Civilinė byla Nr. e2-1050-4317/2017

Proceso Nr. 2-55-3-00655-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė,

sekretoriaujant Martai Dundzytei,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui K. J., advokatui V. B.,

atsakovų atstovams A. M., advokatei L. A.-K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Midas Marketing“ ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, E. A., ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas - UAB DK „PZU Lietuva“) dėl  žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. Š. (P. Š.).

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas nurodė, kad 2006-04-19 ieškovas UAB „Midas Marketing” (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „SINERTA“) su trečiuoju asmeniu P. Š. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580, kuria įsigijo iš P. Š. žemės sklypą už 2 400 000 litų. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2006-07-27 nutarimu, priimtu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-0357-06, ieškovo nuosavybės teisės į sklypą buvo suvaržytos ir nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti sklypu. Vėliau, teismams pripažinus P. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-09 nuosprendžiu iš P. Š. ieškovui priteisė 2 400 000 litų (visą ieškovo sumokėtą žemės sklypo kainą). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal J. S. ieškinį ieškovui UAB „Midas Marketing“ ir trečiajam asmeniui P. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais 2012-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2965-577/2011 2006-03-02 sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 (sudarytą tarp J. S. apsimetusio nenustatyto asmens ir P. Š.) ir 2006-04-19 sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580 (sudarytą tarp P. Š. ir ieškovo) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo, kadangi buvusi savininkė J. S. sklypą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Sklypas iš ieškovo buvo išreikalautas ir grąžintas J. S.. Nepaisant to, kad ieškovui teismo nuosprendžiu buvo priteista iš P. Š. visa ieškovo sumokėta sklypo kaina, tačiau iki šiol ieškovui pavyko išieškoti 325 424 litų, o ieškovo patirti ir neatlyginti nuostoliai sudaro 719 465 Eur. Ieškovas teigia, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių turi atsakyti solidariai notaras E. A., kuris neįvykdė pareigos užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, bei Registrų centras, kuris neužtikrino duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, apsaugą. Notaras patvirtino sutartį neturėdamas visų duomenų apie sutarties šalis, todėl atliko pareigas nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Registrų centro darbuotojai nepaisė J. S. prašymo be jos žinios neteikti jokių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, aplaidžiai tvarkė Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų bylas (neišsaugojo J. S. 2003-06-30 prašymo), netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę ir jo įgaliojimus, išdavė sandoriui sudaryti būtinus dokumentus asmeniui, kurio tapatybė ir įgaliojimai nebuvo nustatyti tinkamai. Mano, jog tiek notaro, tiek Registrų centro veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtais nuostoliais, todėl prašo ieškovui UAB „Midas Marketing” priteisti solidariai iš atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir iš E. A. 690 503 Eur, o iš E. A. notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ – 28 962 Eur žalai atlyginti. Taip pat prašo proporcingai pareikštų reikalavimų sumai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ieškinys jau buvo patenkintas baudžiamojoje byloje, ieškovas prarado teisę ieškinį reikšti civilinio proceso tvarka, todėl mano, jog byla turi būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Tačiau, jeigu teismas nenustatytų pagrindų bylos nutraukimui, prašo ieškinį atsakovo Registrų centro atžvilgiu atmesti. Paaiškino, jog atsakovas buvo maksimaliai atidus ir rūpestingas vertindamas J. S. 2003-05-26, 2003-06-30 prašymus, atliko daugiau veiksmų, negu numato jo veiklą reglamentuojantys Nekilnojamojo turto registro (NTR) įstatymas ir Lietuvos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 379 patvirtinti NTR nuostatai. Pažymėjo, jog pati J. S. Vilniaus filialo veiksmų neskundė, o tai reiškia, kad jokio savo teisių pažeidimo Vilniaus filialo veiksmuose ji neįžvelgia. Taip pat pažymėjo, jog visi dokumentai, reikalingi sandoriui sudaryti, buvo atsakovo išduoti įgaliojimo, atitinkančio visus įstatymų nustatytus reikalavimus, pagrindu, nesant akivaizdžių šio dokumento suklastojimo požymių. Teisės aktai jokių aplinkybių, kuriomis esant NTR tvarkytojas galėtų atsisakyti tenkinti prašymą išduoti prašomus dokumentus įstatymų nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui priklausomai nuo prašyme nurodytos tokių dokumentų reikalingumo priežasties, nenustato. Tvirtina, kad Vilniaus filialo darbuotojai jokių jų veiklą reglamentuojančių materialinės teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ir jam taikyti civilinę atsakomybę. Akcentavo, jog NTR įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad NTR tvarkytojas yra atsakingas tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taip pat tvarkytojo atsakomybė ribojama NTR įstatymo 34 str. 2 d., kuomet NTR tvarkytojui pateikiami neteisingi duomenys. Nagrinėjamo ginčo atveju NTR tvarkytojas negali būti laikomas atsakingu už trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų pasekmes, sukėlusias turtinę žalą ieškovei. Be to šiuo atveju, kaip minėta aukščiau, įsiteisėjusiais teismų sprendimais visa apimtimi jau pripažinta kaltų asmenų atsakomybė bei visiškai priteista padaryta turtinė žala. Negalimumas išieškoti šią žalą ar jos dalį negali būti savarankišku pagrindu kitų asmenų civilinės atsakomybės kilimui, o būtent tokiu pagrindu ir yra reiškiamas šis civilinis ieškinys. Prašo taikyti ieškovo atžvilgiu ieškinio senatį. Nurodo, kad atsakovo atžvilgiu taikytinas NTR 34 str. 2 d. 2 p. maksimalus terminas imtis veiksmų pažeistoms teisėms ginti, kuris yra 1 mėnuo. Apeliacinei instancijai nustačius, kad ieškovė apie jos pažeistus veiksmus sužinojo 2015-02-06, ieškovo ieškinys yra paduotas praleidus nustatytą terminą.

