Civilinė byla Nr. e2S-931-413/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16895-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.6.4; 3.3.2.7; 3.4.6.12

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal notaro L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-165-1126/2025, pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, notaras L. K..

Teismas

n u s t a t ė: 

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – pareiškėja, Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno rajono 3-ojo notaro biuro notaro L. K. 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. S-94 „Atsisakyti atlikti notarinį veiksmą“, įpareigoti notarą L. K. atlikti notarinį veiksmą dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

2.       Skundas buvo grindžiamas tuo, kad nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai ir privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Tarnyba informavo Kauno rajono 3-ąjį notaro biurą, kad S. D. su nepilnamete dukra E. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje, Tarnyba neturi duomenų, kad šeima artimiausiu metu grįš į Lietuvą, S. D. nebendradarbiavo su pareiškėja ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdama užtikrinti savo nepilnamečio vaiko turtinius interesus (teisę į palikimą). Pareiškėjos nuomone, vaiko motina S. D. yra nusišalinusi nuo pareigos užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius interesus įgyvendinimo. Bendra žinoma nepilnamečio vaiko tėvo R. D. kreditorinių reikalavimų ir išieškojimų suma yra 27 954,16 Eur, iš kurio negrąžinto kredito suma – 27 885,85 Eur, kitos patirtos išlaidos - 68,31 Eur. R. D. priklausiusio toks turtas: transporto priemonė Suzuki Vitara (1988-2000 m.), kurios vertė 2 195,00 Eur; banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios 197,54 Eur lėšos; sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 900 Eur; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 460 Eur. Įvertinus paveldimo turto balansą, akivaizdžiai matyti, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. palikėjo skoliniai įsipareigojimai yra didesni už jo turtą, todėl pareiškėja mano, kad nepilnamečio įpėdinio atsisakymas nuo palikimo nepažeis vaiko interesų.

3.       Kauno

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno 

5.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 3.188 straipsnio 5 dalis nustato, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

6.       Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad bendra žinoma palikėjo R. D. kreditorinių reikalavimų ir išieškojimų suma yra 27 954,16 Eur, iš kurios negrąžinto kredito suma – 27 885,85 Eur, kitos patirtos išlaidos – 68,31 Eur. R. D. priklausė toks turtas: transporto priemonės Suzuki Vitara (1988-2000) 2195,00 Eur vertės; sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios 197,54 Eur dydžio lėšos; sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 12 900 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 460 Eur. Įvertinęs paveldimo turto balansą teismas sutiko su pareiškėjos nuomone, kad turto balansas yra neigiamas, t. y. palikėjo skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą.

7.       Teismas sutiko su notaro argumentais, kad Tarnyba nepateikė turto vertinimo ataskaitos, todėl nėra objektyvių duomenų apie mirusiojo R. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto rinkos vertę ir dėl to negalima sudaryti objektyvaus po palikėjo mirties likusio turto ir įsiskolinimų balanso, tačiau pažymėjo, kad  tai neeliminuoja valstybės institucijos pareigos rūpintis vaiko kaip turto paveldėtojo teisių tinkamu įgyvendinimu. Be to, nustačius, kad nepilnamečio vaiko tėvai ir rūpintojai pažeidinėja nepilnamečio teises ir nesirūpina palikimo priėmimu, vaiko interesų apsauga gali būti užtikrinta sudarius turto apyrašą ir priėmus palikimą pagal jį. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14365-1210/2024 teismas nutarė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, atnaujinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnametės E. D. vardu po jos tėvo R. D. mirties (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju jis vadovaujasi CK 3.188 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai, kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Notarui suteikta teisė be teismo leidimo įvertini, ar sudaromas sandorinis notarine forma (šiuo atveju vienašalis sandoris – palikimo priėmimas) nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

10.       Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. S-94 naikintinas ir notaras įpareigotinas atlikti notarinį veiksmą – priimti nepilnamečio vaiko vardu jo tėvo palikimą be teismo leidimo (CPK 18 straipsnis, 294 straipsnio 2 dalis, CK 3.188 straipsnio 5 dalis).

