Civilinė byla Nr.2S-1359-343/2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Liukaitytė

Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5; 121.5; 122.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo, moralinės žalos atlyginimo, paduoti ir

n u s t a t ė :

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b.l. 137-141, t. 3) atmetė ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo, moralinės žalos atlyginimo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi (b.l. 27-28, t. 4) atmestas ieškovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo paduoti. Teismas nurodė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2010 m. gruodžio 17 d., tuo tarpu skundas paduotas 2011 m. kovo 21 d., t.y. terminą praleidus 3 mėnesiais ir 3 dienomis. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog apie sprendimo priėmimą ieškovas sužinojo tik 2011 m. vasario 19 d., nurodydamas, kad ieškovas žinojo apie 2010 m. lapkričio 10 d. teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2010 m. lapkričio 17 d. Kadangi ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje, sprendimas jam buvo išsiųstas paštu, tačiau registruotos siuntos ieškovas neatsiėmė. Ieškovas ne kartą buvo informuotas apie tai, jog civilinė byla yra išnagrinėta ir su bylos medžiaga jis turi teisę susipažinti teismo raštinėje, tačiau jam siunčiamą korespondenciją priėmė tik 2011 m. sausio 28 d. Tokį ieškovo elgesį teismas įvertino kaip neapdairų ir nerūpestingą. Ieškovo argumentą, jog skundo laiku paduoti jis negalėjo dėl motinos ligos ir slaugymo, teismas nepripažino svarbia priežastimi ieškovo, kuris yra profesionalus teisininkas, praleistam procesiniam terminui atnaujinti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pažyma apie motinos sveikatos būklę neleidžia daryti išvados, jog ją slaugė būtent ieškovas. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas praleistas, egzistavimą, jo prašymas atnaujinti terminą atmestas kaip nepagrįstas.

Atskiruoju skundu (b.l. 36, t. 4) ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad ginčijama nutartis priimta neįvertinus prie prašymo dėl termino atnaujinimo pridėtų įrodymų, netinkamai pritaikius procesinio termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. 2011 m. sausio 28 d. ieškovas gavo atsakymus į jo pateiktus užklausimus dėl informacijos pateikimo. Užklausimus ieškovas teikė nežinodamas, jog byla išnagrinėta, siekdamas išsiaiškinti, kokia yra jo prašymo dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo nagrinėjimo eiga. Kadangi pareiškimas dėl nušalinimo turėjo būti perduotas nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog byla 2010 m. lapkričio 10d. teismo posėdyje bus išnagrinėta. Tuo tarpu patį apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą ieškovas gavo pats atvykęs į teismo raštinę 2011 m. vasario 19 d. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas teismo argumentas, jog terminas skundui paduoti praleistas daugiau kaip tris mėnesius. Nepagrįstas ir teismo argumentas, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis slaugė sergančią motiną. Jeigu teismui trūko įrodymų, jis privalėjo nustatyti terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Be to, ieškovas į bylą pateikė oficialius rašytinius įrodymus, kurie priimant nutartį liko nepaneigti. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo argumento, jog vėlavimą paduoti apeliacinį skundą nulėmė ir ribotas ieškovo darbingumas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje keliamas atsisakymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės. Vienas iš tokių pagrindų - CPK 307 str. 1 d. įtvirtintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Šiuo ribojimu siekiama įgyvendinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo stabilumą.

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino jį apeliacinio apskundimo terminą praleidus daugiau kaip tris mėnesius, kadangi skundžiamą sprendimą ieškovas gavo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo jo priėmimo. Šis ieškovo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi CPK 307 str. 1 d. nustatyto termino eigos pradžia siejama ne su procesinio sprendimo įteikimo teisę į apeliaciją turinčiam asmeniui data, bet su sprendimo priėmimo diena. Aplinkybė, jog procesinis sprendimas nebuvo tinkamai ir laiku įteiktas proceso dalyviui, gali tapti pagrindu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau neįtakoja šio termino eigos. Tokią išvadą netiesiogiai pripažino ir pats ieškovas teikdamas teismui prašymą dėl termino atnaujinimo.

Pripažinusi, jog terminas buvo praleistas, toliau teisėjų kolegija vertina ieškovo įvardintų aplinkybių, dėl kurių skundas nebuvo paduotas laiku, svarbą. Ieškovas nurodo, jog ginčijamas sprendimas nebuvo jam įteiktas laiku. CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. įtvirtinta proceso dalyvio pareigą domėtis proceso eiga, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bendradarbiauti su bylą nagrinėjančiu teismu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės (b.l. 117, t. 3), tačiau posėdyje nedalyvavo. Kadangi byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas ieškovui nedalyvaujant, jam du kartus nepažeidžiant CPK 275 str. 1 d. nustatyto termino siųsti sprendimo nuorašai (b.l. 148, 151, t. 3), tačiau pašto siuntos grįžo į teismą su nuoroda „neatsiėmė“. Kadangi ieškovas patvirtino, jog jo gyvenamoji vieta nesikeitė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo priimtas sprendimas ieškovui nebuvo įteiktas išimtinai vien tik dėl ieškovo kaltės, jo nevykdymo pareigos rūpintis ir domėtis proceso eiga. Analogiškai vertintina ir situacija, kai ieškovas neatsiėmė jam siųsto atsakymo į užklausimą dėl civilinės bylos eigos (b.l. 153-154, t. 3). Akcentuotina ir tai, jog 2011 m. sausio 28 d. ieškovui asmeniškai buvo įteiktas pranešimas apie tai, jog civilinė byla yra išnagrinėta (b.l. 162, t. 3), tačiau apeliacinis skundas teismui nebuvo paduotas net ir per 30 dienų nuo šios datos. Aplinkybė, jog ieškovas su sprendimu susipažino praėjus 22 dienom po šios informacijos gavimo, tik patvirtina aplaidų ieškovo požiūrį į proceso eigą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog galimas ieškovo nežinojimas apie ginčijamo sprendimo priėmimą nebuvo vėlesnio skundo padavimo priežastimi, todėl nelaikytinas ir pagrindu skundo padavimo terminui atnaujinti. Atskirojo skundo argumentai, susiję su klausimo dėl pareikšto nušalinimo netinkamu nagrinėjimu, vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl termino atnaujinimo, juolab kad vienokio ar kitokio procesinio prašymo pateikimas nepaneigia proceso dalyvio pareigos domėtis proceso eiga.

Ieškovo pareigos rūpintis proceso eiga nepaneigia ir jo nurodytos aplinkybės, susiję su jo ar jo motinos liga. Ieškovas, save pristatantis kaip profesionalų teisininką, buvęs ir esantis proceso dalyviu visoje eilėje įvairiuose teismuose nagrinėjamų bylų, negali būti pripažintas nežinojusiu pareigos pasirūpinti procesiniu atstovavimu tuo atveju, jeigu jis pats neturi galimybės įgyvendinti jam suteikiamos teisės į teismo procesinio sprendimo apskundimą. Nors ieškovas nurodo, jog skundą laiku parengti ar pateikti jam sutrukdė jo paties sveikatos būklė, kaip matyti iš bylos medžiagos, skundą ieškovas teismui pats parengė ir pateikė per 30 dienų terminą nuo ginčijamo sprendimo gavimo teismo raštinėje dienos. Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ne ieškovo sveikatos sutrikimas, bet aukščiau nurodytos aplinkybės, susiję su netinkamu požiūriu į pareigą skatinti procesą, nulėmė termino praleidimą. Iš kitos pusės, kaip minėta, jeigu ieškovo sveikatos būklė trukdė jam pačiam įgyvendinti savo procesinę teisę, ribotas darbingumas tikrai negalėjo riboti ieškovo galimybių pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Analogiškai vertintinos ir ieškovo nurodytos aplinkybės, susiję su jo motinos liga. Iš vienos pusės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė pats slaugęs savo sergančią motiną, iš kitos pusės, net ir motinos liga nesutrukdė ieškovui pačiam parengti procesinius dokumentus ir juos pateikti teismui po to, kai jis, iki tol vengęs dokumentus priimti, galiausiai atvyko į teismo raštinę ir juos pasiėmė pats, netrukdė jam pasirūpinti procesiniu atstovavimu. Dėmesys taip pat atkreiptinas ir į tai, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, aptariamu laikotarpiu, kuriuo, kaip nurodo pats ieškovas, jo galimybės pasirūpinti savo procesinėmis teisėmis buvo ribotos dėl jo paties sveikatos būklės ir motinos ligos, ieškovas teikė įvairius procesinius dokumentus ne vienoje iš teismuose nagrinėtų ar vis dar nagrinėjamų apie 100 bylų, kuriose ieškovas yra įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu (pvz., Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4473-195/2011, Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-351-390/2011, Nr. 2S-888-273/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-974/2011 ir daugelis kitų).

Kaip nepagrįstas atmestinas ir skundo argumentas, jog teismas, manydamas, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumui įvertinti trūksta įrodymų, privalėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti. Vadovaujantis CPK 178 str., įrodinėjimo pareiga tenka proceso dalyviui, todėl tik procesinį dokumentą teikiantis asmuo sprendžia, kokius įrodymus teikti teismui ir ar pateiktų įrodymų pakaks reiškiamo reikalavimo pagrįstumui patvirtinti, tuo tarpu teismas privalo priimti procesinį sprendimą remdamasis proceso dalyvių į bylą pateiktais dokumentais.

Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti ginčijamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 str., 307 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                  Rūta Palubinskaitė

Kolegijos teisėjai                                                        Evaldas Burzdikas

                                                        Albinas Čeplinskas