Civilinė byla Nr. 2A-265/2007
Procesinio
sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.4; 45.1; 126.8
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant
Jūratei Lajauskienei,
dalyvaujant:
ieškovo atstovėms Aušrai Gudaitienei ir adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei,
atsakovei R. J. M. ir jos atstovei adv. Jelenai Koltakovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovės R. J. M. apeliacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo
patenkintas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-817-153/2006 pagal ieškovo
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurivita“ ieškinį atsakovei R. J. M., trečiajam asmeniui V. P. gamybos
įmonei dėl neteisėtai įgytų pinigų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė:
Kauno
apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ iškelta
bankroto byla. UAB „Eurivita“ administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Kauno
apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ pripažinta
bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Ieškovo
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Eurivita“
administratoriaus atstovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir
prašė vadovaujantis CK 6.237 straipsniu priteisti iš atsakovės R.
J. M. 48 700 Lt BUAB „Eurivita“ naudai.
Ieškovo administratoriaus
atstovė nurodė, kad pagal 2003 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį
Nr.03/10/30/01, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės, trečiajam asmeniui V.
P. gamybos įmonei turėjo būti pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla BASTRAMAT
MODELL. Už būsimą prekę pirkėjas V. P. gamybos įmonė 2003
m. spalio 30 d. pagal kasos pajamų orderį, serija LAD Nr. 0697487, pardavėjui
UAB „Eurivita“ sumokėjo 5 000 Lt avansą. 2003 m. gruodžio 22 d. pirkėjo V. P. gamybos įmonės savininkė V. P. sumokėjo
už rūkyklą dar 48 700 Lt. Faktiškai pirkėjui buvo pateikta kita prekė - 12 100
Lt vertės rūkymo kamera BASTRAMAT - 950
C-UP. Iš V. P. gamybos
įmonės savininkės V. P. 48 700 Lt sumą už rūkyklą paėmė
UAB „Eurivita” direktorė R. J. M., kuri 2003 m. gruodžio 22 d. jau nebeturėjo
įgaliojimų gauti įmonei priklausančias lėšas, nes Kauno apygardos teismo 2003
m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ buvo iškelta bankroto byla. R. J. M.
neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, o paėmusi įmonei priklausančius gauti pinigus ir jų
neperdavusi, padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Kadangi trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei buvo pateikta prekė, kurios vertė tik 12
100 Lt, ši įmonė kreipėsi į BUAB „Eurivita“ administratorių dėl kreditorinio
reikalavimo patvirtinimo. Tada paaiškėjo, kad UAB „Eurivita“ kasoje nėra 48 700
Lt, kuriuos buvo gavusi R. J. M. Trečiojo asmens V. P. gamybos
įmonės kreditoriniai reikalavimai BUAB „Eurivita“ bankroto byloje patvirtinti
už 41 600 Lt sumą. Atsakovė R. J. M. be teisinio pagrindo įgijo tai, kas jai nepriklausė, todėl turi grąžinti ieškovui BUAB
„Eurivita“ 48 700 Lt.
Kauno apygardos
teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui BUAB „Eurivita“ iš atsakovės R. J. M. 48 700 Lt.
Teismas konstatavo,
kad pagal 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutartį Nr.03/10/30/01
trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei turėjo būti
pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla BASTRAMAT MODELL 1201 RR. Sutartis
sudaryta tarp pardavėjo UAB ,,Eurivita“ ir pirkėjo V. P. gamybos
įmonės. UAB ,,Eurivita“ mokestiniai dokumentai patvirtina, kad tretysis asmuo
(pirkėjas) 2003 m. spalio 30 d. sumokėjo UAB „Eurivita“ (pardavėjui) 5 000 Lt už
rūkyklą. Prekės pardavimą fiksuojanti 2004 m. vasario 13 d. PVM sąskaita–faktūra
išrašyta UAB „Eurivita“ vardu. Joje nurodyta, kad parduodamos rūkyklos BASTRAMAT
- 950 C-UP vertė - 12 100 Lt. Prierašas apie tai, kad 2003 m. gruodžio 22 d. tretysis
asmuo sumokėjo UAB „Eurivita“ direktorei 48 700 Lt, padarytas 2003 m. spalio 30
d. pardavimo-komplektavimo sutarties Nr.03/10/30/01 originalo egzemplioriuje.
