Baudžiamoji byla Nr. N1 – 3 – 888 / 2014

Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00241-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.;

(S)

1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.;

2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.;

2.1.15.1.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,

sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Silvijai Gervienei, Indirai Kišmachovaitei, Vaidai Banišauskienei, Jurgitai Jasėnienei, Agnetai Liekytei ir Ritai Kinderienei,

dalyvaujant prokurorei  Sigitai Maskeliūnienei,

gynėjai advokatei Ramunei Remeikienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. K.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams M. K., S. D. ir S. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),  10 klasių išsilavinimo, besimokantis Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos 11 klasėje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  284 str. 1 d.,  ir

n u s t a t ė :

kaltinamasis T. R. 2013 m. vasario 24 d., apie 14 val. 00 min., viešoje vietoje, tai yra Kauno sporto halėje, esančioje adresu Perkūno al. 5, Kaune, krepšinio varžybų „3x3“ metu, matant pašaliniams asmenims, pasibaigus rungtynėms, sudavė smūgį ranka priešininkų komandos žaidėjui I. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. K. muštines žaizdas kairiame antakyje ir kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam smūgį, tačiau nepripažįsta to, kad norėjo sudrumsti viešąją tvarką. Nurodė, kad Kaune žaidė krepšinio „3x3“ turnyrą, per varžybas savo atžvilgiu gavo labai daug necenzūriškų žodžių iš varžovų pusės. Su varžovais žaidė lygiom, buvo varžybų pratęsimas ir po pratęsimo pralaimėjo vienu tašku, tiesiog buvo nervų antplūdis, daug streso po įtempto žaidimo. Nuėjus paduoti ranką nukentėjusiajam, nenorėjo pripažinti, kad jis laimėjo, nusisuko ir gavo pastūmimą iš nugaros. Iš tų nervų atsisuko ir trenkė jam. Smūgį nukentėjusiajam sudavė ranka į kairį skruostikaulį. Trenkė nukentėjusiajam, kadangi jis jį pastūmė. Tiksliai nematė, kas stūmė, bet kai atsisuko, priešais jį stovėjo būtent nukentėjusysis. Kiti asmenys buvo už nukentėjusiojo nugaros. Kai įvyko šis įvykis, šalia jo buvo du komandos draugai ir nukentėjusiojo komandos nariai. Tada nukentėjusiojo komandos draugas šoko ant jo, tačiau juos išskyrė. Tuo metu suėjo kiti žmonės pažiūrėti ir po to išsiskirstė, toliau žiūrėjo varžybas, prizų dalybas. Nenorėjo sudrumsti viešosios tvarkos, tiesiog buvo įtemptos varžybos ir nervų antplūdis. Įvykis vyko Kauno sporto halėje, 2013 m. vasario mėn. Vieta, kur įvyko įvykis, buvo tribūnų kampas. Kai nukentėjusiajam sudavė, aplinkui buvo daugiau žmonių. Kaip reagavo kiti žmonės, nežino. Nepastebėjo, kad kiti žiūrovai, buvę tribūnose, aplinkui, dėl šio įvykio būtų sutrikę, išsigandę, išsilakstę. Nepastebėjo aplinkinių reakcijos, nes iš karto juos išskyrė ir jį nuvedė į užkulisius „Pieno žvaigždžių“ „3x3“ organizatoriai. Šią situaciją vertina negerai, blogai pasielgė, nesulaikė nervų.

