Byla Nr. ATP-91-485/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05602-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo L. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

L. I. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir nubaustas 43 Eur (150 Lt) bauda, už tai, kad 2014 m. liepos 20 d., apie 18.47 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,42 promilių girtumas), viešoje vietoje – prekybos centre „IKI“, (duomenys neskelbtini), girdint pašaliniams asmenims iškoneveikė pardavėją, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniu skundu L. I. prašo priimti teisingą sprendimą, pakartotinai apklausti liudytojus G. Š., R. Ž. ir kitus bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad liudytojų duoti parodymai teisme neatitinka tikrovės. Nors liudytoja R. Ž. ir parduotuvės apsaugos darbuotojas nurodė, kad iškvietė policiją, nes pažeidėjas trukdė dirbti darbuotojams ir triukšmavo, tačiau nesugebėjo nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė trukdymas dirbti, kokius necenzūrinius žodžius jis vartojo. Tai, kad pažeidėjas buvo ramus ir nekėlė jokio triukšmo bei nevartojo necenzūrinių žodžių patvirtina policijos pareigūnų duoti parodymai. Pažymėtina, kad teismas neįvertino to, kad, kaip patvirtino pati liudytoja G. Š., jos darbo valandos buvo pasibaigę ir jis su pažeidėju (savo buvusiu sugyventiniu) nesipyko, tik kalbėjosi. Pasibaigus darbo valandoms jis negalėjo trukdyti darbui. Necenzūrinius žodžius G. Š. nurodė tik iš trečio karto, po teisėjo jai padaryto spaudimo, kad pagrįstai leidžia abejoti apylinkės teismo šališkumu. 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės nuovados viršininkas prašo skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

L. I. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą klausimą. Nesutikimas su teismo išvadomis iš esmės grindžiamas teismo atliktu įrodymų vertinimu. L. I. įsitikinimu teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų G. Š., R. Ž. ir apsaugos darbuotojo parodymais, kadangi nesugebėjo nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė trukdymas dirbti, kokius necenzūrinius žodžius pažeidėjas vartojo, o jokių kitų, jo kaltę patvirtinančių, įrodymų byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 str. įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų, teismo išvados pagrįstos betarpiškai posėdyje ištirtų įrodymų analize bei vertinimu ir neprieštarauja faktinei įvykio situacijai. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog L. I. padarė ATPK 174 str. numatytą pažeidimą. Nors apeliantas savo kaltę dėl minėto pažeidimo neigė, kategoriškai tvirtino, kad savo sugyventinės atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, parduotuvėje netriukšmavo ir netrukdė darbuotojams dirbti, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganizmas, aukštesnysis teismas su tokia nuomone nesutinka ir pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad tokie apelianto paaiškinimai vertintini kaip gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, kuris pasireiškia necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiančiu kibimu prie žmonių ar kitais panašaus pobūdžio veiksmais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Š. patvirtino, kad L. I. buvo atėjęs į parduotuvę, norėjo alaus nusipirkti, bet ji buvo baigusi darbo valandas ir nepardavė, buvo nepatenkintas, prašė pinigų, ji pasakė, kad neturi. Buvo vartojami žodžiai „žiurkė“, „durnė“. Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad dirbo pamainos viršininke „IKI“ parduotuvėje, išgėręs L. I. trukdė dirbti kasininkei, šūkavo prie kasos, jo balso tonas buvo pakeltas, atkreipė dėmesį visų kasininkių, visi sukosi į jo pusę. Liudytojas D. K. paaiškino, kad sėdėjo po pietų apsaugos patalpoje, išgirdo triukšmą prie kasų. Išėjo ir pamatė L. I. Jis stovėjo prie kasos ir prie kasininkės rėkavo, aiškinosi. Buvo keli necenzūriniai žodžiai, bet kokie nepamena. Paprašė netriukšmauti, nepakluso, prašė pasišalinti, vėl nepakluso. Pasakė, kad trukdo klientams ir parduotuvei. Pasakė, kad pasišalins kai pardavėja, su kuria konfliktavo, atiduos kažkokią pinigų sumą. Kita pardavėja ir pirkėjai pradėjo sakyti, kad kviestų policiją. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi šiais liudytojų parodymais, kadangi jie yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl nepatikimi, aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog liudytojai yra suinteresuoti pakenkti L. I. jį apkalbėdami. Be to, nelogiška būtų manyti, kad parduotuvės darbuotojai, iš tikrųjų nesant jokio konflikto tarp darbuotojos G. Š. ir L. I., šiam nesielgiant agresyviai, nevartojant necenzūrinių žodžių, būtų iškvietę apsaugos darbuotojus bei policiją ir nurodę tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nesutiktina su apelianto argumentais, kad jo veiksmuose nebuvo ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi jokia žmonių rimtis sutrikdyta nebuvo, tarp jo ir buvusios sugyventinės G. Š. vyko asmeninis pokalbis, jis niekam netrukdė dirbti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ATPK 174 str. dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas.

Ištirti bylos duomenys patvirtina, kad konfliktas tarp neblaivaus L. I. (nustatytas 2,42 promilių girtumas) ir G. Š. (parduotuvės „IKI“ darbuotojos) įvyko parduotuvėje „IKI“, kur įvykio metu buvo ir kitų asmenų. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje, kurioje pažeidimo padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis ir kiti asmenys. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, parduotuvės pamainos viršininkė, apsaugos darbuotojas įsikišo į minėtą konfliktą, kiti darbuotojai taip pat buvo atitraukti nuo darbo, lankytojai prašė kviesti policiją, todėl akivaizdu, kad dėl neteisėtų L. I. veiksmų, parduotuvės darbuotojai ir lankytojai patyrė nepatogumų.

Šių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia ne tik asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta, bet ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. LR ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.

Netenkinant apeliacinio skundo prašymo administracinio teisės pažeidimo bylą L. I. atžvilgiu nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant liudytojus G. Š., R. Ž. ir kitus, pažymėtina, kad pagal ATPK 30210 str. 2 d. nuostatas, bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teismas, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad visi apeliaciniame skunde nurodyti asmenys buvo išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme, L. I. visus savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde, o byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu galima spręsti L. I. kaltės klausimą, spręstina, kad jokių pagrindų, kuriais remiantis galima būtų skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta.

L. I. skundo argumento, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, L. I. apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, dėl ko, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

L. I. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Algirdas Remeika