Teismas sprendė,
kad negalima sutikti su atsakovės paaiškinimu, jog susitarimas dėl rūkyklos
pardavimo trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei buvo
sudarytas tarp privačių fizinių, bet ne juridinių asmenų, nes tai neatitinka byloje
esančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ginčo pinigai yra sumokėti UAB „Eurivita“,
o ne atsakovei R. J. M. asmeniškai, todėl atsakovė privalo grąžinti 48 700 Lt
UAB „Eurivita“. Atsakovės motyvus, kad tretysis asmuo V. P. gamybos
įmonė, o ne atsakovė R. J. M. liko skolinga ieškovui UAB „Eurivita“, teismas
pripažino nereikšmingais. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl
rūkyklos sugrąžinimo yra nepagrįsti, nes ieškovas pareiškė reikalavimą
atsakovei dėl 48 700 Lt pinigų priteisimo, bet ne reikalavimą trečiajam
asmeniui dėl rūkyklos grąžinimo. Po teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarties,
kuria UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla, priėmimo atsakovė R. J. M.
nepateikė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, jos buvimo vieta nebuvo
žinoma. Teismas konstatavo, kad atsakovės R. J. M. nurodytos aplinkybės apie tai,
jog ji nežinojo, kad UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla, neatleidžia atsakovės
nuo pareigos grąžinti turimą UAB „Eurivita“ finansinį turtą - 48 700 Lt.
Atsakovės R. J. M. įgaliojimai valdyti ir tvarkyti įmonės turtą buvo pasibaigę
nuo 2003 m. lapkričio 25 d., įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2003 m.
lapkričio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“. Atsakovė R.
J. M., priėmusi iš trečiojo asmens V. P. gamybos įmonės
užmokestį už rūkyklą - 48 700 Lt, šių pinigų ieškovui BUAB „Eurivita“ neperdavė,
todėl atsakovė be teisinio pagrindo naudoja turtą, priklausantį UAB „Eurivita“.
Apeliaciniu
skundu atsakovė R. J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos
teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsakovė nurodo,
kad apie bankroto bylos UAB „Eurivita“ iškėlimą nieko nežinojo. Administratoriaus
UAB „Divingas“ siųstų laiškų ji negavo, o Kauno miesto VPK ENTS tyrėjai apie iškeltą
bankroto bylą taip pat nepranešė. Atsakovė nežinojo apie bankroto bylos
iškėlimą ir dirbo toliau, iki bendrovės dokumentacija buvo paimta revizijai.
Tik įsidarbinusi VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“
2004 m. rugsėjo mėnesį ji sužinojo, kad UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla.
Iš UAB „Eurivita“ atsakovė buvo atleista 2004 m. rugsėjo 14 d. Atliekant
buhalterinės dokumentacijos tikrinimą 2004 m. gegužės 18 d. niekas nesakė, kad
UAB „Eurivita“ paskelbtas bankrotas. Atsakovė pažymi, kad buhalterinio
patikrinimo dokumentus ji pasirašinėjo kaip UAB „Eurivita“ direktorė. Apie
bankroto bylos iškėlimą nebuvo informuota ir pagrindinė UAB „Eurivita“ akcininkė.
UAB „Eurivita“ bankrotas paskelbtas dėl šveicarų koncerno „Sika“ pareikštų
reikalavimų, tačiau jie yra nepagrįsti, o administratoriui laiku pranešus apie
bankroto bylos iškėlimą, įmonė galbūt nebūtų bankrutavusi.
Atsakovė
atkreipia dėmesį į tai, kad 2003 m. spalio 30 d. ji sudarė
pardavimo-komplektavimo sutartį su V. P. įmonės savininke V. P. , kad iš Vokietijos atveš mėsos rūkyklą. Iš V. P. paėmė UAB „Eurivita“ vardu 5 000 Lt avansą, o likusius
pinigus - 48 700 Lt V. P. jai davė asmeniškai, o ne firmai.