Atsakovas E. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad solidariosios atsakomybės taikymas tarp notaro, VĮ Registrų centro ir trečiojo asmens P. Š. nagrinėjamu atveju negalimas. Akcentavo, jog ieškovas reikalauja priteisti atlyginimą tos pačios žalos, atsiradusios tuo pačiu pagrindu, kuri jau yra priteista iš trečiojo asmens P. Š. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-86-276/2010. Notaras, tvirtindamas sutartį, atliko visa, ko yra pagrįsta iš jo reikalauti, t.y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių konstatavimas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, jog ieškovui neigiami teisiniai bei ekonominiai padariniai atsirado išimtinai dėl nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmų, kurie suklaidino ne tik notarą, bet ir VĮ Registrų centrą. Būtent šie nusikalstami veiksmai yra laikytini esantys tiesioginiame ir teisiškai reikšmingame priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia žala.

Atsakovas ADB „Gjensidige“ į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Procesiniuose dokumentuose  atsakovas nurodo, jog pagal sudarytą profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį notaro civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2006-06-30 100 000 Lt sumai. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado šios sutarties galiojimo terminu ir trejus metus nuo šios sutarties galiojimo termino pabaigos dėl šios sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro veiksmų, susijusių su notaro profesine veikla. Ieškovo reikalavimas neatitinka Draudimo sutartimi apibrėžto draudimo objekto bei draudžiamojo įvykio sąlygų. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė notaro E. A. civilinės atsakomybės, be to nei Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, nei per trejus metus po draudimo termino pabaigos nebuvo pareikštas reikalavimas dėl Draudimo sutarties galiojimo metu atliktų neteisėtų notaro veiksmų.

Trečiasis asmuo P. Š. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 246, 247 str.).

I e š k i n y s   a t m e s t i n a s.

Nagrinėjamos civilinės bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-86-276/2010 duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), nuosavybės teise priklausė J. S.. 2006-03-02 sutartimi (notarinio registro Nr. ERN-728) jis buvo parduotas P. Š., o 2006-04-19 trečiasis asmuo P. Š. žemės sklypą už 2 400 000 litų pardavė ieškovui UAB „Midas Marketing“ (buvęs pavadinimas UAB „Sinerta“) (pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ERN-1580).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžiu P. Š. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., BK 24 str. 3 d., 300 str. 1 d.; teismas priteisė iš jo UAB „Sinerta“ (nagrinėjamojoje byloje ieškovas UAB Midas Marketing“) naudai 2 400 000 Lt, J. S. civilinį ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu P. Š. padarytą veiką perkvalifikavo į BK 182 str. 2 d., BK 300 str. 1 d., civilinei ieškovei J. S. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Teismai nustatė, kad P. Š. nusikalstamu būdu L. L. naudai įgijo nuosavybės teisę į didelės vertės svetimą turtą, t.y. nuosavybės teisę į J. S. priklausiusį sklypą, 2006-03-02 su J. S. apsimetusiu nenustatytu asmeniu, pasinaudojusiu suklastotais dokumentais, sudarydamas sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728; UAB „Sinerta“ sumokėtus už sklypą pinigus, 2006-04-19 su ja sudarydamas sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580. Teismai konstatavo, jog P. Š. savo aktyviais veiksmais įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu dalyvavo kaip žemės sklypo pirkėjas, vėliau pardavėjas, t.y. suklastojo dokumentus – pasirašė vienuose dokumentuose vietoje pirkėjo, kituose – vietoje pardavėjo.

Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog 2006-03-02 ir 2006-04-19 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos nusikalstamų veikų įtakoje, t. y. suklastojant dokumentus bei apgaulės būdu ir neturint tam teisės įgyjant nuosavybės teisę į J. S. priklausiusį žemės sklypą, ir vėliau ją perleidžiant UAB „Midas Marketing“, 2012-03-27 sprendimu pripažino 2006-03-02 ir 2006-04-19 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorius  niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos. Taip pat teismas, nustatęs, jog UAB „Midas Marketing“ interesai buvo apginti priteisus jam iš atsakovo P. Š. už pirktą nekilnojamąjį daiktą sumokėtą kainą teismo nuosprendžiu, taikė vienašalę restituciją, J. S. grąžinant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovui vykdymo procese pavyko išsiieškoti iš P. Š. 325 425 Lt. Antstolė 2015-02-06 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir išieškojimo negalimumo aktą.

Ieškovas tvirtina, jog žalą patyrė ne tik dėl P. Š. ir kitų nenustatytų asmenų nusikalstamų veiksmų, bet ir dėl atsakovų Registrų centro bei notaro veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad notaras savo profesinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atliekant savo kaip notaro pareigas buvo apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“, draudikas irgi privalo atlyginti ieškovui notaro neteisėtu neveikimu padarytą žalą draudimo sutartyje  įtvirtintos draudimo išmokos ribose. Ieškovo nuomone, atsakovų Registrų centro ir notaro neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu – nevykdant teisės aktuose nustatytų pareigų. Jei atsakovai būtų veikę taip, kaip juos įpareigoja teisės aktai, būtų užkirstas kelias neteisėtos 2006-03-02 sutarties sudarymui ir/ar įregistravimui. Tokiu būdu 2006-04-19 sutartis apskritai nebūtų buvusi sudaryta ir atitinkamai ieškovas nebūtų patyręs žalos (visa apimtimi).

Pagal CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

Valstybės įmonės Registrų centro įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-74 (2014-07-07 įsakymo Nr. 1R-207 redakcija), 8 punktas apibrėžia šios įmonės tikslus. Valstybės įmonės Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą - valstybės įmonę Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas.

Atmestini ieškovo argumentai, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) tvarkytojas nevykdė kokių nors jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų pareigų, išduodant dokumentus, susijusius su sklypo registravimu NTR.

Valstybės įmonėje Registrų centre nekilnojamųjų daiktų registro duomenys tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų atitinkamomis redakcijomis, kurie nenumato asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų jokių individualių duomenų atskiro tvarkymo ar tokių prašymų archyvavimo nekilnojamųjų daiktų archyvinėse bylose. Todėl atmestini ieškovo argumentai, kad siekdama išvengti neteisėto savo asmens duomenų tvarkymo J. S. turėjo teisę pakeisti teisės aktais nustatytą jai priklausančio nekilnojamojo turto tvarkymo NTR ir duomenų teikimo apie jį tvarką, pateikdama 2003-05-06 bei 2003-06-30 prašymus be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o atsakovas privalėjo į juos ne tik atsižvelgti, bet ir jais vadovautis. Minėti J. S. prašymai jokios teisinės reikšmės teisės aktų nustatytam J. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenų tvarkymui NTR neturėjo. Pati J. S. jokių pretenzijų dėl sklypo duomenų tvarkymo NTR tvarkytojui nereiškė.

Atmestinas ieškovo argumentas, kad valstybės įmonės Registrų centro darbuotojai netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę. Nustatyta, kad P. B. asmens tapatybė ir įgaliojimai buvo nustatyti jo pateiktų dokumentų pagrindu - Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto P. B., ir 2006-01-23 įgaliojimo, kuriuo J. S. įgalioja tvarkyti visus sklypo dokumentus ir jį parduoti. Pažymėtina, kad šių dokumentų suklastojimo faktas buvo konstatuotas tik atlikus ikiteisminį tyrimą, tačiau šiuos suklastotus dokumentus NTR tvarkytojui pateikusio asmens tapatybė vis tiek liko nenustatyta, todėl ieškovės motyvas dėl valstybės įmonės Registrų centro darbuotojų netinkamai nustatytos P. B. pagal Lietuvos Respublikos piliečio pasą prisistačiusio asmens tapatybės yra nepagrįstas. Nei 2006 metais, nei dabartiniu metu galiojantys teisės aktai nenumato NTR tvarkytojo pareigos tikrinti prašymus teikiančių asmenų asmens tapatybės dokumentų galiojimo Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje ar imtis kitų teisės aktais nenustatytų pateikiamų dokumentų galiojimo patikrinimo veiksmų. Ieškovės argumentas, kad valstybės įmonei Registrų centrui pateiktas 2006-02-13 įgaliojimas be papildomos ekspertizės leidžia nustatyti, kad yra suklastotas, vien dėl to, kad šiame dokumente neįrašytas notarinio registro numeris, nėra pagrįstas, nes šis dokumentas turi visus privalomus rekvizitus - parengtas ant Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro blanko, pasirašytas tiek įgaliojimą išdavusio asmens, tiek notaro, patvirtintas notaro antspaudu, todėl tik notarinio registro numerio nebuvimas nėra pakankamas požymis dokumento suklastojimo faktui konstatuoti. Be to, jau kitą dieną - 2006-02-14 net nepradėjus vykdyti 2006-02-13 prašymo išduoti pažymėjimą apie sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR, kurio atlikimo data buvo 2006-02-24, valstybės įmonei Registrų centrui buvo pateiktas 2006-02-14 prašymas išduoti dokumentų kopijas, kartu buvo pateiktas 2006-02-13 įgaliojimas su įrašytu notarinio registro numeriu, todėl ir dėl šios aplinkybės nebuvo pagrindo įtarti, jog šis dokumentas gali būti suklastotas.

Jokie NTR tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato šio asmens pareigos atlikti skirtingu metu pateiktų skirtingų dokumentų, juose esančių parašų ir kitų rekvizitų palyginimą ar vertinti kitus neakivaizdžius dokumentų galimo suklastojimo požymius. NTR įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato, kad įregistravimo NTR pagrindu negali būti tik tokie dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Kadangi nagrinėjamu atveju tokių akivaizdžių, įstatyme numatytų dokumentų negaliojimo požymių P. B. prisistačiusio asmens pateikti dokumentai - Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir 2006-01-23 pateikti įgaliojimai neturėjo, jokio įtarimo dėl galimo jų suklastojimo valstybės įmonės Registrų centro darbuotojams, vykdžiusiems prašymuose nurodytus darbus - pažymėjimo apie sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR parengimą bei dokumentų (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 6216, ir sklypo plano) kopijų parengimą, nesukėlė. Be to, kadangi skirtingus užsakymus vykdė skirtingi darbuotojai (pažymėjimą apie sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR parengė registratorė I. P., o dokumentų kopijas parengė registratorė D. P.), kiekvienas darbuotojas vertino tik jam paskirto vykdyti prašymo dokumentus, todėl palyginti su skirtingais prašymais pateiktą 2006-01-23 įgaliojimą neturėjo galimybės.

P. B. prisistačiusiam asmeniui 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 6216, ir sklypo plano kopijos buvo išduotos nepažeidžiant NTR įstatymo 42 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes šio asmens pateiktas 2006-01-23 įgaliojimas, suteikiantis teisę savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ir kaina parduoti sklypą, visiškai patvirtino šio asmens teisę gauti prašomus dokumentus.

Atmestinas ieškovo argumentas, kad priimant sprendimą dėl P. Š. (P. Š.) nuosavybės teisės įregistravimo NTR notaro patvirtintos 2006-03-02 sutarties, reg. Nr. ERN-728, bei 2006-03-02 priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. ERN-729, pagrindu, atsakovo darbuotojai turėjo patikrinti visus prieinamus tiek naująjį, tiek buvusį savininką identifikuojančius duomenis, tame tarpe ir buvusio savininko parašo tikrumą, jei turto perleidimo sandorį sudarė jis pats. Šis ieškovo argumentas nepagrįstas jokiomis NTR tvarkytojo veiklą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis. Pagal NTR įstatymo 34 straipsnį NTR tvarkytojas neatsako už asmenų pažeistas teises, kai asmenys pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis (CK 6.253 str. 1d., 3d.).

Nustačius, kad NTR tvarkytojo darbuotojai nustatė asmenų tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, kurių suklastojimo (netikrumo) požymių vizualiai nebuvo galima pastebėti, kad asmenims buvo išduodami jų užsakyti dokumentai, kuriuose esanti informacija atitiko saugomą registro duomenų bazėje, kad NTR duomenų dokumentai buvo išduoti turintiems teisę juos gauti asmenims pagal pateiktus asmens dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad NTR tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų teisėtumą, jam nėra numatyta pareiga atlikti dokumentų ekspertinį tyrimą, nustatyti pateikiamų dokumentų klastojimo faktus, darytina išvada, kad Valstybės įmonės Registrų centras neatliko neteisėtų veiksmų, pažeidusių teisės aktuose reglamentuotas registro tvarkytojo funkcijas, teises bei pareigas, todėl nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko ieškinio reikalavimai atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui atmestini.

Notariato įstatymo 16 str. nustatyta, kad už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais, notarai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notariato įstatymo 30 str. ir 31 str. nustato, kokius veiksmus atlieka notaras, prieš tvirtindamas sandorį.

Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad notaras privalėjo atkreipti dėmesį į tai, jog jam prieš notarine tvarka patvirtinant sutartį buvo pateiktas ne žemės sklypo įsigijimą patvirtinančio dokumento – paveldėjimo teisės liudijimo - originalas, bet jo kopija, patvirtinta VĮ „Registrų centro“, o taip pat naujai parengtas pažymėjimas apie nuosavybės teisių įregistravimą į žemės sklypą, nevertintina kaip turėjusia sukelti abejonių dėl tvirtinamo sandorio teisėtumo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2003-06-13 iki 2007-07-21) 42 str. 3 d. nustatė, jog dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijos motyvuotu prašymu pateikiamos tik teisių turėtojams – asmenims nurodytiems tuose dokumentuose, mokesčių administravimo subjektams, teismams bei teisėsaugos institucijoms, asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo įvardijami dokumentai, kurie buvo pateikti notarui, buvo išduoti VĮ „Registrų centro“ su visais būtinais jų rekvizitais, jie buvo išduoti pačios J. S. prašymu, nors ir veikiant jos atstovui pagal įgaliojimą, apie kurį atsakovas nieko nežinojo ir net negalėjo jo tikrumo įvertinti, kadangi jis buvo pateiktas tik VĮ „Registrų centro“ darbuotojams, juos (sandorio sudarymui reikiamus dokumentus) atsakovui pateikė tariamai pati J. S. (aplinkybė, kad tai padarė J. S. apsimetusi nenustatyta moteris, paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu), o be kita ko - ji pati dalyvavo sudarant sutartį, atsakovui tuo metu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo suabejoti, jog pateikti dokumentai gali būti gauti neteisėtu būdu, o moteris, kuri prisistatė kaip J. S., buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, veikusi su nusikalstama grupuote ir net neturi šių dokumentų originalų. Notarui nebuvo jokio pagrindo reikalauti iš sutarties šalių pateikti kitų dokumentų, jog būtų galima papildomai įsitikinti parašų tapatumu. To neįpareigojo atsakovo nei vienas notarų veiklą reglamentuojantis teisės aktas, tokios pareigos notarams nenustato ir dabartinis teisinis reguliavimas.

