Civilinė byla Nr. e2-1289-580/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01359-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.4.10.; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.5.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

sekretoriaujant Martai Dundzytei,

dalyvaujant ieškovo atstovei A. Ž.,

atsakovo atstovams advokatui A. K. ir L. K.,

trečiajam asmeniui J. U.,

trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto eiga“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys J. U., V. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ieškovas BUAB „Estinos arka“ prašė iš atsakovo UAB „Bankroto eiga“ priteisti 806 241,08 Eur nuostolių bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-08-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Estinos arka“, bankroto administratoriumi paskyrė atsakovą UAB „Bankroto eiga“. Nutartis įsiteisėjo 2009-10-22. Atsakovas Vilniaus apygardos teismui 2014-10-13 pateikė prašymą atstatydinti jį iš bankroto administratoriaus pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-29 nutartimi atstatydino atsakovą iš bankroto administratoriaus pareigų ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, nutartis įsiteisėjo 2014-11-05. Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų terminą perduoti ieškovui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atsakovo atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovas naujai paskirtam bankroto administratoriui perdavė ne visus dokumentus ir turtą. Ieškovas 2015-01-13 kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kokie dokumentai neperduoti. Atsakovas 2015-01-21 atsakyme nurodė, kad reikalaujamų dokumentų neturi.

BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas 2015-01-23 priėmė nutarimą Nr. 4, kuriuo nutarė pavesti atlikti finansinių duomenų analizę. Ataskaitoje buvo nustatyta, kad atsakovas padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, kurią sudaro 806 241,08 Eur, iš jų 756 604,09 Eur dėl ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę neišsaugojimo ir netinkamo pardavimo procedūrų vykdymo; 3 101,54 Eur žala dėl trumpalaikio turto neišsaugojimo; 46 534,45 Eur žala dėl neteisėtai atliktų mokėjimų iš įmonės piniginių lėšų. Tai, kad bankroto administratorius perėmė itin didelės vertės turtą,  tačiau pardavė itin mažai turto ir negali nurodyti, kur yra įmonės turtas, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartyje, priimtoje byloje Nr. B2-15-431/2016. Prašė šį faktą laikyti prejudiciniu.

Atsakovas, kaip bankroto administratorius, nuo 2009-10-22 iki 2014-11-10 buvo atsakingas už jam perduotą įmonės turtą, jo apsaugą ir realizavimą, įmonės dokumentų tvarkymą bei už kitų pareigų tinkamą vykdymą. Atsakovas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 9 punktus.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies pareigą perduoti turtą turėjo vykdyti įmonės vadovas J. K., kuris ieškovui patvirtino, jog įgaliotam asmeniui J. U. perdavė turtą pagal 2009-10-31 balanso duomenis. Perdavimo faktą įrodo J. K. ir J. U. pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas bei 2012-04-25 J. U. išduota pažyma. Prašė vertinti tai, kad bankroto administratorius J. K. pretenzijų nereiškė.

Atliekant bankroto administratoriaus veiklos tyrimą buvo naudotasi 2009-06-30 balansu, kuris buvo pateiktas į bankroto bylą jos iškėlimo metu, kadangi aktualesnės finansinės atskaitomybės dokumentų ieškovas atsakovui neperdavė. 2009-06-30 balanso duomenimis įmonės turtą sudarė 5 937 970 Lt, iš kurių 1 058 416 Lt ilgalaikio turto, 2 863 506 Lt turto, įtraukto į atsargų grupę. Šio įmonės turto buvo parduota už 56 434,11 Lt. Ieškovas Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs ieškinį dėl investuoto įnašo priteisimo iš 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Baltislanda“, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, kurio vertė 1 259 266,94 Lt. Laikė, kad atsakovas nepagrindė turto nebuvimo už 2 606 221,06 Lt (3 921 922-56 343 – 1 259 266,94). Pagal pirkimo-pardavimo sandorius pirkėjai už dalį parduoto turto sumokėjo 45 089 Lt, tačiau į įmonės banko sąskaitą pateko tik 38 900 Lt, atsakovas nepagrindė, kodėl nepateko 6 185 Lt. Trumpalaikio turto atsakovas neperdavė ieškovui, todėl laikytina, jog šio turto jis neišsaugojo. Įmonės kito trumpalaikio turto vertė 2009-06-30 duomenimis buvo 3 101,54 Eur (10 709 Lt). Atsakovas nepagrindė šio turto neperdavimo.

756 605,09 Eur (2 612 406,06 Lt) žala buvo padaryta dėl įmonės valdymo organų atsakovui perduoto įmonės ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę, neišsaugojimo ir netinkamo šio turto pardavimo procedūrų vykdymo. Atsakovas vykdė dalies ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę, kurių bendra vertė 1 135 867,12 Eur (3 921 922 Lt), pardavimo procedūras. Atsakovo veiklos ataskaitose buvo teikiama informacija apie įmonės turto realizavimą ir gautas pajamas, tačiau skirtingose ataskaitose buvo teikiama skirtinga informacija. Atsakovas deklaruoja, jog 2011-2012 m. už turto pardavimą įmonė turėjo gauti 2 356,06 Eur (8 135 Lt) pajamų, tačiau iš šios sumos į kasą pateko tik 550,28 Eur (1 900 Lt). Atsakovas detalizavo 7 turto pirkimo–pardavimo sandorius, tačiau tarp atsakovo perduotų įmonės dokumentų nustatyta buvus mažiausiai dar vieną pardavimo sandorį.  Ilgalaikio turto ir turto, patenkančio į atsargų grupę, pirkimo-pardavimo sandorių suma buvo 16 344,45 Eur (56 434,11 Lt). Pagal pirkimo-pardavimo sandorius pirkėjai iš viso sumokėjo 13 057,52 Eur (45 085 Lt). Vienas iš pirkėjų liko skolingas 3 286,93 Eur (11 349,11 Lt), tačiau į įmonės sąskaitą pateko tik 11 266,22 Eur (38 900 Lt). Kiti grynieji pinigai, gauti iš pirkėjų, nebuvo įnešti į banko sąskaitą, nebuvo perduoti ir ieškovui. Vilniaus apygardos teismui pateiktas ieškinys dėl investuoto įnašo, kurį sudaro atlikti statybos rangos darbai, priteisimo iš 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Baltislanda“ pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, kurio suma 364 708,91 Eur (1 259 266,94 Lt). Ši suma atimtina iš įmonės balansinio turto vertės ir šia suma mažintinas nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėto (ne)veikimo, dydis. 756 605,09 Eur (2 612 406,06 Lt) žalos suma gaunama pagal tokią formulę: 1 135 867,12 Eur (3 921 922 Lt) – 16 344,42 Eur (56 434 Lt) + 1 791,30 Eur (6 185 Lt) – 364 708,91 Eur (1 259 266,94 Lt).

BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas 2012-07-19 nutarimu atsakovui uždraudė disponuoti įmonei priklausančiomis lėšomis bei atlikti mokėjimus. Po 2012-07-19 atsakovas atliko mokėjimų už 42 702,77 Eur (147 444,14 Lt). Nors 2014-11-27 buvo įsiteisėjusi nutartis dėl  atsakovo atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų, atsakovas savavališkai pasinaudojo vis dar galiojančia prieiga prie banko sąskaitos ir persivedė 13 230 Lt. Nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei iki 2012-06-01 buvo patvirtinta 47 949,49 Eur (165 560 Lt) (+ pagal faktą tam tikros išlaidos) sąmata administravimo išlaidoms (įskaitant administratoriaus atlyginimą). Atsakovo veiklos ataskaitas kreditorių susirinkimas patvirtino už laikotarpį iki 2012-02-14, vėliau ataskaitos nebuvo patvirtintos.

Atsakovo veiklos ataskaitose buvo teikiama deklaratyvi informacija apie turto realizavimą. 2012-02-14 veiklos ataskaitoje nurodyta, kad administratorius pardavė neveikiančius įrankius ir statybinių medžiagų likučius už 42 134 Lt. Veiklos ataskaitoje nenurodyta koks konkrečiai turtas, kam ir už kokią kainą parduotas, nenurodyta, kada turtas buvo nurašytas ir perduotas į metalo laužą. 2014-03-14 veiklos ataskaitoje nurodyta, kad turto parduota už 8 085 Lt. Bankroto byloje nurodoma, kad parduota turto už 8 135 Lt, iš kurių į banko sąskaitą pateko 1 900 Lt, o kur dingo 6 235 Lt nenustatyta. Ieškovo vertinimu viso buvo parduota turto už 56 434,11 Lt (8 135 Lt-50 Lt už priekabą – 48 349,11 Lt (betono gaminiai UAB „Raininvest“)). Pirkėjai sumokėjo 45 085 Lt, į įmonės banko sąskaitą pateko 38 900 Lt, skola 6 185 Lt.

Atsakovui taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis privalėjo veikti rūpestingai ir sąžiningai. Nors atsakovas buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“, tačiau ieškovas turi teisę pasirinkti subjektą, kuriam gali pareikšti reikalavimą atlyginti žalą.

Kadangi atsakovas teismo nutartimi paskirtas bankroto administratoriumi, jis privalo atsakyti už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą, vykdant bankroto procedūras. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas vykdyti įmonės bankroto procedūras buvo paskyręs kitą asmenį neturi teisinės reikšmės. Jeigu atsakovas, paskirdamas įgaliotą asmenį, veikė pasyviai ir nesidomėjo įgalioto asmens J. U. atliekamais veiksmais, tai turi prisiimti neigiamas pasekmes, susijusias įgaliotinio netinkamų pareigų vykdymu.

Atsakovas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad priteistino investuoto įnašo, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, dydis (364 708,94 Eur (1 259 266,94 Lt)) buvo apskaitytas įmonės balanse kaip ilgalaikis turtas. Nėra pagrindo teigti, kad įmonės ilgalaikį turtą sudarė investuotas įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį. Ieškovui nėra perduota dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurioje įmonės 2009-06-30 balanso „Turtas“ eilutėje apskaityta 364 708,94 Eur suma. Į balanso eilutę „Nebaigta statyba“ įrašoma iki metų pabaigos nebaigto statyti ilgalaikio turto vertė, taip pat išankstiniai apmokėjimai, susiję su ilgalaikio turto statyba. Turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą, todėl įmonės 2009-06-30 balanse kaip „Turtas“ apskaityti „Nebaigta statyba“ ir „Išankstiniai apmokėjimai“ fiziškai galėjo būti ir neperduoti, tačiau atsakovas turėjo prievolę pateikti duomenis ir faktus, kurie detalizuotų šią turto grupę. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad įmonės 2009-06-30 balanse apskaityto turto vertė neatitinka tikrosios turto vertės.  Atsakovui turėjo būti ir buvo žinoma, koks konkrečiai turtas priklausė įmonei, kokia jo vertė, kada ir už kiek jis buvo parduotas ar nurašytas. Atsakovas elgiasi nesąžiningai nurodydamas, kad informaciją apie turtą turi pateikti ieškovas. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad įmonės finansinių duomenų, turto, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitų finansinių duomenų analizę atlikusi įmonė yra ieškovo kreditorius. UAB „Finvita“ nebuvo ir nėra įmonės kreditoriumi.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė A. Ž. nurodė, kad remiasi 2009-06-30 balansu, kadangi 2009-10-31 balansas ieškovui neperduotas. Buvo kreiptasi į atsakovą su prašymu pateikti 2009-10-31 balansą, tačiau atsakovas informavo, jog tokio balanso neturi. 2009-10-31 balanso bankroto byloje nėra. 2009-06-30 balansas yra vienintelis dokumentas, kuris yra pasirašytas, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, pagal jį galima nustatyti turto buvimą. 2009-10-31 balansas nepasirašytas, neaišku iš kur gautas, balansą sudarė J. U., tačiau jis neturėjo tokių įgaliojimų, nes tokį turėjo sudaryti įmonės vadovas J. K.. Kyla abejonių ar 2009-10-31 nėra sudaryta atbuline data, nes biologinio turto balanso forma atsirado tik 2016-01-01. Iki 2015-12-31 galiojo ataskaitos balanso forma, kurioje nebuvo eilutės apie biologinį turtą. Balansas buvo daromas mechaniškai, nes vienose eilutėse nurodytas minusas, kitose – skaičiai skliaustuose. Jeigu balansas būtų sudaromas ne mechaniškai, sistema būtų parinkusi arba tik skliaustus, arba tik minuso ženklą. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartimi konstatuota, jog 2009-06-30 balansas yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Naujajam administratoriui turtas neperduotas, buvo perduoti dokumentai, susiję su debitoriniais įsiskolinimais. Nebaigta statyba yra visi daiktai, kurie būtini statybai, t. y. techniniai projektai, statybinės medžiagos. Nekilnojamas turtas į nebaigtą statybą nepatenka. Duomenys apie administravimo išlaidas gauti iš to, kas buvo perduota naujajam administratoriui, iš bankroto byloje esančioje medžiagoje bei iš banko sąskaitų išrašų. Dalis dokumentų buvo gauta iš bankroto bylos, dalį dokumentų perdavė atsakovas. Iš didžiosios knygos duomenų negalima identifikuoti nei turto sąrašo, nei likutinių turto verčių.

