Civilinė byla Nr. eB2-210-440/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00110-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.3.1; 3.4.3.9.2; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios S. V. individualios įmonės bankroto administratorės UAB „Ultima optio“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi S. V. individualiai įmonei (toliau – S. V. IĮ) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Ultima optio“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi S. V. IĮ nuspręsta taikyti supaprastinto bankroto procesą, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Teisme gautas bankrutavusios S. V. IĮ bankroto administratorės UAB „Ultima optio“ prašymas dėl veiklos pabaigos, kuriuo bankroto administratorė prašo teismo priimti sprendimą dėl S. V. IĮ pabaigos ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Bankroto administratorė nurodė, kad S. V. IĮ bankroto byloje nebuvo perimti jokie įmonės dokumentai, metinių finansinių atskaitomybės dokumentų S. V. IĮ VĮ Registrų centrui nepateikė, todėl bankroto administratorei yra apsunkintos galimybės pateikti pagrįstą ieškinį dėl žalos iš įmonės savininko priteisimo. Administratorė taip pat nurodė, kad įmonės bankroto proceso metu nustatyta, kad S. V. vardu nėra registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl ir pavykus prisiteisti žalą iš įmonės savininkės – galimybės išieškoti skolą iš S. V. yra labai menkos. Bankroto administratorė UAB „Ultima optio“ pažymėjo, kad S. V. IĮ bankroto proceso metu įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo dengiami. Patirtos administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas buvo dengiami bankroto administratorės lėšomis. Bankroto administratorė nurodė, kad ji negali pateikti teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, kadangi bankroto proceso metu nebuvo perimtas joks įmonės turtas.

3.       Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, kreditoriai informuoti išsiunčiant pranešimą, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės B. M. pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Prašymas tenkintinas visiškai.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

5.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra gali būti užbaigta tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1485/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-454-381/2016).

6.       Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482-330/2017). Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1244-330/2016).

7.       Bankroto administratorė pateikė teismui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pažymą dėl įmonės išregistravimo, Nr. SR18/07-31-12, patvirtinančią, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba bankrutuojančiai S. V. IĮ pretenzijų neturi. Bankroto administratorės teismui pateikti duomenys patvirtina, kad likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 2 804,31 Eur, bankroto proceso metu dokumentai iš S. V. IĮ nebuvo perimti, per visą bankroto procesą nebuvo sukaupta jokių piniginių lėšų.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. IĮ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. rugsėjo 30 d., finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikti. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė S. V. IĮ neturi nekilnojamojo turto. Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų, taigi manytina, kad įmonė nevykdo ūkinės – komercinės veikos.

9.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra neišnagrinėtų bylų, kuriose dalyvautų bankrutavusi S. V. individuali įmonė.

10.       Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis liko nepatenkinti 2 804,31 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.

11.       Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad S. V. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 303408526, buveinės adresas Šiaulių m. sav., Šiaulių m., veikla pasibaigė.

Įpareigoti bankroto administratorę UAB „Ultima optio“ atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.

Teisėja         Vilija Valantienė