Notariato įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-12-08 iki 2007-06-21) 51 str. 1 d. nustatė, jog notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, jog notaras, prieš notarine tvarka patvirtindamas sutartį, ne tik patikrino jam fiziškai pateiktus šalių dokumentus, patvirtinančius J. S. nuosavybės teisę į parduodamą žemės sklypą, bet vadovaudamasis Notariato įstatymo 51 str. 1 d. reikalavimais patikrino šią informaciją ir valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose, t.y. 2006 m. kovo 2 d. padarė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypo registraciją, padarė žemės sklypo kadastro žemėlapio išrašą, be kita ko, patikrino, ar J. S. nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą nėra apribotos areštu, t.y. surinkus ir palyginus visus reikiamus ir turimus duomenis, dar kartą buvo įsitikinta, jog nėra jokių kliūčių teisėtam sutarties sudarymui (CK 4.262 str.). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nei atidėti, nei atsisakyti atlikti prašomo notarinio veiksmo, nors tokią galimybę ir numatė tuo metu galiojusi Notariato įstatymo 40 str. 1 d. redakcija. Kadangi visi reikiami dokumentai buvo pateikti ir sutikrinti, o atsisakymas būtų buvęs laikomas nepagrįstu ir neteisėtu ir sudaręs pagrindą notarinių veiksmų apskundimui Notariato įstatymo 41 str. 1 d. ir LR CPK nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimo kopija buvo išduota VĮ Registrų centro, o ne jį išdavusio notaro, neturėjo jokios lemiamos reikšmės sutarties sudarymo teisėtumui, kadangi tiek pirmasis, tiek antrasis subjektai turi teisę išduoti tokių dokumentų kopijas.

Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad sutartyje nebuvo detalizuota didelės sutarties kainos sumokėjimo tvarka ir nepateikti sumokėjimą patvirtinantys dokumentais, teismo nevertinama kaip turėjusi sukelti notaro abejones dėl sandorio teisėtumo, nes sutarties sąlygose įtvirtinta, jog minėtas žemės sklypas parduodamas už 2250000 (du milijonus du šimtus penkiasdešimt tūkstančių) litų, kuriuos J. S. gavo iš P. Š. prieš pasirašant šią sutartį, kas patvirtina jau įvykusį juridinį faktą, t.y. jog pirkėjas yra tinkamai atsiskaitęs su pardavėja dar iki sutarties pasirašymo. Kokiu būdu tas atsiskaitymas buvo įvykdytas, ar to atsiskaitymo metu pardavėjai buvo sumokėta visa parduodamo nekilnojamojo daikto suma – nei atsakovas, nei kuris nors kitas notaro funkcijas vykdantis notaras neprivalo tikrinti ir už jų teisingumą neatsako. Notarai neatsako už šalių pareiškimus ir garantijas, kurie nesusiję su viešuose valstybės registruose tvarkomais duomenimis. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sudarydamos šį sandorį tą pačią dieną kartu pasirašė ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą, kas išsklaido abejones, jog atsiskaitymo fakto patvirtinimas sutartyje buvo fiktyvus.

Notaras vadovavosi  Notariato įstatymo 31 str. 1 d., nustatydamas J. S. asmens tapatybę pagal pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, t.y. pagal Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio kopija buvo padaryta ir prijungta prie notarinį veiksmą lydinčių dokumentų, apie tai tinkamai pažymėjo sutarties teksto preambulėje. Iš baudžiamoje byloje surinktos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos vykdymui buvo panaudotas netikras J. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, t.y. jis buvo specialiai tam pagamintas, o ne suklastotas panaudojus tikrą J. S. pasą. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė minėtą dokumentą kada nors būtų praradusi. Ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepavyko surasti nei nusikalstamoje veikoje dalyvavusios moters, nei panaudoto netikro paso, todėl jis specialistų tyrimui nebuvo pateiktas, o iš notaro byloje esančios šio paso kopijos, ekspertizės atlikimas apskritai nebuvo įmanomas. Taigi ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo ištirtas paso neteisėto pagaminimo faktas, todėl nagrinėjamu atveju net nėra objektyvių galimybių įvertinti, ar jo netikrumas buvo toks akivaizdus, jog atsakovui dėl jo teisėtumo turėjo ar galėjo kilti pagrįstų abejonių. Kita vertus, kadangi tokių abejonių aptariamu nekilo, o notarinio veiksmo atlikimas nebuvo atidėtas ar atšauktas, darytina išvada, jog jo netikrumo faktas nebuvo toks akivaizdus, jog net padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalaujančioje veikloje veikiantis notaras galėtų jį atskirti nuo tikro. Tuo tarpu nei Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė notaro, tvirtinančio nekilnojamojo daikto sandorius, pareigos reikalauti iš sandorį sudarančių asmenų pateikti ankstesnius, su nekilnojamuoju turtu susijusius, anksčiau notariškai patvirtinus ir/ar jį lydinčius dokumentus bei nustatinėti juose esančių parašų (įrašų) tikrumo, juos lyginti ir analizuoti. Todėl ieškovo teiginiai apie netinkamą atsakovo pareigų atlikimą nustatant žemės sklypo pardavėjos tapatybę yra atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestini ieškovo argumentai, kad notaras prieš tvirtindamas sutartį notarine tvarka neturėjo jokių duomenų nei apie pirkėjo, nei apie pardavėjo šeiminę padėtį, nenustatė turto teisinio režimo, todėl pareigas atliko aplaidžiai. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, aplinkybė, jog parduodamas turtas J. S. priklauso asmeninės nuosavybės teise buvo akivaizdi ir be atskiro šios aplinkybės įvardijimo sutarties tekste, nes iš notarui pateikto paveldėjimo teisės liudijimo kopijos akivaizdu, jog pardavėja parduodamą žemės sklypą yra paveldėjusi ir įgijusi asmeninės nuosavybės teise, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas buvo išviešintas ir Nekilnojamojo turto centrinėje duomenų bazėje esančiu įrašu, kurio išrašą atsakovas pats padarė ir patikrino. Aplinkybė, jog sutartyje nebuvo nurodyta, jog P. Š. perkamą turtą įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar asmeninės nuosavybės teise nėra ir nebuvo sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia priežastimi, todėl laikytina kaip nesusijusi su pareikštu ieškiniu.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais darytina išvada, kad atsakovas E. A. neatliko neteisėtų veiksmų, atlikti notariniai veiksmai atitiko jiems keliamus didesnius atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, todėl nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko ieškinio reikalavimai atsakovui E. A., atitinkamai ir notaro civilinę atsakomybę draudusiam atsakovui ADB „Gjensidige“, atmestini.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-18 nutartimi (civ.b. Nr. e2A-767-407/2016) šioje byloje konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra kreipimuisi dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto tvarkytoją. Todėl atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro prašymas taikyti senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Atsakovas E. A. pateikė 4 827,90 Eur patirtų atstovavimo išlaidų patvirtinančius dokumentus. Vertintina, kad atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, sudaro 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos atsakovui E. A. iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. A. iš ieškovo UAB „Midas Marketing 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Laima Gerasičkinienė