Civilinė byla Nr. e2-27921-1154/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22521-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.4; 2.6.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,
atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,
tretiesiems asmenims A. K., J. K., R. K. ir A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Naujasis Trinapolis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. K., J. K., R. K. ir A. V., dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eivora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Naujasis Trinapolis“, prašydama priteisti iš atsakovės 6034,40 Eur nuostolių atlyginimo, 150 Eur atlyginimą už antstolio paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji yra negyvenamosios paskirties patalpų, esančių dviejuose daugiabučiuose namuose, savininkė. Atsakovė vykdo šių daugiabučių namų bendro naudojimo objektų administravimą. Virš ieškovės patalpų esančių butų balkonuose / terasose nebuvo įrengta hidroizoliacija, todėl per stipresnį lietų ar snygį ieškovės patalpos buvo nuolat užpilamos, dėl ko ji ne kartą kreipėsi į atsakovę, tačiau ši nesiėmė jokių veiksmų. Informavusi atsakovę, ieškovė savo sąskaita atliko balkonų defektų šalinimo darbus ir patyrė 6034,40 Eur išlaidų, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.
2. Atsakovė DNSB „Naujasis Trinapolis“ (toliau – ir bendrija) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, ieškovės suremontuoti balkonai yra tretiesiems asmenims priklausančių butų priklausiniai ir nelaikomi bendro naudojimo objektais. DNSB „Naujasis Trinapolis“ taip pat nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė, nes atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.
3. Tretieji asmenys per nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovei, kaip namo bendro naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga prižiūrėti bendro naudojimo objektus, taigi ji turėjo imtis veiksmų laiku suremontuoti patalpas, ne kartą buvo raginama tai daryti, tačiau savo pareigų nevykdė, taip sukeldama nuostolius ieškovei, kuri buvo priversta savo sąskaita pašalinti bendro naudojimo objektų trūkumus, siekdama išvengti žalos savo nuosavybei. Ieškovė teigė, kad siekė išspręsti su atsakove nuostolių atlyginimo klausimą, siūlė sušaukti bendraturčių susirinkimą, tačiau atsakovė ieškovės kreipimusis ignoravo, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą. Ieškovės manymu, atsakovė yra tinkamas atsakomybės subjektas, nes ji įgyvendina bendraturčių teises ir pareigas, atsako už bendro naudojimo objektų savalaikę priežiūrą, jos pareigos nustatytos tiek atsakovės įstatuose, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017, Reglamentas). Ieškovės įsitikinimu, balkonai / terasos, dėl kurių trūkumų buvo užliejamos ieškovės patalpos, nėra privati nuosavybė, o laikomi bendro naudojimo objektais, tai patvirtina atsakovės įstatai, daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas. Reikalavimą atlyginti nuostolius ieškovė grindė ir tuo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalos faktą ir dydį ieškovė įrodinėjo antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais atliktus darbus, panaudotas medžiagas, jų kainas ir atsiskaitymą.
5. Atsakovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad balkonai priklauso tretiesiems asmenims asmeninės nuosavybės teise, į juos galima patekti tik iš trečiųjų asmenų butų, jais galėjo naudotis ir naudojosi tik tretieji asmenys, todėl už žalą atsakinga ne atsakovė, bet tretieji asmenys kaip turto savininkai. Visi bendraturčiai neturi mokėti už daiktą, kuriuo naudotis negali. Atsakovės atstovas nurodė, kad net tuo atveju, jeigu balkonai būtų pripažinti bendrąja daline nuosavybe, atsakovu byloje turėtų būti ne bendrija, bet visi namo patalpų savininkai, nes tokie priežiūros darbai atlyginami namo patalpų savininkų įnašais, tam turi būti priimtas bendraturčių sprendimas. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodinėjo, kad defektai atsirado dėl netinkamos priežiūros. Tai yra statybos darbų trūkumai. Bendrijai apie trūkumus nebuvo žinoma. Be to, bendrija ir negali sužinoti, kad netinkamai įrengta hidroizoliacija privačiose patalpose, į kurias patekti negali. Atsakovės nuomone, dėl papildomų įmokų, kuriomis būtų taisomi pastato trūkumai, turi būti sprendžiama visų bendrijos narių susirinkime, o jeigu tokio sprendimo nėra priimta, bendraturčiai mokėti neprivalo. Atsakovės atstovas taip pat teigė, kad bendrija nėra civilinės atsakomybės subjektas, nes ji tik administruoja turtą, naudodama surinktas lėšas, t. y. tik vykdo bendraturčių sprendimus. Be to, trūkumai atsirado ne dėl atsakovės neveikimo, taigi nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neveikimo. Atsakovė neginčijo patalpų užliejimo fakto ir nuostolių dydžio.
6. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys ieškinį palaikė, teigė, kad balkonai / terasos nėra jų asmeninė nuosavybė, tačiau pripažino, kad patekti į juos galima tik iš jiems nuosavybės teise priklausančių butų. Tretieji asmenys taip pat nurodė, kad atsakovė nevykdo savo pareigų, susijusių su bendro naudojimo objektų priežiūra, į bendraturčių prašymus nereaguojama, sprendimai nepriimami arba priimami pavėluotai. Trečiasis asmuo A. V. akcentavo tai, kad patalpos nevadintinos balkonais, nes po jomis ne laisva erdvė, kaip būtų balkono atveju, bet ieškovės patalpos, t. y. vadinamieji balkonai, o iš tikrųjų terasos, yra ieškovės patalpų stogas. Nurodė, kad vanduo bėgo per siūlę tarp grindų ir sienos. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad 2016 m. buvo keičiamos terasų grindų plytelės, tai buvo daroma rangovo iniciatyva, tačiau daugiau apie tuomečius darbus paaiškinti negalėjo. Trečiasis asmuo J. K. taip pat patvirtino, kad 2016 m. buvo keičiamos grindų plytelės, darbas jai pasirodė atliekamas paviršutiniškai, tuo metu iš bendrijos informacijos neturėjo, pranešimų apie atliekamus darbus negavo. Trečiasis asmuo R. K. patvirtino, kad terasos yra ieškovės patalpų stogas, tai ne asmeninė trečiųjų asmenų nuosavybė. Dėl 2016 m. atlikto grindų dangos keitimo plačiau negalėjo paaiškinti, žino tik tiek, kad darbus atliko namo statytojas, ir spėja, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes vanduo vis tiek bėgo į patalpas.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašų) nustatyta, kad ieškovė yra negyvenamųjų komercinės paskirties patalpų, esančių Vilniuje, Trinapolio g. 9A ir 9B, savininkė. Atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, kuri valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įskaitant daugiabučius namus, esančius Trinapolio g. 9A ir 9B, Vilniuje (DNSB „Naujasis Trinapolis“ įstatų (įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013 m. lapkričio 5 d.) (toliau – Įstatai) 5 punktas). Virš ieškovės patalpų yra balkonai / terasos, į kuriuos patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų. Iš antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-20-2497, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų bei jų pateiktų nuotraukų nustatyta, kad į ieškovės patalpas per lubas bėgo vanduo, vandens tekėjimo priežastis – netinkamai įrengta hidroizoliacija virš patalpų esančiuose balkonuose / terasose. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
8. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš esmės dėl dviejų klausimų. Pirma, ar balkonai / terasos yra bendro naudojimo objektai, priklausantys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar jie yra trečiųjų asmenų privati nuosavybė. Antra, dėl šalių santykių kvalifikavimo ir tinkamo atsakovo pagal ieškovės pareikštą ieškinį. Šie klausimai analizuojami teismo sprendime toliau.
Dėl balkonų / terasų pripažinimo bendro naudojimo objektais.
9. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendro naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas. Taigi, bendro naudojimo objektais, be kita ko, pripažįstami išorinės sienos, perdangos, stogas ir išorinės konstrukcijos, įskaitant balkonų, lodžijų ir terasų laikančiąsias konstrukcijas.
10. Byloje nustatyta, kad virš ieškovės patalpų yra daugiabučio namo balkonai / terasos, į kuriuos patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad šių balkonų / terasų grindys tarnauja kaip ieškovei priklausančių patalpų stogas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą balkonas yra pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Pagal to paties reglamento 4.34 punktą terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ginčijami namo elementai vadintini ne balkonais, bet terasomis, nes iš esmės atitinka terasos apibrėžimą pagal pirmiau nurodytą reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Taigi nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).
12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės patalpų, esančių pirmajame namo aukšte, stogas kartu yra ir antrame aukšte esančių terasų, į kurias patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų, grindys, o aukščiau esančiuose pastato aukštuose yra įrengti balkonai, esantys virš ginčo terasų, taigi krituliai iš viršuje esančių balkonų patenka ant terasų, o iš jų, nesant tinkamai įrengtos hidroizoliacijos, per ieškovės patalpų (kartu ir namo dalies) stogą patenka į ieškovės nuosavybės teise valdomas patalpas. Nustačius tokias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad terasos, iš kurių vanduo patenka į ieškovės patalpas, yra bendro naudojimo objektai, t. y. bendrųjų pastato konstrukcijų dalis – stogo konstrukcija, sutapdinta su virš jos esančiomis terasomis, kurios turi papildomą naudojimo paskirtį ir gali tenkinti jomis besinaudojančių asmenų poreikius. Tačiau ši papildoma paskirtis nepaneigia aplinkybės, kad visų pirma tai yra namo bendroji konstrukcija, t. y. visų namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas bendro naudojimo objektas.
13. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog ginčo terasos yra bendrųjų namo konstrukcijų dalis – bendro naudojimo objektai, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: rašytiniai įrodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie 2016 metais atliktą terasų grindų dangos keitimą, kuris buvo atliekamas ne trečiųjų asmenų, kaip privačių savininkų, iniciatyva, be to, atsakovės atstovas (bendrijos pirmininkas K. K.) 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovei siųstame elektroniniame laiške taip pat pripažino, kad balkonų išorinės laikančiosios konstrukcijos (taip įvardyta laiške) yra bendrojo naudojimo objektai. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ginčo objektai vertintini ne kaip balkonai, o kaip terasos, tačiau esminės aplinkybės – kad tai yra namo konstrukcijų dalis – tai nekeičia. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės namo konstrukcijos, įskaitant stogą, išorines sienas ir pamatus, neabejotinai pripažįstamos bendrosios dalinės nuosavybės objektais, darytina išvada, kad iš esmės visais atvejais, kai vanduo iš išorės patenka į vidines namo patalpas, yra pagrindo spręsti apie namo pagrindinių konstrukcijų trūkumus, nes jos skiria pastato vidų nuo išorės, tačiau konkrečios vandens pratekėjimo priežastys ir jų sukeltos pasekmės, žinoma, kiekvienu atveju vertinamos individualiai.
14. Atsakovė savo poziciją dėl terasų nepripažinimo bendro naudojimo objektais, manytina, kildina iš to, kad pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą bendro naudojimo objektais pripažįstami bendro naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Tačiau ši nuostata skirta kitiems objektams apibrėžti, todėl nagrinėjamai bylai neaktuali. Pirma, iš byloje pateiktų trečiųjų asmenų butų pirkimo–pardavimo sutarčių (2005 m. liepos 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria pirkėjas A. V. iš pardavėjos UAB „Būsto industrijos grupė“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kuria pirkėjai J. K. ir A. K. iš pardavėjų I. Č. ir G. Č. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad trečiųjų asmenų butų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta, kad butai buvo įsigyti kartu su terasomis (arba balkonais) kaip butų priklausiniais, tokių priklausinių nėra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi butų įsigijimo dokumentai nepatvirtina, kad terasos yra butų priklausiniai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, ši aplinkybė nėra esminė ir nelemia terasų kvalifikavimo kaip bendro naudojimo objektų, nes nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl terasų kaip bendro naudojimo patalpų (t. y. pastato dalies, turinčios tam tikrą paskirtį, naudojamos tam tikriems poreikiams tenkinti, pvz., poilsio, ūkiniams ir pan.), bet dėl jų kaip bendrųjų pastato konstrukcinių elementų pripažinimo bendro naudojimo objektais. Antra, objekto pripažinimas bendrosios dalinės nuosavybės objektu nėra tiesiogiai siejamas su tuo, ar jis yra laisvai prieinamas visiems bendraturčiams, ar į jį patenkama tik iš konkretiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų. Pripažinimą bendrosios dalinės nuosavybės objektu lemia ne galimybė į jį patekti ir juo naudotis, bet jo funkcinė paskirtis ir atitiktis įstatyme nustatytiems reikalavimams, t. y. įvertinimas, ar konkretus objektas atitinka tas savybes, kurias turintys objektai įtraukti į bendro naudojimo objektų sąrašą, pvz., ar jis priskirtinas prie namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos ir pan., nepriklausomai nuo buvimo vietos ir prieinamumo. Dėl šio vertinimo teismas pasisakė pirmiau.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vanduo į ieškovės patalpas pateko per šių patalpų stogo (kuris kartu yra ir terasų, į kurias patenkama iš tretiesiems asmenims priklausančių butų, grindys) konstrukciją, kuri yra bendrųjų pastato konstrukcijų dalis, t. y. namo bendro naudojimo objektas. Už namo bendro naudojimo objektų priežiūrą yra atsakinga atsakovė, todėl toliau teismas pasisako dėl atsakovės pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį (ne)buvimo.
Dėl ieškinio reikalavimo teisinio kvalifikavimo ir pagrįstumo.
16. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, remdamasi tuo, kad atsakovė savo neveikimu ir pareigų nevykdymu sukėlė ieškovei nuostolius – ieškovė buvo priversta savo lėšomis atlikti pastato bendro naudojimo objektų trūkumų šalinimo darbus ir patirti atitinkamo dydžio išlaidų. Taigi ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas atsakovės, kaip bendro naudojimo objektų administratorės, neteisėtu neveikimu (pareigų nevykdymu) ir dėl to ieškovei atsiradusiais nuostoliais.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad daugiabučių namų, esančių Trinapolio g. 9A ir 9B, Vilniuje, bendro naudojimo objektų administratorė yra atsakovė, t. y. bendrija. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptartą teisinį reguliavimą išaiškino kaip reiškiantį, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99).
18. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalį bendrijos įsteigimo ir veiklos tikslas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimas, tenkinant bendrijos narių poreikius ir įgyvendinant jų teises. Pastatų patalpų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu įgyvendinimas kaip bendrijos įsteigimo tikslas įtvirtintas ir atsakovės Įstatų 7 punkte. DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastojo turto administravimo atveju turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal turto tikslinę paskirtį užtikrinti, o CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.
19. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 10.3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus; 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. To paties teisės akto 84 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (taigi nagrinėjamu atveju – atsakovė); valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamente, be kita ko, detaliai išdėstyta, kaip turi būti vykdomas daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimas ir atliekami jos atkūrimo darbai. Reglamento 93 punkte nurodyta, kad atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).
20. Iš išdėstytų nuostatų matyti, kad bendrija, kaip namo bendro naudojimo objektų valdytoja STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, turi šiame reglamente ir kituose pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku.
21. Pirmiau minėtos CK nuostatos, reglamentuojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos teisinį statusą ir jos įgaliojimus bendro naudojimo objektų atžvilgiu, įgalina daryti išvadą, kad bendrija, administruodama bendrą dalinę nuosavybę, turi veikti atsakingai, rūpestingai ir sąžiningai, įgyvendinti bendraturčių teises pagal jai suteiktus įgaliojimus.
22. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų ieškovės susirašinėjimo su atsakove elektroniniu paštu duomenų nustatyta, kad ieškovė dar 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad ieškovės patalpos nuolat užliejamos dėl virš jų esančio plokščiojo stogo trūkumų, ir prašė imtis veiksmų atlikti stogo remonto darbus. Pakartotinai ieškovė į atsakovę kreipėsi 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. vasario 20 d. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepateikė jokio atsakymo, nesiėmė veiksmų nei trūkumams šalinti, nei sušaukti bendraturčių susirinkimą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės teiginius ir patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų ar atsakė ieškovei į jos kreipimąsi. 2020 m. vasario 20 d. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad tuo atveju, jeigu negaus jokio atsakymo, bus priversta atlikti remonto darbus savo sąskaita ir prašys teismo priteisti turėtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Duomenų apie atsakovės atsakymą į šį laišką byloje nėra.
23. 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė informavo trečiuosius asmenis apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. numatoma ieškovės užsakytų stogo remonto darbų pradžia, ir prašė trečiųjų asmenų atlaisvinti terasas. Remonto darbai buvo atlikti, ieškovė už juos atsiskaitė su rangovu.
24. 2021 m. sausio 8 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad atsakovė, turėdama pareigą imtis priemonių dėl bendro naudojimo objektų tinkamos priežiūros ir savalaikio remonto, savo pareigų nevykdė nepaisant nevienkartinių raginimų ir tokiu neveikimu padarė ieškovei 6184,40 Eur žalą, kurią ieškovė ragino atlyginti. Atsakovė 2021 m. sausio 18 d. pateikė paaiškinimus ieškovei, kuriuose teigė, kad atsakomybės subjektu gali būti tik namo savininkai, bet ne bendrija, taip pat kad ieškovės suremontuoti balkonai yra trečiųjų asmenų butų priklausiniai, jie nelaikomi bendro naudojimo objektais, todėl ieškovė dėl patirtų nuostolių turėtų kreiptis į trečiuosius asmenis. 2021 m. sausio 25 d. ieškovės atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės atstovą, siūlydamas sušaukti bendrijos narių ar valdybos susirinkimą, kad klausimas dėl žalos ieškovei atlyginimo būtų išspręstas neteismine tvarka. 2021 m. vasario 17 d. ieškovės atstovas dar kartą kreipėsi į atsakovės atstovą dėl ginčo taikaus sureguliavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė į šiuos kreipimusis būtų atsakiusi.
25. Atsakovė byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas, atsakovės nuomone, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Atsakovės teigimu, bendrija, įgyvendindama butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, yra saistoma bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų ir gali veikti tik įgyvendindama bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimus bei neperžengdama jų ribų. Tai reiškia, kad atsakomybės subjektu gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija.
26. Teismas šiuos atsakovės argumentus nagrinėjamos bylos atveju pripažįsta nepagrįstais. Atsakovės argumentai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje ne kartą konstatuota, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013, 2018 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2018). Tačiau nagrinėjamai bylai ši kasacinio teismo praktika nėra aktuali ir nevertintina kaip turinti precedento galią, nes ji suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl vieno iš namo bendraturčių patirtos žalos, kuri buvo padaryta dėl namo bendro naudojimo objektų gedimo ar trūkumų, atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje toks klausimas nekyla, joje sprendžiama dėl bendraturčio, savo lėšomis atlikusio namo bendro naudojimo objekto remontą, teisės reikalauti sumokėtų lėšų iš bendrosios dalinės nuosavybės objektus administruojančio subjekto, šiuo atveju – bendrijos.
27. Visų pirma pažymėtina, kad bendrijos teisinis statusas, jai suteiktos teisės ir pareigos negali būti aiškinami taip, kad bendrija yra tik pasyvi daugiabučio namo patalpų savininkų (bendro naudojimo objektų bendraturčių) valios stebėtoja ir vykdytoja. Tokiu aiškinimu būtų paneigiamas bendrijos teisinis subjektiškumas ir jos statusas bei veiklos paskirtis. Bendrijai įstatymais suteiktos savarankiškos pareigos, skirtos bendraturčių teisėms į bendrąją nuosavybę įgyvendinti. Bendrijai tenkanti pareiga prižiūrėti bendrąją dalinę nuosavybę visų pirma reiškia jos prievolę imtis aktyvių veiksmų, nors ir neperžengiant savo įgaliojimų ribų.
28. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei dar 2019 m. pabaigoje buvo žinoma apie jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektų trūkumus, dėl kurių daroma žala tiek pačiam pastatui, tiek jo bendraturčių nuosavybei, konstatuotina, kad atsakovei teko pareiga imtis veiksmų pagal savo kompetenciją šiam klausimui spręsti: įvertinti, ar tai yra toks statinio trūkumas, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba dėl kurio galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl to reikia nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo darbus (STR 1.07.03:2017 96 punktas); kitu atveju – imtis veiksmų sušaukti bendraturčių susirinkimą ir spręsti dėl defektų šalinimo tvarkos ir sąlygų, svarstyti dėl stogo remonto įtraukimo į planavimo dokumentus ir pan. Nepaisant nevienkartinio ieškovės raginimo, jokių veiksmų nebuvo atlikta, taigi bendrija savo pareigų tinkamai nevykdė.
29. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė savo lėšomis darbus atliko praėjus devyniems mėnesiams nuo kreipimosi į atsakovę, per tą laiką atsakovė ne tik nesiėmė jokių veiksmų, bet ir neatsakė į ieškovės kreipimąsi. Pretenzija atsakovei dėl nuostolių atlyginimo buvo pateikta praėjus daugiau kaip metams nuo pirmojo ieškovės kreipimosi į atsakovę, o į teismą ieškovė kreipėsi praėjus daugiau nei pusantrų metų. Per visą šį laiką atsakovė nesiėmė jokių veiksmų namo bendro naudojimo objektų trūkumų klausimui spręsti. Pažymėtina, kad atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad nesant patalpų savininkų sprendimo ji nieko negalėjo daryti, tačiau niekuo nepagrindė, kodėl per pusantrų metų nesiėmė priemonių sušaukti savininkų susirinkimą, kuriame toks sprendimas galėjo būti priimtas, išskyrus argumentą, jog ginčo terasos nėra bendro naudojimo objektas. Teismo įsitikinimu, toks argumentas atsakovės, kurios pagrindinė veikla yra bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimas, neveikimo nepateisina.
30. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų vertinimo, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad, bylos duomenimis, dar 2016 metais buvo atliekami ginčo terasų grindų dangos keitimo darbai (juos atliko rangovas – daugiabučio namo statytojas UAB „Būsto industrijos grupė“), taigi atsakovei turėjo būti žinoma ši problema, be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad panašaus pobūdžio trūkumai (tik balkonų, o ne terasų grindų) buvo nustatyti ir kituose daugiabučiuose, kurių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra atsakovės valdomi, naudojami ir prižiūrimi; tai patvirtina byloje atsakovės pateikta 2018 m. eksperto išvada dėl daugiabučio namo Trinapolio g. 11A, Vilniuje. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės patalpų stogo (trečiųjų asmenų terasų grindų) trūkumai atsirado ne dėl netinkamos pastato priežiūros, bet dėl netinkamos statybos darbų kokybės, tačiau galimybės kreiptis dėl trūkumų pašalinimo į statytoją UAB „Būsto industrijos grupė“ nebuvo, nes šiai bendrovei 2017 metais iškelta bankroto byla, ši aplinkybė taip pat neginčijama.
31. Iš byloje atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų (2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 14 d. DNSB „Naujasis Trinapolis“ bendrijos narių susirinkimo protokolų) matyti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., t. y. jau po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme, buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas, kurio darbotvarkės vienas iš klausimų buvo „Balkonų, terasų hidroizoliacija“. Susirinkimas nesant dalyvių kvorumo neįvyko ir 2021 m. spalio 14 d. buvo surengtas pakartotinis susirinkimas, kuriam 1/2 narių kvorumo reikalavimai nebebuvo taikomi ir kuriame dalyvavo 80 iš 215 bendrijos narių. Iš 2021 m. spalio 14 d. susirinkimo protokolo matyti, kad klausimas dėl hidroizoliacijos balsavimui buvo pateiktas nurodant, jog tai ne visiems bendraturčiams, o tik terasos arba balkono savininkams tenkanti pareiga, be to, susirinkimo dalyviai buvo informuoti, kad ieškovė yra kreipusis į teismą, ir pasiūlyta palaukti teismo sprendimo. Taigi atsakovė net ir susirinkime iš esmės nesiėmė spręsti šio klausimo, pasiūlydama bendraturčiams laukti teismo sprendimo. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji nesiekė tinkamai įgyvendinti savo, kaip už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų priežiūrą atsakingo asmens, teisių ir pareigų.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta iš esmės pagrįstu ieškovės reikalavimą, grindžiamą atsakovės neveikimu, tačiau atskirai pasisako dėl ieškinio teisinio kvalifikavimo. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 39 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 6034,40 Eur sumą, kurią ji sumokėjo už namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) remontą. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kad atsakovė nevykdė savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės, pareigų ir dėl to ieškovė buvo priversta atlikti remontą savo sąskaita ir patirti pirmiau nurodytas išlaidas. Taigi iš esmės ieškovė remiasi tuo, kad ji, nesulaukusi atsakovės reakcijos į savo kreipimusis ir raginimus, siekdama išvengti dėl per lubas patenkančio vandens daromos žalos savo patalpoms, įvykdė prievolę už atsakovę.
34. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmės reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip reikalavimas, įvykdžius prievolę atlikti namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) remontą už atsakovę, kuriai, kaip pirmiau minėta, tenka pareiga prižiūrėti namo bendro naudojimo objektus ir užtikrinti tinkamą jų būklę, atlyginti prievolės įvykdymo vertę – grąžinti sumokėtas lėšas. Šiuo atveju ieškinio teisinis kvalifikavimas pagal kitą teisės normą, teismo įsitikinimu, nereiškia siurprizinio sprendimo priėmimo, nes iš esmės ieškinys ir buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios patvirtina būtent prievolės įvykdymą už atsakovę, o ne jos civilinę atsakomybę. Teismo manymu, nėra teisinio pagrindo ieškovės sumokėtą sumą už stogo remontą vertinti kaip žalą, priežastiniu ryšiu susijusią su atsakovės veiksmais (neveikimu), nes šiuos nuostolius, nors iš dalies ir priversta, ieškovė vis dėlto patyrė savo sprendimu, o ne tiesiogiai dėl atsakovės neveikimo.
35. Kvalifikavus ieškinio reikalavimą kaip regreso tvarka pareikštą reikalavimą atsakovei, įvykdžius už ją prievolę, reikalauti grąžinti sumokėtas lėšas, netinkamo atsakovo problema byloje nekyla, nes pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog atsakovė turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų spręsti namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų šalinimo klausimą, tačiau ji to nepateisinamai ilgai nedarė, taigi savo prievolės nevykdė ir neatliko veiksmų, kuriuos turėjo pareigą atlikti pagal savo paskirtį – įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu.
36. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepagrįstai teigė, jog nesąžininga būtų patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei jos prašomą sumą iš bendrijos, nes tai reikštų, kad už vieno iš bendrijos administruojamų pastatų trūkumų šalinimą turėtų mokėti visų bendrijos administruojamų daugiabučių pastatų bendraturčiai. Tokie argumentai neturi teisinio pagrindo. Bendrijos narių ir daugiabučio namo pastato patalpų savininkų sąvokos, ypač kai bendrija administruoja ne vieną daugiabutį namą, netapatintinos. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje , 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, taip pat tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus ir kitos panašaus pobūdžio CK įtvirtintos bendraturčių teisės ir pareigos siejamos su jų nuosavybės teise į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, bet ne su naryste bendrijoje. Be to, pačios atsakovės Įstatų 63 punkte nurodyta, kad visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastatų ar jų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam pastatui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai.
37. Kita vertus, teismas akcentuoja, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl daugiabučių namų, esančių Trinapolio g. 9A ir 9B, Vilniuje, patalpų savininkų pareigos atlyginti už ieškovės atliktą šių pastatų bendro naudojimo objekto (ieškovės patalpų stogo – trečiųjų asmenų terasų grindų) remontą. Šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir dėl jo teismas byloje nesprendžia. Byloje, minėta, įvertinta ir pripažinta tik ieškovės teisė reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovės, kaip nevykdžiusios savo pareigos, kurią už atsakovę įvykdė ieškovė. Klausimas dėl daugiabučių pastatų, esančių Trinapolio g. 9A ir 9B, Vilniuje, patalpų savininkų atsiskaitymo su atsakove yra už šios bylos nagrinėjimo ribų ir teismo sprendimu dėl bendraturčių pareigos atsiskaityti nesprendžiama. Kartu teismas pažymi, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys neginčijo galimos savo prievolės atitinkama dalimi, proporcingai savo turimų patalpų plotui, prisidėti prie šio remonto vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, tačiau šiam klausimui nesant nagrinėjimo dalyku, teismas plačiau dėl to nepasisako.
38. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo nei pastato bendrųjų konstrukcijų trūkumų fakto, nei ieškovės patirtų išlaidų fakto, nei jų dydžio, nei atlikto remonto kokybės tinkamumo. Ieškovė nurodė, kad atlikus remontą vanduo į jos patalpas nebepatenka. Byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. rugsėjo 22 d. darbų pirkimo–pardavimo sutartis, 2020 m. birželio 8 d. komercinis pasiūlymas, 2020 m. spalio 22 d. atliktų darbų aktas, 2020 m. spalio 22 d. sąskaita faktūra serija MP Nr. 048, PVM sąskaitos faktūros dėl medžiagų įsigijimo, taip pat ieškovės padaryti bankiniai pavedimai) patvirtina, kad ieškovės nurodyti remonto darbai buvo atlikti, jiems atlikti buvo įsigytos reikiamos statybinės medžiagos ir ieškovė visas šias išlaidas apmokėjo. Ginčo dėl to nėra.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 6034,40 Eur išlaidų už stogo remontą, kurio dėl savo neteisėto neveikimo nesiėmė atlikti atsakovė, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
40. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 150 Eur už antstolio paslaugas – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą. Teismas pažymi, kad nenustačius pagrindo pareikštą ieškinį kvalifikuoti kaip ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, taip pat nėra ir pagrindo išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą vertinti pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį kaip išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos nustatymu. Tačiau šios išlaidos ieškovės buvo patirtos siekiant surinkti įrodymus, šie pateikti į nagrinėjamą bylą, taigi jos pripažintinos procesinio pobūdžio išlaidomis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, o reikalavimas jas priteisti vertintinas ne kaip materialusis, bet kaip procesinis teisinis reikalavimas ir yra tenkintinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl procesinių palūkanų.
41. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
42. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
43. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra tenkinamas. Tačiau kadangi 150 Eur suma už antstolio paslaugas buvo pripažinta procesinio pobūdžio išlaidomis, ši suma į priteistą sumą, nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neįtraukiama, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo 6034,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 139 Eur žyminio mokesčio ir 1007,41 Eur už advokato pagalbą. Ieškovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.
45. Nustačius, kad 150 Eur suma už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą vertintina kaip procesinio pobūdžio išlaidos, ši suma neįtrauktina ir apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį, todėl konstatuotina, kad už ieškinį mokėtinas ne 139 Eur, bet 136 Eur žyminis mokestis, tokia suma priteistina ieškovei iš atsakovės. 3 Eur permokėta žyminio mokesčio suma ieškovei grąžintina CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1293,41 Eur (1007,41 + 150 + 136) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
46. Byloje taip pat patirta 14,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys patenkintas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eivora“ (j. a. k. 123444677) iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ (j. a. k. 302342443) 6034,40 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt keturis eurus 40 ct) sumą, sumokėtą už remontą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6034,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1293,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt tris eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ (j. a. k. 302342443) 14,07 Eur (keturiolika eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė