Civilinė byla Nr. e2A-394-392/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33238-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ,,Verdom Jet Limited“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ,,Verdom Jet Limited“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Charter Jets“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo ,,Enercom Holdings Limited“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ,,Verdom Jet Limited“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Charter Jets“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2019 m. spalio 16 d. UAB ,,Charter Jets“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą dėl UAB „Charter Jets“ įstatų pakeitimo. Nurodė, kad ieškovė ,,Verdom Jet Limited“ ir trečiasis asmuo ,,Enercom Holdings Limited“ yra atsakovės UAB ,,Charter Jets“ akcininkai: ieškovei priklauso 60 proc. bendrovės akcijų ir balsų, o trečiajam asmeniui – 40 proc. 2019 m. spalio 16 d. įvyko neeilinis atsakovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstyti ir neteisėtai pakeisti bendrovės įstatai, juos išdėstant pagal trečiojo asmens pateiktą įstatų projektą. Ieškovės teigimu, šio susirinkimo sprendimas dėl įstatų pakeitimo yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo dienos, nes:
1.1. Sprendimas priimtas nesant būtinai balsų daugumai tokiam sprendimui priimti (ginčo susirinkimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Trečiasis asmuo susirinkime neteisėtai rėmėsi 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartimi, o atsakovė neteisėtai šiuos balsus pripažino, todėl sprendimas priimtas įskaičiavus neteisėtai trečiojo asmens panaudotus ieškovės balsus. Ieškovė nurodytą balsavimo teisių perleidimo sutartį buvo nutraukusi dar 2017 metų gegužės mėnesį, nes ieškovė 2017 m. gegužės 23 d. sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį su nauja atstove J. M. ir apie tai pranešė atsakovei 2017 m. gegužės 25 d. laišku. Tokiu būdu trečiasis asmuo buvo pakeistas kitu balsavimo teisių turėtoju ir tai automatiškai panaikino trečiojo asmens turėtas ieškovei priklausiusių akcijų balsavimo teises. Taigi, priimant sprendimą balsuota balsais, kurių perleidimo sutartis buvo pasibaigusi, t. y. sutartis buvo vienašališkai nutraukta pagal bendrus turto administravimo pasibaigimo nuostatus.
1.2. Susirinkime patvirtinti imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujantys atsakovės įstatai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, ABĮ 19 straipsnio 10 dalis). Naujais įstatais numatoma rinkti ir atšaukti atsakovės vadovą 2/3 bendrovės akcininkų balsais, tuo tarpu bendrovėje yra sudaroma valdyba ir pagal ABĮ nuostatas tokiu atveju vadovo rinkimas ir atšaukimas priskirtas valdybos, o ne akcininkų, kompetencijai. Be to, naujuose įstatuose nustatyta 2/3 visų akcininkų balsų dauguma rinkti/atšaukti bendrovės valdybą (jos narius) prieštarauja ABĮ reglamentuotai valdybos sudarymo procedūrai, balsų daugumai, balsų skirstymo tarp kandidatų ir jų skaičiavimo tvarkai.
1.3. Susirinkime trečiojo asmens balsavimas ieškovės akcijomis buvo neteisėtas, nes trečiasis asmuo balsavo ieškovės akcijomis suteikiamais balsais esant interesų konfliktui, prieš ieškovės valią, už išskirtinai sau naudingus ir jo valdymo galias bendrovėje išplečiančius naujus įstatus. Asmuo, kuriam buvo perleistos balsavimo teisės, negali balsuoti ar naudotis kitomis jam perleistomis neturtinėmis teisėmis priešingu akcininko ar bendrovės interesams būdu. Ieškovė buvo davusi trečiajam asmeniui instrukcijas, kaip turėtų būti balsuojama susirinkime, tačiau trečiasis asmuo jų nepaisė ir balsavo prieš akcijų savininkės ieškovės valią ir priešingais jai interesais, tuo pažeisdamas CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties šalių sąžiningumo principą bei CK 4.242 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą turto administratoriaus (balsų turėtojo) pareigą elgtis sąžiningai, apdairiai ir tik naudos gavėjo (akcijų savininko) interesais.
2. Atsakovė UAB ,,Charter Jets“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime rėmėsi tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovė yra netinkamas ieškovas reikšti reikalavimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes 2017 m. gegužės 23 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė perleido J. M. ne tik visus ieškovės akcijų suteikiamus balsus, bet ir visas akcijų suteikiamas neturtines teises. Laikant šią sutartį galiojančia ir vykdytina (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), ieškovu šioje civilinėje byloje galėtų būti tik J. M., kuriai ieškovė yra tariamai perleidusi visas neturtines teises, įskaitant teisę reikšti ieškinį dėl tariamų pažeidimų, susijusių su akcininkų susirinkimu.
2.2. Nauji bendrovės įstatai patvirtinti esant pakankamam 2019 m. spalio 16 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų skaičiui. Ieškovės nurodyta 2017 m. gegužės 23 d. balsavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta su J. M., negalioja, nes nėra nutraukta ar kitaip pasibaigusi su trečiuoju asmeniu ieškovės teisėtai sudaryta ir galiojanti 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartis. Trečiasis asmuo teisėtai balsavo šios sutarties pagrindu turimais atsakovės akcijų suteikiamais balsais. Ieškovės nurodomos atstovavimo, pavedimo ir turto administravimo pabaigą reglamentuojančios teisės normos balsavimo teisių perleidimo sutarčių pabaigai nustatyti nėra taikytinos.
2.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl patvirtintų įstatų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes ABĮ numatyta valdybos ir vadovo išrinkimo tvarka nėra imperatyvi, o bendrovės įstatuose gali būti nustatyta kitokia valdybos ir vadovo išrinkimo tvarka (ABĮ 4 straipsnio 7 dalis).