Nukentėjusysis I. K. parodė, kad vasario mėn., sekmadienį, vyko krepšinio turnyras. Kauno sporto halėje žaidė krepšinio varžybas su varžovais iš Vilniaus, kuriose turėjo žaisti pratęsimą. Jis stojo mesti baudą, įmetė ir net nespėjo niekur paeiti, kai pamatė, kad tiesiai į jį ateina varžovas, kuris kėlė ranką. Nesuprato, galvojo, kad kaltinamasis norės pasveikinti, bet jis tiesiai trenkė jam į veidą. Jis nukrito ant žemės, užsidengė veidą, pamatė, kad visas kraujuotas. Kas vyko toliau, net nematė. Tada priėjo prie jo draugas ir vienas iš varžybų organizatorių, pakvietė seselę ir jį išsivedė tvarstyti. Tada jį pasikvietė organizatorius, paklausė, ar reikia iškviesti greitąją. Dėl stūmimo, kaip sakė kaltinamasis, tikrai nieko nebuvo, nes visi matė ir keletas liudijo, dar buvo kitų žmonių, kurie matė. Jis tuo metu stovėjo prie baudų metimo linijos. Tuo metu jis buvo vienas, visi jo draugai buvo po krepšiniu, kur buvo metamos baudos. Kaltinamasis pirmas priėjo, o jis tiesiog stovėjo. Smūgis įvyko prie baudų metimo linijos. Viskas vyko Kauno sporto halėje, dalyvių buvo labai daug halėje, apie porą šimtų. Buvo ir žiūrovų salėje, ne tik renginio dalyvių. Daugiausiai žiūrovų buvo prie krepšio, bet ir tribūnose buvo. Žiūrovams buvo geras matomumas. Po jo baudos įmetimo, baigėsi tik tos varžybos, renginys buvo tęsiamas toliau. Mano, kad šis įvykis sutrikdė nustatytą renginio tvarką.

              Liudytojas P. K. parodė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, kadangi praėjo daug laiko ir prašė teismo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, kad 2013 m. vasario 24 d. jis su komanda SKM 95 dalyvavo krepšinio turnyre „Pieno žvaigždės 3x3“, vykusiose Kauno sporto halėje. Komandos sudėtyje buvo jis, T. R. bei T. M.. Buvo įtemptos sportinės varžybos. Komandos „Instagram“ žaidėjai, jiems nesisekant žaisti, jo komandos žaidėjų adresu vartojo necenzūrinius žodžius bei grasino. Rungtynėms pasibaigus, vienas iš „Instagram“ žaidėjų pastūmė iš nugaros T. R., po ko pastarasis vieną kartą smūgiavo jam ranka į veido sritį. Nuo smūgio žaidėjas nugriuvo. Po rungtynių T. R. pasakojo, kad nesusilaikė ir smūgiavo ,,Instagram“ žaidėjui dėl to, kad visų rungtynių metu „Instagram“ žaidėjai jį įžeidinėjo (1 t. b.l. 27). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus liudytojas P. K. juos patvirtino ir parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Papildomai teismui paaiškino, kad kai baigėsi rungtynės, buvo metamos baudos. Rezultatas buvo lygus. Priešininkų komandos žaidėjas metė paskutinę baudą ir jis ją pataikė. T. R. stovėjo po krepšiu. Tada, kai tas kamuolys įkrito, kaltinamasis buvo arčiau krepšio. Už jo buvo kažkuris vaikinas. Pamena, kad tik kai kamuolys įkrito ir iškart buvo stūmimas, o tada smūgis. Stūmimas į nugarą buvo iš priešininkų komandos žaidėjo, o smūgis iš T.. T. sudavė tam vaikinui, kuris pastūmė jį. Negali pasakyti, ar būtent nukentėjusysis pastūmė Tomą.