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo aiški palikėjo paveldimo turto apimtis, įsipareigojimų ir kreditorių reikalavimų dydis, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju tikslinga priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188, 5.53 straipsniai; CPK 582 straipsnis), kadangi pareiškėjos reikalavimo patenkinimas papildomai nurodant tokį palikimo priėmimo būdą geriausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Atskiruoju skundu notaras L. K. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Logiškai ir sistemiškai aiškinant CK 3.188 straipsnį, darytina išvada, kad teismo leidimo nereikalaujama tik kai sandorius sudaro tėvai. Kadangi pareiškėjas nėra nepilnametės E. D. tėvas, jam vaiko vardu kreipiantis į notarą dėl palikimo atsisakymo priimti palikimą būtinas teismo leidimas. Jeigu dėl palikimo priėmimo/atsisakymo būtų kreiptasi nepilnametės motinos, apeliantas nebūtų nurodęs kreiptis į teismą dėl leidimo priimti/atsisakyti priimti palikimą gavimo. CK 3.188 straipsnio norma yra imperatyvi, todėl jos negalima aiškinti plečiamai, taip nepagrįstai įtraukiant kitus subjektus, kurie gali kreiptis į notarą dėl palikimo nepilnamečio vaiko priėmimo/atsisakymo priimti, pvz., globėjus, vaiko teisių apsaugos instituciją, prokuratūras ir pan.

12.2.                      Teismas nukrypo nuo pirmosios instancijos teismų praktikos analogiškose bylose. Pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4130-1067/2024, tenkino pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą ir išdavė leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eS2-31167-1052/2024 nagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą, likusį po tėvo R. D. mirties, tačiau jį atmetė nurodęs, kad pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog patenkinus Tarnybos  prašymą nebus pažeisti nepilnametės E. D. interesai. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai, kad pasikeitus aplinkybėms ir pateikus įstatymų reikalavimus atitinkantį pareiškimą, ji gali pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu prašymu.

12.3.                      Į notarą pareiškėja kreipėsi su prašymu atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu. Į teismą pareiškėja kreipėsi dėl notaro nutarimo, kuriuo notaras atsisakė tenkinti atsisakymą nuo palikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad palikimas turi būti priimtas, pareiškėjos reikalavimą notarui pakeitė. Apelianto manymu, teismas ginčo santykiams negalėjo taikyti CPK 376 straipsnio 3 dalies, nes ši byla nėra šeimos byla, jai nėra taikomas CPK XIX skyrius. Vadinasi teismas, nuspręsdamas už pareiškėją, kad palikimas turi būti priimtas, o ne jo atsisakoma, veikė be teisinio pagrindo.

13.       Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1.                      2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, Tarnyba gali kreiptis į notarą su prašymu nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, jei to laiku neatlieka vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai), ir atlikti visus su tuo susijusius kitus veiksmus. Dėl to Tarnybai, užtikrinant tinkamą nepilnamečio vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą, išankstinis teismo leidimas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio vaiko vardu nėra reikalingas. 

13.2.                      Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6811-1070/2023 2023 m. kovo 16 d. nutarė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo; atsisakyti priimti pareiškimo dalį dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kadangi pareiškėjos prašymas dėl teismo leidimo išdavimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

13.3.                      Pagal antstolio sudarytą turto apyrašą notarui suteikta teisė be teismo leidimo įvertinti, ar sudaromas sandoris notarine forma (šiuo atveju vienašalis sandoris) nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

14.1.                      Paveldimas turtas, t. y. sodo pastatas (bendras plotas - 49,87 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir 0,0942 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), buvo įsigyti iš skolintų lėšų (t. y. su kreditoriaus suteikta paskola), kuris įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas hipoteka. Šį turtą po skolininko mirties pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus galėtų ir (ar) turėtų paveldėti skolininko dukra.

14.2.                      Kreditorius, kaip paveldimo turto hipotekos turėtojas, negali vykdyti teisėtų veiksmų dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeistą turto, kaip numato Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymas, tol, kol nėra atliktas notarinis veiksmas atsisakyti/priimti palikimą. Notarinis veiksmas (priimti/atsisakyti palikimo) nėra įvykdytas jau ilgą laiką, pirmiausiai dėl skolininko artimųjų (turto paveldėtojos motinos) suinteresuotumo stokos.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. ir R. D. yra E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. R. D. mirė (duomenys neskelbtini), jo duktė E. D. yra pirmos eilės įpėdinė. Po palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. VĮ Turto bankas nustatė, kad po R. D. mirties yra likęs registruotas turtas: transporto priemonė Suzuki Vitara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios 197,54 Eur dydžio lėšos; sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tarnybos duomenimis, S. D. ir E. D. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, pareiškėja išnaudojo visus būdus susisiekti su S. D., tačiau susisiekti nepavyko.

17.       Pareiškėja 2024 m. birželio 14 d. kreipėsi į apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą priimti (nepriimti) palikimą nepilnametės E. D. vardu po jos tėvo R. D. mirties (duomenys neskelbtini).

18.       Kauno

19.       Tarnyba 2024 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Kauno rajono 3-ojo notarų biuro notarą su pareiškimu, nurodydama, kad Tarnyba nusprendė atsisakyti priimti palikimą nepilnametės E. D. vardu po palikėjo (tėvo) R. D. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi įvertinus paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. palikėjo skoliniai įsipareigojimai yra didesni už jo turto vertę.

