Civilinė byla Nr. 2S-1861-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25593-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.1.18.8; 3.3.2.4

                                                                (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-713-946/2019 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams antstoliui D. T. ir M. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Fabeta“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio D. T. 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuosavybės teisė į ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,06 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perleista M. K.; taikyti dvišalę restituciją: ieškovei sugrąžinant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,06 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš ieškovės – jai 2016 m. birželio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžintą 1 031,14 Eur sumą.

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 19,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto).

3.       Ieškovė J. S. 2019 m. liepos 31 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėtai antstolio iniciatyva parduotam atsakovui M. K. nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) Laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti dėl to, kad atsakovas neparduotų ir neperrašytų kitam asmeniui nekilnojamojo turto, kol vyksta teisminiai ginčai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-713-946/2019 pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir 2019 m. liepos 29 d. teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė jai palankaus sprendimo priėmimo, nes Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismui atmetus ieškinį ir ieškovei nepateikus jokių įrodymų, leidžiančių įsitikinti jai palankaus sprendimo priėmimu, teismas laikė, kad ieškovė pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šios sąlygos neįrodė. Be to, ieškovė nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo ketinimą perleisti kitiems asmenims ginčo nekilnojamąjį turtą.    

7.       Ieškovė neįrodė abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o konkrečios aplinkybės, kurios patvirtintų galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatytos, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu ieškovė J. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti jos šeimos turtui laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškovės šeimos turtą antstolis neteisėtai pagrobė iš jų ir pardavė jį nežinomam asmeniui už neregėtai mažą kainą, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei LR Konstitucijos 26 straipsnį.

8.2.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priimant teismo sprendimą, teisėjas buvo aiškiai šališkas tiems veikėjams, kurie apvogė ieškovės šeimą. Be to, apie teisėjo sąžinę patvirtina ir apie jį parašytas „Lietuvos ryto“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. straipsnis.

9.       Atsakovas antstolis D. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės J. S. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Šiai dienai teismas yra išnagrinėjęs ieškovės ieškinį ir yra priėmęs sprendimą, kuriuo ieškinys yra atmestas. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytinių aktas, kuriuo priverstine skolos išieškojimo tvarka buvo realizuotas skolininkei (ieškovei) priklausantis turtas, buvo surašytas dar 2016 m. birželio 14 d. Teisminiai ginčai su ieškove šiuo klausimu tęsiasi kelis metus. Atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės visą šį laikotarpį nebuvo pritaikytos, o pati ieškovė niekada tokio klausimo nekėlė. Be to, M. K. per visą bylinėjimosi laikotarpį ne tik nerealizavo jam priklausančios turto, tačiau yra pateikęs informaciją, kad pagerino įsigyto turto vertę.

9.2.                      Šiuo atveju ieškovė savo atskirąjį skundą ir reikalavimus grindžia išimtinai tik savo pamąstymais apie antstolio įvykdytą turto pagrobimą, turto pardavimą už neregėtai mažą kainą, teisėjo šališkumu, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines normas bei įvertino ir išsamiai išnagrinėjo nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įvertinus visus faktinius įrodymus.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu antstolio D. T. 2016 m. birželio 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo nuosavybės teisė į ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,06 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perleista M. K.; taikyti dvišalę restituciją: ieškovei sugrąžinant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0626 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19,06 kv. m. bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš ieškovės – jai 2016 m. birželio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžintą 1 031,14 Eur sumą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 19,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto). Šis teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi ieškovė dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo yra pateikusi apeliacinį skundą. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol nagrinėjamoje byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

13.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimų preliminarų pagrįstumą (lot. prima facie) bei grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė (apeliantė) J. S., nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia antstolio neteisėtu elgesiu, pardavus ginčo nekilnojamąjį turtą M. K., ir teisėjo, priėmusio teismo sprendimą, šališkumu.

14.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas (lot. prima facie), antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).

15.       Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad atmetus ieškovės ieškinį, t. y. sprendime pasisakius dėl ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų pagrįstumo, nors sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, ieškovė, pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė sąlygos dėl jai palankaus teismo sprendimo priėmimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu, o skundas dar nėra išnagrinėtas, tačiau aplinkybė, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, leidžia daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti.

16.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nepaisant to, kad procesinis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau vien ši aplinkybė – ieškinio atmetimas – leidžia daryti išvadą, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas ieškinio pagrįstumas – neegzistuoja (net ir tuo atveju, jei yra pateiktas skundas dėl tokio procesinio sprendimo peržiūrėjimo) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).

17.       Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nors sprendimas yra neįsiteisėjęs, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, laikytina, kad ši aplinkybė yra pakankama spręsti dėl preliminaraus ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant nors ir neįsiteisėjusiam, bet nagrinėjamoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui, kuris apeliantei yra nepalankus, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos –  reikalavimų prima facie pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-118-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-537-302/2018).

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodžius pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai buvo netaikytos, todėl toliau šioje nutartyje detaliai nenagrinėjama ir nepasisakoma dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su realia grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Kita vertus, pažymėtina tai, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui kartu su pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių atsakovo M. K. ketinimą perleisti kitiems asmens ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 178 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra procesinio pobūdžio klausimas, kurio metu byla nėra išsprendžiama iš esmės, todėl dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su atitinkamų asmenų veiksmais, pardavus ginčo nekilnojamąjį turtą, bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje proceso stadijoje plačiau nepasisakoma. Šie ir kiti ieškovės argumentai, susiję su priimto teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, bus įvertinti apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjus ieškovės teismui pateiktą apeliacinį skundą.

20.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, jog teisėjas, priimdamas 2019 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo ieškinys yra atmestas, buvo šališkas kitų asmenų atžvilgiu, kurie „apvogė jos šeimą“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai laikyti deklaratyviais, kadangi nėra pagrįsti jokiomis konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kita vertus, ieškovė teisėjo šališkumą įžvelgia būtent tik priimant minėtą teismo sprendimą, kuris nėra apeliacijos objektu, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

21.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis paliekam nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas