinant informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus per pastaruosius 5 metus matyti, kad L. R. administracine tvarka buvo baustas 2 kartus, iš kurių vieną kartą – už nustatyto greičio, teismo vertinimu, gan ženklų 23 km/val. viršijimą, o antrą kartą – asmuo buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2021 m. balandžio 5 d. 12.23 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,63 promilių girtumas, už šio administracinio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta 800,00 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Nepaisant pastarojo administracinio nusižengimo, iš kurio pareiškėjas nepasimokė ir nepadarė išvadų, kaip matyti nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai darė nepraėjus vieniems metams nuo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos nuobaudos įvykdymo. Visa tai rodo L. R. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles, kurias jis šiurkščiai pažeisdamas nesilaiko jų pakartotinai.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir skunde nurodomas argumentas, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina, kadangi ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir atsakomybė jį padariusiam asmeniui kyla vien dėl vairavimo apsvaigus. L. R. aptariamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, sėsdamas už automobilio vairo iš ryto jis prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes. Juolab, pasak paties pareiškėjo teismo posėdyje, jis turi su virškinimu susijusių problemų, dėl kurių, jo vertinimu, alkoholio pasišalinimas iš organizmo gali tapti lėtesnis, tad jau būdamas baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus, ryte prieš sėdant prie automobilio vairo galimą vartoto alkoholio iš organizmo nepasišalinimo faktą turėjo vertinti itin atsakingai ir nevairuoti automobilio, juolab, kad tokios būtinybės nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad, pasak pareiškėjo, jis alkoholį (du butelius 5 proc. stiprumo alaus) vartojo apie 22.30 val., o jo vairavimo esant neblaiviam faktas užfiksuotas 10.22 val., taigi nuo jo vartojimo praėjus beveik 12 val. Nuo pirmojo patikrinimo iki 10.38 val. antrojo patikrinimo, tai yra vos per 16 min. L. R. iškvėptame ore alkoholio kiekis sumažėjo 0,03 prom., taigi pagrindo spręsti, kad dėl fiziologinių savybių alkoholis jo organizme neskaidomas, nėra.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomo neatsargumo padarant administracinį nusižengimą, teismas vadovaujasi formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia ir skundo teiginiai, jog pareiškėjas ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y., sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus, kadangi alkoholį vartojo vakare, o vairavo ryte. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad alkoholį jis vartojo vėlai vakare įvykio išvakarėse (pasak pareiškėjo, žiūrėdamas krepšinį apie 22.30 val. išgėrė 2 butelius alaus, 5 procentų stiprumo), jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį kitą dieną po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams, o taip ir ankstesnio nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ignoravimą, iš kurio pareiškėjas nepasimokė. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija administracinio nusižengimo padarymo metu buvo 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-63-468/2020).

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodomą aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra susijusi su pareiškėjo darbine veikla ir ji jam būtina, nes kitaip pareiškėjas, kurio gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis, gali netekti darbo ir dėl jo amžiaus kitą darbą susirasti būtų sunku, pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos funkcijoms vykdyti ir kitoms, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, artimai aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Todėl nėra pagrindo laikyti išskirtine aplinkybe, leisiančia sumažinti paskirtą baudą ir sušvelninti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, dėl reikalingumo patenkinti pažeidėjo kasdieninius buitinius poreikius, prižiūrėti artimuosius ar atlikti darbo, visuomenines funkcijas ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Institucijos priimto nutarimo skundžiama pirmiau aptarta dalis yra teisėta ir pagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik taikant L. R. paskirtą nuobaudą – 1 000 Eur dydžio baudą, ir įstatyme imperatyviai numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui – 3 metams.

        Be to, pareiškėjas prašo jam paskirtą transporto priemonės „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą pakeisti į ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytą alternatyvą – šios transporto priemonės vertės išieškojimą. Ši skundo dalis grindžiama tuo, kad faktinis (tikrasis) konfiskuoto automobilio savininkas yra pareiškėjo sūnus V. R., kuris automobilį įsigijo už savo lėšas, juo naudojosi, o sugedus pareiškėjo automobiliui, sūnus 2022 m. rugpjūčio 3 d. neatlygintinai perleido automobilį tėvams, o pagrindinė šio perleidimo priežastis yra pareiškėjo sutuoktinės R. R. bloga sveikatos būklė, nes jai dėl sveikatos būklės yra pakankamai sunku judėti (vaikščioti).

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kaip minėta pirmiau, pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatytas transporto priemonės konfiskavimas buvo privalomas. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų matyti, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemonė „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė L. R., ką patvirtina 2022 m. rugpjūčio 3 d. daikto dovanojimo sutartis, iš kurios matyti, kad V. R. L. R. neatlygintinai perdavė nuosavybės teisę į jam priklausančią minėtą transporto priemonę. Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pažeidimą padariusio L. R. nuosavybė, pagrįstai taikė šios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 1, 2 dalys).   

Tuo tarpu pareiškėjo prašymas alternatyviai pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atvejai, kai konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyti ANK 29 straipsnio 5 dalyje. ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, jog būtų galima išieškoti konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatyta viena iš sąlygų: 1) konfiskuotinas turtas turi būti paslėptas arba; 2) konfiskuotinas turtas turi būti suvartotas, arba; 3) konfiskuotinas turtas turi priklausyti tretiesiems asmenims, arba; 4) konfiskuotino turto turi būti negalima paimti dėl kitų priežasčių arba; 5) konfiskuoti turtą turi būti netikslinga.

Pagal bylos aplinkybes L. R. taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad L. R., kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus nepraėjus vieniems metams nuo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos nuobaudos įvykdymo. Jis, jau turėdamas tokio nubaudimo patirtį, suvokė tokio pažeidimo pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi, jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą panaudodamas automobilį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Tad tiek pareiškėjo, tiek jo atstovės argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas L. R. yra aiškiai neproporcinga priemonė pakartotinai padarytam administraciniam pažeidimui. Teismo vertinimu, vien tai, kad ši transporto priemonė anksčiau priklausė L. R. sūnui, be to, ja naudojosi ir nubaustojo sutuoktinė, nesudaro pagrindo spręsti apie transporto priemonės konfiskavimo netikslingumą. Liudytojas V. R. teisme išsakydamas nuomonę, kad transporto priemonė iki šiol priklauso jam, tai motyvavo ateities įvykiu, kad turtą jis atgaus paveldėjimo atveju, tačiau ši prielaida nepaneigia šiuo metu nuosavybės teisės perėjimo kitam asmeniui – jo tėvui fakto. Tiek L. R., tiek jo sūnus tvirtino, kad daugiausiai šia transporto priemone naudojosi nubaustojo sutuoktinė, tačiau tai, kad L. R., kurio asmeninėn nuosavybėn (dovanojimo sutarties pagrindu) buvo perduotas automobilis, leido juo naudotis savo šeimos nariui – sutuoktinei – nesudaro pagrindo spręsti, kad teisine prasme šis automobilis priklausė jo sutuoktinei, todėl ir pagrindo vertinti, ar jai buvo žinoma, kad L. R. vairuoja neblaivus, nėra.

L. R. prašymą nekonfiskuoti automobilio grindė tuo, kad gerą transporto priemonę įsigyti yra sudėtinga, teigė galėsiantis išmokėti jos vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau tuo pačiu išreiškė abejones dėl to, ar jam pavyks tęsti darbo santykius neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, taigi, netenkinant jo atstovės skundo dalies dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo, jis galimai susidurs su finansiniais sunkumais. Tuo tarpu vien L. R. nurodyta aplinkybė, jog jam kils nepatogumų įsigyjant tokios pačios būklės automobilį, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, jog konfiskuojama turi būti nusikalstamos veikos darymo priemonė, bet ne išieškoma jos vertė. Ši aplinkybė nėra pakankama spręsti apie konfiskavimo taikymo netikslingumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

        administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. atstovės skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17462-2022 (ROIK: 22181052766) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo medžiagą išsiųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                           Vita Padriezaitė