              Liudytojas R. K. parodė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus ir prašė teismo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2013 m. vasario 24 d. jis vežė komandos SKM 95 žaidėjus į Kauno sporto halę. Jis yra P. K. patėvis. Kiek žino, iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas iš komandos „Instagram“ pusės, kurių sirgaliai pradėjo įžeidinėti „SKM 95“ komandos narius. Vėliau jis tik pamatė, kad prasidėjo muštynės. Du komandos „Instagram“ žaidėjai mušė T. R.. Tada jis pradėjo bėgti, kad juos išskirti. Juos išskyrė jis ir dar keli teisėjai. Jis mano, kad muštynes pradėjo kitos komandos žaidėjai, tiksliai pasakyti negali, nes pradžios nematė. Važiuojant namo T. R. pasakė, kad jį po rungtynių pradėjo įžeidinėti „Instagram“ komandos nariai, jį provokavo (t. 1 b.l. 30-31). Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus ir parodė, kad jis pats nematė, kad T. R. būtų kam nors sudavęs. Jis matė, kad T. R. gynėsi. Pačio įvykio, kaip viskas prasidėjo, nematė. Visą įvykį matė apie 15 žmonių.

Liudytojas N. M. parodė, kad žaidė krepšinio rungtynėse, o po baudos metimo jis su savo komanda jas laimėjo. Kaltinamasis po baudos metimo priėjo ir trenkė į veidą I. K.. Jis stovėjo 3 metrų atstumu, kuomet kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam. Jis asmeniškai nematė, kad kas nors stumtų T. R.. Kai buvo metama paskutinė bauda, jis stovėjo šalia I.. Kaltinamasis stovėjo kitoje pusėje. Kas už kaltinamojo stovėjo, neatsimena. Atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kokie 2 metrai.

Liudytojas T. M. parodė, kad visų varžybų metu iš priešininkų komandos buvo pastovūs užgauliojimai. Rungtynių pabaigoje, kai jo komanda pralošė, jis iškart nuėjo į tribūnas ir atsisėdo. Atsisuko ir pastebėjo, kad ant T. R. šoko du priešininkų komandos vaikai. Jis nelabai ką matė, nes buvo be linzių. Jis buvo sostinės komandoje, kurioje be jo dar buvo T. R. ir P. K.. Viskas vyko Kauno sporto halėje. Nedaug žmonių stebėjo šias varžybas.             

              Liudytojas V. U. parodė, kad jis buvo paskirtas varžybų vyriausiuoju teisėju. Rungtynėms pasibaigus, jis pildė protokolą, kai pamatė kaltinamąjį smūgiuojant į veidą. Jis smūgiavo nukentėjusiajam. Varžybos vyko Kauno sporto halėje, gali būti, kad varžybos vyko vasario mėnesį. Vyko Lietuvos 3X3 „Pieno žvaigždžių“ krepšinio turas. Dėl ko kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, atsakyti negali. Negirdėjo jokių tiesioginių užuominų, rungtynės buvo įtemptos, emocingos, gali būti, kad kažką pasakė priešininkas, gal pralaimėjimo kartėlis. Visą įvykį matė 2-3 metrų atstumu. Teisėjai muštynių netoleruoja, todėl matydamas šitą įvykį pasijuto blogai. Jis asmeniškai ir visi teisėjai psichologiškai atlaiko didelę įtampą varžybų metu, nors šitą įvykį jis priėmė ramiai, bet iš karto puolė besimušančius skirti. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, jie juos išskyrė, kaltinamąjį pasivedė į šalį, paaiškino jam, kad toks elgesys netoleruojamas. Nukentėjusiajam buvo suteikta medicininė pagalba. Įvykio metu dalyvių renginio salėje buvo daug - visi dalyvaujantys varžybose, apie 200 dalyvių. Įvykį matė nedidelė grupė, apie 10-20 žmonių.

              Liudytojas K. R. parodė, kad įvykis įvyko per krepšinio turnyrą. Rungtynes jo komanda laimėjo, laukė toliau rungtynių. Kaltinamasis T. R. iš nugaros priėjo ir trenkė I. K. į veido sritį. Subėgo organizatoriai, teisėjai ir juos išskyrė. I. net nematė, kad prie jo eina. Pasibaigus varžyboms, jis tada su I. išeidinėjo iš aikštelės. Ėjo visi kartu link suoliukų. Tuo metu pribėgo T. R. iš nugaros, jie nieko nematė. Jis puolė ginti I. K., nes jis nukrito ant žemės. E. bėgo prie I. K., o jis prie kaltinamojo priėjo. Teisėjas visus iškart išskyrė. Toks elgesys nėra įprastas, jį šokiravo šis veiksmas, tai buvo pirmas kartas, kai po varžybų dėl nieko trenkė į galvą, tai buvo neįprasta. Visą įvykį matė dar ir daugiau žmonių, nemažiau kaip 5-8.

              Liudytoja I. L. parodė, kad yra kaltinamojo T. R. mama. Apie šį įvykį pirmą kartą sužinojo iš trenerio. Po įvykio, maždaug balandžio mėn., atėjo pas trenerį pasiklausti, kaip T. sekasi. Tada treneris paminėjo, kad buvo toks įvykis ir kad nežino, kas iš to bus. Treneris pasakė, kad sūnus sudavė nukentėjusiajam smūgį, kad nukentėjusįjį išvežė iš karto į ligoninę, bet viskas kaip ir gerai užsibaigė. Po to, gal gegužės mėn., paskambino jai tyrėjas ir pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tada ji su T. pradėjo kalbėti. T. pasakė, kad „nieko čia nebuvo, kad mane pats pastūmė, jis mane įžeidinėjo, tai kaip aš nesuduosiu“. Daugiau nieko apie šį įvykį negali papasakoti. Jos sūnus nuo mažens visada buvo hyper aktyvus, impulsyvus vaikas.

              Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo E. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad jis žaidžia krepšinį už komandą „Instagram“. 2013 m. vasario 24 d. jo komanda dalyvavo krepšinio varžybose „3X3“, kurios vyko Kauno Sporto halėje. Kartu su juo komandoje žaidė N. M., I. K. ir K. R.. Rungtynes po pratęsimo jų komanda laimėjo. Pasibaigus pratęsimui ir esant lygiam rezultatui baudos metimą metė I. K.. Jam įmetus baudos metimą, jie laimėjo ir rungtynės baigėsi. Kadangi rungtynės buvo baigtos, visi skirstėsi. Jis ėjo surinkti rūbų. Juos surinkęs pasuko eiti link komandos draugų ir tada pamatė, kad ant grindų guli I., o vienas priešininkų komandos narių greitai pasišalina iš salės nueidamas į tribūnas. Jie pribėgo prie I.. Pamatė, kad I. yra prakirsta palei akį ir iš žaizdos bėga kraujas. Taip pat atėjo teisėjas bei organizatoriai, kurie pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Paaiškėjo, kad vienas iš priešininkų komandos narių pasibaigus rungtynėms trenkė I. į veidą. Jis pats to momento kaip trenkė I. nematė, nes tuo metu surinkinėjo rūbus. Vėliau kažkas iš jų komandos narių jam sakė, kad I. į veidą sudavė priešininkų komandos žaidėjas T. R.. Dėl ko jis sudavė I., nežino. Žaidžiant su šia komanda jokių nesportinių konfliktų tarp jų ir šios komandos narių nebuvo ir rungtynės vyko normaliai (1 t. 18 b.l.).

              Iš 2013 m. vasario 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Perkūno al. 5, Kaunas. Šiuo adresu yra Kauno sporto halės pastatas (1 t. 6-7 b.l.).

Iš 2013 m. vasario 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G530/13(02) matyti, kad I. K. konstatuota muštinės žaizdos kairiame antakyje ir kairiame skruoste, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 15 b.l.).

              Vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamasis T. R. yra kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis ir kilę padariniai.

Apibrėžiant viešosios vietos sąvoką reikšminga yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Taigi viešąja vieta laikytina tiek vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, tiek vieta, kurioje žmonės paprastai nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir gali bet kurią akimirką ten atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis T. R. padarė Kauno sporto halėje, esančioje adresu Perkūno al. 5, Kaune, krepšinio aikštelėje, kur buvo ką tik pasibaigę krepšinio varžybos. Taigi šios vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, kadangi joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų pašalinių asmenų, be to, remiantis teisiamojo posėdžio metu apklaustų kaltinamojo bei liudytojų parodymais, nusikalstamos veikos padarymo metu patį įvykį betarpiškai  nedideliu atstumu matė ne vienas asmuo, o tuo tarpu salėje krepšinio varžybas stebėjo ne mažiau kaip 10 renginio dalyvių.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tik šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Įžūlus elgesys – reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, akiplėšišką kaltininko nesiskaitymą su visuomenėje priimtinomis elgesio normomis, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju nustatyta, jog kaltinamasis T. R. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, pasibaigus rungtynėms, sudavė smūgį ranka priešininkų komandos žaidėjui I. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. K. muštines žaizdas kairiame antakyje ir kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Toks kaltinamojo elgesys, t.y. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje, neabejotinai laikytinas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms ir rodo visišką jų nepaisymą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K472/2009, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011 ir kt.).

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Taigi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo kaip padarinių nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę viešosios tvarkos pažeidimo bylose. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.).

              Kaltinamojo T. R. veiksmai – be jokios aiškios priežasties trenkimas kumščiu nukentėjusiajam į veidą buvo padaryti viešoje vietoje ir, kaip matyti iš kaltinamojo T. R., liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų, krepšinio komandų žaidėjų, organizatorių, teisėjų bei kitų varžybų dalyvių akivaizdoje. Tokie veiksmai – agresyvus, neadekvatus kaltinamojo elgesys - yra vertintini kaip įžūlūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir buvo sutrikdyta visuomenės tvarka bei rimtis, kadangi buvo sutrikdyta normali renginio eiga (pasibaigus krepšinio varžyboms, turėjo vykti prizų dalybos), nutrauktas žmonių, atėjusių žiūrėti varžybas, poilsis, renginio dalyviams sukeltos neigiamos emocijos dėl jų akivaizdoje naudojamo smurto prieš nukentėjusįjį, kai kuriuos varžybų dalyvius šokiravo toks elgesys, nukentėjusiajam I. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 15 b.l.), jam sukeltas išgąstis dėl agresyvaus kaltinamojo elgesio, nukentėjusysis buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, nutrauktas varžybų organizatorių ir trenerių darbas, kadangi jie puolė skirti besimušančius asmenis ir gesinti kilusį konfliktą, kilo sumaištis, kadangi kaip minėjo ir pats kaltinamasis, ir liudytojai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo komandos draugas šoko ant kaltinamojo, tačiau jie buvo išskirti, taip pat tuo metu suėjo kiti žmonės pažiūrėti ir po to visi išsiskirstė. Atsižvelgiant į minėtus kaltinamojo veiksmais sukeltus padarinius, neabejotinai galima konstatuoti, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

              Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų krepšinio varžybų metu buvo daug įtampos, streso, nervų, tai patvirtino ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, tačiau tai tik parodo kaltinamojo veiksmų neadekvatumą, parodo kaltinamąjį veikus dėl mažareikšmės dingsties, be aiškios asmeninės motyvacijos. Nors kaip nurodo kaltinamojo gynėja, kad tai buvo asmeninių nuoskaudų, asmeninių santykių suvedimas, tačiau tam buvo pasirinkta tokia vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). Kaltinamojo veiksmai, t.y. smurto panaudojimas viešoje vietoje, nors ir dėl asmeninių paskatų, nepaneigia veikos priešingumo viešąjai tvarkai. Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą. Nagrinėjamos bylos atveju tokį kaltinamojo T. R. psichinį santykį su veika būtent ir parodo kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas. Kaltinamasis, viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą ir suprasdamas apie galimą visuomenės rimties sutrikdymo riziką, ją numatydamas, dėl šių padarinių veikė neapibrėžtai, kitaip tariant, kaltininkui buvo nesvarbu, kokios pasekmės kils, jį tenkino bet kokie padariniai.

              Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog trenkė nukentėjusiajam I. K. į veido sritį, kadangi po įtemptų varžybų buvo daug streso, įtampos, nervų, tačiau neigia norėjęs sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. Tačiau tokie kaltinamojo T. R. parodymai vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija ir jie nelaikomi pagrindžiančiais jo nekaltumą. Kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą, t.y. trenkdamas nukentėjusiajam į veidą viešoje vietoje, daugelio žmonių akivaizdoje, turėjo numatyti, kad bus pažeista vieša tvarka, kadangi būnant viešoje vietoje asmeniui keliami tam tikri elgesio, žmonių tarpusavio bendravimo reikalavimai, asmuo turi paisyti tam tikrų nusistovėjusių  ir visuotinai priimtinų moralės normų, įvertinti savo elgesį visuomeniniu aspektu. Įžūlus kaltinamojo elgesys (nukentėjusiojo užsipuolimas dėl menkavertės dingsties, smūgio į veidą sudavimas) patvirtina jį veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra supratus, apie galimą visuomenės rimties sutrikdymo riziką, ją numačius, tačiau dėl šių padarinių veikiant neapibrėžtai, tai yra nesukonkretinant kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatant ar atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes privalant numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradedant elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų ir tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius- visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.

              Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo T. R. veiksmuose nustatyti ir byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtai įrodymais pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – Kauno sporto halėje, be to, esant joje pašalinių asmenų; kaltinamasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį I. K., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, tokiais kaltinamojo veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl kaltinamojo T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

              Kadangi kaltinamajam T. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis T. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, baigtas. Jis teisiamas antrą kartą, pirmą kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (1 t. 56, 58-59 b.l.), administracine tvarka baustas (1 t. 60-61 b.l.). Kaltinamasis T. R. psichikos sveikatos centre neužregistruotas (1 t. 63, 65 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 67 b.l.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad kaltinamojo motina dėl sūnaus T. R. administracinių nusižengimų 2011 m. balandžio 14 d., 2011 m. gegužės 17 d. ir 2011 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimais buvo bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 str. (1 t. 69 b.l.). Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio rašto matyti, jog T. R. 2010 m. birželio 19 d. buvo įrašytas į komisariato policiją dominančių vaikų apskaitą. Nepilnametis T. R. nuolat darė teisėtvarkos pažeidimus, bendraujant elgėsi agresyviai, įžūliai, vykdomas individualus prevencinis darbas teigiamų rezultatų nedavė, jaunuolio elgesys nesikeitė. 2010 m. kovo 24 d. T. R. buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės: įpareigojimai iki 16 metų mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir kreiptis į Vaikų raidos centrą dėl elgesio problemų įvertinimo. 2011 m. lapkričio 5 d. T. R. buvo įrašytas į pataisos inspekcijos įskaitą, kadangi 2011 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu jis buvo nuteistas pagal BK 181 str. ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės (1 t. 71 b.l.). Iš Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis T. R. mokosi 10 klasėje. Mokymosi rezultatai patenkinami, dažnai praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, dėl pamokų nelankymo vyko keli pokalbiai su mokyklos Vaiko gerovės komisijos nariais. Buvo rekomenduotos psichologinės, socialinės pedagogės konsultacijos, tačiau mokinys konsultacijų nelankė. Tiek su klasės draugais, tiek su mokytojais grubus, elgesys neprognozuojamas, labai keikiasi, nejaučia pagarbos žmogui (1 t. 73 b.l.).

Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančių ir/ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam T. R. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta  bausmė – viešieji darbai, kurios trukmę nustatant vidurkį, atsižvelgiant į viešųjų darbų skiriamą trukmę nepilnamečiams (BK 90 str. 1 d. 1 p., 2d., 46 str.). Teismo nuomone, ši kaltinamajam T. R. skiriama bausmės rūšis geriausiai atitiks bausmės paskirtį už padarytą nusikalstamą veiką, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei  ir  turėtų padėti  jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. patikslintas civilinis ieškinys (1 t. 114-115 b.l.), kuriuo prašoma priteisti nukentėjusiojo  ir civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo T. R. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjęs I. K. patyrė fizinį skausmą, didelę nuoskaudą, buvo labai sukrėstas, nesinorėjo nieko nei matyti, nei su kuo nors bendrauti.  Taip pat buvo pažemintas jo orumas, garbė, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta daugelio žmonių akivaizdoje, viešo renginio metu. Po šio įvykio nukentėjusysis nenorėjo net išeiti į gatvę, eiti į mokyklą ir į treniruotes, nes veide buvo ryškios poodinės kraujosruvos, randai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir papildomai parodė, kad neturtinės žalos dydį grindžia po sumušimo buvusiomis žaizdomis, kad buvo sutvarstytas veidas apie porą savaičių, buvo gėda kažkur eiti. Buvo mėlynės, kraujosruvos apie mėnesį laiko, buvo gėda kur nors pasirodyti. Buvo pamintas jo orumas. Po šio įvykio kurį laiką nėjo į mokyklą, sportuoti negalėjo, negalėjo kokias tris savaites žaisti varžybose. Liko randai, kai susipažįsta su naujais žmonėmis, jie visada klausia, kas nutiko (1 t. 121 b.l., 2 t. 26 b.l.). Kaltinamasis T. R. dėl civilinio ieškinio neprieštaravo, tačiau nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu (1 t. 122 b.l.).

              Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

              Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

              Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

              Teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. K. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo T. R. tiesioginių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą (1 t. 114-115 b.l.). Šios pasekmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą daryti išvadai, jog jis dėl kaltinamojo T. R. neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-81/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, neabejojama ir tuo, jog nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, nes buvo pažeminti jo garbė ir orumas, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta daugelio žmonių akivaizdoje, taip pat neabejojama ir tuo, kad nusikalstamos veikos padariniai sukėlė tam tikrą diskomfortą nukentėjusiajam, kadangi veide buvo mėlynės, kraujosruvos, ir kaip teigia pats nukentėjusysis, buvo gėda kur nors pasirodyti, nesinorėjo išeiti į gatvę, eiti į mokyklą, treniruotes. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam yra likę kokie nors liekamieji reiškiniai, kad nusikalstamos veikos pasekmės yra išlikusios iki šiol, kad nukentėjusysis iki šiol jaustų kokius nors nepatogumus ar diskomfortą dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, apie lankymąsi gydymo įstaigose, tai yra, kad apie mėnesį laiko veide buvo mėlynės, kraujosruvos, kad jis buvo apie porą savaičių sutvarstytu veidu, taip pat laikytina neįrodyta, jog po šio įvykio kurį laiką nukentėjusysis negalėjo eiti į mokyklą, sportuoti, negalėjo kokias tris savaites žaisti varžybose.

              Atsižvelgiant į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtų sužalojimų pobūdį, į tai, kad nukentėjusiajam I. K. nebuvo reikalingas stacionarus gydymas ir nenustatyti jokie liekamieji reiškiniai, nebuvo padaryta ilgalaikių, negrįžtamų pakitimų, nenustatyta, kad sužalojimai trukdė nukentėjusiajam ilgą laiką eiti į mokyklą, sportuoti, į kaltinamojo kaltės formą, į tai, kad nepadaryta turtinės žalos, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, moksleivis, taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo I. K. naudai iš kaltinamojo T. R. priteistina 1 500 litų suma nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

n u s p r e n d ž i a :

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti T. R. atlikti viešuosius darbus per 6 (šešis) mėnesius 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, neatlygintinai dirbant po 20  (dvidešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti  nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. R. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.