Atsakovas UAB „Bankroto eiga“ prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas buvo apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, draudimo suma 200 000 Lt kiekvienam draudimo atvejui. Laikė, kad žala turi būti išieškoma iš draudiko, o jei lėšų nepakanka – iš draudėjo.

Ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas nežino visų aplinkybių, susijusių su ieškovo administravimu, nes įgaliotu asmeniu vykdyti bankroto procedūras buvo paskyręs J. U.. Ieškovas galimai veikia su J. U., nes J. U. pasirašė dokumentus, jog buvęs ieškovo administracijos vadovas J. K. perdavė J. U. turtą. Atsakovui nežinoma, ar visas turtas administratoriaus įgaliotiniui buvo perduotas. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusios įmonės turtas didelės apimties, o inventorizacija nebuvo atlikta, tikėtina, kad turtas neperduotas. Bankroto iškėlimo dienai direktorius J. K. netinkamai perdavė turtą, nes nesudarė turto sąrašo, likutinės vertės. Aplinkybė, kad direktorius J. K. nurodė, kad perduoda turtą, tačiau nenurodydamas kokį, nepateikdamas turto sąrašo, nelaikytina tinkamu turto perdavimas. J. U. yra atsakingas už turto priėmimą, jo išsaugojimą, todėl jis turėtų būti  atsakovas.

UAB „Finvita“ yra ieškovo kreditorius. Ataskaitos išvados tendencingos. Auditą atlikusi įmonė registruota tuo pačiu adresu, kaip ir administratorius UAB „Ius Positivum“, dirba tose pačiose patalpose. Auditas atliktas pažeidžiant Audito įstatymo nuostatas, nebuvo laikomasi tarptautinio audito standartų. Nagrinėjant administratoriaus ataskaitos patvirtinimą buvo sutarta, kad atsakovas bus supažindintas su išvadomis, bus bendradarbiaujama audito metu, tačiau atsakovas išvadų negavo, negalėjo pateikti paaiškinimų. Daugelis įmonių, kurios yra susijusios su ieškovo administravimu, registruotos tuo pačiu adresu ir susijusios per darbuotojus.

Ilgalaikis turtas BUAB „Estinos arka“ sudarė 306 538,46 Eur (1 058 416 Lt), o ieškovas ieškinį dėl atsiskaitymo už statybos darbus pareiškė 364 708,91 Eur (1 259 266,94 Lt) sumai, todėl ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo už prarastą ilgalaikį turtą. Ieškovas nenurodė, kas sudarė programinę įrangą, kur ji buvo, už kokią kainą įranga realizuota; nenurodė kokios buvo transporto priemonės, jų įsigijimo kaina, būklė, už kokią kainą jos parduotos. Darė prielaidą, kad balanse apskaitytas ilgalaikis turtas buvo menkos vertės, nenaudojamas ir administratoriaus įgaliotinio realizuotas už mažesnę, negu balansinė vertė, kainą.

Ieškovas nurodė, kad trumpalaikio turto atsargų balansinė vertė 829 328,66 Eur (2 863 506 Lt), tačiau nebaigta gamyba sudarė 625 372,45 Eur (2 159 286 Lt). Nebaigta gamyba yra pagal užsakovų užsakymus atlikti darbai. Šių darbų rezultatas priklauso užsakovams ir ieškovui negalėjo būti perduoti, ieškovas nėra ir nebuvo jų savininkas. Išankstiniai apmokėjimai 14 925,57 Eur (51 535 Lt) atsispindi balanse, bet nėra turtas materialine išraiška, o ieškovo ankščiau gautos ir jau panaudotos lėšos. Realus turtas 796,74 Eur piniginės lėšos. Žaliavų ir gaminių, apskaitytų balanse, vertė 186 740,62 Eur (644 778 Lt) nėra lygi rinkos vertei. Žaliavų ir komplektavimo gaminių balansinė vertė neturi sutapti su pardavimo kaina. Gali būti, kad balanse nurodytas turtas buvo parduotas mažesne kaina. Ieškovas nepateikė duomenų apie konkretų turėtą trumpalaikį turtą, žaliavų ir komplektavimo gaminių sudėtį, sąrašus, duomenų kas sudarė nebaigtą gamybą, pirktas prekes, skirtas perparduoti, jų įsigijimo kainą, būklę, jų pardavimo kainą. Žala yra turto praradimas, o ne informacijos nepateikimas. Pagal 2009-06-30 balansą įtrauktos atsargos, žaliavos ir nebaigta gamyba, kurios buvo panaudotos bendrabučio renovacijai pagal jungtinės veiklos sutartį, tik nebuvo nurašytos. Jei turtas parduotas už mažesnę kainą, negu balansinė vertė, tai turto sumažėjo ne pardavimo kainos dydžiu, o balansine verte. Automobilio priekaba „Maz“ parduota, nurodytas pirkėjas ir kaina. Balanso turto dalyje esančios sumos neatitinka tikrovės, nes statyboje panaudotos medžiagos nebuvo nurašytos, jų realiai nebuvo.

Atsakovas panaudojo administravimo lėšas pagal teismo nutartyje nustatytas sąlygas. Po 2012-07-19 kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo bankroto administratorius atliko mokėjimus pagal kreditorių ir teismo sprendimus bei apmokėjo būtinas paslaugas ir prekes, siekdamas tinkamai vykdyti administratoriaus funkcijas.

Atsakovo atstovas advokatas A. K. nurodė, kad atsakovui perduotą turtą galima nustatyti pagal ilgalaikio turto būklę, kuri patvirtinta 2009-10-31 dienai. Ilgalaikio turto būklės aktuose nurodyta, kad turto pradinė vertė yra 426 624,48 Lt, nusidėvėjimas 383 075,66 Lt, ilgalaikio turto likutinė vertė 43 548,82 Lt. Dokumente nurodytas turtas buvo iš dalies parduotas. Ne visi pradiniai buhalteriniai duomenys yra teisingi. UAB „Estinos arka“ administratorius J. Ū. veikė nesąžiningai, nes susitaręs su buvusiu administracijos vadovu J. K. sudarė neaiškaus turinio dokumentų perdavimo aktus. Buvo perimta tik labai maža dalis turto, t. y. tik tas turtas, kurį administratorius J. U. pardavė. Balanse nurodyto turto realiai nebuvo. Kadangi nebuvo medžiagų pirkimo ar įsigijimo aktų, negali būti ir nurašymo aktų. Teismo nutarčių, kuriomis patvirtintos administravimo išlaidos, kreditorių susirinkimai negalėjo atšaukti. 2009-10-31 nepasirašytas balansas  yra analogiškas 2009-10-31 pasirašytam J. U. balansui, kadangi 2009-10-31 buvo išspausdintas iš buhalterinės sistemos. Atsakovas neskundė kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo uždrausta disponuoti bankrutavusios įmonės lėšomis, todėl, kad neteisėti kreditorių susirinkimų sprendimai nesukuria jokių teisinių pasekmių ir yra niekiniai.

Atsakovo atstovo nuomone, ieškovas neįrodė, koks turtas buvo perduotas, už turto perdavimą atsakingas buvęs įmonės direktorius J. K.. bankroto administratorius gali atsakyti tik už įmonės vadovo perduotą turtą. Laikė, kad turtas buvo nelikvidus, todėl buvo parduotas kaip antrinė žaliava. Ieškovas neįrodė didesnės turto vertės, nėra įsigijimo dokumentų. Bankroto metu turtas buvo naudojamas veikloje. Teigė, jog ilgalaikis turtas buvo priimtas pagal 2009-10-31 balanse nurodytą ilgalaikio turto vertę. Turtas buvo parduotas remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais. Teigė, kad nenustačius, koks konkrečiai turtas sudaro balanso duomenis, negalima tenkinti ieškinio. 

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė buhalterė L. K. nurodė, kad didžiosios knygos sąskaitų istoriją detalizuoja dokumentai, kurie perduoti ir įtraukti nuo 1 iki 10 punkto, t. y. atsakingi asmenys, kreditoriai, debitoriai. Turtas perduotas 2009-10-31 priėmimo–perdavimo aktu, kurį pasirašė J. K. ir J. U.. Didžioji knyga, ilgalaikio turto sąrašas taip pat sudaryti 2009-10-31. 2012-04-25 pažymoje nenurodyta, koks turtas perduotas, neaišku, ar perduotas. Pažyma atsirado tik tuomet, kai atsirado naujasis administratorius. 2009-10-31 balansas buvo pateiktas Garantiniam fondui, jis pasirašytas J. U.. Nebaigta statyba yra statinys su visomis medžiagomis. Apie turto priėmimą duomenų nėra. Atsakovas perėmė balansinius duomenis, o ne turtą. Atsargos buvo panaudotos statybose. Nuo 2009-06-30 iki 2009-10-30 įmonės turto mažėjo. Ataskaitos 4.2.1 skyriuje nurodyta 243 487,35 Lt suma neteisinga, turi būti 215 189,27 Lt. Ataskaitos 4.2.2 skyriuje nurodytos išlaidos ne tik bankroto administratoriaus atlyginimas. Ataskaitos 4.2.12 skyriuje nurodytos išlaidos yra susijusios su bankroto administravimu. 2009-10-31 balanso eilutę „II. Materialusis turtas. 997 829“ sudaro transporto priemonės, nebaigta statyba ir kitas nematerialus turtas, pavyzdžiui, baldai. 2009-10-31 balanso eilutę „1.1. atsargos. 1 122 966 Lt“ yra nenurašytos medžiagos, nebaigta gamyba.

Trečiasis asmuo J. U. prašė iš atsakovo priteisti 46 534,45 Eur nuostolio, kurį sudaro iš sąskaitos bankroto administratoriaus paimtos lėšos. Nurodė, kad atsakovas pateikė prašymą atsistatydinti, nes dėl asmeninių interesų be pagrindo pakeitė įgaliotą asmenį, padarė daug pažeidimų. J. U. UAB „Estinos arka“ kreditoriai pretenzijų neturėjo, buvo patvirtintos administravimo ataskaitos ir sąmatos. Atsakovas dėl blogo darbo buvo atstatydintas ir anksčiau, nes neteisėtai nusiimdavo pinigus, neišmokėdavo darbuotojams atlyginimų, turėjo kitų kreditorių skundų dėl blogo darbo.

Atsakovas ruošėsi netinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam bankroto administratoriui. Jis nurodė buhalterei pasiimti buhalterinius dokumentus, vėliau perdavė tik tuos dokumentus, kuriuos norėjo. J. U. reikalavo grąžinti visų įmonių buhalterinius dokumentus bei surašyti perdavimo aktus, tačiau buhalterė elektroniniu paštu atsakė, kad V. M. uždraudė perduoti dokumentus. Sudaryti sąrašo nebuvo įmanoma, kadangi dokumentus jau buvo pasiėmęs atsakovas.

Turto sandorių buvo įvykdyta mažai, duomenų apie tai, kur yra likęs turtas atsakovas nepateikė. Atsakovas nusiėmė 46 534,45 Eur (160 674,15 Lt). Trečiasis asmuo atsakovą buvo įspėjęs dėl netinkamo BUAB „Estinos arka“ administravimo. Atsakovas naujam administratoriui nepateikė išanalizuoto bankrutuojančios įmonės balanso ir turto su pastabomis, trijų metų sandorių analizės, nepateikė trūkstamų buhalterinių dokumentų. Byloje nėra atsakovo kasos dokumentų, visų banko išrašų, kuriuose atsakovas turėjo sąskaitas ir atsakovo iššifruotų balansų nuo 2010 m., nėra ir BUAB „Estinos arka“ kasos dokumentų.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. U. nurodė, kad iškėlus bankroto bylą jam buvo perduoti BUAB „Estinos arka“ dokumentai. Negalėjo nurodyti, ar turtą perėmė pagal 2009-06-30 balansą ar pagal 2009-10-31 balansą. Aiškino, jog jis pats balanso nesudarinėjo, pagal jo rašytines pastabas balansą rengė buhalterė. Buhalterė balansą turėjo pateikti Garantiniam fondui. Nėra tikras, ar buhalterė suvedė teisingus duomenis į Garantiniam fondui teiktą balansą. Paaiškino, jog ilgalaikis turtas buvo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo statomas daugiabutis, tačiau neprisiminė, kurioje vietoje. Kai administravimą perėmė V. M., devynaukščio namo statybos sustojo. BUAB „Estinos arka“ į statomą pastatą investavo daugiau nei milijoną, buvo atlikti beveik visi darbai: įrengti požeminiai tinklai, sumontuoti balkonai. Teigė, jog 2009-06-30 balanse nurodytą ilgalaikį turtą sudarė nebaigta statyba. Automobilių neperėmė,  žinojo, jog įmonė turėjo transporto priemones „Maz“, kurios buvo nevertingos. Aiškino, jog 2009-06-30 balanso eilutėje „Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai“ buvo menkavertis turtas, 33 641 Lt balansinė vertė buvo įrangos pirkimo kaina. 2009-06-30 balanso eilutę „kitas materialus turtas“ sudarė atliekos: armatūra, plokštės, skydai ir pan. Negalėjo paaiškinti kas sudarė 2009-06-30 balanso eilutę „atsargos“, tačiau nurodė, kad balanse nurodyta atsargų vertė neteisinga. Turtą faktiškai apžiūrėjo po bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių susirinkimo, tai užtruko apie mėnesį. Po turto apžiūros pastabose pažymėjo, kurio turto trūksta. Teigė, kad pagal pastabas turėjo būti sudaryti nurašymo aktai, dokumento su pastabomis neturi. Dalis dokumentacijos, iki jos perdavimo V. M., buvo biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kitas dalis – biure, esančiame (duomenys neskelbtini), likusi – biure, esančiame (duomenys neskelbtini). BUAB „Estinos arka“ dokumentus persivežė į (duomenys neskelbtini), nes netoli šios gatvės gyveno buhalterė. Buhalterei visa dokumentacija buvo atiduota. Teigė, kad V. M. įsilaužė į biurą, esantį (duomenys neskelbtini), ten ieškojo antspaudo. Po įsilaužimo buhalterė pasiėmė visus dokumentus. Nurodė, kad neturėjo registruotų dokumentų sąrašo, kurį norėjo pateikti policijai. Teigė, kad dalį BUAB „Estinos arka“ turto pardavė, tačiau turto pardavimą patvirtinančių dokumentų neturi, nes nuo 2009 m. turto pardavimo dokumentus faktiškai pasirašydavo V. M.. Paaiškino, kad iš pareigų buvo atleistas 2012-05-18. Pripažino, kad jis pasirašė 2009-10-31 balansą, tačiau nurodė, kad tai ne tas balansas, kuris buvo sudarytas dirbant su J. K.. 2009-10-31 balansą galėjo redaguoti buhalterė. Nurodė, kad BUAB „Estinos arka“ 2009-06-30 balanse galėjo nurodyti kitokius duomenis, kad nebūtų keliama bankroto byla. BUAB „Estinos arka“ turtas buvo saugomas sandėliuose, taip pat Minsko plente, detaliau neatsiminė. Prisijungimus prie BUAB „Estinos arka“ elektroninės bankininkystės turėjo E. V.. E. V. darbo nekontroliavo, ja pasitikėjo. Apie piniginių lėšų pavedimus iš BUAB „Estinos arka“ į UAB „Bankroto eiga“ žinojo, tam neprieštaravo. Ataskaitas apie bankroto eigą Registrų centrui rengė kartu su buhalterėmis, tačiau nepateikė, už ataskaitų nepateikimą atsakingos buhalterės.

Trečiasis asmuo draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo, dėl kuro draudikui kitų pareiga išmokėti draudimo išmoką. Draudikas apdraudė atsakovo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2013-05-19 iki 2014-05-18, 57 924 Eur draudimo suma vienam įvykiui. Trečiasis asmuo nurodė, kad draudimo sutartis sudaryta remiantis ūkio ministro 2008-12-09 įsakymu Nr. 4-637 patvirtintomis administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės pravalomojo draudimo sutarties taisyklėmis (toliau – Draudimo taisyklės). Draudimo taisyklėse išdėstytos draudimo sutarties sąlygos. Pagal Draudimo taisyklių 8.3 punktą nustatyta, kad reikalavimas draudikui atlyginti žalą privalo būti  pareikštas draudikui draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Ieškinys buvo pareikštas praėjus daugiau nei metams nuo draudimo liudijimo galiojimo pasibaigimo.

Draudikas rėmėsi tuo, kad pagal Draudimo taisyklių 11.3 punktą tyčiniai bankroto administratoriaus ir / ar jo darbuotojų veiksmai, kuriais padaryta žala, laikomi nedraudžiamuoju įvykiu. Bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, jam nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, saisto speciali etika, jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Bankroto administratorius negali nežinoti Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, pareigos išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą, tinkamai vykdyti turto pardavimo procedūras, tinkamai disponuoti įmonės lėšomis. Laikė, kad esant draudimui disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis, sau atlygio išsimokėjimas be pagrindo yra neteisėtas veiksmas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Estinos arka“ buvo paskirtas J. U.. Administratoriaus įgaliotas asmuo buvo pakeistas, nes kilo įtarimų, jog J. U. švaisto lėšas. J. U. atsisakė paaiškinti veiksmus, slapstėsi, dažnai keitė biurus. J. U. tuo metu buvo UAB „Bankroto eiga“ direktorius, 2012 m. balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn. pradžioje dėl netinkamo darbo jis nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

Teigė, kad apskaita buvo vedama pagal 2009-10-31 balansą. 2012 m., kai J. U. buvo nušalintas nuo BUAB „Estinos arka“ administratoriaus pareigų, jis jokio turto neperdavė. Susipažinęs su J. U. teismui pateiktomis ataskaitomis apie administravimo veiksmus, sužinojo, kad buvo parduota BUAB „Estinos arka“ turto už 8 000 Lt. Pažymėjo, jog dalis BUAB „Estinos arka“ turto buvo investuota į statybas, kitą dalį kreditorių susirinkimo nutarimais leista parduoti už antrinių žaliavų kainas. Paliudijo, jog BUAB „Estinos arka“ turėjo du objektus – renovuojamą bendrabutį ir nebaigtą naujo daugiabučio statybą. Nebaigta gamyba ir nebaigta statyba yra du savarankiški objektai. Teigė, kad J. K. neįvykdė pareigos perduoti turtą pagal perdavimo aktą, perdavimo aktas nesudarytas. Nušalinus J. U. nuo BUAB „Estinos arka“ administravimo, žinojo, kad turto trūksta. Reikalavimą J. U. dėl turto ir dokumentų perdavimo pareiškė pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Žinojo, kad kreditorių susirinkimas neleido naudoti BUAB „Estinos arka“ lėšas, naudojo ankstesniuose kreditorių susirinkimuose patvirtintas lėšas. Reikėjo užtikrinti dokumentacijos saugojimą archyvuose, todėl nurašyti administravimui skirtas lėšas buvo būtina BUAB „Estinos arka“ interesais. 

Ieškinys tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl bankroto administratoriaus atsakomybės už netinkamą administruojamos įmonės turto apsaugą, turto neišsaugojimą, turto pardavimą nesilaikant procedūrų bei neteisėto lėšų pervedimo iš bankrutuojančios įmonės sąskaitų, kai disponavimas bankrutuojančios įmonės lėšomis buvo uždraustas kreditorių susirinkimo nutarimu bei įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirtas naujas bankroto administratorius.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutartimi BUAB „Estinos arka“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto eiga“. Teismas nutartyje iškelti bankroto bylą pažymėjo, kad BUAB „Estinos arka“ 2009-06-30 balanso duomenimis įmonės turtas įvertintas 5 937 970 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 5 043 566 Lt. Iš BUAB „Estinos arka“ kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 5 066 101,73 Lt, o debitoriniai – 1 985 510,60 Lt. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-22 nutartimi palikta nepakeista, patvirtinus, jog bankroto administratorius buvo parinktas tinkamai.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta (įstatymo redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo dienai), kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pavedimo sutartis būtų sudaryta.

Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 nutartimi patenkintas BUAB „Bankroto eiga“ prašymas atstatydinti jį iš bankroto administratoriaus pareigų ir kitu bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Ius Positivum“. Teismas nustatė UAB „Bankroto eiga“ 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Naujai paskirtas bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ 2015-01-13 raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas perduoti bankrutuojančios įmonės administravimo dokumentus, viso išdėstyta 18 skirtingų pozicijų su išvardintais dokumentais, tarp jų finansinė atskaitomybė, sudaryta 2014-11-11 duomenimis, balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, didžioji knyga, ilgalaikio turto sąrašas, medžiagų likučiai pagal objektus, turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, turto sąrašas bankroto bylos iškėlimo duomenimis bei kita.

UAB „Bankroto eiga“ 2015-01-21 raštu nurodė, kad visus dokumentus yra perdavusi, o neperduoti dokumentai gali būti pas J. U.. Šiame rašte atsakovas pažymėjo, kad jokia finansinė atskaitomybė nesudaryta, turtas neperduotas, balansas nesudarytas. Atleistas iš darbo J. U. neperdavė nei turto, nei dokumentų, nors buvo raginamas, buvo kreiptasi į ekonominę policiją. Pažymėjo, kad įmonės turto neperduos, nes jis nebuvo perimtas. Su šiuo raštu atsakovas pateikė trumpai saugomų bylų sąrašą Nr. 7, pagal kurį įmonės dokumentai 2013-11-08 perduoti UAB „Archyvavimo sprendimai“.

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio dvyliktojo kreditorių susirinkimo, vykusio 2015-01-23, metu svarstyta, jog UAB „Bankroto eiga“ naujam administratoriui perdavė itin mažą dalį įmonės dokumentų, perduoti dokumentai yra padriki, buhalterinė apskaita vesta nesilaikant buhalterinės apskaitos principų ir standartų, duomenys neatitinka bankroto byloje esančių duomenų. Kreditorių susirinkimas nutarė BUAB „Estinos arka“ finansinių duomenų, turto, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitų finansinių duomenų analizę už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2014-11-11 pavesti atlikti UAB „Finvita“.

UAB „Finvita“ 2015-11-10 parengė Ataskaitą apie BUAB „Estinos arka“ finansinių duomenų, turto, įsipareigojimų, pajamų, išlaidų ir kitus finansinius duomenis už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo (2009-10-22) iki 2014-11-10, kai bankroto administratoriaus pareigas ėjo UAB „Bankroto eiga“. Tyrimas atliktas vadovaujantis 2009-06-30 balansu, pagal kurį BUAB „Estinos arka“ ilgalaikio turto vertė 1 058 416 Lt, o turto, įtraukto į atsargų grupę, vertė – 2 863 506 Lt. Kadangi UAB „Ius Positivum“ yra pareiškęs ieškinį dėl investuoto įnašo, kurį sudaro atlikti statybos darbai, priteisimo, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, kurio suma 1 259 266,94 Lt (364 708,91 Eur), ši suma atimta iš balansinio turto vertės. Taip pat atimta 56 434 Lt, už kurią bankroto administratorius pardavė turtą, pridėta 6 185 Lt suma, kurią sudaro pirkėjų sumokėtos ir į kasą nepatekusios sumos skirtumas. Pažymėta, jog bankroto administratorius neperdavė trumpalaikio turto, įvertinto 10 790 Lt. Ataskaitoje pažymėta, jog bankroto administratorius po 2012-07-19 kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo bankroto administratoriui uždrausta disponuoti BUAB „Estinos arka“ piniginėmis lėšomis, atliko mokėjimų už 147 444,14 Lt, o 2014-11-27, kai nutartis dėl UAB „Bankroto eiga“ atstatydinimo jau buvo įsiteisėjusi, atliko 13 230 Lt mokėjimą į savo sąskaitą.

Bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygos

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Aptarti duomenys rodo, jog laikotarpiu nuo nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo 2009-10-22 iki bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ atstatydinimo nutarties įsiteisėjimo 2014-11-11 BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriaus pareigas vykdė UAB „Bankroto eiga“. Bylos duomenys patvirtina, jog pradėjus BUAB „Estinos arka“ bankroto procedūrą įgaliotu asmeniu buvo paskirtas J. U., o nuo 2012-05-18 įgaliotu asmeniu paskirtas V. M.. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004 išaiškinta, kad administratoriui, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika. Tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis. Tuo konstatuojama, jog civilinė atsakomybė už bankroto procedūrų vykdymo metu padarytą žalą tenka ne atskiram įgaliotam asmeniui – J. U. ar V. M., o juridiniam asmeniui UAB „Bankroto eiga“. Įgaliotų asmenų nesutarimai, kaltinimai vienas kitam dokumentų ir turto neperdavimu ar dokumentų pagrobimu, netinkamu apskaitos vedimu, šioje byloje nesudaro įrodinėtinos aplinkybės. Atskirų UAB „Bankroto eiga“ darbuotojų veiksmai turėtų būtų įrodinėjami tik tuo atveju, jei būtų sprendžiamas kurio nors įgalioto asmens atsakomybės klausimas. Šioje byloje darbuotojų veiksmai nagrinėjami kaip UAB „Bankroto eiga“ atlikti veiksmai.

Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Civilinio kodekso pagrindu, o Įmonių bankroto įstatymas taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, reikia spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

Vertinant bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad bankroto administratorius yra specialus atsakomybės subjektas, kuriam taikomi teisės aktai nustatyti elgesio standartai. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 (Teismų praktika. 2010, 35) išaiškinta, kad administratorius privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti.

Bankroto administratoriaus pareiga patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą yra esminis administratoriaus veiklos organizavimo tikslas, todėl visi šioje byloje nagrinėjami UAB „Bankroto eiga“ veiksmai aptartini šio tikslo šviesoje.

Bankroto administratoriaus pareigos, visų pirma, nustatomos pagal Įmonių bankroto įstatymą, taip pat ir pagal kitų teisės aktų reikalavimus. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodė, jog kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Tai reiškia, jog bankroto administratorius, perėmęs bankrutuojančios įmonės turtą ir tapęs vienasmeniu įmonės vadovu, savo veikloje turi laikytis buhalterinės apskaitos reikalavimų. Ši pareiga kyla, nes Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte (dabar – 11 straipsnio 5 dalis) nustatyta, kad bankroto administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Bankroto administratoriaus veiklai, kiek tai numatyta Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, taikytinos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, taip pat ir reikalavimai buhalterinės apskaitos tvarkymui. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Vertinant atsakovo veiksmus šioje byloje turi būti atsižvelgiama į reikalavimų buhalterinei apskaitai tinkamą vykdymą.

Dėl bankroto administratoriaus pareigų perimant bankrutuojančios įmonės turtą

Esminė bankroto administratoriaus veiklai keliamų tikslų įgyvendinimo priemonė yra tinkamas bankrutuojančios įmonės turto priėmimas ir apskaita. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą teismas nustato laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įpareigojimas perduoti turtą ir dokumentus taip pat buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu apklausti J. U., J. K. bei G. U. patvirtino, jog BUAB „Estinos arka“ turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui procesas vyko sklandžiai. Bankrutuojanti įmonė neslėpė nei turto, nei dokumentų, ne tik perdavė dokumentus, bet ir paskutiniu įmonės direktoriumi buvęs J. K. vietoje parodė įmonės turtą. Bankroto administratorius neturėjo kreiptis dėl vykdomojo rašto gavimo bei priverstinio vykdymo. Byloje nėra rašytinių įpareigojimų BUAB „Estinos arka“ direktoriui J. K., kuriais būtų nustatytas terminas perduoti turtą ar dokumentus. Taip pat nėra duomenų, jog kokio nors bankroto administratoriaus reikalavimo buvęs įmonės direktorius nebūtų vykdęs.

Bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, kad rašytinių tinkamu būdu sudarytų BUAB „Estinos arka“ turto perdavimo-priėmimo dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, koks bankrutuojančios bendrovės turtas ir kokios vertės, buvo perimtas, nebuvo sudaryta, todėl įmonės turto perdavimo eiga bei turto perėmimui naudoti dokumentai nustatytini tiriant kitus byloje surinktus įrodymus, o proceso eiga nustatytina pagal procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus.

Bankroto bylos iškėlimo metu BUAB „Estinos arka“ direktoriumi buvęs J. K. ir bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas J. U. sudarė Perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduotas balansas 2009-10-31 dienai, pelno-nuostolių ataskaita, didžioji knyga 2009-10-31 dienai, medžiagų likučiai pagal objektus, AB „VST“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Tele-2“ sąskaitos faktūros. Iš šio akto matyti, jog aktu buvo perduoti dokumentai, o ne materialios vertybės. Šis dokumentas vertintinas kitų turto perėmimą atspindinčių įrodymų apimtyje ir jo turiniu be išlygų nesivadovautina. Perdavimo-priėmimo akte nenurodyta dokumento sudarymo data, teismui nepateikti perduoti dokumentai, todėl negalima nustatyti jų turinio, neaišku, kodėl perduodamas 2009-10-31 balansas, nors šį balansą pasirašė bankroto administratorius J. U., nurodydamas, kad balanso reikalingumas buvo poreikis pateikti balansą Garantiniam fondui. Tai, kad 2009-10-31 balansas parengtas jau bankroto administratoriaus pavedimu, rodo, jog šio balanso bankroto administratoriui J. K. negalėjo perduoti.

Kitas byloje pateiktas rašytinis įrodymas – bankroto administratoriaus įgalioto asmens J. U. 2012-04-25 pažyma, kuria jis pažymėjo, kad buvęs direktorius J. K. nustatytu laiku perdavė J. U. visus bendrovės dokumentus, turtą ir kitą informaciją. Pastabų ir pretenzijų pažadėjo neturėti. Kaip matyti, šis dokumentas sudarytas praėjus 2,5 metams po vykusio BUAB „Estinos arka“ turto perdavimo ir daugiau skirtas galimų teisinių problemų sprendimui, o ne turto priėmimo-perdavimo faktui patvirtinti. Pastebėtina, jog pažymoje, kaip ir perdavimo-priėmimo akte nėra nurodytas konkretus perduotas turtas.

Byloje ginčijamasi dėl to, kuriuo iš dviejų pateiktų balansų teismas turi vadovautis, nustatydamas BUAB „Estinos arka“ turto apimtį bankrutuojančios įmonės turto perdavimo dienai. Į bylą pateiktas BUAB „Estinos arka“ 2009-06-30 balansas, kuriuo buvo remiamasi Vilniaus apygardos teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio balanso duomenimis, kurie sudaro šioje byloje keliamo ginčo dalyką, ilgalaikis turtas sudaro 1 058 416 Lt, į šį turtą įtraukta 535 Lt programinė įranga, 38 735 Lt transporto priemonės, 33 641 Lt kita įranga, prietaisai, 954 507 nebaigta statyba, 30 998 Lt kitas materialus turtas. Turto, įtraukto į atsargų grupę, vertė 2 863 506 Lt.

2009-10-31 balanso duomenimis ilgalaikis turtas sudaro 998 055 Lt, į šį turtą įtraukta 226 Lt programinė įranga, 7 846 Lt transporto priemonės, 968 309 nebaigta statyba, 21 674 Lt kitas materialus turtas. Turto, įtraukto į atsargų grupę, vertė 1 122 966 Lt.

BUAB „Estinos arka“ turto apimtį nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną ieškovas prašo nustatyti pagal 2009-06-30 balansą, o atsakovas prašo vadovautis 2009-10-31 balansu. Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutartyje, kuria BUAB „Estinos arka“ iškelta bankroto byla, teismas remiasi BUAB „Estinos arka“ 2009-06-30 balanso duomenimis. BUAB „Estinos arka“ 2009-10-31 balansas, kaip nurodė trečiasis asmuo J. U., buvo sudaromas dėl to, kad buvo reikalinga balansą pateikti Garantiniam fondui. Atsakovo atstovas A. K. nurodė, kad 2009-10-31 balansas be J. U. parašo buvo gautas iš buhalterinės apskaitos programos. Iš kur buvo gautas 2009-10-31 balansas su J. U. parašu, tiksliai nustatyti nepavyko. Ieškovo atstovė nurodė, jog ji itin atidžiai susipažino su BUAB „Estinos arka“ bankroto byla, tačiau bankroto byloje 2009-10-31 balansas nebuvo pateiktas. 2009-10-31 balansas taip pat nebuvo pateiktas ir ieškovui 2015-01-13 raštu pareikalavus, kad atstatydintas bankroto administratorius pateiktų įmonės turtą ir dokumentus. Kadangi J. U. pripažino, kad jis yra pasirašęs 2009-10-31 balansą, laikoma, kad šis balansas buvo sudarytas trečiojo asmens nurodytu tikslu – pateikti Garantiniam fondui.

Vertinant faktinę bankroto procedūros eigą, įmonės direktoriaus J. K. geranoriškumą ir bendradarbiavimą perduodant turtą, daroma išvada, jog būdamas profesionalu, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo turėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostata bei nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas įpareigojimas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. J. U. turėjo pareigą prieš pradedant bankroto procedūrą pareikalauti, kad J. K. sudarytų balansą 2009-10-22 dienai ir pagal šio balanso duomenis perimti turtą. Kadangi ši pareiga nebuvo tinkamai atlikti, UAB „Bankroto eiga“ tenka netinkamo veikimo pasekmė ir teismas nutaria remtis ieškovui palankesnio 2009-06-30 balanso duomenimis.

Įvertinus perduodant turtą dalyvavusių asmenų paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad nei vienas balansas tiksliai neatspindi BUAB „Estinos arka“ turto apimties, buvusios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Kadangi nebuvo sudaryti tinkami bankrutuojančios bendrovės turto priėmimo-perdavimo aktai, tai bankroto administratoriaus perimto turto vertė turi būti nustatoma ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus, taip pat ir byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų paaiškinimus.

Anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga laikytis buhalterinės apskaitos reikalavimų,  organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte (dabar – 11 straipsnio 5 dalis), todėl teismas pripažįsta, jog byloje turi būti taikomas CPK 177 straipsnio 3 dalies apribojimas, pagal kurį nurodoma, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (šioje byloje – buhalterinės apskaitos dokumentais) negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši taisyklė taikytina visų byloje surinktų įrodymui vertinimui, kai bus nustatoma pareiga sudaryti ir tinkamai saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus.

Už turto perdavimą atsakingas paskutinis BUAB „Estinos arka“ direktorius liudytoju apklaustas J. K. teismui paaiškino, kad bankrutuojančios įmonės turtą perdavė pagal bankroto administratoriaus nurodymus, tačiau negalėjo paaiškinti ar turtą perdavė pagal 2009-06-30 balansą ar pagal 2009-10-31 balansą. Paaiškino, jog perdavė turtą, esantį nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose buvo visi dokumentai, orgtechnika, stalai. Laisvės prospekte jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo pradėta daugiabučio renovacija. Turto taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Buvo nuomojami apie 200 m2 ploto sandėliai (duomenys neskelbtini), kuriuose laikė statybines medžiagas. Kreditoriui „Elmontas“ priklausančiuose sandėliuose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo laikoma daug statybinių medžiagų. Buvo statomas gyvenamasis daugiabutis, esantis Vaduvos g., Kaune. Automobiliai buvo seni. Turto perdavimas truko apie mėnesį-kitą ir vyko tokia tvarka: visų pirma turtas buvo apskaitomas, o perduodant turtą buvo sudaromi turto priėmimo-perdavimo aktai, kuriuos pasirašydavo J. K. ir J. U. 2 egzemplioriais kiekvienam po vieną. Vieni priėmimo–perdavimo aktai buvo spausdinti, kiti surašyti ranka. 2009-06-30 balansas iki bankroto bylos iškėlimo spalio mėnesį turėjo keistis, tačiau, ar galėjo turtas iš esmės sumažėti iki 2009-10-31 balanso verčių, abejojo. Į balansą kaip nebaigta gamyba įtraukti ruošiamieji gaminiai (medžiagos), o nebaigta statyba – kiti įsipareigojimai, pavyzdžiui, žemės nuoma. Turto sąrašai, pagal kuriuos sudarytas balansas, buvo perduoti administratoriui. Dokumentai administratoriui buvo perduoti dešimties metų segtuvuose, rašytuose ranka, segtuvų buvo daug. Kasoje grynųjų pinigų nebuvo. Turto likučiuose buvo ir naujų, ir panaudotų medžiagų. 

Trečiasis asmuo J. U. negalėjo nurodyti, ar turtą perėmė pagal 2009-06-30 balansą ar pagal 2009-10-31 balansą. Aiškino, jog jis pats balanso nesudarinėjo, pagal jo rašytines pastabas balansą rengė buhalterė. Po turto apžiūros pastabose žymėjo, kurio turto trūksta. Teigė, kad pagal pastabas turėjo būti sudaryti nurašymo aktai, dokumento su pastabomis neturi. Nurodė, kad 2009-10-31 balansas yra ne tas balansas, kuris buvo sudarytas dirbant su J. K.. 2009-10-31 balansą galėjo redaguoti buhalterė. Nurodė, kad BUAB „Estinos arka“ 2009-06-30 balanse galėjo nurodyti kitokius duomenis, kad nebūtų keliama bankroto byla. BUAB „Estinos arka“ turtas buvo saugomas sandėliuose, taip pat Minsko plente, detaliau neatsiminė.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. U. nurodė, kad BUAB „Estinos arka“ administravimo metu dirbo įmonėje UAB „Bankroto eiga“ vadybininku, turi ekonomikos srities išsilavinimą. Administruojant BUAB „Estinos arka“ atliko ūkvedžio pareigas, tvarkė ūkinius reikalus, susijusius su turtu. Su J. K. ir J. U. vykdavo į objektus, apžiūrėdavo turtą ir įvertindavo jo būklę. Iš pradžių aiškino, jog BUAB „Estinos arka“ turtą tikrino pagal Perdavimo aktą, kurį sudarė apie 30 lapų, vėliau teigė, jog turtas buvo perimtas pagal 2009-10-31 Ilgalaikio turto būklės aktus, tačiau šie sąrašai buvo didesnės apimties nei yra byloje. Teigė, jog perdavimo aktą buvo sudariusi BUAB „Estinos arka“ buhalterė, į perdavimo aktą įrašydavo papildomą informaciją apie turtą. J. K. buvo nurodė, kur yra automobiliai, tačiau jie buvo nevažiuojantys. BUAB „Estinos arka“ turtą pardavė jis (G. U.). Didžioji dalis turto buvo nevertinga, todėl turtas parduotas kaip metalo laužas. Įmonės turto nevertėjo parduoti, nes kuro sunaudojo daugiau, nei buvo vertas BUAB „Estinos arka“ turtas.

Minimi žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad po bankroto bylos iškėlimo turtas buvo perimamas pagal nenustatytus finansinius dokumentus. Jau minėta, kad J. K. ir J. U. pasirašytame Perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad perduotas balansas 2009-10-31 dienai. J. U. paneigė, kad turtas buvo perduotas pagal 2009-10-31 balansą. J. K. nenurodė balanso, pagal kurį perimtas turtas, sudarymo datos, tačiau pažymėjo, kad, jo nuomone, turtas esmingai negalėjo sumažėti per laikotarpį nuo vieno balanso iki kito. 2009-10-31 balansas sudarytas Garantiniam fondui. Liudytojas J. K. pastebėjo, jog bendrovė vasarą, t. y. laikotarpiu tarp abiejų balansų, dirbo. Liudytojo G. U. parodymai prieštaringi, duodamas paaiškinimus jis nurodė skirtingus dokumentus, pagal kuriuos buvo perimamas turtas, iš pradžių 30 lapų perdavimo-priėmimo aktą, o vėliau Ilgalaikio turto būklės aktus. Vertinant skirtinguose balansuose nurodyto turto skirtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutartimi BUAB „Estinos arka“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiui turtu turtui buvo uždėtas areštas, kuris galiojo iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai, kad bendrovės turtas galėjo būti areštuotas išieškant kitų asmenų įsiskolinimus, rodo aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškelti bankroto bylą apie priimtą sprendimą informuoja net 10 antstolių. Šios priemonės turėjo užkirsti kelią bendrovės turto sumažėjimui. Nenustačius turto perdavimo dokumento, tačiau konstatavus bankroto administratoriaus pareigą užtikrinti tinkamą turto apskaitą bankrutuojančios įmonės turto perėmimo metu, remiamasi paskutiniu tinkamai parengtu, į teismo nagrinėjamą bylą pateiktu finansinės atskaitomybės dokumentu – 2009-06-30 balansu.

Atsakovas prašė vertinti tai, kad 2009-06-30 balansas buvo teikiamas į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl galėjo būti padidinta bendrovės turto vertė. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutarties matyti, jog BUAB „Estinos arka“ dėl bankroto bylos iškėlimo neprieštaravo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. BUAB „Estinos arka“ sutiko su Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutartimi ir jos apeliacine tvarka neskundė. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-22 nutartyje nurodyta, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal BUAB „Vilmestos statyba“ atskirąjį skundą, kuriuo šis asmuo nesutiko su bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimu. BUAB „Estinos arka“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus parinkimo yra teisinga. Savarankiško skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutarties BUAB „Estinos arka“ neteikė ir jokių nesutikimų atsiliepime į atskirąjį skundą nereiškė. Tai rodo, jog ieškovas buvo susitaikęs su bankroto bylos iškėlimu ir tai laikė teisingu sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad įmonė siekė, jog būtų neiškelta bankroto byla ir galėjo padidinti 2009-06-30 balanse nurodyto turto vertę.

Atsakovo teiginiai apie jam neperduotą bankrutuojančios įmonės turtą niekuo nepagrįsti. Paaiškinimuose J. U., G. U. bei J. K. patvirtino, kad turtas buvo perduodamas, perdavimas truko ilgą laiką, apie mėnesį. Bankroto administratoriaus darbuotojai buvo vežiojami po objektus, jiems rodomas ir perduodamas turtas, įmonė turėjo įrengtas administracines patalpas (duomenys neskelbtini), sandėlius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo statomas gyvenamasis daugiabutis (duomenys neskelbtini). Tai, kad bankroto administratorius nesudarė tinkamų turto apskaitos dokumentų, neįrodo turto nebuvimo fakto. UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo J. U. turėjo pareigą veikti kaip specialių žinių turintis asmuo bei užtikrinti, kad turtas būtų priimamas pagal tinkamai sudarytus dokumentus. Šiuo metu tiksliai nustatyti viso BUAB „Estinos arka“ balansuose nurodyto turto apimties liudytojų parodymais neįmanoma, o turto pokyčius rodančių dokumentų atsakovas nesudarė, todėl remiamasi 2009-06-30 balanso duomenimis.

Atsakovas pabrėžia, jog ieškovas neįrodė perimto BUAB „Estinos arka“ turto apimties ir vertės. Įrodinėjimo pareiga žalos atlyginimo byloje skirstoma tokiu būdu, kad ieškovas įpareigotas įrodinėti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalos atsiradimo faktą. Bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas šioje byloje turi būti nustatytas dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto bei 11 straipsnio 3 dalies 16 punkto pažeidimų, padarytų perimant bankrutuojančios įmonės turtą. Kadangi atsakovas neužtikrino reikiamo turto priėmimo ir nesudarė dokumentų, tai ieškovas įgyja teisę remtis bet kuriais kitais įmonės turto apimtį patvirtinančiais dokumentais. Neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo negali pelnyti naudos iš teisės aktus pažeidžiančio veikimo. Šioje byloje pripažinta, jog ieškovo bankroto metu paskutiniu tinkamu turto masei nustatyti parengtu buhalteriniu dokumentu yra 2009-06-30 balansas. Taikant įrodymų leistinumo taisyklę, atsakovas turi pateikti reikiamus apskaitos dokumentus, kad paneigtų 2009-06-30 balanse nurodyto turto apimtį, tačiau tokius dokumentus teikė tik epizodiškai ir iš jų BUAB „Estinos arka“ priimto turto bei jo realizavimo bankroto eigoje nustatyti neįmanoma.

Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė prašė vertinti tai, kad 2009-10-31 balansas buvo naudojamas debitorių skolų išieškojimui, tačiau jokių konkrečių įrodymų apie debitorių skolų įtraukimą į balansą bei jų išieškojimo neteikė. Aplinkybė dėl grynųjų pinigų buvimo kasoje turi būti nustatoma buhalteriniais dokumentais, o ne liudytojo J. K. parodymais, duotais praėjus 8 metams po įmonės perdavimo. Transporto priemonių vertė nėra nustatyta, todėl, neaiškus ir pagrindas, dėl ko vertė 2009-10-31 balanse buvo sumažinta. Dėl transporto priemonių perdavimo atsakovas turėjo pateikti reikalavimus jas turėjusiems asmenims grąžinti transporto priemones. Aiškinimas, jog turto perėmimas nebuvo baigtas, nes nebuvo perduotos transporto priemonės, yra neteisingas ir nesąžiningas. Bankroto administratoriui buvo nurodyta, kur yra transporto priemonės, todėl jis privalėjo imtis veiksmų transporto priemonėms perimti. Liudytojo G. U. paaiškinimai apie turto nelikvidumą ir mažą vertę neturi įrodomosios vertės, kadangi tokie faktai turi būti patvirtinami buhalteriniais dokumentais – turto perkainavimo, nurašymo aktais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nurodė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kadangi atsakovas turėjo pareigą tinkamai tvarkyti bankrutuojančios įmonės turtą bei apsaugą, tai jis ir yra atsakingas už buhalterinės dokumentacijos tvarkymą bei turi prisiimti neigiamas pasekmes.

Byloje pateikti 2009-10-31 sudaryti Ilgalaikio turto būklę patvirtinantys aktai, pagal kuriuos ilgalaikio turto vertė 426 624,48 Lt, nusidėvėjimas – 383 075,66 Lt, likutinė vertė – 43 548,82 Lt. Iš G. U. paaiškinimų galima spręsti, jog šie dokumentai buvo naudojami turto priėmimui. Jau anksčiau sprendime buvo aptarta, kad liudytojo parodymai yra prieštaringi, liudytojas yra įgalioto asmens J. U., kuriam dirbant bankroto procedūroje nebuvo tvarkomi bankrutuojančios įmonės finansiniai dokumentai, sūnus, pats dalyvavęs turto perėmimo procese, todėl turi suinteresuotumą byla. Kartu pažymėtina, jog liudytojas, atsakovo atstovui jam parodžius Ilgalaikio turto būklės aktus teigė, kad aktų, pagal kuriuos buvo priimamas turtas apimtis buvo didesnė. Į bylą pateikti Ilgalaikio turto būklės aktai gali būti tik dalies turto būklės aktai. Nenurodytas dokumento sudarytojas, dokumentas nepasirašytas, neaišku, kodėl apie 10 kartų sumažinta likutinė turto vertė. Pastebėtina, jog į balansą įtrauktas turtas turi būti nuvertinamas vadovaujantis nustatytais reikalavimais. Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 4 dalį BUAB „Estinos arka“ balansų sudarymo metu buvo nustatyta, kad finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus turtas“ VII skyrius nustato detalią nusidėvėjimo skaičiavimo metodologiją. Remdamasis išdėstytais teiginiais teismas sprendžia, jog perimto turto apimtį nustatyti pagal Ilgalaikio turto būklės aktus negalima. BUAB „Estinos arka“ 2010-09-13 pažyma apie įmonės balansinę ir rinkos vertę, kurioje nurodyta, kad bankroto proceso pradžioje priimta turto už 1 525 005 Lt, o pažymos surašymo dienai liko turto už 26 000 Lt nesant pirminių buhalterinių dokumentų, apskritai negali būti vertinama kaip duomenis apie įmonės turtą pateikiantis dokumentas.

Dėl bankroto administratoriaus pareigų tinkamai naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir užtikrinti kreditorių interesus

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti, 4 punkte nurodyta pareiga užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, 14 punkte nurodyta pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Iki 2015-01-01 minimos nuostatos buvo išdėstytos to paties straipsnio 3 dalyje.

BUAB „Estinos arka“ bankroto eiga rodo, jog iš 5 937 970 Lt 2009-06-30 balanse nurodyto turto buvo parduota labai nedidelė dalis. Kaip matyti iš UAB „Bankroto eiga“ 2015-01-21 rašto, adresuoto UAB „Ius Positivum“, bei įgalioto asmens V. M. paaiškinimų jokio įmonės turto šiuo metu neliko. Dalis balanse nurodyto įmonės turto buvimo vieta pateisinama tuo, kad bankroto administratorius yra iškėlęs civilinę bylą dėl jungtinės veiklos sutartimi padaryto įrašo priteisimo. UAB „Ius Positivum“ 2015-04-02 ieškiniu Vilniaus apygardos teismui pareikalavo iš 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos priteisti 364 708,91 Eur, kuriuos sudaro BUAB „Estinos arka“ pagal jungtinės veiklos sutartį investuotas įnašas. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4229-553/2017 iki šiol neišnagrinėta.

Parduotas turtas išsamiai išanalizuotas Ataskaitos 3.2.4 skyriuje. Ataskaitoje pažymėta, jog bankroto administratoriaus ataskaitos prieštaringos; 2014-02-14 ataskaitoje nurodo, jog turto parduota už 42 134 Lt, po mėnesio sudarytoje 2014-03-14 ataskaitoje nurodo, kad parduota už 8 085 Lt. UAB „Finvita“, patikrinusi bankroto bylos duomenis, nustatė, jog 2011-2012 metais parduota turto už 8 135 Lt, tačiau į kasą pateko tik 1 900 Lt. Taip pat nustatyta, kad pagal 2010-08-30 sutartį su UAB „Rainvest“ už 48 349,11 Lt parduoti betono gaminiai ir kitos prekės, pardavimo sandorių suma 56 434 Lt, pardavėjai sumokėjo 45 085 Lt, į kasą pateko 38 900 Lt.

Darytina išvada, jog viso 2009-06-30 balanse nurodyto 5 937 970 Lt vertės BUAB „Estinos arka“ turto tinkamas panaudojimas gali būti patvirtinamas Ataskaitoje nurodytai turto pardavimo sumai bei ieškinio reikalavimui dėl jungtinės veiklos įnašo priteisimo. Kitų duomenų atsakovas nepateikė, nors jam buvo suteikta galimybė teikti į šią bylą bankroto byloje esančius dokumentus bei sudaryta galimybė įvertinti BUAB „Estinos arka“ buhalterinius dokumentus, kurie buvo naudojami sudarant UAB „Finvita“ ataskaitą. Atsakovas turėjo galimybę naudotis visais dokumentais, tačiau duomenų neteikė. Baigiamosiose kalbose (3-6 lapai) atsakovas teikė samprotavimus dėl Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių aiškinimo Ataskaitoje. Teismas siūlė atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti ekspertizę, tam, kad būtų įvertinti buhalterinių žinių reikalaujantys argumentai, tačiau atsakovas atsisakė. Teismas savo iniciatyva ekspertizės neskiria, nes neaiški pateiktų paaiškinimų įtaka Ataskaitos teisingumui bei galutiniam žalos dydžiui bei skaičiavimui. 

Baigiamojoje kalboje atsakovas pateikė 2009-06-30 balanso analizę. Šioje analizėje iš esmės remiamasi V. M. parengta 2014-03-14 ataskaita. Kadangi šios ataskaitos BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimas netvirtino, o Vilniaus apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi tokį kreditorių sprendimą pripažino teisėtu, tai minėtoje ataskaitoje pateikiami duomenys ir argumentai šioje byloje nevertinami. Teisės aktuose įtvirtinus bankroto administratoriaus pareigą laikytis buhalterinės apskaitos reikalavimų,  organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 punktas) turi būti taikoma CPK 177 straipsnio 3 dalies įrodymų leistinimo taisyklė ir turto pardavimo ar jo vertės pokyčio dokumentai turi būti sudaryti pagal buhalterinės ir finansinės atskaitomybės reikalavimus.

Byloje esančiuose kreditorių susirinkimų nutarimuose yra duomenų apie turto pardavimo eigą. BUAB „Estinos arka“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2010-06-15, metu (protokolas Nr. 2) svarstytas klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Pažymėta, kad bankrutuojančios įmonės turtas skirtingai nusidėvėjęs, sudaro labai daug pozicijų, balansinė likutinė turto vertė labai maža, administratoriaus įgaliotas asmuo siūlė materialųjį turtą parduoti laisvu pardavimu, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Po balsavimo pasiūlymui nepritarta, įmonės turto pardavimo tvarka ir kainos nenustatytos.

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2010-08-24, metu (protokolas Nr. 3) patvirtinta administratoriaus įgalioto asmens J. U. ataskaita, nutarta įkeistą turtą parduoti iš varžytynių, įmonės kitą turtą, t. y. ilgalaikį materialųjį bei kitą materialųjį turtą (prekių likučius) parduoti už aukščiausią pasiūlytą kainą, ne žemesnę nei antrinių žaliavų supirkimo kaina. Kreditorių susirinkimo pirmininkas pasiūlė pavesti įgaliotam asmeniui kiekvieną mėnesį pateikti susirinkimo pirmininkui ataskaitą apie įmonės parduotą turtą.

Visgi kreditorių susirinkimo nutarimais nėra tinkama įrodinėjimo priemonė tam, kad būtų galima nustatyti BUAB „Estinos arka“ turto vertės pokyčius ir pardavimo tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai nepakeičia Įmonių bankroto įstatymo  11 straipsnio 3 dalies 16 punkto numatytų dokumentų sudarymo.

Dėl neįrodinėtinų aplinkybių

Ieškovas kaip prejudiciniais faktais prašė remtis Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartyje, priimtoje  bankroto byloje, nustatytais faktais. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi sprendė bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ prašymą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą iki 2014-03-26. Teismas nutarė prašymą atmesti ir remtis UAB „Finvita“ ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis, kurios sudaro šio ieškinio pagrindą. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-01 nutartyje konstatavo, kad ilgalaikio turto ir turto, patenkančio į atsargų grupę, bendra vertė pagal 2009-06-30 balansą sudarė 3 921 922 Lt, turto parduota už 56 434 Lt sumą, UAB "Bankroto eiga" neperdavė ir nepagrindė turto nebuvimo mažiausiai už 3 865 488 Lt, taip pat į kasą nepateko 6 185 Lt, neišsaugota trumpalaikio turto už 10 709 Lt ir be pagrindo atlikta 147 444,14 Lt administravimo išlaidų mokėjimų. Nustatęs šiuos faktus teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos yra teisėtas ir pažymėjo, jog bankroto administratoriaus ataskaitoje nepateikta ataskaita apie turtą, detali pajamų-išlaidų suvestinė už bankroto laikotarpį bei pinigines operacijas patvirtinantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai.

CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos teisėtumo buvo aiškinamasi, ar kreditorių susirinkimo motyvai, kuriais iš bankroto administratoriaus pateikti pilna ataskaitą apie bankroto eigą, yra teisėti bei teismo siūlymu pateikta ir analizuota UAB „Finvita“ ataskaita. Tai patvirtina, jog bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ veiklos finansiniai klausimai buvo pagrindinis nagrinėjimo dalykas, dėl kurio priimta Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartis. Bankroto byloje priimant minimą nutartį bylos šalys buvo tos pačios kaip ir šioje byloje – UAB „Bankroto eiga“ ir BUAB „Estinos arka“. Taigi CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyti kriterijai yra pilnai įvykdyti ir UAB „Finvita“ ataskaitoje nurodyti faktai, kuriais grindžiama Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartis, gali būti pripažįstami prejudiciniais. Pažymėtina, jog UAB „Bankroto eiga“ Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutarties neskundė ir su šioje nutartyje nustatytais faktais sutiko. Atsakovo pozicija, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais nebuvo tvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, nesukelia teisinių pasekmių ir yra niekiniai, niekuo nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismo nutartimi klausimas buvo išnagrinėtas iš esmės, todėl teismo sprendimas ir išvados yra privalomos CPK 18 straipsnio pagrindu.

Dėl lėšų pervedimo iš bankrutuojančios įmonės sąskaitos ir trumpalaikio turto

Dalį ieškovo prašomos atlyginti žalos sudaro atsakovo atlikti 147 444,14 Lt mokėjimai po to, kai įmonės kreditorių susirinkimas buvo bankroto administratoriui uždraudęs disponuoti įmonės lėšomis, o taip pat 13 230 Lt, kurie buvo pervesti į bankroto administratoriaus sąskaitą, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl atsakovo atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo.

Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-12-15 nutartimi tenkino įgalioto asmens J. U. prašymą iš dalies ir iki pirmajame kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nustatė 6 760 Lt sumą mėnesiui, skirtą įmonės administravimui.

Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Tas pat patvirtinta ir Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje.

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2010-04-02, metu (protokolas Nr. 1) nutarta trims mėnesiams nuo 2010-04-02 patvirtinti 6 760 Lt administravimo išlaidų sąmatą.

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2012-02-21, metu (protokolas Nr. 5) patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 3 400 Lt per mėnesį nuo 2011-03-01 iki įmonės pabaigos, įgalioto asmens J. U. ataskaita patvirtinta, nustatant įpareigojimus.

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2012-07-19, metu (protokolas Nr. 4), atsižvelgiant į tai, kad administratorius nėra pateikęs ataskaitos, įpareigoti bankroto administratorių per 20 d. sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų pateikta pilna ataskaita, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie bankroto eigą, kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, vedamas bylas ir jų eigą bei detalią pajamų-išlaidų suvestinę už visą bankroto proceso laikotarpį. Nutarė, kad bankroto administratorius iki jo ataskaitos patvirtinimo neturi teisės disponuoti lėšomis, gautomis pagal sutartį, įskaitant bei neapsiribojant administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo mokėjimu bei kreditorinių reikalavimų dengimu. 

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2013-11-26, metu (protokolas Nr. 9) nutarta netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos ir bankroto administratorius įpareigotas atsakyti į konkrečius kreditorių klausimus dėl turto panaudojimo.

BUAB „Estinos arka“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2014-03-26, metu (protokolas Nr. 11) nutarta netvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos ir atstatydinti UAB „Bankroto eiga“ iš bankroto administratorių. Susirinkime svarstytas klausimas dėl BUAB „Estinos arka“ administravimo išlaidų tvirtinimo, nustatant 3 000 Lt mėnesiui, nutarta atidėti klausimo svarstymą iki naujo bankroto administratoriaus paskyrimo, nutarimas  nepriimtas. Nutarta neskirti lėšų archyvo tvarkymui, nes šios išlaidos turėjo būti apmokėtas iš jau skirtų administravimo lėšų.

Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartimi bankroto byloje nuspręsta, kad netvirtindamas bankroto administratoriaus ataskaitos 2013-11-26 ir 2014-03-26 vykę kreditorių susirinkimai veikė teisėtai.

Aptarti kreditorių susirinkimų protokolai patvirtina, jog administravimo išlaidos nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 nutartimi bei 2010-04-02 protokolu Nr. nustatytos iki 2010-07-02 po 6 760 Lt per mėnesį. 2012-02-21 BUAB „Estinos arka“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 3 400 Lt per mėnesį nuo 2011-03-01 iki įmonės pabaigos. Administravimo išlaidų klausimai buvo svarstyti vėlesniuose kreditorių susirinkimuose, vykusiuose 2012-07-19, 2013-11-26, 2014-03-26. 2012-07-19 kreditorių susirinkimas nedviprasmiškai uždraudė bankroto administratoriui disponuoti įmonės lėšomis, gautomis pagal sutartį, įskaitant bei neapsiribojant administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo mokėjimu bei kreditorinių reikalavimų dengimu. Tuo kreditorių susirinkimas išreiškė aiškią valią taikyti bankroto administratoriui sankciją už tai, kad jis nepateikia ataskaitos ir negali suteikti kreditorių prašomos informacijos. 2012-07-19 kreditorių susirinkime bankroto administratorius  įpareigotas per 20 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų pateikta pilna ataskaita, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie bankroto eigą, kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, vedamas bylas ir jų eigą bei detalią pajamų-išlaidų suvestinę už visą bankroto proceso laikotarpį. Kaip matyti iš teismui pateiktų kreditorių susirinkimų protokolų, bankroto administratorius savo pareigų nevykdė ir tinkamai parengtos ataskaitos nepateikė. Vėlesniuose kreditorių susirinkimuose šis pareigų nevykdymo klausimas buvo nuolat keliamas ir tuo pačiu pagrindu atsisakoma tvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą.

Nepaisydamas 2012-07-19 kreditorių susirinkimo nutarimo uždrausti disponuoti įmonės lėšomis bankroto administratorius atliko mokėjimus: 96 746,38 Lt administratoriaus atlyginimo, 30 125 Lt už teisines paslaugas, 6 879,76 už archyvo paslaugas, 1 096,30 Lt už pašto paslaugas, 250,28 Lt už kanceliarines prekes, 47,40 Lt kitų išlaidų, 6 974,99 Lt už degalus, padarė 3 188,39 Lt išlaidų, nesusijusių su BUAB „Estinos arka“.

Atsakovas atsikirto, jog visos išlaidos buvo susijusios su vykdomu bankroto procesu. Bankroto administratoriaus atlyginimas nustatytas teismo nutartimi, o kitos išlaidos neišvengiamos. Teismas su tokiu teisės aiškinimu nesutinka. Jau minėtu teisiniu reguliavimu nustatyta, jog teismas administravimo išlaidų dydį nustato tik iki kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administravimo išlaidų dydžio priėmimo. Po kreditorių susirinkimo sušaukimo, teismo nutartis, kuria patvirtintas administravimo išlaidų dydis, toliau netaikoma. Administravimo išlaidų dydis buvo nustatytas 2010-04-02 kreditorių susirinkimo metu. 2012-07-19 kreditorių susirinkimui nutarus uždrausti bankroto administratoriui disponuoti įmonės lėšomis, nesutikdamas su šiuo sprendimu bankroto administratorius turėjo skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimą. Atsakovas 2012-07-19 kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, tačiau 2014-04-09 padavė atskirą prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, skųsdamasis, kad kreditorių susirinkimas netvirtina ataskaitos, tačiau jo skundas buvo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 buvo išaiškinta, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo. Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). Bankroto administratorius neturi teisės savo nuožiūra spręsti vykdyti ar nevykdyti kreditorių susirinkimų nutarimų. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. 2012-07-19 kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti laikomas nesąžiningu, neprotingu, neteisingu ar pažeidžiančiu imperatyvias teisės normas bei darančiu negalimu tolesnį bankroto proceso vykdymą. Kreditorių susirinkimas aiškiai nustatė sąlygas, kurias įvykdžius bankroto administratorius galės gauti administravimo išlaidas. Tiek 2012-07-19 kreditorių susirinkime, tiek vėlesniuose susirinkimuose kreditoriai reikalavimo, jog bankroto administratorius tinkamai vykdytų jam priskirtą pareigą ir pateiktų ataskaitą, ką daryti bankroto administratorius įpareigotas pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą. Kreditorių susirinkimo metu buvo keliami aiškūs ir būtini klausimai dėl įmonės bankroto vykdymo. Neteikdamas privalomos ataskaitos bankroto administratorius pats sukūrė situaciją, kad administravimo išlaidos nebūtų mokamos.

Atsakovas teigė, jog išlaidos teisinėms paslaugoms, archyvavimo paslaugoms, degalams ir kita buvo būtinos išlaidos. Šie atsikirtimai yra išimtinai deklaratyvūs, jokie įrodymai, kurie patvirtintų lėšų būtinumą nepateikti. Pavyzdžiui, aplinkos tvarkymo išlaidos gali būti įrodinėjamos pateikiant aplinkos apsauga besirūpinančių institucijų nurodymus sutvarkyti aplinką, įrodymais patvirtinus tam tikrų atliekų susidarymą, aplinkos tvarkymo poreikį bei nurodžius teisinį reguliavimą, kuris įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus aplinkosaugos tikslais. UAB „Finvita“ ataskaitoje 4.2.7 punkte aiškiai nurodyta, jog dėl aplinkos tvarkymo jokie faktiniai duomenys nepateikti ir už ką buvo sumokėta UAB „Orem“ nežinoma. Bylos nagrinėjimo metu jokie įrodymai taip pat nebuvo pateikti.

Pastebėtina tai, kad kreditorių susirinkimas svarstė išlaidas archyvavimo paslaugoms. 2014-03-26 kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta neskirti lėšų archyvo tvarkymui, nes šios išlaidos turėjo būti apmokėtas iš jau skirtų administravimo lėšų. Jokių paaiškinimų, kodėl archyvavimo paslaugos nebuvo apmokėtos iš jau skirtų administravimo lėšų atsakovas neteikė, taip pat nenurodė aplinkybių, kodėl archyvavimo paslaugas buvo reikalinga užsakyti ir apmokėti 2013-12-31 ir 2014-10-15, o ne tada, kai bus skirti pinigai paslaugų apmokėjimui. Kadangi atsakovas nepateikia argumentų dėl administravimo išlaidų reikalingumo, apsiribodamas teiginiu, jog išlaidos būtinos, tai teismas negali analizuoti išlaidų pagrįstumo.

Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė teigė, kad Ataskaitos 4.2.11 skyriuje, kuriame aptariami iš banko sąskaitos išgryninti pinigai, nurodytos išlaidos yra dubliuojamos su kitomis Ataskaitos 4.2.1-4.2.10 skyriuose aptartomis išlaidomis. Iš Ataskaitos 4.2.11 skyriaus matyti, jog lentelėje pinigų gryninimo išlaidos apibrėžtos data bei nurodytas čekio numeris. Atsakovas nenurodė, kurios Ataskaitos 4.2.1-4.2.10 skyriuose nurodytos išlaidos buvo apmokėtos Ataskaitos 4.2.11 skyriuje nurodytomis iš sąskaitos paimtomis lėšomis. Atsakovas penkerius metus vykdė bankroto procedūrą, šios bylos nagrinėjimo metu jam suteikta galimybė susipažinti su bankroto byla, taip pat kitais sudarant Ataskaitą nagrinėtais dokumentais, tačiau nei vieno konkretaus dokumento atsakovas nepateikė. Daroma išvada, jog dvigubo išlaidų įtraukimo į Ataskaitą aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).  

Atsakovas nesutiko su tuo, kad Ataskaitos 4.2.12 skyriuje, kuriame aptariamos su veikla nesusijusios išlaidos, nurodytos 10 908,72 Lt yra nesusijusios su įmonės veikla. Teigė, jog dalis išlaidų yra susijusios su veikla, o kitas apmokėjo J. U. ir E. V.. Atsakovas nurodė, jog mokėjimai apskaityti per tarpinę buhalterinę apskaitą, tačiau šių argumentų nedetalizavo, juos nurodė tik baigiamojoje kalboje, todėl argumentai pripažįstami nepagrįstais, nesuprantamai išdėstytais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Atsakovas rėmėsi įgalioto asmens V. M. 2014-03-14 ataskaita. Kadangi minima ataskaita nebuvo patvirtinta kreditorių susirinkimo, tai teismas šio dokumento atskirai nevertina.

Baigiamojoje kalboje atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad UAB „Finvita“ ataskaitos 4.2.1 punkte neteisingai nurodyta administravimo išlaidų suma. Turi būti 215 189,27 Lt, o paskaičiuota 243 487,35 Lt. Žalos atlyginimo skaičiavimui atsakovo įvertinta lentelė įtakos neturi, todėl teismas dėl to nepasisako.   2014-10-29 nutartis, kuria UAB „Bankroto eiga“ atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų, įsiteisėjo 2014-11-11. Nuo šios datos UAB „Bankroto eiga“ jokių teisių BUAB „Estinos arka“ atžvilgiu jokiu teisiniu pagrindu neturėjo. 2014-11-27 mokėjimo pavedimas atliktas savavaldžiaujant, neteisėtai prisijungus prie BUAB „Estinos arka“ banko sąskaitos ir persivedus sau savo nuožiūra nusistatytą tariamą skolą. Atsakovui buvo gerai žinoma, kad dar 2012-07-19 kreditorių susirinkimo nutarimu jam uždrausta disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakovas laikė, kad jam turi būti atlygintos administravimo išlaidos, jis turėjo kreiptis į teismą ir prašyti lėšas priteisti. 

Pastebėtina tai, kad Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2014-11-28 įsakymu Nr. V-108 UAB „Bankroto eiga“ buvo skirtas įspėjimas, nes atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog UAB „Bankroto eiga“ daugiau nei pusantrų metų bankrutuojančios įmonės lėšas naudojo be galiojančios administravimo išlaidų sąmatos. 2012-02-21 kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata galiojo iki 2012-06-01, tačiau UAB „Bankroto eiga“ pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pateikė tik 2014-03-26 kreditorių susirinkime.

2009-06-30 balanse nurodyta, kad įmonė turėjo 10 709 Lt trumpalaikio turto. J. K. patvirtino, jog šį turtą sudarė kompiuteriai, orgtechnika, buvę įmonės administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas jokių duomenų apie šio turto realizavimą ir kitokias vertės sumažėjimo ar dingimo aplinkybes nepateikė, tai pripažįstama, jos bankroto administratorius šio turto neišsaugojo ir turi atlyginti ieškovui turto vertę.

Apibendrinant daroma išvada, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo BUAB „Estinos arka“ piniginių lėšų naudoti savo poreikių tenkinimui po to, kai 2012-07-19 kreditorių susirinkimas jam uždraudė disponuoti bendrovės lėšomis. Nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais bankroto administratorius turi juos skųsti teismui, tačiau neturi teisės nevykdyti. Svetimo turto paėmimas, pasinaudojant naujam administratoriui neperduotais prisijungimo prie banko sąskaitos slaptažodžiais ir įgyvendinant tariamą teisę yra neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala turi būti atlyginama.

Dėl žalos dydžio

Ieškovas žalos dydį skaičiuoja sudėdamas 1 058 416 Lt ilgalaikio turto ir 2 863 506 Lt turto, įtraukto į atsargų grupę, atimdamas parduotą turtą už 56 434,11 Lt ir pareikštą ieškinį dėl investuoto įnašo 1 259 266,94 Lt, pridėdamas už parduotą turtą įmonei neperduotus 6 185 Lt, 10 709 Lt trumpalaikį turtą ir 160 674,14 Lt be pagrindo persivestų lėšų.

Teismas sutinka su tuo, kad ieškovui padarytos žalos dydis būtų skaičiuojamas remiantis UAB „Finvita“ ataskaitoje pateiktais paskaičiavimais. Atsakovas teismo ekspertizės skirti neprašė, teismo siūlymu prašyti paskirti teismo ekspertizę, jei nesutinka su pateikta Ataskaita, nesirėmė. Jau buvo minėta, kad įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartyje, priimtoje bankroto byloje, patvirtino, kad Ataskaitoje padarytos išvados dėl žalos fakto bei dydžio yra teisingos ir pažymėjo, kad UAB „Bankroto eiga“ neteikė įrodymų, kurie paneigtų Ataskaitoje nurodytus faktus.

Atsakovas 2017-05-09 paaiškinimuose nurodė, jog UAB „Finvita“ yra su ieškovu susijęs asmuo, nes dirba tose pačiose patalpose, laikė, kad tuo pažeidžiami Audito įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti nepriklausomumo, objektyvumo ir sąžiningumo principai. Ieškovas paneigė ryšių su UAB „Finvita“ buvimą, o atsakovas neteikė įrodymų, jog Ataskaitą atlikęs asmuo buvo suinteresuotas tyrimu ir būtų šališkas. Ataskaita yra paprastai išdėstytas ir aiškiai suprantamas dokumentas, todėl jos teisingumas gali būti patikrintas, nenustatyta, jog Ataskaitoje būtų naudojami dydžiai ir koeficientai, kurių reikšmės nepaaiškintos, ar būtų daromos kitos klaidos.

Tuose pat paaiškinimuose atsakovas nurodo, jog 954 507 Lt, kuriuos sudaro nebaigta statyba, būtų atimami iš ilgalaikio turto. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Pagal Finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 4 dalį BUAB „Estinos arka“ balansų sudarymo metu buvo nustatyta, kad finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus turtas“ 10 punkte nurodyta, kad, ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas. Šiame punkte nurodytas turtas apskaitoje registruojamas atskirai. Nebaigta statyba, kaip kuriamas ilgalaikis materialus turtas, pagrįstai įtrauktas į ilgalaikį turtą. 

Taip pat, atsakovo vertinimu, turi būti atimami 2 730 Lt kasoje, kadangi tai nurodyta kasos knygoje, 8 Lt buvę banke, 3 219 Lt biudžeto skola  įmonei, 39 640,02 Lt avansinis mokėjimas tiekėjams. Iš 2009-06-30 balanso matyti, jog ieškovas prašo priteisti tik už neišsaugotą kitą trumpalaikį turtą, kuris įtrauktas į balanso skyriaus „Trumpalaikis turtas“ III.3 poziciją, pinigai įtraukti į to paties skyriaus IV poziciją ir nėra įskaičiuojami į ieškinio sumą. Kuriose pozicijose įskaitytos kitos sumos iš atsakovo paaiškinimų neaišku, todėl teismas dėl to nepasisako. Atsakovo paaiškinimuose nurodyta, jog parduoto turto balansinė vertė sudaro 168 822,87 Lt, tačiau nėra nurodyta, kuo remdamasis ieškovas paskaičiavo tokią balansinę vertę, todėl ši aplinkybė laikoma neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pozicija, jog reikalinga parduoto turto vertę nustatyti balansine verte, yra suprantama, tačiau atsakovas bankroto administratoriaus pareigas atliko netvarkydamas buhalterinių dokumentų, todėl šiuo metu neįmanoma nustatyti, kokių pozicijų turtas buvo priimtas, ir kokių pozicijų turtas buvo parduotas.

Dėl pareigos prašyti žalos atlyginimo iš bankroto administratoriaus draudiko

Atsakovas buvo iškėlęs argumentą, kad tinkamu atsakovu byloje dėl profesinės civilinės atsakomybės taikymo yra jo draudikas. Atsakovas su atsiliepimu pateikė Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. PCAD 017636, pagal kurį draudimo laikotarpis nuo 2013-05-19 iki 2014-05-18, draudimo objektas – administratoriaus civilinė atsakomybė ir atliekant bankroto procedūras padarytą žalą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką. Draudikas rėmėsi tuo, kad pretenzijos jam buvo pareikštos praėjus vienerių metų terminui po draudimo laikotarpio pabaigos bei nurodė, kad bankroto administratorius žalą padarė tyčiniais veiksmais, tyčiniais veiksmais padaryta žala pagal Draudimo taisyklių 11.3 punktą laikoma nedraudiminiu įvykiu. Šioje byloje reikalavimai draudikui nereiškiami, todėl draudiko atsakomybės klausimas neanalizuojamas.

Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovas privalo reikšti ieškinį draudikui AAS „BTA Insurance Company“. Draudimo taisyklių 32 punkte (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2011-12-30 iki 2015-01-01) numatyta ir tiesioginio ieškinio žalą padariusiam asmeniui galimybė. Tarpusavio civiliniai santykiai žalą patyrusį asmenį sieja ne su draudiku, bet su žalą jam padariusiu asmeniu, o ne su jo draudiku. Nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į draudiką (Draudimo taisyklių 33 punktas), bet ne pareigą. Draudimo taisyklių 32 punkte nustatyta tik draudėjo pareiga pranešti draudikui apie jam teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo

Teismo posėdžių metu, vykusių 2017-05-10 bei 2017-06-26, ieškovas pareiškė prašymą skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos paskiriant ieškovui. Ieškovas prašymą dėl baudos paskyrimo grindė atsakovo nesąžiningais veiksmais, dėl kurių buvo atidėti mažiausiai 5 teismo posėdžiai. Kiekvieno teismo posėdžio metu atsakovai pateikdavo naujus įrodymus, taip ribodami galimybę šalims susipažinti su dokumentais bei tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Atsakovai teikė melagingus faktus, t. y. atsakovai nurodė, kad 2009-10-31 balansas yra pateiktas iš bankroto bylos, tačiau su bankroto byla atsakovai susipažino tik po to teismo posėdžio, kuriame pateikė 2009-10-31 balansą. Atsakovai nesilaikydavo teismo paskirtų terminų pateikti dokumentus, per įpareigojime nustatytus terminus nepateikdavo dokumentų, laiku neskaitmenizuodavo dokumentų.

Trečiasis asmuo J. U. baigiamųjų kalbų metu prašymą dėl baudos paskyrimo atsakovui palaikė, papildomai prašė priteisti 5 000 Eur žalą už balanso neperdavimą.

Atsakovas su prašymu skirti baudą nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieškovas melagingai teigė, jog atsakovas jam nėra perdavęs būtinų dokumentų, nurodė klaidingas aplinkybes bei sumas, grįsdamas ieškinį vadovaujasi ne visa atsakovo perduota dokumentacija. 2017-03-02 teismo posėdyje atsakovas prašė prijungti ilgalaikio turto sąrašą, nes ieškovas teigė, kad BUAB „Estinos arka“ ilgalaikio turto sąrašų neturi, 2017-05-10 posėdyje dar kartą prašė prijungti ilgalaikio turto sąrašus. Ieškovas melavo, kad finansinių duomenų bankroto bylos iškėlimo metu neturėjo, todėl atsakovas 2017-05-10 posėdyje paprašė prijungti didžiąją knygą ir jos sąskaitų istoriją.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimu laikoma tokia situacija, kai įstatyme numatyta teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, šalies elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

Byloje vyko 8 teismo posėdžiai: 2016-11-23, 2017-01-23, 2017-03-02, 2017-05-10, 2017-05-23; 2017-05-24, 2017-06-22, 2017-06-26. 2016-11-23 teismo posėdžio metu teismas išaiškino atsakovui pareigą nesutinkant su ieškiniu teikti papildomus dokumentus, jeigu tokie reikalingi pozicijai pagrįsti, nurodė, jog priimant sprendimą bus detaliai pagal atskiras pozicijas vertinami ieškinio reikalavimai. Dokumentų negauta. 2017-01-23 teismo posėdyje trečiajam asmeniui V. M. pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas padarė pastabą atsakovui, jog dokumentai turi būti teikiami taip, kad kita proceso šalis ir teismas turėtų laiko susipažinti. Teismas atsakovui pakartotinai pasiūlė detaliai paaiškinti kiekvieną 2009-06-30 įmonės balanso poziciją. 2017-03-02 teismo posėdyje teismas padarė pastabą atsakovui ir trečiajam asmeniui V. M., kad jų elgesyje yra procesinio piktnaudžiavimo požymių, kadangi atsakovas naujus dokumentus vėl teikė teismo posėdžio metu. Atsakovui ir trečiajam asmeniui V. M. buvo išaiškinta pareiga laiku pateikti konkrečius įrodymus, kuriais jie grindžia savo atsikirtimus. Teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus teismas įpareigojo skaitmenizuoti per kelias dienas. Atsakovo atstovas nurodytus dokumentus skaitmenizavo 2017-03-09 (El. b. t. 2, b. l. 152-160). 2017-05-10 posėdžio metu teismas atsakovui padarė pastabą dėl proceso vilkinimo, kadangi nauji įrodymai vėl teikti teismo posėdžio metu, nereaguojant į praeitų posėdžių metu išsakytas pastabas, pažymėta, kad kiti proceso dalyviai neturi galimybės susipažinti su didelės apimties buhalteriniais dokumentais, teismas įpareigojo atsakovą skaitmenizuoti pateiktus dokumentus. Bylos duomenimis, atsakovas dokumentus skaitmenizavo 2017-05-15. Byla iš esmės išnagrinėta 2017-05-23, 2017-05-24 posėdžiuose. Atsakovo atstovas 2016-06-20 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas 2017-06-21 rezoliucija atsisakė priimti, remdamasis CPK 227 straipsnio 2 dalimi, kadangi įrodymai ir motyvai privalėjo būti pateikti anksčiau, jų reikalingumas buvo išaiškintas praeitų posėdžių metu, vėlesnis pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Teismo posėdyje, vykusiame 2017-06-26, buvo klausomasi šalių baigiamųjų kalbų. Atsakovo atstovės baigiamojoje kalboje buvo teikiami nauji argumentai, kurie nebuvo aptariami teismo posėdžio metu ir tuo apribota ieškovo galimybė atsikirsti į atsakovo argumentus bei ribota galimybė tirti pateiktus argumentus.

Tai, kad atsakovas nuolat teikė procesinius dokumentus 2017-01-23, 2017-03-02, 2017-05-10, naujus paaiškinimus teikė 2017-06-20, vėliau juos transformavo į baigiamąsias kalbas, patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė procesines pareigas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta pakankamai tinkamu laiku, iš atsakovo priteisiama didelė žalos suma, laikoma, kad baudos skyrimas už piktnaudžiavimą procesu netikslingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, jis atleistas nuo žyminio mokesčio. Žyminis mo9kestis CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinas iš atsakovo į valstybės pajamas.

Nagrinėjant bylą patirta 11,04 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo

UAB „Bankroto eiga“ 2017-06-19 raštu prašė kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad būtų pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas pažymėjo, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, koks turtas realiai perduotas J. U., nežinomas 5 937 970 Lt balansinės vertės turto likimas. Bankroto administratorius pažymėjo, jog turtas buvo ypač didelės vertės, tačiau įmonėje niekada nebuvo atlikta inventorizacija. laiko, kad įmonės turtą galėjo iššvaistyti J. U. arba J. K..

CPK 300 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, kai teismui paaiškėja, jog byloje dalyvaujančio asmens veiksmuose yra nusikalstamos veiklos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad UAB „Bankroto eiga“ darbuotojai, Vilniaus apygardos teismo 2009-08-25 nutartimi iškėlus bankroto bylą ir nutarčiai įsiteisėjus 2009-10-22, be jokių apskaitos dokumentų perėmė BUAB „Estinos arka“ 5 937 970 Lt balansinės vertės turtą, kurio pardavė tik už 56 434,11 Lt, iš kurių į įmonės kasą neįnešė 6 185 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, jog dabartinis bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ yra padavęs ieškinį dėl 1 259 266,94 Lt  investuoto įnašo priteisimo, o kito turto buvimo vieta nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms teismui kyla pagrįstų abejonių, kad bankroto administratoriaus funkcijas atlikę UAB „Bankroto eiga“ darbuotojai iššvaistė įmonės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnyje, arba aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje. Dėl šios priežasties teismas nutaria pranešti prokurorui apie šioje byloje nustatytas aplinkybes.

Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti.

BUAB „Estinos arka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, naudai iš UAB „Bankroto eiga“ priteisti 806 241,08 Eur (aštuonis šimtus šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 8 euro centus) nuostolių bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB „Bankroto eiga“ 7 022 Eur žyminio mokesčio ir 11,04 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Jūra Marija Strumskienė