Ši suma buvo skirta nuvažiuoti į Vokietiją, ten sumokėti avansą ir kitas
išlaidas. Sutartyje nustatytai kainai padidėjus iki 70 618 Lt, Vokietijos
firmai buvo sumokėta 23 000 Lt ir sutarta, kad likusi suma bus sumokėta iki
2004 m. gruodžio 31 d. Kol V. P. galutinai sprendė dėl rūkyklos
pirkimo, buvo išrašyta sąskaita–faktūra 12 100 Lt sumai.
Atsakovė nesutinka
su teismo sprendimu, kad turi grąžinti BUAB „Eurivita“ 48 700 Lt, nes pinigai
nebuvo užpajamuoti. Atsakovė pažymi, kad pinigai buvo perduoti jai asmeniškai,
iš kurių 21 062,08 Lt vokiečiams buvo sumokėtas avansas už rūkyklą. V. P. pateiktuose dokumentuose nurodytą 12 100 Lt kainą
sudaro yra tik transportavimo išlaidos ir PVM suma, bet ne rūkyklos kaina. Atsakovė
nesutinka, kad po UAB „Eurivita“ bankroto bylos iškėlimo ji nepateikė
administratoriui įmonės dokumentacijos, kad dokumentų buvimo vieta buvo nežinoma.
Visa bendrovės dokumentacija buvo pas ikiteisminio tyrimo tyrėją A. Vitvickį bei
Kauno miesto VPK ENTS. Atsakovė pažymi, jog nuo 1997 m. spalio 27 d. jos
deklaruota gyvenamoji vieta nepasikeitė, be to, jai buvo uždėtas namų areštas,
kurio ji nepažeidė, todėl nesutinka su argumentais, kad bankroto administratorius
UAB „Divingas“ negalėjo jos surasti.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Eurivita“ administratoriaus atstovė prašo
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovo administratoriaus
atstovė pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra nesusiję su
ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovo administratoriaus atstovė nurodo, kad administratorius
UAB „Divingas“ ėmėsi visų priemonių paskelbti apie iškeltą bankroto bylą. Pati
apeliantė pripažino, kad V. P. yra sumokėjusi 48 700 Lt ir
šie pinigai yra bendrovėje neužpajamuoti, kadangi bendrovės dokumentai buvo
paimti revizijai atlikti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apeliacinės
instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde
nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinės
instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai
ištyręs bei pagal CPK taisykles įvertinęs byloje esančius įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), objektyviai
nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės
teisės normas, todėl bylą išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis
remiantis priimtas sprendimas patenkinti ieškinio reikalavimus, yra motyvuotos,
atitinka faktinius bylos duomenis, pagrįstos tinkamai
išaiškintų ir pritaikytų teisės normų nuostatomis.
Civiliniame
procese vadovaujamasi rungimosi principu (CPK 12 str.), pagal kurį, šalys turi
įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus,
išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka
nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas,
pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros
aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK
176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal
vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios
buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK
185 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija pažymi, jog byloje tiriama esminė aplinkybė yra ta, ar V.
P. gamybos įmonės savininkė V. P. pinigus - 48 700 Lt,
skirtus atsiskaitymui pagal sutartį už rūkyklos įsigijimą, perdavė asmeniškai
atsakovei R. J. M. ar perdavė juridiniam asmeniui - UAB „Eurivita“, kurio
vadove iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė. Atsakovė apeliacinį skundą
grindžia argumentu, kad pinigai buvo perduoti jai asmeniškai, todėl šioje byloje
būtina išaiškinti 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutarties Nr.03/10/30/01
nuostatas, įvertinti sutartyje esančio prierašo apie pinigų gavimą bei su šia sutartimi
susijusių kitų dokumentų turinį.
Teisėjų
kolegija pažymi, jog 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutarties
Nr.03/10/30/01 sąlygos ir sutartyje esančio prierašo turinys aiškintini vadovaujantis
CK
6.193 straipsnyje
nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia
nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvų sutarties
aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (CK
6.193 str. 1 d.). Kai sutarties šalys,
esant ginčui, skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai nėra įmanoma
tikruosius ketinimus nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą,
prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kuris
objektyviausiai atspindi šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgtina į šalių derybas dėl
sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po
sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš
bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo
sutartimi Nr. 03/10/30/01 pirkėjui V. P. gamybos įmonei
turėjo būti pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla BASTRAMAT MODELL 1201 RR.
Sutartis sudaryta tarp pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo V.
P. gamybos įmonės. Sutartį pasirašė pardavėjo UAB „Eurivita“ atstovė
direktorė R. J. M. ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės
savininkė V. P. . Sutartyje yra padarytas prierašas, jog
2003 m. gruodžio 22 d. R. J. M. gavo iš V.
P. 48 700 Lt. Pinigų gavimo faktas patvirtintas R. J. M. parašu, šalia
kurio uždėtas spaudas „Direktorė R. –J. M.“ (b. l. 11-13).
Teisėjų
kolegija, aiškindama ir vertindama šios sutarties nuostatas, daro išvadą, kad
sutarties šalys buvo juridiniai asmenys, tai yra UAB „Eurivita“ (sutartyje -
pardavėjas) ir V. P. gamybos įmonė (sutartyje - pirkėjas).
Sutarties 9 punkte, fiksuojančiame sutarties šalių juridinį adresą, nurodyti
juridinių asmenų rekvizitai (adresai, kodai, vadovų vardai ir pavardės, banko
sąskaitos numeris ir kt.), sutartis patvirtinta pardavėjo UAB „Eurivita“ ir
pirkėjo V. P. gamybos įmonės antspaudais. Sutarties prieraše,
kuris padarytas pačioje sutartyje, nurodyta, jog R. J. M. gavo iš V. P. 48 700 Lt. Šis prierašas patvirtintas direktorės R. J.
M. spaudu ir parašu bei V. P. parašu. Kadangi prierašo
turinys fiksuoja šalių sutartinių prievolių dėl rūkyklos pirkimo – pardavimo
vykdymą, todėl jis laikytinas neatskiriama pardavimo – komplektavimo sutarties
Nr. 03/10/30/01 dalimi (sutarties 8.2 p. nuostatos). Byloje esantys kiti
dokumentai: PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 10),
rūkyklos įsigijimo Vokietijoje ir jos transportavimo dokumentai (b. l. 54-57)
taip pat patvirtina, jog 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutartis
Nr. 03/10/30/01 dėl rūkyklos pardavimo V. P. gamybos
įmonei, buvo ir sudaryta, ir vykdoma tarp UAB „Eurivita“ bei V.
P. gamybos įmonės, tai yra tarp juridinių, o ne fizinių asmenų. Byloje nėra
ginčo dėl fakto, kad V. P. gamybos įmonės savininkė V. P. , vykdydama pardavimo-komplektavimo sutartį, sumokėjo
5000 Lt avansą, kurio gavimas UAB „Eurivita“ buvo įformintas kasos pajamų
orderiu, taip pat sumokėjo 48 700 Lt grynaisiais pinigais, juos perduodama
atsakovei R. J. M. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, jog 48
700 Lt jai buvo duoti asmeniškai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas
aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada,
jog ginčo pinigai pagal mokėjimo tikslą ir turinį buvo skirti ieškovui UAB
„Eurivita“, atsiskaitant pagal sutartį, todėl apeliacinio skundo argumentus,
kad V. P. 48 700 Lt pinigų davė atsakovei R. J. M. asmeniškai,
o ne ieškovui BUAB „Eurivita“, laiko nepagrįstais.
Iš
byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio
18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla (b. l. 4), o to paties
teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi BUAB „Eurivita“ pripažinta
bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 5).
Bankroto bylų procesą
reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymas. Kadangi nagrinėjama byla susijusi su ieškovo BUAB „Eurivita“ bankroto
procesu, būtina atsižvelgti ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)
nuostatas, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant byloje iškilusį teisinį
ginčą (CPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą,
įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal
finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo
dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės
valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs
raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir
vadovu (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą
įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas)
ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės
kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei
priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatymo
tvarka. Asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais
pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą,
draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (ĮBĮ 14
str. 1 ir 2 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga ir ĮBĮ nuostatomis sprendžia, jog
atsakovės R. J. M. įgaliojimai valdyti UAB „Eurivita“ turtą pasibaigė ne vėliau
kaip 2003 m. gruodžio 1 d. (pirmadienį), t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos
teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB
„Eurivita“ (pagal ĮBĮ 10 str. 13 d. nutartis iškelti bankroto bylą, priimta
rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos,
jeigu ji nebuvo apskųsta). Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl
bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“, R. J. M., kaip UAB „Eurivita“ valdymo
organas – administracijos vadovas, buvo netekusi įgalinimų veikti BUAB
„Eurivita“ vardu, todėl 2003 m. gruodžio 22 d. priimdama pinigus - 48 700 Lt iš
V. P. gamybos įmonės, ji veikė neteisėtai. Pinigų priėmimo
momentu teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios UAB „Eurivita“ turtą (lėšas) ir
juo disponuoti turėjo tik teismo nutartimi paskirtas administratorius - UAB
„Divingas“ (ĮBĮ 14 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, jog R. J. M. paimti pinigai
– 48 700 Lt būtų perduoti turėjusiam teisę juos gauti asmeniui - ieškovui BUAB
„Eurivita“, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad atsakovė R. J. M. be teisinio pagrindo ieškovo BUAB „Eurivita“
sąskaita įgijo finansinį turtą – 48 700 Lt, kuris turi būti perduotas ieškovui.
Teisėjų
kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog
atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos nežinojimą dėl UAB „Eurivita“ bankroto
bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos perduoti
neteisėtai įgytą BUAB „Eurivita“ turtą – 48 700 Lt pinigų.
Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu
būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti,
privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK
nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). Prievolė grąžinti turtą, gautą be
teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti),
gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti,
o vėliau šis pagrindas išnyko. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio
pagrindo, atsiranda tada, kai nėra konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių
atsiranda prievolė, o kreditoriaus (ieškovo) (tam tikrais atvejais trečiojo
asmens) veiksmai, kuriais skolininkas (atsakovas) gavo turtą yra teisėti. Aplinkybę,
jog atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas, o
nagrinėjamos bylos atveju - UAB „Eurivita“ administratorius UAB „Divingas“,
gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus (ĮBĮ 11
str. 3 d. 14 p., CPK 178 str.).
Iš
bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d.
nutartimi V. P. gamybos įmonė įtraukta į likviduojamos dėl
bankroto UAB „Eurivita“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos kreditorinis
reikalavimas 41 600 Lt dydžio sumai (b. l. 18-19). Byloje esančiais įrodymais nustatyta,
jog buvusiai BUAB „Eurivita“ direktorei R. J. M. buvo sumokėta 48 700 Lt
pinigų. Atsakovė R. J. M. turėjo arba atsisakyti priimti pinigus, arba priėmusi
šiuos pinigus - perduoti juos BUAB „Eurivita“. Kaip jau minėta, byloje nėra
įrodymų, kad šie pinigai būtų perduoti teisę juos gauti turėjusiam asmeniui –
BUAB „Eurivita. Atsakovė R. J. M. be teisinio pagrindo įgijo iš trečiojo asmens
V. P. gamybos įmonės 48 700 Lt, kuriuos turėjo gauti
ieškovas BUAB „Eurivita“. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija
sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti
ieškovui BUAB „Eurivita“ iš atsakovės R. J. M. 48 700 Lt.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK
329, 330 straipsniuose, dėl
kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar
pakeistas skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 320 straipsnio 2 dalyje
nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Atsakovės apeliacinis
skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą,
asmenys, dalyvaujantys byloje, iškeltoje pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį,
yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą, todėl
atsakovei grąžintinas 1461 Lt dydžio žyminis mokestis, jos sumokėtas už
apeliacinį skundą.
Atmetus atsakovės
R. J. M. apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos advokato
teisinės pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302
str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 3 d.). Iš atsakovės R. J. M. į valstybės
biudžetą priteistina 18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 183).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti
atsakovei R. J. M. (duomenys neskelbtini) 1461 Lt žyminio
mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (2007 m. sausio 10 d. įmokos mokėjimo
kvitas AB banke „Hansabankas“).
Priteisti iš
atsakovės R. J. M. (duomenys neskelbtini) 200 Lt
bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurivita“ (į.
k. 135226138).
Priteisti iš
atsakovės R. J. M. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18 Lt
bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas
Višinskis