2.4. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad buvo balsuota prieš ieškovės valią bei interesus ar esant interesų konfliktui. Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties 3.2 punkte įtvirtinta trečiojo asmens teisė savo nuožiūra be jokių apribojimų balsuoti visais atsakovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose svarstomais klausimais, kurie pagal CK, ABĮ ir įstatus yra priskirtini atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Taigi, balsuodamas savo nuožiūra, trečiasis asmuo nepažeidė ieškovės teisių ar CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarties šalių sąžiningumo principo, nes sutarties nuostatų įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtu. Be to, priimti įstatai yra naudingi atsakovei ir abiem jos akcininkams, nes leis priimti bendrovei svarbius sprendimus tik bendru akcininkų sutarimu.
3. Trečiasis asmuo ,,Enercom Holdings Limited“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiojo asmens balsavimas ieškovės akcijomis suteikiamais balsais ginčo susirinkime buvo teisėtas, nes 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo nutraukta ir yra galiojanti. Pagal balsavimo teisių perleidimo sutarties 3.2 punktą trečiasis asmuo turi teisę visais bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nagrinėjamais klausimais balsuoti savo nuožiūra, t. y. privalo vadovautis bendrovės interesais ir neturi jokios pareigos balsuoti pagal ieškovės instrukcijas. Be to, tokios instrukcijos niekuomet nebuvo teikiamos. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad nepagrįsti teiginiai dėl įstatų prieštaravimo imperatyvioms nuostatoms, nes įstatų 7.2 punkte buvo įgyvendinta teisė nustatyti kitokią valdymo organų narių (vadovo ir valdybos) rinkimo ir atšaukimo tvarką nei ABĮ, t. y. ABĮ nuostatos dėl bendrovės vadovo ir valdybos rinkimo ir atšaukimo nėra imperatyvios. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti sprendimą, nes, pačios ieškovės teigimu, neturtines akcijų suteikiamas teises, taip pat ir teisę kreiptis į teismą ginčijant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, ji 2017 m. gegužės 23 d. sutartimi perleido J. M..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė:
4.1. Dėl ginčo sprendimui priimti būtinos balsų daugumos (ne)buvimo pasisakė, kad ši byla nėra pirmas teisme nagrinėjamas šalių ginčas, kuriame keliamas klausimas dėl 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties pabaigos ir santykio su 2017 m. gegužės 23 d. sudaryta kita balsavimo teisių perleidimo sutartimi. Šie klausimai išnagrinėti ir dėl jų pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020 pagal ieškovės „Verdom Jet Limited“ ieškinį atsakovei UAB „Charter Jets“ dėl 2017 m. birželio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu, juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo „Enercom Holdings Limited“. Teismas išaiškino, kad balsavimo teisės perleidimas yra galimas tik sudarant sutartį (CK 6.154 straipsnis), todėl ji gali būti vienašališkai nutraukta tik tuo atveju, jeigu kita šalis nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais šalių sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Kasacinis teismas konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens nebuvo nutraukta, ji buvo vykdoma, todėl sutartis galėjo pasibaigti tik įstatymų nustatytais atvejais, o vien faktas, kad vėliau sudaryta kita balsavimo perleidimo teisių sutartis, nereiškia, jog nebegalioja ankstesnė sutartis, jei nėra kitos šalies sutikimo. Nagrinėjamu atveju ginčo 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartyje šalys įtvirtino jos galiojimo terminą iki 2022 m. gruodžio 28 d. (sutarties 7.1 punktas). Sutartyje nustatyta jos nutraukimo tvarka, t. y. šalių laisva valia sutarta, kad sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių susitarimu (sutarties 9.1 punktas) arba trečiojo asmens iniciatyva (sutarties 9.2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų nutraukta šia sutartyje įtvirtinta tvarka: nėra pateikta sutarties šalių ieškovės ir trečiojo asmens susitarimo dėl 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo sutarties nutraukimo, o trečiasis asmuo patvirtina, jog sutartį laiko galiojančia ir jos nutraukimo nėra inicijavęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ,,Enercom Holdings Limited“ dėl balsavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo, prašydama nutraukti 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovės ir ,,Enercom Holdings Limited“ sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-25674-863/2020). Ieškinyje ieškovė prašo nutraukti balsavimo teisių perleidimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ,,Enercom Holdings Limited“ piktnaudžiauja ir pažeidžia sutartį, balsavimo teisėmis naudojasi nesąžiningai, bendrovė valdoma priešingais jai ir jos akcininkų interesais, o ieškovė iš sutarties negauna to, ko tikėjosi (CK 6.217 straipsnis). Tokio ieškinio pateikimas patvirtina, kad nurodyta sutartis nelaikytina nutraukta, o ieškovė apsisprendė pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo.
4.2. Dėl naujos įstatų redakcijos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms pasisakė, kad (i) ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą, argumentuoja, jog ginčo sprendimu patvirtintų įstatų 7.2 punktas savo turiniu yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms ABĮ nuostatoms, reglamentuojančioms bendrovės vadovo išrinkimo tvarką ir valdybos sudarymo procedūrą. Tačiau ABĮ 4 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių ABĮ ir kitiems įstatymams. ABĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Šių nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad bendrovės įstatuose gali būti nustatoma kitokia visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, nei įtvirtinta ABĮ. Ieškovės teigimu, ginčo atveju naujai patvirtintais įstatais numatoma rinkti ir atšaukti atsakovės vadovą 2/3 bendrovės akcininkų balsais, tačiau bendrovėje yra sudaroma valdyba, todėl pagal imperatyvias ABĮ 34 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas tokiu atveju vadovo rinkimas ir atšaukimas priskirtas išimtinei valdybos, o ne akcininkų kompetencijai. Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo įstatuose įtvirtinta nuostata, jog bendrovės vadovą renka akcininkai, nors bendrovėje yra sudaroma valdyba, pripažintina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal ABĮ 19 straipsnio 5 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. ABĮ 20 straipsnis įtvirtina išimtine akcininkų susirinkimo kompetencija esančius klausimus, tačiau pagal ABĮ 20 straipsnio 2 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus ABĮ ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal ABĮ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Pagal ABĮ 34 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Sisteminė ABĮ nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra išimtinę kompetenciją turintis bendrovės organas, kuris jo išimtinei kompetencijai priskirtų klausimų negali perduoti spręsti kitiems bendrovės valdymo organams, tačiau kartu, būdamas išskirtiniu bendrovės organu, jis gali perimti spręsti kitiems valdymo organams priskirtinus klausimus. ABĮ 37 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nurodo, jog bendrovės vadovo skyrimas nepriskirtinas tokiems klausimams, kurių negalėtų spręsti visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir ieškovės teiginius, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja ginčo įstatuose nustatyta valdybos sudarymo procedūra. (ii) Ieškovė nurodė, kad įstatuose įtvirtinta 2/3 visų akcininkų balsų dauguma rinkti/atšaukti bendrovės valdybą (jos narius) prieštarauja ABĮ 31 straipsnio 3, 13 dalyse, 33 straipsnio 3 dalyje reglamentuotai valdybos sudarymo procedūrai. ABĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ 31 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatyta stebėtojų tarybos rinkimų tvarka. Pagal ABĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatas renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų; pagal 13 dalį, jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba. Ieškovės teigimu, nauji įstatai nesuteikia galimybių akcininkui skirstyti balsus tarp kandidatų į valdybos narius priklausomai nuo pasiūlytų kandidatų skaičiaus, kuomet pagal ABĮ 33 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 3 dalies nuostatas akcininkui suteikta diskrecijos teisė savo nuožiūra skirstyti turimus balsus už vieną ar kelis kandidatus ir galutinis balsavimo rezultatas tokiu atveju priklauso tame tarpe ir nuo pasiūlytų kandidatų skaičiaus, o ne tik kaip numato nauji įstatai – nuo kvalifikuotos balsų daugumos. Nauji įstatai, ieškovės teigimu, nenumato balsų skaičiaus pasiskirstymo tarp kandidatų priklausomai nuo kandidatų skaičiaus. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės nurodyto ginčo įstatų 7.2 punkto nuostatų, ši nuostata nereguliuoja valdybos narių rinkimo procedūros ir nekeičia nurodytų valdybos narių rinkimo tvarkos taisyklių, o tik įtvirtina, jog visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtina teisė 2/3 bendrovės akcininkų balsų dauguma rinkti ir atšaukti bendrovės valdybos narius. Minėta, kad ABĮ nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad bendrovės įstatuose gali būti nustatoma kitokia, nei įtvirtinta ABĮ, bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, gali būti sugriežtinti reikalavimai dėl reikalingos balsų daugumos. Tokio pobūdžio ABĮ nuostatos nepripažįstamos imperatyviosiomis.
4.3. Dėl akcininkų susirinkimo sprendimo prieštaravimo protingumo, sąžiningumo principams nurodė, kad iš 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties 3.2 punkto nuostatų matyti, kad ieškovė sutartimi trečiajam asmeniui suteikė teisę savo nuožiūra be jokių apribojimų balsuoti visais atsakovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose svarstomais klausimais, kurie pagal CK, ABĮ ir įstatus yra priskirtini atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Šalys susitarė, kad trečiasis asmuo jam perleistas balavimo teises įgyvendins pagal sutarties bei galiojančių teisės aktų nuostatas ir sąlygas (sutarties 3.3 punktas). Nors balsavimo teisių perleidimo sutartyje iš esmės galėtų būti nustatyti tokios teisės naudojimo sąlygos, apribojimai, tvarka, prievolė sprendimus derinti su akcijų savininku ir pan., tačiau ginčo sutartyje nėra įtvirtintos jokios sąlygos ar prievolės derinti balsavimą su ieškove ar laikytis jos teikiamų nurodymų. Vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo naudojosi 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi suteiktomis teisėmis bei galimybėmis, ir, nurodytai sutarčiai nesant nutrauktai sutartyje ar įstatyme įtvirtinta tvarka, neatsižvelgė į ieškovės nuomonę dėl balsavimo, nėra pagrindas pripažinti priimtą sprendimą nesąžiningu ar neprotingu. Balsavimo teisę įgijęs asmuo privalo paisyti ne tik balsavimo teisę perleidusio asmens interesų, tačiau ir bendrovės bei jos akcininkų interesų, t. y. privalo būti ieškoma optimalios interesų pusiausvyros, priimant sprendimus maksimaliai derinant bendrovės ir visų jos akcininkų interesus. Naujoje įstatų redakcijoje numatyta valdymo organų išrinkimo ir atšaukimo tvarka atitinkamai taikoma abiem akcininkams, t. y. ieškovė taip pat išlaiko veto teisę priimant nurodytus sprendimus, nes nė vienas dabartinis atsakovės akcininkas nevaldo 2/3 ar daugiau visų akcijų. Dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, kad naujos redakcijos įstatai paneigė jos teisę priimti sprendimus. Akcininkų dalys nėra itin neproporcingos – 60 proc. ir 40 proc. bendrovės akcijų. Tuo tarpu ieškovė, ginčydama įstatų pakeitimą, remiasi išimtinai savo interesu kontroliuoti bendrovę. Įstatai, tikėtina, naudingi bendrovei, nes leidžia tikėtis stabilizuoti jos veiklą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindų pripažinti, jog ginčo akcininkų sprendimas patvirtinti įstatų pakeitimą būtų nesąžiningas ar neprotingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė (apeliantė) ,,Verdom Jet Limited“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Visuotiniame akcininkų susirinkime (VAS) sprendimui priimti nebuvo būtinos balsų daugumos, VAS sprendimas neteisėtas pagal jo priėmimo tvarką. Teismas sprendime darė nepagrįstą išvadą, kad VAS sprendimo priėmimo metu 2012 balsavimo sutartis galiojo. Teismas sprendimo išvadą dėl 2012 balsavimo sutarties galiojimo 2019-10-16 VAS sprendimo priėmimo metu grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020 ir šioje byloje nagrinėtais žemesnių instancijų teismų sprendimais. Tačiau LAT byloje buvo ginčijamas 2017-06-30 vykęs akcininkų susirinkimas ir nagrinėjamas 2012 Balsavimo sutarties galiojimas išimtinai šio susirinkimo metu. Tuo tarpu sprendimu teismas išnagrinėjo bylą dėl 2019-10-16 VAS sprendimo. Kadangi ieškovas po 2017-05-25 pranešimo apie 2012 balsavimo sutarties nutraukimą, savo šį pranešimą ir esminius sutarties pažeidimus papildomai detalizavo vėlesnėse komunikacijose su „Enercom Holdings Limited“ (EHL) ir atsakovu bei savarankiškame ieškinyje dėl 2019-07-25 EHL balsavimo fakto ginčijimo, darytina išvada, jog ieškovas 2012 balsavimo sutartį nutraukė tinkamai ir šis nutraukimas įvyko gerokai iki byloje ginčyto 2019-10-16 VAS sprendimo dienos. Teismas darė CK 6.218 straipsniu nepagrįstą išvadą, jog ieškovas dėl 2012 Balsavimo sutarties nutraukimo privalėjo kreiptis į teismą. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Egzistavo ir kiti vienašaliai 2012 balsavimo sutarties nutraukimo pagrindai, apie kuriuos ieškovas atsakovą ir EHL buvo informavęs tiek 2017-05-25 pranešime apie nutraukimą, tiek papildomai tarp šalių vykusiuose teisminiuose ginčuose ir kitoje komunikacijoje. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje bei teisės mokslo doktrinoje nurodyta, jog turto administravimo normos reglamentuoja kiekvieno asmens (tame tarpe, bendrovės akcijomis suteikiamų balsavimo teisių įgijėjo), kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą. 2012 Balsavimo sutartis yra turto administravimo sutartis. Todėl jos pabaigai taikytini CK reglamentuojami turto administravimo pasibaigimo pagrindai. Sprendime teismas darė nepagrįstą išvadą, jog 2012 balsavimo sutartis buvo vykdoma ir dėl to nėra pagrindo laikyti ją pasibaigusia. 2012 Balsavimo sutarties galiojimo nepateisina ir teismo sprendime nurodomas faktas, jog atsakovas nepripažino 2012 balsavimo sutarties nutraukimo ir neregistravo jos pasibaigimo fakto vertybinių popierių sąskaitoje.
5.2. 2019-10-16 VAS sprendimas, juo pakeisti bendrovės įstatai prieštaravo imperatyvioms ABĮ normoms. Teismas nepagrįstai sprendė, kad akcininkų susirinkimas gali perimti ABĮ kitiems valdymo organams priskirtus klausimus. VAS sprendimu pakeistų įstatų 7.2.1, 7.2.2 punktais numatoma, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau nauji įstatai taip pat numato, kad bendrovėje sudaroma valdyba, todėl pagal imperatyvias ABĮ 34 straipsnio 2 dalies, 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrovės vadovo rinkimas ir atšaukimas priskiriamas išimtinei valdybos kompetencijai. ABĮ 20 straipsnio 2 dalimi draudžiama šią valdybos kompetenciją priskirti akcininkų susirinkimui. Naujų Įstatų 7.2.3, 7.2.4 punktais numatoma, jog valdyba renkama ir atšaukiama 2/3 akcininkų balsų. Nauji įstatai nesuteikia galimybių akcininkui skirstyti balsus tarp kandidatų į valdybos narius priklausomai nuo pasiūlytų kandidatų skaičiaus, kuomet pagal imperatyvias ABĮ 33 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 3 dalies nuostatas akcininkui suteikta diskrecijos teisė savo nuožiūra skirstyti turimus balsus už vieną ar kelis kandidatus ir galutinis balsavimo rezultatas tokiu atveju priklauso tame tarpe ir nuo pasiūlytų kandidatų skaičiaus, o ne tik kaip numato nauji įstatai – nuo kvalifikuotos balsų daugumos.
5.3. Naujus įstatus skundžiamu VAS sprendimu EHL pasitvirtino išimtinai savo vienasmeniu sprendimu išskirtinai savo asmeniniams interesams tenkinti. Naujų įstatų 7.2 punkto redakcijoje numatomas 2/3 visų bendrovės akcininkų (o ne dalyvaujančių susirinkime) balsų kvorumas akcininkų sprendimui dėl valdymo organų narių priimti. Tuo tarpu ankstesnėje įstatų redakcijoje bei ABĮ 27 str. 8 d. tokios rūšies sprendimui priimti numatyta paprasta susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma. ABĮ 28 str. 3 d. numatyta teisė įstatais reglamentuoti ir didesnę kvalifikuotą balsų daugumą, tačiau ABĮ 28 str. kvalifikuota balsų dauguma skaičiuojama nuo susirinkime dalyvaujančių akcininkų. Tokiu būdu EHL įsitvirtina savo VETO teisę dėl bendrovės valdymo organų narių, kadangi naujuose įstatuose numatoma valdymo organams formuoti būtinoji 2/3 balsų dauguma pasiekiama tik tuomet, kai susirinkime dalyvauja ir už valdymo organus balsuoja EHL. Ta pati tvarka nustatyta ir vadovui skirti.
5.4. EHL už naujus įstatus balsavo ieškovo akcijomis prieš ieškovo valią ir prieš raštu išdėstytą poziciją dėl balsavimo. Nauji įstatai prieštaravo sąžiningumo bei protingumo principui, ieškovo ir bendrovės interesams, jokiu būdu neužtikrino bendrovės veiklos stabilumo, tik garantavo EHL, nors ir mažojo 40 proc. akcijų turinčio akcininko, kontrolės ir valdymo galių išsaugojimą ir stiprinimą po 2012 balsavimo sutarties pasibaigimo. Ieškovas ieškiniu nesiekia pasididinti savo galių, tik išsaugoti turėtąsias iki skundžiamo VAS sprendimo ir naujų įstatų priėmimo. Asmuo, kuriam buvo perleistos balsavimo teisės, negali balsuoti ar naudotis kitomis jam perleistomis neturtinėmis teisėmis priešingu akcininko ar bendrovės interesams būdu. EHL balsavimo 2012 balsavimo sutarties pagrindu teises ir šių teisių realizavimo laisvę ribojo ir CK turto administravimą reglamentuojančios normos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo, kaip bendrovės akcijų savininko, teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju ši teisė buvo pažeista.
6. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad 2019-10-16 bendrovės VAS ginčijamam sprendimui priimti reikalingas kvorumas. Apeliantas teigė, kad 2017-05-23 su savo atstove J. M. sudarė kitą balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria J. M. perleido visus 2 740 801 apelianto turimų akcijų suteikiamus balsus ir neturtines teises, todėl ankstesnė 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis nustojo galioti. Tačiau kasacinio teismo 2020-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020, neatsižvelgiant į konkretų 2017-06-30 VAS konstatuota, jog apeliantui sudarius 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutartį 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo nutraukta. Vadovaujantis šiais prejudiciniais kasacinio teismo išaiškinimais, 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas nebuvo 2012-12-28 sutarties pasibaigimą nulemiantis veiksnys, todėl apeliantui neįrodžius kitokio sutarties pasibaigimo pagrindo, 2012-12-28 sutartis galiojo tiek 2017-06-30 VAS metu, tiek 2019-10-16 VAS metu bei galioja iki šiol.
6.2. Apeliantas išreiškė poziciją, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį tariamai nutraukė jau nebe sudarydamas 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutartį, o pasinaudodamas CK 6.217 str. numatyto esminio sutarties pažeidimo institutu ir tai, apelianto nuomone, įvyko dar iki 2019-10-16 VAS. Tačiau atsakovas ir šį apelianto teiginį laiko nepagrįstu, nes apeliantas nei iki 2019-10-16 VAS, nei iki šiol 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties nenutraukė. 2017-05-25 el. laiško negalint vertinti kaip pranešimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo (kadangi šiame pranešime nebuvo kalbama apie jokį pažeidimą, o 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties pabaiga buvo siejama su 2017-05-23 sutarties sudarymu).
6.3. Tai, kad apeliantas niekuomet nelaikė 2012-12-28 sutarties nutrauktos dėl esminio sutarties pažeidimo patvirtina faktas, kad vos keli mėnesiai iki 2019-10-16 VAS, t. y., 2019-08-23, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį ginčydamas 2019-07-25 įvykusį atsakovo VAS, tačiau 2019-08-23 ieškinyje 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties pasibaigimą apeliantas įrodinėjo remdamasis tik 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo aplinkybe. Po nurodyto 2017-05-27 el. laiško daugiau oficialių veiksmų nutraukiant ar siekiant nutraukti 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį apeliantas neatliko, tad ir neatsirado faktinių aplinkybių, susijusių su galimu sutarties nutraukimu, kurių nebūtų įvertinęs kasacinis teismas 2020-05-27 nutartyje.
6.4. Apeliantas 2020-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui „Enercom Holdings Limited“, kuriuo reikalauja nutraukti 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartį (civilinės bylos Nr. e2-25674-863/2020), kas dar kartą patvirtina, kad iki 2019-10-16 VAS ar kada nors vėliau ši sutartis nebuvo nutraukta ir, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-25674-863/2020 ir priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas 2012-12-28 sutartis bus laikoma galiojančia.
6.5. Apelianto teiginys, esą 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra turto administravimo sutartis ir baigiasi turto administravimo pasibaigimo pagrindais, yra nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo 2020-05-27 nutartyje pateiktiems išaiškinimams.
6.6. 2019-10-16 VAS priimti įstatai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. 2019-10-16 VAS patvirtintų atsakovo įstatų 7.2 punkte įtvirtinta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami ABĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiuos atvejus, kuomet nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį visuotiniame akcininkų susirinkime gauta ne mažiau kaip 2/3 bendrovės akcininkų balsų: 7.2.1. Dėl bendrovės vadovo (direktoriaus) išrinkimo; 7.2.2. Dėl bendrovės vadovo (direktoriaus) atšaukimo; 7.2.3. Dėl bendrovės valdybos (jos narių) išrinkimo; 7.2.4. Dėl bendrovės valdybos (jos narių) atšaukimo. Bendrovės įstatuose, be kitų privalomų nurodyti nuostatų, turi būti nurodyta: 8) kiti bendrovės organai, jų kompetencija, šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka; 13) bendrovės įstatų keitimo tvarka. ABĮ 4 str. 4 d. numato, kad įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams, o pagal to paties straipsnio 7 d., visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Taigi, uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti numatyta kitokia bendrovės organų rinkimo ir atšaukimo tvarka, nei numatytoji ABĮ. Nepriklausomai nuo to, ar bendrovėje yra renkama valdyba, ar ne, įstatymai nedraudžia visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai perduoti spręsti bendrovės vadovo ir valdybos išrinkimo ir atšaukimo klausimus. Įstatų 7.2.3 ir 7.2.4 punktuose numatyta 2/3 visų atsakovo akcininkų balsų dauguma išrinkti arba atšaukti valdybą kaip valdymo organą in corpore, tačiau pavienių valdybos narių išrinkimui 2/3 taikoma ABĮ 31 str. 3 ir 13 d., 33 str. 3 d. 3 p. įtvirtinta balsų skirstymo tvarka.
6.7. 2019-10-16 VAS priimti įstatai neprieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, kad „Enercom Holdings Limited“ neturėjo pareigos vadovautis apelianto duotomis balsavimo instrukcijomis, ir kad ginčijamo VAS sprendimo priėmimas neprieštaravo bendrovės ar apelianto interesams. Faktas, jog priimant ginčijamą sprendimą „Enercom Holdings Limited“ balsavo taip, kaip numatyta 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartyje, t. y., savo nuožiūra, savaime nelemia šio sprendimo nesąžiningumo ir neteisėtumo, nes 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis nenumatė apelianto teisės duoti balsavimo instrukcijas, o „Enercom Holdings Limited“ neturėjo ir neturi pareigos tokiomis instrukcijomis vadovautis. Iš 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktų nuostatų matyti, kad apeliantas suteikė balsavimo teisių įgijėjui „Enercom Holdings Limited“ teisę savo nuožiūra balsuoti visais atsakovo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nagrinėjamais klausimais, kurie pagal CK, ABĮ ir įstatus yra priskirtini atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Balsavimo teisių įgijėjas privalo balsuoti pačioje sutartyje numatytu būdu bei paisyti bendrovės ir jos akcininkų interesų. Šiuo atveju „Enercom Holdings Limited“ balsavo 2012-12-28 sutartyje numatytu būdu – t. y., savo nuožiūra, o šiuo sprendimu priimti įstatai atitinka atsakovo ir jo akcininkų interesus.
6.8. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad ginčijamas VAS sprendimas neprieštarauja bendrovės ar apelianto interesams. Įstatai neįtvirtino „Enercom Holdings Limited“ „veto“ teisės. Įstatų 7.2 punktas, kuris numato, kad atsakovo vadovas ir valdyba (jos nariai) renkami ar atšaukiami 2/3 akcininkų balsų dauguma, galioja abiem atsakovo akcininkams, t. y., atsakovo vadovas ir valdyba negalės būti išrinkti ar atšaukti, jeigu bent vienas akcininkas (tiek apeliantas, tiek ir „Enercom Holdings Limited“) nebalsuos už tokį sprendimą. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, neva šis įstatų punktas yra nepalankus apeliantui, nors šis punktas iš tiesų reikalauja abiejų akcininkų konsensuso. Įstatų „nesąžiningumas“, apelianto manymu, pasireiškia tuo, jog turėdamas 60 proc. atsakovo akcijų apeliantas negali vienvaldiškai priiminėti sprendimų, tačiau toks teiginys tik parodo, kad apeliantas vadovaujasi vien tik savo paties interesais ir visiškai neatsižvelgia į bendrovės interesus.
7. Trečiasis asmuo ,,Enercom Holdings Limited“ palaikė atsakovo poziciją, atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamas sprendimas buvo teisėtai priimtas 75% balsų dauguma. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2012-12-28 sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartimi trečiajam asmeniui 10 metų laikotarpiui (iki 2022-12-28) buvo perleisti 1 598 800 balsai, sudarantys 35% visų balsų. Ši sutartis buvo sudaryta teisėtai ir yra tebegaliojanti, nors ieškovas jau ne pirmoje byloje teigia visiškai priešingai. 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartyje nenumatyta ieškovo teisė nutraukti šią sutartį prieš terminą. Pagal sutarties 9.1 ir 9.2 p., teisę nutraukti sutartį turi tik abi šalys bendru sutarimu, o vienašališkai sutartį nutraukti gali tik trečiasis asmuo, kuris šia teise niekuomet nepasinaudojo. Dar 2019-01-18 sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas (c. b. e2-126-592/2019) patvirtino, kad 2012-12-28 sutartis yra galiojanti, nepaisant fakto, jog vėliau buvo sudaryta kita (2017-05-23) balsavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovas visas savo akcijų suteikiamas balsavimo ir kitas neturtines teises perleido savo atstovei J. M.. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-12 nutartimi (c. b. Nr. e2A-1582-794/2019) šį sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-27 nutartimi paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Pastarojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo pateikta ir daugiau išaiškinimų paneigiant ieškovo poziciją bei apeliacinio skundo argumentus dėl 2018-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties menamo nutraukimo. Pagal sutarties nuostatas, trečiasis asmuo turi pareigą vadovautis bendrovės interesais, bet neturi jokios pareigos balsuoti pagal ieškovo instrukcijas, nes to nenumato 2012-12-28 sutartis.
7.2. Ieškovo teiginiai, kad ieškovas po 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo detalizavo 2012-12-28 sutarties esminio pažeidimo faktą ir vienašališko nutraukimo pagal CK 6.217 str. pagrindus, taip pat neleidžia teigti, kad sutartis buvo nutraukta, nes jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą pagal CK 6.218 str. 1 d. trečiasis asmuo iki 2019-10-16 visuotinio akcininkų susirinkimo ar vėliau negavo. O tai, kad 2020-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovas padavė ieškinį trečiajam asmeniui dėl 2012-12-28 sutarties nutraukimo papildomai liudija, kad ši sutartis niekada nebuvo nutraukta.
7.3. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrovės 2019-10-16 visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti įstatai neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, kurios nėra imperatyvios, nei protingumo ar sąžiningumo principams. ABĮ 4 str. 4 d. numato, kad įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams. ABĮ 4 str. 7 d. įtvirtinta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. ABĮ 27 str. 8 d. numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu šis įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Iš sisteminio šių nuostatų aiškinimo gali spręsti, kad ABĮ nedraudžiama bendrovės įstatuose nustatyti kitokią valdymo organų narių (vadovo ir valdybos) rinkimo ir atšaukimo tvarką, taip pat nedraudžiama įtvirtinti ir kitokios akcininkų balsų daugumos, kad susirinkimo sprendimas būtų laikomas priimtu, todėl spręstina, kad ABĮ nuostatos dėl bendrovės vadovo ir valdybos rinkimo ir atšaukimo nėra imperatyvios, o priešinga ieškovo pozicija yra nepagrįsta.