20.       Kauno

21.       Nesutikdama su notaro nutarimu, Tarnyba kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti prieš tai minėtą notaro nutarimą. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos skundą tenkino.

22.       Apeliantas (notaras) su teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad logiškai ir sistemiškai aiškinant CK 3.188 straipsnį, darytina išvada, jog teismo leidimo nereikalaujama tik tais atvejais, kai sandorius sudaro tėvai. Kadangi Tarnyba nėra toks asmuo, sudarant vaiko vardu sandorius, t. y. kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, būtinas teismo leidimas.

23.       Tarnybos nuomone, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, Tarnyba gali kreiptis į notarą su prašymu nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, jei to laiku neatlieka vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai), taip pat atlikti visus su tuo susijusius kitus veiksmus.

24.       Pažymėtina, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.

25.       Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).

26.       Tarnyba dėl CK 3.188 straipsnio 5 dalies išaiškinimo kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri 2023m. kovo 31 d. pateikė konsultaciją (dokumento reg. Nr. G-1335). Teisingumo ministerijos nuomone, tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą neužtikrina tinkamo nepilnamečio vaiko interesų įgyvendinimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, vadovaujantis CK 3.163 straipsnio 5 dalimi ir kasacinio teismo išaiškinimu, Tarnyba įgyja teisę imtis veiksmų nepilnamečio vaiko teisėms užtikrinti. Įvertinus tai, kad Tarnyba, kaip pareiškėja, galėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, Teisingumo ministerijos nuomone, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, Tarnyba taip pat gali kreiptis į notarą su prašymu nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, jei to laiku neatlieka vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai), ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus. Atsižvelgiant i tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus CK 3.188 straipsnio 5 dalies nuostatai, jog išankstinio teismo leidimo nereikalaujama, kai CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodyti sandoriai sudaromi notarine forma, manytina, kad Tarnybai, užtikrinant tinkamą nepilnamečio vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą, išankstinis teismo leidimas kreiptis i notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu nėra reikalingas. Toks raštas buvo pateiktas ir Lietuvos notarų rūmams.

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametės E. D. motina nesirūpina vaiko teisių apsauga, todėl nepilnamečio vaiko interesus turi teisę pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas ginti Tarnyba.

28.       Pažymėtina, kad vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) sudaromas (pagal vienašalį pareiškimą), notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kas reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66–5.67 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. CK 3.188 straipsnis papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius (vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti) nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

29.       Taigi, nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas notarui suteikė iki tol teismo turėtą kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu – įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas / atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Todėl teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.

30.       Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino notaro nutarimą, kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. teismo leidimas nebėra privalomas.

31.       Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-474-368/2024, civilinės bylos dalis dėl pareiškimo dalies, kuria prašoma išduoti pareiškėjams teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, nutraukta, motyvuojant tuo, kad  teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje cituodamas notaro atsiliepimo į skundą argumentus, kad pareiškėja nepateikė turto vertinimo ataskaitos, todėl nėra objektyvių duomenų apie mirusiojo R. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto rinkos vertę, o nenustačius realios turto vertės negalima sudaryti objektyvaus po palikėjo mirties likusio turto ir įsiskolinimų balanso ir daryti pagrįstos išvados, jog įsipareigojimų suma viršija paveldėtino turto vertę, su tokiais argumentais sutiko. Todėl teismas papildomai įpareigojo notarą atlikti ir konkretų notarinį veiksmą – dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. D. mirties nepilnamečio vaiko E. D. vardu, be teismo leidimo, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kuriame nustatytas neigiamas turto balansas.

33.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks teismo įpareigojimas išeina už Tarnybos skundo ribų, kadangi, kaip minėta prieš tai, notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą vieninteliu pagrindu – jog yra būtinas išankstinis teismo leidimas dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti, tačiau notaras nevertino atsisakymo priimti palikimą pagrindo, t. y. nevertino palikėjo turto balanso, todėl priimdamas sprendimą dėl notaro veiksmų, kurie nepateko į Tarnybos skundo ribas, teismas viršijo savo kompetencijos ribas.  

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Kauno rajono 3-ojo notaro biuro notaro L. K. 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. S-94 „Atsisakyti atlikti notarinį veiksmą“, tačiau nepagrįstai įpareigojo notarą atlikti notarinį veiksmą dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. D. mirties nepilnamečio vaiko E. D. be teismo leidimo, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, dėl to minėta teismo nutarties dalis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo Kauno rajono 3-ojo notaro biuro notarą L. K. atlikti notarinį veiksmą dėl atsisakymo priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, be teismo leidimo, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kuriame nustatytas neigiamas turto balansas.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas