Administracinė byla Nr. I-4003-643/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00094-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

  SPRENDIMAS

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

                                                                           Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. patikslintą skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byla,

n u s t a t ė:

pareiškėja A. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 54–55) prašydama panaikinti 2013-04-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5)I-2689 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-03-15 prašymą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2008-01-01 gauna valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir pensija), kurios dydis buvo 834,09 Lt. Pažymėjo, jog nuo 2010-01-01, įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jos pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta du kartus, t.y. pirmą kartą sumažino dėl to, kad valstybėje buvo krizė, antrą kartą dėl to, kad ji dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Sumažinta pensija jai mokėjo iki 2011-12-31. Nurodo, jog po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, sužinojo, jog jos pensija buvo sumažinta neteisėtai, todėl, 2012-11-30 pareiškėja A. L. kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyrių su prašymu išmokėti jai neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau, 2012-12-20 Fondo valdybos Utenos skyrius Anykščių skyrius raštu Nr. (4.71)R3-33943 jos prašymo netenkino ir nepateikė senatvės pensijos nepriemokos paskaičiavimų. Pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu, ir nurodydama, jog nepraleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. nustatyto termino, apskundė jį Fondo valdybai. Fondo valdyba 2013-04-25 sprendimu Nr. (6.5)I-2689 atsisakė pareiškėjos prašymą nagrinėti kaip praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nurodytą 3 metų apskundimo terminą. Nurodo, jog tiek su Fondo valdybos sprendimu, tiek su teritorinio skyriaus sprendimu nesutinka. Mano, jog ginčijamas Fondo valdybos Sprendimas yra nepagrįstas, nes, pareiškėjos teigimu, ji nepraleido Pensijų įstatymo 45 str. įtvirtinto 3 metų termino. Paaiškino, kad jos teisių pažeidimas prasidėjo nuo 2010-01-01, tačiau apie tai ji sužinojo tik pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dieną – 2010-01-27, o su prašymu išmokėti pensijos nepriemoką į teritorinį Fondo valdybos skyrių ji kreipėsi po 2 metų ir 10 mėnesių, t.y. 2012-11-30. Pareiškėjos teigimu, ji privaloma išankstine ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudojo. Savo poziciją gina remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-432/2013, taip pat Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatomis.

           Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą  (b. l. 23–27) bei atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 60–62) nurodo, jog su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nuostatas pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja, atsakovės teigimu, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pažymėjo, jog rašytinių sprendimų dėl pensijos perskaičiavimo Fondo valdybos teritoriniai skyriai  nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas senatvės pensijos išmokėjimas pareiškėjai 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja su 2013-04-15prašymu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi tik 2013-04-22 (gautas paštu). Taigi, atsakovės nuomone, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba  2013-04-25 sprendimu Nr. (6.5)I-2689, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, pareiškėjo 2013-04-15 prašymą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2013-05-17 pateikusi įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėja Fondo valdybai nustatytu terminu jokių įrodymų nepateikė, o iš karto kreipėsi su skundu į teismą.

  Atsakovė savo poziciją gina remdamasi LVAT 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-438-818/2013, 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-602-716/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014 ir kt. Atsakovės teigimu, jos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 d., Taisyklių 31 p. nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

  Pareiškėja, atsakovės Fondo valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 66, 68). Byloje yra gauti pareiškėjos ir atsakovės prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 62, 67). Administracinė byla išnagrinėta bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Patikslintas skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2009 m. vasario 4 d. Fondo valdybos Anykščių skyrius sprendimu Nr. (SP-5)-534 nusprendė pareiškėjai A. L. skirti 834,09 Lt senatvės pensiją nuo 2009-01-01 iki gyvos galvos (b. l. 19).

2011 m. vasario 18 d. Fondo valdybos Anykščių skyrius sprendimu Nr. (5.2)SP-5-571 nusprendė pareiškėjai A. L. skirti 869,30 Lt senatvės pensiją nuo 2010-02-17 iki gyvos galvos. Sprendime taip pat nurodyta, jog paskirtas pensijos dydis bus perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas (b. l. 20).

2011 m. rugsėjo 13 d. Fondo valdybos Anykščių skyrius sprendimu Nr. (5.2)SP-5-2683 nusprendė pareiškėjai A. L. skirti 902,16 Lt senatvės pensiją nuo 2011-03-01 iki gyvos galvos. Sprendime taip pat nurodyta, jog paskirtas pensijos dydis bus perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas (b. l. 21).

2012 m. gruodžio 20 d. Fondo valdybos Utenos skyrius Anykščių skyrius raštu Nr. (4.71)R3-33943 išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir jo netenkino, taip pat nepateikė ir senatvės pensijos nepriemokos paskaičiavimų (b. l. 4–5).

Pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, 2013 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Fondo valdybą su 2013-04-15 prašymu išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 33).

2013 m. balandžio 25 d. Fondo valdyba sprendimu Nr. (6.5) I-2689 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-04-15 skundą, kaip praleidus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą. Fondo valdyba išaiškino pareiškėjai teisę iki 2013-05-17 pateikti įrodymus ir prašymą atnaujinti terminą (b. l. 6).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2689 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš esmės. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.

Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad visų pirma, ginčams dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo nagrinėti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013,  2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-782/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-89/2014 ir kt.). Antra, Fondo valdyba, gavusi skundą dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.

Iš byloje esančių įrodymų bei ginčų šalių išreikštos pozicijos matyti, kad dėl pareiškėjai A. L. paskirtos pensijos perskaičiavimo Fondo valdybos Utenos skyrius jokio sprendimo nepriėmė, o pensiją perskaičiavo, kaip nurodo atsakovė, valiniu aktu, tiesiogiai taikydamas atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas. Nustatyta, jog pareiškėja pirma sumažinta pensija už 2010 m. sausi mėn. buvo išmokėta 2010 m. vasario mėn. Minėta, kad pareiškėja A. L. su 2012 m. lapkričio 30 d. prašymu išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyrių, kuris 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu jos prašymo netenkino, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos dalies (b. l. 4–5), o Fondo valdyba – 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2689 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą (b. l. 6). Pažymėtina, jog ginčijamas Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, pareiškėja, siekdama inicijuoti ginčą dėl galbūt neteisėtų ir nepagrįstų Fondo valdybos Utenos skyriaus veiksmų, perskaičiuojant jai senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir ją išmokant, tam tikru aspektu veikė netinkamai, skundą paduodama ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – Fondo valdybai, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutinka. Tačiau, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, prašymą dėl pensijų dalies išmokėjimo turėjo perduoti įgaliotai tokį ginčą nagrinėti institucijai (Fondo valdybai), nes Fondo valdybos teritorinis skyrius spręsti dėl savo paties veiksmų įgaliojimų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pareiškėja 2012 m. lapkričio 30 d. prašyme buvo suformulavusi prašymą išmokėti (grąžinti) pensijos nepriemoką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyriaus sprendimas Nr. (4.71)R3-33943 yra neteisėtas, nes priimtas nekompetentingo subjekto, t. y. Fondo valdybos teritorinis skyrius pats išsprendė klausimą dėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, nors tokia kompetencija teisės aktuose suteikta Fondo valdybai. Fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyrius, tik gavęs šį 2012 m. lapkričio 30 d. pareiškėjos prašymą, turėjo jį persiųsti nagrinėti kompetentingai institucijai – Fondo valdybai. Todėl, sutiktina ir su pareiškėjos argumentu (b. l. 39), jog ji nėra praleidusi 3 metų termino, įtvirtinto iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusioje Pensijų įstatymo redakcijos 45 str., kadangi ji laiku pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, tik prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo pateikė netinkamam subjektui.

Byloje nustačius, kad pareiškėja privaloma ikiteismine tvarka į atsakovę kreipėsi dar 2012 m. lapkričio 30 d., darytina išvada, jog 2013 m. balandžio 25 d. Fondo valdyba ginčijamu sprendimu Nr. (6.5) I-2689  nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos A. L. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, kaip praleidus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą. Teismo vertinimu, Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir duoti atsakymą pareiškėjai, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl keliamo ginčo, t.y. pensijos nepriemokos išmokėjimo. To atsakovė nepadarė. Teismo nuomone, Fondo valdyba 2013 m. balandžio 25 d. ginčijamu sprendimu Nr. (6.5) I-2689 faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymą 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas ir Fondo valdyba įpareigotina pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja A. L. nepraleido 3 metų kreipimosi termino.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos A. L. patikslintą skundą tenkinti.

Panaikinti 2013 m. balandžio 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5) I-2689 ir įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja A. L. nepraleido 3 metų kreipimosi termino.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                               Gintaras Dzedulionis

Rūta Miliuvienė

Margarita  Stambrauskaitė