7.4. Trečiasis asmuo 2019-10-16 visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo už naujųjų įstatų priėmimą vadovaudamasis bendrovės ir visų jos akcininkų interesais, siekdamas, kad būtų pasiekta bendrovės ir jos akcininkų interesų pusiausvyra. Nors naujieji bendrovės įstatai verčia bendrovės akcininkus glaudžiai bendradarbiauti ir ieškoti sutarimo priimant įstatų 7.2. punkte numatytus sprendimus, šis punktas geriausiai užtikrina bendrovės ir visų jos akcininkų interesų pusiausvyrą siekiant bendrovės valdymo stabilumo ir teisminių ginčų prevencijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos atsakovo 2019-10-16 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (VAS) priimtą sprendimą dėl atsakovo įstatų pakeitimo. Ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2019-10-16 VAS priimti atsakovo įstatai yra neteisėti pagal jų priėmimo tvarką (sprendimas priimtas pažeidžiant ABĮ nustatytą kvalifikuotą balsų daugumą) ir pagal turinį (Įstatų 7.2 punkte įtvirtinta valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka prieštarauja ABĮ imperatyvioms normoms bei atsakovo įstatuose numatytai valdymo organų struktūrai bei kompetencijai), taip pat nepagrįstai, neprotingai ir nesąžiningai suteikia atsakovo akcininkui „Enercom Holdings Limited“ valdymo ir kontrolės galias bei veto teisę sudarant atsakovo valdymo organus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad 2019-10-16 VAS trečiasis asmuo „Enercom Holdings Limited“ teisėtai balsavo 75 proc. atsakovo akcijų suteikiamais balsais, todėl sprendė, kad kvorumas buvo. Teismas taip pat sprendė, kad įstatai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar protingumo ir sąžiningumo principams. Nesutikdamas su sprendimu, ieškovas 2020-12-03 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė „Verdom Jet Limited“ ir trečiasis asmuo „Enercom Holdings Limited“ yra atsakovės UAB ,,Charter Jets“ akcininkai: ieškovė turi 60 proc. atsakovės akcijų, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 740 801 akcija, o trečiasis asmuo – 40 proc. atsakovės akcijų, t. y. jam priklauso 1 827 199 akcijos. 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovė „Verdom Jet Limited“ ir trečiasis asmuo „Enercom Holdings Limited“ sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovė trečiajam asmeniui dešimties metų laikotarpiui (iki 2022 m. gruodžio 28 d.) perleido 1 598 800 akcijų balsavimo teises, sudarančias 35 proc. visų balsų. Remdamasis šia sutartimi, trečiasis asmuo įgijo 75 proc. balsų, kuriais balsuoja atsakovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. 2017 m. gegužės 23 d. ieškovė „Verdom Jet Limited“ ir J. M. sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovė nuo 2017 m. gegužės 29 d. perleido visas jos turimas 60 proc. atsakovės akcijų suteikiamas balsavimo teises bei kitas neturtines teises J. M.. 2019 m. spalio 16 d. įvyko atsakovės UAB ,,Charter Jets“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta nauja bendrovės įstatų redakcija. Sprendimas priimtas trečiajam asmeniui „Enercom Holdings Limited“ balsuojant 75 proc. visų balsų: 40 proc. jam priklausančių balsų ir 35 proc. ieškovės balsų, perleistų 2012 m. gruodžio 28 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutiko ir 25 proc. balsų balsavo „prieš“.
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria visiems esminiams pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams. Nežiūrint to apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl esminių bylos nagrinėjimo rezultatą galinčių įtakoti apeliacinio skundo argumentų.
12. Ieškovas ginčydamas sprendimą nurodo, kad akcininkų susirinkime sprendimui priimti nebuvo būtinos balsų daugumos, nes 2012 balsavimo sutartis, kuria remdamasis balsavo „Enercom Holdings Limited“ ieškovo buvo nutraukta ir šis nutraukimas įvyko gerokai iki byloje ginčyto 2019 10 16 VAS sprendimo priėmimo dienos, o 2017 m. gegužės 23 d. ieškovas ir J. M. sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas nuo 2017 m. gegužės 29 d. perleido visas jos turimas 60 proc. atsakovės akcijų suteikiamas balsavimo teises bei kitas neturtines teises J. M..
13. Apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2012-12-28 sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartimi trečiajam asmeniui 10 metų laikotarpiui (iki 2022-12-28) buvo perleisti 1 598 800 balsai, sudarantys 35% visų balsų. Ši sutartis yra tebegaliojanti. 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartyje nenumatyta ieškovo teisė nutraukti šią sutartį prieš terminą. Pagal sutarties 9.1 ir 9.2 p., teisę nutraukti sutartį turi tik abi šalys bendru sutarimu, o vienašališkai sutartį nutraukti gali tik trečiasis asmuo, kuris šia teise niekuomet nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Charter Jets“ ir „Enercom Holdings Limited“, galiojo 2019-10-16 VAS metu, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-27 nutartimi priimta byloje Nr. e3K-3-168-378/2020 pagal apelianto ieškinį atsakovui dėl 2017-06-30 visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Minimoje byloje kasacinis teismas nagrinėjo 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties ir 2017-05-23 balsavimo teisių perleidimo sutarties santykį ir padarė išvadą, kad vien faktas, kad vėliau (2017-05-23) buvo sudaryta balsavimo perleidimo teisių sutartis, nereiškia, jog nebegalioja ankstesnė (2012-12-28) sutartis, jei nėra kitos šalies sutikimo. Byloje Nr. e3K-3-168-378/2020 pateikti išaiškinimai nesieti su konkretaus ginčo objektu buvusiu akcininkų susirinkimu ar jo metu priimtais sprendimais, dėl to laikytina, kad pateikti su 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutarties pabaiga ir jos santykiu su 2017-05-23 susiję išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovo pozicija, kad egzistavo ir kiti vienašaliai 2012 balsavimo sutarties nutraukimo pagrindai, apie kuriuos ieškovas atsakovą ir „Enercom Holdings Limited“ buvo informavęs tiek 2017-05-25 pranešime apie nutraukimą, tiek papildomai tarp šalių vykusiuose teisminiuose ginčuose ir kitoje komunikacijoje nėra pakankamu pagrindu laikyti 2012 m. balsavimo sutartį nutraukta, nes jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą pagal CK 6.218 str. 1 d. trečiasis asmuo iki 2019-10-16 visuotinio akcininkų susirinkimo negavo. Tai, kad 2020-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovas padavė ieškinį trečiajam asmeniui dėl 2012-12-28 sutarties nutraukimo papildomai liudija, kad ši sutartis nebuvo nutraukta.
14. Apelianto teiginys, kad 2012-12-28 balsavimo teisių perleidimo sutartis yra turto administravimo sutartis ir baigiasi turto administravimo pasibaigimo pagrindais, yra nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo 2020-05-27 nutartyje pateiktiems išaiškinimams, kur teismas aiškiai pasisakė, kad „balsavimo teisės perleidimas ir turto administravimas yra du atskiri civilinės teisės institutai, todėl negali būti sutapatinami“ (žr. nutarties 21 punktą). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad „balsavimo teisės perleidimas yra galimas tik sudarant sutartį (CK 6.154 str.), todėl ji gali būti vienašališkai nutraukta tik tuo atveju, jeigu kita šalis nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais šalių sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 str.)“. Vadinasi, balsavimo teisių perleidimo sutartis nėra turto administravimo sutartis ir gali baigtis tik sutarčių pabaigos, o ne turto administravimo pasibaigimo pagrindais.
15. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas, apibrėžiančias ir atribojančias akcininkų susirinkimo ir valdymo organų kompetenciją, imperatyvų draudimą akcininkų susirinkimui perimti valdymo organų funkcijas, o taip pat ABĮ nustatytą valdymo organų sudarymo tvarką. Įstatų 7.2.1, 7.2.2, 7.2.3, 7.2.4 punktai, kuriuose įtvirtinta kitokia nei ABĮ numatyta valdybos ir vadovo išrinkimo tvarka prieštarauja imperatyvioms ABĮ 20, 31, 33, 37 str. nuostatoms.
16. Tokia ieškovo pozicija yra nepagrįsta. ABĮ 34 str. 2 d. įtvirtinta, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, o 37 str. 3 d. numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Tačiau šios nuostatos nėra imperatyvios, o bendrovės įstatuose gali būti įtvirtinta kitokia šių organų sudarymo ir atšaukimo tvarka. ABĮ 4 str. 4 d. numato, kad įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams, o pagal to paties straipsnio 7 d., visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. Vadinasi, uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti numatyta kitokia bendrovės organų rinkimo ir atšaukimo tvarka, nei numatytoji ABĮ. Nepriklausomai nuo to, ar bendrovėje yra renkama valdyba, ar ne, įstatymai nedraudžia visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai perduoti spręsti bendrovės vadovo išrinkimo ir atšaukimo klausimus. Bendrovėje nesudarant valdybos, šis klausimas ir yra priskiriamas būtent visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai (ABĮ 34 str. 2 d.). Tokia pati išvada darytina ir bendrovės valdybos išrinkimo ir atšaukimo atžvilgiu. Pagal Įstatų 7.2.3 ir 7.2.4 punktų nuostatas, visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtina teisė 2/3 visų bendrovės akcininkų balsų dauguma rinkti ir atšaukti atsakovo valdybą. Apeliantas mano, kad šios nuostatos yra neteisėtos, nes nauji įstatai nenumato balsų skaičiaus pasiskirstymo tarp kandidatų priklausomai nuo kandidatų skaičiaus. Tačiau įstatų 7.2.3 ir 7.2.4 punktuose numatyta 2/3 visų atsakovo akcininkų balsų dauguma išrinkti arba atšaukti valdybą kaip valdymo organą in corpore, pavienių valdybos narių išrinkimui 2/3 taikoma ABĮ 31 str. 3 ir 13 d., 33 str. 3 d. 3 p. įtvirtinta balsų skirstymo tvarka. Taigi, 2019-10-16 VAS patvirtintų atsakovo įstatų 7.2.3 ir 7.2.4 punktų nuostatos, suteikiančios visuotiniam akcininkų susirinkimui teisę 2/3 visų bendrovės akcininkų balsų dauguma rinkti ir atšaukti atsakovo valdybą, neprieštarauja imperatyvioms ABĮ nuostatoms, todėl yra teisėtos.
17. Apeliantas taip pat nurodo, kad nauja įstatų redakcija prieštarauja sąžiningumo principamas, nes „Enercom Holdings Limited“ įsitvirtina savo veto teisę dėl bendrovės valdymo organų narių, kadangi naujuose įstatuose numatoma valdymo organams formuoti būtinoji 2/3 balsų dauguma pasiekiama tik tuomet, kai susirinkime dalyvauja ir už valdymo organus balsuoja „Enercom Holdings Limited“. Ta pati tvarka nustatyta ir vadovui skirti. Tai įtvirtina mažojo 40 proc. akcijų turinčio akcininko, kontrolės ir valdymo galių išsaugojimą ir stiprinimą po 2012 balsavimo sutarties pasibaigimo.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu šie argumentai negali būti pagrindu pripažinti negaliojančiais ginčijamus akcininkų susirinkimo sprendimus, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, balsavimo teisę įgijęs asmuo privalo paisyti ne tik balsavimo teisę perleidusio asmens interesų, tačiau ir bendrovės bei jos akcininkų interesų, t. y. privalo būti ieškoma optimalios interesų pusiausvyros, priimant sprendimus maksimaliai derinant bendrovės ir visų jos akcininkų interesus. Naujoje įstatų redakcijoje numatyta valdymo organų išrinkimo ir atšaukimo tvarka atitinkamai taikoma abiem akcininkams, t. y. ieškovas taip pat išlaiko veto teisę priimant nurodytus sprendimus, nes nė vienas dabartinis atsakovo akcininkas nevaldo 2/3 ar daugiau visų akcijų. Dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, kad naujos redakcijos įstatai paneigė jos teisę priimti sprendimus, o trečiojo asmens balsavimas, ne taip kaip buvo nurodęs ieškovas, apribojo bendrovės akcijų savininko, teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė