ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. gruodžio 1 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaslita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-281-1119/2021 pagal ieškovės DKD Sp. z. o. o. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaslita“ dėl pirkimo kainos sumažinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė DKD Sp. z. o. o. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaslita“ 15 956,53 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad ieškovė 2020 m. balandžio 23 d. iš atsakovės už 54 000,00 Eur pirko vikšrinį ekskavatorių „Volvo EC 380DL“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekskavatorius arba daiktas), su pervežimu iš Kužių, Šiaulių r., Lietuvos Respublikoje, į Kolobžegą, Lenkijos Respublikoje. Iki 2020 m. balandžio 23 d. sutarties sudarymo ieškovė atsakovę informavo, jog vykdo statybos darbus ir ieško ekskavatoriaus, kurį galima būtų pristatyti tiesiai į statybvietę naudoti pagal paskirtį. Atsakovė patvirtino, jog Ekskavatorius yra tinkamas naudoti ir neturi defektų, kuriems, prieš pradedant naudoti Ekskavatorių pagal paskirtį, reikėtų atlikti remontą. Po to, kai Ekskavatorius buvo pristatytas į vietą išaiškėjo, kad Ekskavatoriaus techninė būklė neleidžia jo naudoti pagal paskirtį. Ekskavatorius užsiveda, tačiau išaiškėjo jo hidraulinės, elektros sistemų gedimai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, kadangi ekskavatoriaus strėlės („ranka“), kaušas valdomi hidraulikos pagalba. Bandant ekskavatoriumi dirbti atsirado didelės tepalo pelkės, buvo nustatytas hidraulinės sistemos tepalo nuotėkis, Ekskavatorius negali būti naudojamas statybose. Kartu su elektros sistemos gedimais, Ekskavatorius yra visiškai netinkamas naudojimui, nors prieš perkant atsakovė tvirtino, kad jis esamos būklės gali būti naudojamas darbui. Ekskavatorių apžiūrėjo autorizuotas „Volvo“ autoservisas ir 2020 m. gegužės 8 d. nustatė eilę gedimų, kuriuos būtina šalinti. Norint eksploatuoti Ekskavatorių, remonto kaina sudarytų 71700,66 Lenkijos zlotų 
(15 956,53 Eur). Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. apie tai informavo atsakovę ir pareikalavo sumažinti pirkimo kainą, tačiau atsakovė į tai nesureagavo.

3.       Natūralus įsigyto naudoto Ekskavatoriaus nusidėvėjimas yra suprantamas, tačiau atsakovės deklaruotų 4500 darbo valandų yra labai mažai – po tokio eksploatavimo Ekskavatorius nenusidėvi iki tokio lygio, kad jo nebegalima naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovė to negalėjo tikėtis. Kai kurios detalės yra 100 proc. nusidėvėjusios, kaip pavyzdžiui DPF filtras, tačiau atsižvelgiant į parduodamo daikto išdirbtų valandų skaičių (4500 moto valandos), tokio masto trūkumų prieš sudarant 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė negalėjo tikėtis. Ieškovė Ekskavatoriaus nenaudojo nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki balandžio 29 d. ir po autorizuotame „Volvo“ autoservise atliktos apžiūros. Atsakovė parduodamam daiktui nesuteikė garantijos, todėl 2020 m. balandžio 23 d. sąskaitoje faktūroje turėjo būti nurodyti esami daikto trūkumai, tačiau jų atsakovė nenurodė.

4.       Pirkėjas turi teisę, o ne pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.328 straipsnis), tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Ekskavatoriaus kaina laisvu šalių sutarimu buvo nustatyta neįvertinus vėliau paaiškėjusių trūkumų, kuriuos žinodama ieškovė už tokią kainą ekskavatoriaus nebūtų pirkusi, todėl ir pareiškė ieškinį dėl kainos sumažinimo. Atsakovė abejodama „Volvo“ technikos autorizuoto serviso 2020 m. gegužės 8 d komerciniame pasiūlyme nurodytu būtinų detaliu keitimu, gali suderinusi su ieškove atlikti Ekskavatoriaus apžiūrą, ar prašyti atlikti Daikto ekspertizę, ar pateikti kitokius įrodymus apie Ekskavatoriaus būklę. Įstatymas nedraudžia pirkėjui pasirinkti bet kurį iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, o CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pirkėjo teisių gynybos būdas reikalaujant, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, nešalina pirkėjo teisės pasirinkti kainos sumažinimą.

5.       Atsakovė UAB „Kaslita“ prašė ieškovės DKD Sp. z. o. o. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra įmonė, kuri užsiima įvairios technikos (jų detalių) prekyba bei teikia plataus spektro paslaugas (įskaitant technikos remontą, negabaritinių ir birių krovinių pervežimą, sunkiosios technikos nuomą). Skelbimas apie parduodamą 2014 m. pagamintą Ekskavatorių, kuris buvo naudotas pagal savo funkciją (kasimo darbams) buvo paskelbtas atsakovės tinklalapyje bei kitame naudotos sunkiosios technikos portale „Mascus“ (nuoroda: www.mascus.lt), kuriame apibūdinant parduodamą Ekskavatorių, buvo pateiktos daikto būklę iliustruojančios nuotraukos, nurodytos specifikacijos (modelis, pagaminimo metai) bei išskirtas darbo valandų skaičius (4 500 val.). Pradinė Ekskavatoriaus pardavimo kaina buvo 56 500 Eur (be PVM). Ieškovės atstovai atvykę apžiūrėjo Ekskavatorių, jį išbandė, patikrino, ar veikia ir kaip veikia jo mechanizmai. Visos daikto sistemos (mazgai) veikė (įskaitant variklį, kaušą ir vikšrinę važiuoklę). Jei Ekskavatoriaus mazgai būtų leidę didelius kiekius tepalo, kaip teigia ieškovė, tepalo nuotėkiai būtų buvę pastebėti ieškovės vykdytos daikto apžiūros metu. Ieškovės atstovai turėjo galimybę įsitikinti, kad Ekskavatorius savo funkcijas atlieka, jokių pastabų (pretenzijų) neturėjo. Apžiūros metu atsakovė pabrėžė, kad yra parduodama ne nauja, o 6 metų senumo, technika, kuriai garantija nėra taikoma. 

6.       Ieškovei  nusprendus Ekskavatorių pirkti, šalys susitarė, kad Ekskavatoriaus kaina 54 000 Eur. Į daikto pardavimo kainą buvo įtraukta ir daikto transportavimo paslauga iš Kužių (Šiaulių raj.) į Kolobžegą (Lenkija). Ekskavatoriaus pirkimas-pardavimas buvo įformintas 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodytos sąlygos, dėl kurių šalys susitarė, ieškovės atstovams atlikus Ekskavatoriaus apžiūrą – prekė parduodama be garantijos, su technine būkle susipažinta ir pretenzijų nėra. Ekskavatorius atsakovės teritorijoje savo eiga užvažiavo ant vilkiko puspriekabės. 2021 m. balandžio 26 d., savo eiga buvo nukeltas nuo vilkiko puspriekabės. Ekskavatorius veikė ir jokių pastabų (nusiskundimų) iš daiktą priimančių ieškovės atstovų nebuvo sulaukta. Po daikto perdavimo ieškovei praėjus keletui savaičių, „Volvo“ technikos autorizuotame servise buvo  nustatytas tam tikrų detalių (dalių) keitimo poreikis už bendrą 71 700,66 zlotų su PVM kainą (15 956,53 Eur). Į šią sumą buvo įtraukti techninio aptarnavimo darbai (pvz., filtrų, alyvos keitimas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir pan.) savo kokybės savybėmis objektyviai skiriasi nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės. Technikos eksploatacijos metu dėvisi ir ją, kaip visumą, sudarantys mechanizmai / dalys. Tačiau net ir nustačius, jog dalis mechanizmų / detalių yra paveiktos natūralaus dėvėjimosi, tai savaime nereiškia, kad pats daiktas (technika) negali būti naudojamas pagal savo paskirtį (t.y. neatlieka savo funkcijų). Atsakovė sąžiningai vykdė savo pareigą atskleisti informaciją apie daiktą ir nieko nuo ieškovės nenuslėpė. Naujas Ekskavatorius Volvo EC380DL kainuoja apie 170 000 Eur, todėl ieškovė įsigijusi iš atsakovės Ekskavatorių daugiau nei 3 kartus mažesne kaina, palyginus su nauju daiktu, negalėjo objektyviai tikėtis, jog visos Ekskavatoriaus sudėtinės dalys (mechanizmai / mazgai) bus kaip naujos.

7.       Ieškovė Ekskavatoriaus trūkumų, už kuriuos neva yra atsakinga atsakovė, faktą įrodinėja „Volvo“ technikos autorizuoto serviso 2020 m. gegužės 8 d. komerciniu pasiūlymu. Šis dokumentas nepatvirtina esminės aplinkybės, kad atsakovės parduotas daiktas neveikė (buvo sugedęs) ir negalėjo būti naudojamas pagal savo funkciją/paskirtį, neatlikus jame įvardintų dalių/detalių keitimo. Ekskavatorius buvo nenaujas, natūralu, jog tam tikros dalys/detalės turės atsiradusių dėvėjimosi požymių, kurias visais atvejais autorizuoti servisai rekomenduoja pakeisti. Tačiau tai savaime nereiškia, kad daiktas be tokio pobūdžio remonto darbų savo funkcijos neatlieka ir negali būti naudojamas. 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme nurodytų detalių/dalių keitimo darbai savo pobūdžiu yra priskirtini einamajam techniniam aptarnavimui (pvz., filtro, hidraulinės alyvos, tarpinių bei varžtų keitimas ir pan.), kuris savaime nereiškia, jog daiktas be šių darbų negali būti naudojamas pagal savo paskirtį (t.y. neatlieka savo funkcijos). Atsakovė niekuomet netvirtino, kad Ekskavatoriui yra atlikti visi einamojo techninio aptarnavimo darbai. Daiktas buvo parduodamas tokios būklės, kokios jis tuo metu buvo. 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių reikia keisti atitinkamas dalis/detales. Prie keistinų dalių /detalių yra priskirti laidai (jų ryšuliai) bei elektroninės įrangos prietaisai (spausdinta plokštė, kompiuteris). Tokio pobūdžio dalims/detalėms poveikį galėjo padaryti ir ieškovės (jos darbuotojų) naudojimasis daiktu po to, kai Ekskavatorius buvo perduotas pirkėjui (pvz., neapdairiai palikus „degimą“ ilgesniam laikui galėjo išsikrauti akumuliatorius, kurį vėliau bandant netinkamai įkrauti galėjo atsirasti įtampos šuolių ar netgi trumpasis jungimas, ko pasėkoje poveikis atsirastų elektronikos komponentams). Komerciniame pasiūlyme siūloma atlikti techninio aptarnavimo darbus atitinkamas dalis/detales pakeičiant iš esmės naujomis, nors pirktas daiktas yra nenaujas. Ieškovė faktiškai siekia, kad atsakovė savo sąskaita kompensuotų daikto būklės pagerinimą iki tokio lygio, kaip naujas daiktas.

8.       Pirkimo kainos sumažinimas yra taikomas tais atvejais, kai daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų, todėl ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas paneigia jos teiginius, kad iš atsakovės įsigytas Ekskavatorius negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. 2020 m. gegužės 8 d. komercinis pasiūlymas neįrodo, jog jame nurodyti dalių/detalių keitimo darbai buvo atlikti ir iki šių darbų atlikimo Ekskavatorius nebuvo eksploatuojamas (negalėjo būti eksploatuojamas).

9.       Ieškovė patikslintu ieškiniu pirkimo kainos mažinimo ribą sieja su 2020 m. gegužės 8 d komerciniame pasiūlyme priskaičiuotų dalių/detalių keitimo verte (t. y. 15 956,53 Eur). Taikant pirkimo kainos sumažinimą, kaip pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, yra nustatinėjama, kokia yra trūkumų turinčios prekės tikroji (rinkos) kaina. Potencialūs kaštai, susiję su remonto darbais, savaime nereiškia pirkimo kainos mažinimo ribos (dydžio), nes tai yra skirtingos kategorijos (mažinimo riba turėtų būti nustatinėjama pagal trūkumų turinčios prekės rinkos kainos nustatymo tyrimus). Net ir naujų dalių keitimo atveju, turi būti įvertinamas daikto (įskaitant ir atskiras dalis / detales) nusidėvėjimas (jų normatyvai) pagal daikto pagaminimo metus, kas iš esmės yra taikoma draudimo teisiniuose santykiuose, skaičiuojant draudimo išmokų dėl transporto priemonių sugadinimo dydį bei jų skyrimą. Ieškovė ydingai formuluoja ir nepagrindžia patikslintu ieškiniu reiškiamo reikalavimo, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovė, parduodama ne naują, o naudotą Daiktą, jai tenkančių pareigų, susijusių su daikto kokybe, nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Kaslita“ ieškovei DKD Sp. z. o.o. 13 938,57 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 938,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 313,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės DKD Sp. z. o.o. atsakovei UAB „Kaslita“ 449,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Kaslita“ valstybei 8,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

11.       Teismas vertino liudytojų K. V. ir M. N. parodymus, kad ieškovės atstovai buvo atvykę pas atsakovę įvertinti Ekskavatoriaus techninės būklės, kritiškai, nes K. V. yra atsakovės komercijos direktorius, o M. N. – technikos direktorius, ir jų parodymų, kad po Ekskavatoriaus apžiūros išrašyta 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atiduota administracijos biure ieškovės atstovams, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, be to, šių liudytojų paaiškinimai dėl galimai atvykusių ieškovės atstovų nėra nuoseklūs ir išsamūs, liudytojai negalėjo pasakyti, kaip ir kada atvyko ieškovės atstovai, su kokiu automobiliu, kas atvyko, be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad galimai pas atsakovę 2020 m. balandžio 23 d. atvykę ieškovės atstovai atitiko išimtis, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 22 d. nutarime Nr. 398 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (TAR, 2020-03-14, Nr. 2020-05466; 2020-05-27, Nr. 2020-11175), kuriuo nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo draudžiama užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.

12.       Įvertinęs liudytojo K. V. paaiškinimus, kad gamyklinė garantija ekskavatoriams yra taikoma iki 500 darbo valandų arba iki 1 metų, kad įranga laikoma nauja iki 1000 darbo valandų, ir liudytojos V. J. paaiškinimus, kad pasitaikydavo atvejų, kai techniką parduodavo po pokalbio telefonu, sprendė, jog papildoma informacija, kad prekė parduodama be garantijos, su technine būkle susipažinta, pretenzijų nėra, nurodoma sąskaitoje faktūroje neatsižvelgiant į tai, ar faktiškai įvyko daikto apžiūra. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad išankstinėje sąskaitoje faktūroje ir 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta ta pati papildoma informacija – kad prekė parduodama be garantijos, su technine būkle susipažinta, pretenzijų nėra, nors 2020 m. balandžio 21 d. išankstinė sąskaita faktūra išrašyta ir išsiųsta ieškovei iki atsakovės nurodytos Ekskavatoriaus apžiūros.

13.       Daikto trūkumai, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nėra atskleisti nei šalių susirašinėjime, nei 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje, todėl Daiktas turėjo būti tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Tarp šalių nėra ginčo, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė informavo atsakovę, kad daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – kasti gruntą statybvietėje, o atsakovė patikino, kad Ekskavatorius yra tinkamas naudoti ir neturi defektų. Teismas įvertinęs daikto pagaminimo metus ir darbo valandų skaičių, kai nėra nurodyta kitų daikto požymių (naudojimo intensyvumas, būdas, ar buvo atliekamas einamasis remontas, priežiūra ir kt.), ir duomenų, kad jis būtų netinkamas naudoti pagal paskirtį, sprendė, kad ieškovė prieš sudarant 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagrįstai tikėjosi, kad perkamas nenaujas daiktas bus tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.

14.       Atsakovės Ekskavatorių įsigijo aukcione Norvegijoje ir iki parduodant Ekskavatorių ieškovei nebuvo tikrinta Ekskavatoriaus techninė būklė. Teismas, atsižvelgęs, į tai, kad atsakovė yra verslininkė, kuri užsiima specializuotos technikos pirkimu, pardavimu, remontu, nuoma apie 25 metus, ir jai yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, sprendė, kad atsakovė, tiek sudarydama 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo sutartį Nr. 939, tiek ir parduodama Daiktą ieškovei, prisiėmė visą riziką dėl paslėptų (ir/ar jai nežinomų) Daikto trūkumų.

15.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės atstovai prieš sudarant 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį įvertino Ekskavatoriaus techninę būklę, dėl objektyvių aplinkybių to negalėjo padaryti, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie Daikto trūkumus, kai atsakovė patikino, jog jų nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad 2020 m. balandžio 21 d. išankstinėje sąskaitoje faktūroje ir 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta papildoma informacija, jog daiktui nėra taikoma garantija, neatleidžia atsakovės kaip pardavėjos nuo atsakomybės paaiškėjus daikto paslėptiems (neakivaizdiems) trūkumams.

16.       Ieškovė nedelsdama po pristatymo, 2020 m. balandžio 29 d. Ekskavatorius pristatytas į autorizuotą „Volvo“ servisą, kur buvo nustatyta, kad reikalinga atlikti atitinkamus darbus (pakeisti laidų ryšulį, ACM kompiuterį, pagrindinę plokštę, hidraulinę aušintuvo alyvą, DPF filtrą restauruotu filtru, atlikti valymą bei DPF sistemos bandymus) bei pakeisti tam tikras detales bei skysčius (hidraulinę alyvą, valiklį, laidų ryšulį, spausdintą plokštę, kompiuterį, žarną, tarpiklius, apkabą, restauruotą DPF filtrą, juostą, hidraulinės alyvos aušintuvą, varžtus, uždegimo žvakę ir laidus, filtro dangtelį ir laikiklį, užraktą, flanšo varžtą), kurie nurodyti 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme. Byloje nenustatyta, kad Daiktas būtų naudojamas netinkamai ar ne pagal tikslinę paskirtį.

17.       Atsakovei transportuojant Ekskavatorių, jis nebuvo naudojamas pagal paskirtį (tepalų nuotėkis atsirado naudojant daiktą pagal tikslinę paskirtį), dėl ko transportavimo metu skysčių nuotėkis neatsirado. Ekskavatoriaus atsakovė nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, o veiksmai, kurie buvo atlikti (važinėjimas po kiemą, strėlės pakėlimas), savo intensyvumu nuo daikto naudojimo pagal tikslinę paskirtį iš esmės skiriasi. Liudytojas M. N. teismo posėdyje užsiminė, kad greičiausiai buvo papildyta Ekskavatoriuje skysčių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Ekskavatoriui buvo skysčių trūkumas, tačiau atsakovė nesiaiškino skysčių trūkumo priežasčių (dėl nuotėkio ar kitų priežasčių). Daikto iki jo pardavimo ieškovei atsakovė neremontavo, nebuvo tinkamai atliktas jo techninės būklės įvertinimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, kad atsakovė nepaneigė ieškovės teiginio, kad ieškovės nurodyti daikto trūkumai atsirado iki daikto perdavimo ieškovei.

18.       Teismas į atsakovės argumentus, kad 2020 m. balandžio 8 d. paslaugos suteikimo akte nurodytas Ekskavatoriaus darbo valandų skaičius yra 9035, kai Ekskavatorius ieškovei parduotas nurodžius 4500 darbo valandų, nurodė, kad ieškovė per 3 dienas nuo Ekskavatoriaus jai pristatymo iki Ekskavatoriaus pristatymo į autorizuotą „Volvo“ servisą patikrai negalėjo naudoti Ekskavatorių tiek, kad jo darbo valandų skaičius padidėtų 4535 valandomis (3 paros sudaro 36 valandos), pažymėjo, kad liudytojas M. N. paaiškino, kad darbo valandų skaičių galima koreguoti kompiuterio pagalba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog pristačius Ekskavatorių ieškovei jis buvo naudojamas ne pagal tikslinę jo paskirtį bei neįrodė, jog 2020 m. gegužės 8 d. paslaugos suteikimo aktas sudarytas kitam daiktui.

19.       Teismas vertino, kad Ekskavatoriaus trūkumai yra susiję su Ekskavatoriaus hidrauline sistema, iš kurios tekėjo tepalai, bei su jos elektros sistemos gedimais. Nurodyti trūkumai nėra mažareikšmiai ir nepriskirtini prie einamojo remonto, nes reikalinga pakeisti laidų ryšulį, ACM kompiuterį (nustatyta korozija, dėl to neveikia DPF sistema) ir pagrindinę plokštę (ji surūdijusi, kyla kompiuterinio ryšio problemų), hidraulinį alyvos aušintuvą (skysčių nuotėkis), susidėvėjusios uždegimo žvakės ir uždegimo laidai. Nustatyti defektai yra atsiradę seniai dėl intensyvaus naudojimo ir tikėtina dėl netinkamų daikto laikymo ir/ar naudojimo sąlygų (pvz. neatliktas arba netinkamai atliktas einamasis remontas). Teismas pažymėjo, kad dėl šių trūkumų naudojant Ekskavatorių būtų teršiama aplinka, nes neveikia DPF sistema bei yra tepalų nuotėkis, taip pat nuolat reikėtų papildyti tepalus, o dėl elektros sistemos gedimų, kurie apima ir degimo sistemą, daiktas galimai būtų nesaugus naudoti. Teismas padarė išvadą, kad 2020 m. gegužės 8 d. paslaugos suteikimo aktas ir tos pačios dienos komercinis pasiūlymas yra tiesiogiai susiję ir sprendė, kad 2020 m. gegužės 8 d. paslaugos suteikimo akte nurodyta žyma „Mašiną draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad nors iš esmės Ekskavatorius yra tinkamas naudoti, jis yra veikiantis, tačiau jį draudžiama eksploatuoti, kol neatlikti darbai bei nepakeistos detalės ir skysčiai, nurodyti 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog tokią žymą turi teisę uždėti tik valstybės įgaliotos institucijos, ir taip pat nepagrįstai autorizuoto serviso žymos reikšmę sutapatina su valstybės įgaliotų institucijų dedamų žymų sukeliamomis pasekmėmis, nes nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių Lenkijos teisės aktų ar teismų praktikos. 

20.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, kad atsakovė jam pardavė nenaują Ekskavatorių su paslėptais (neakivaizdžiais) trūkumais, šie trūkumai buvo iki 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir reikalinga pašalinti daikto trūkumus, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, todėl yra pagrindas taikyti pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdus.

21.       Teismas į atsakovės argumentus, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi ieškovė negali prašyti sumažinti pirkimo kainą ir tuo pačiu teigti, kad daiktas nėra tinkamas naudoti, ir, kad pasirinkta netinkama kainos sumažinimo riba, nes turi būti nustatinėjama tikroji daikto su trūkumais kaina, kuri nustatoma pagal prekės rinkos nustatymo tyrimus, pažymėjo, kad ieškovė įrodinėjo būsimus nuostolius, kuriuos ji patirs siekdama pašalinti daikto trūkumus. Sprendžiant dėl pasirinkto įrodinėjimo objekto, nurodė, kad atsakovė ieškovei perdavė ne masinės gamybos vartojimo prekę, o specializuotą techniką – Ekskavatorių, skirtą kasti gruntui, minėta technika skiriasi savo parametrais – darbo valandomis, naudojimo intensyvumu, pagaminimo metais, sudedamosiomis dalimis ir kitais požymiais, dėl ko sudėtinga būtų nustatyti tikslią Ekskavatoriaus su nurodytais trūkumais rinkos vertę, todėl ieškovės pasirinktas įrodinėjimo objektas (pirkimo kainos mažinimo riba) šios bylos kontekste yra tinkamas.

22.       Nors ieškovė teigė, kad reikalinga pašalinti nustatytus daikto trūkumus, tačiau neįrodinėjo, kad daikto trūkumai esminiai ir viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos reikalaudama sumažinti daikto pirkimo kainą. Teismo nuomone, ketinimas naudoti daiktą, pašalinus daikto trūkumus, kurių ieškovė nelaiko esminiais, yra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, ir šiuo atveju ieškovės pasirinktas gynimo būdas bei įrodinėtos aplinkybės atitinka įstatymo reikalavimus.

23.       Dėl daikto pirkimo kainos ir kokybės santykio teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo atsakovei už Daiktą ir transportavimą 54 000 Eur, iš kurių 8000 Eur už transportavimą. Taigi Daikto kaina, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei – 46 000,00 Eur. 2019 m. lapkričio 5 d. Ekskavatoriaus kaina, kurią atsakovė sumokėjo Norvegijos aukcione, be transportavimo išlaidų buvo 27 833,18 Eur, transportavimo išlaidos sudarė 7500 Eur. Liudytojas K. V. paaiškino, kad naujos analogiškos technikos kaina viršija 200 000 Eur, iš išrašo iš tinklapio www.mascus.lt matyti, kad analogiško daikto, kurio pagaminimo metai yra 2018 m. kaina yra 169490 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovė pirko Daiktą už didesnę kainą, nei už jį sumokėjo atsakovė, o iš byloje esančių įrodymų žinoma, kad atsakovė Daikto pagal paskirtį nenaudojo, daikto neremontavo, tik galimai papildė skysčių, taigi daikto būklė nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iš esmės nesikeitė.

24.       Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad po 2020 m. balandžio 14 d. pretenzijos buvo atlikti kokie nors daikto trūkumų šalinimo darbai, keistos detalės, dėl ko būtina atlikti 2020 m. rugpjūčio 8 d. komerciniame pasiūlyme nurodytus visus darbus ir keisti visas detales (t. y., kad buvo pakeisti laidai ir ACM kompiuteris, atlikti reikiami bandymai ir pakartotinis daikto trūkumų tyrimas). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas mažinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl nebūtinų atlikti darbų ir pakeistų detalių, t. y., 2 017,96 Eur. Sprendė, kad visa trūkumų šalinimo kaina sudarytų 13 938,57 Eur, o Daikto kaina, ją sumažinus trūkumų šalinimo suma, būtų 32 061,43 Eur, t. y., kaina, artima atsakovės Norvegijos aukcione už daiktą mokėtai kainai. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė Ekskavatoriaus neremontavo, tik galimai buvo papildyta skysčių, sprendė, kad Ekskavatoriaus kaina, kuri atitiko jo kokybę 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, buvo 32 061,43 Eur. Nėra aktualu nustatyti Daikto nusidėvėjimo laipsnį ir atitinkamai mažinti ieškovės reikalavimą.

25.       Teismas įvertinęs, tai, kad atsakovės pateikta lengvųjų automobilių detalių nusidėvėjimo lentelė, kai nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pirko iš atsakovės ne lengvąjį automobilį, o specializuotą techniką, kuri yra skirta ne dalyvauti viešajame eisme, o kasti gruntą,  bei tai, kad atsakovė nenurodė, kurios iš 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme nurodytos detalės gali būti keičiamos nenaujomis ir kokios šių detalių kainos, konstatavo, kad atsakovė, neįrodė, kad dėl daikto nusidėvėjimo turi būti mažinami ieškinio reikalavimai ir kokiu dydžiu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad dalis komerciniame pasiūlyme nurodytų atliktinų darbų bei pakeistinų detalių (filtro, tarpinės, varžtų, tepalų keitimas) priskirtina einamajam daikto remontui.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kaslita“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-281-1119/2021, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės DKD Sp. z. o. o. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; atsakovės UAB „Kaslita“ naudai iš ieškovės DKD Sp. z. o. o. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

26.1.                      Nesutinka su teismo išvada, kad Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovei faktiškai neapžiūrėjus daikto ir neįvertinus jo techninės būklės. Tuo metu, kai Ekskavatorius buvo parduodamas ieškovei, už komunikaciją su klientais dėl turto pardavimo (jo sąlygų) buvo atsakingas atsakovės darbuotojas K. V., kuris 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu net keletą kartu patvirtino, kad ieškovės atstovai buvo atvykę į vietą apžiūrėti Ekskavatorių, taip pat šį faktą patvirtino  liudytoju 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje apklaustas atsakovės darbuotojas M. N., kuris atsakovei priklausančioje teritorijoje fiziškai aprodė daiktą, sudarė galimybes ieškovės atstovams jį išbandyti. Pirmosios instancijos teismas ignoravo objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovės darbuotojai itin detalių duomenų apie apžiūrą vykdžiusius asmenis (pvz., jų vardus ir pavardes, su kokia transporto priemone jie atvyko ir pan.) pateikti negali. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad minėti liudytojai teisme buvo apklausti praėjus metams nuo Ekskavatoriaus apžiūros, be to atsakovės darbuotojams nėra aktuali asmenų norinčių apžiūrėti konkrečią techniką tapatybė ar jų atvykimo į apžiūrą būdas ir tokia informacija nėra kaupiama. Tik klientui nusprendus įsigyti konkrečią techniką, atitinkami šalies rekvizitai yra įtraukiami į susitarimus bei sąskaitas. Nagrinėjamu atveju Ekskavatorius buvo parduotas Lenkijoje įregistruotam ir veikiančiam juridiniam asmeniui, todėl atsakovei pirkimo-pardavimo sandorio kontekste buvo aktualūs tik šio ūkio subjekto duomenys (o ne fizinių asmenų vardai ir pavardės). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu pateiktų K. V. ir M. N. paaiškinimų nėra pagrindo vertinti, kaip nenuoseklių, ir jais nesivadovauti.

26.2.                      Ekskavatoriaus apžiūra buvo vykdoma 2020 m. balandžio 21 d. arba anksčiau, t. y. iki 2021 m. balandžio 21 d. išankstinės sąskaitos išrašymo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.) nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. nebuvo uždraustas visiškas ir besąlyginis asmenų patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pvz., nebuvo draudžiama patekti į šalį asmenims / ekipažams, vykdantiems komercinius vežimus ir kitos išimtys. Kokiu būdu ieškovės siusti atstovai buvo atvykę į Lietuvą, atsakovei nėra žinoma ir tokie duomenys nėra aktualūs. Ieškovei išreiškus norą apžiūrėti Ekskavatorių, atsakovė tokią galimybę sudarė. Karantino režimas savaime nepaneigia liudytojais apklaustų atsakovės darbuotojų K. V. ir M. N. paaiškinimų pagrįstumo. Šiuo atveju esant taikomiems karantino ribojimams atsakovė kirto Lenkijos sieną ir pristatė techniką į Lenkiją, ką iš esmės galėjo padaryti ir ieškovė.

26.3.                      Pirmosios instancijos teismas savo vertinimą, kad ieškovė Ekskavatorių įsigijo jo neapžiūrėjęs, grindė ir atsakovės darbuotojos V. J. (buvusi K.) 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu išsakytu teiginiu, kad technikos pardavimas bendrovėje vyksta visaip (ir po pokalbio telefonu). Minėta liudytoja net keletą kartų patvirtino, kad turto pardavimo procese su klientais nebendrauja, o tą daro kiti darbuotojai – K. V. ir Ž. J.. Minėta atsakovės darbuotoja nevykdo tiesioginių funkcijų, susijusių su technikos pardavimo proceso organizavimu tarp atsakovės ir jo klientų, todėl jai nėra žinomi įprasti turto pardavimo niuansai. Atsakovės darbuotojas K. V., kuris pagal savo pareigas yra atsakingas už komunikavimą su potencialiais klientais, nurodė, kad perkant techniką už tokią reikšmingą sumą (šuo atveju viršijančią 50 000 Eur) pirkėjai visuomet apžiūri daiktą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įprastinę atsakovės veikloje taikomą turto pardavimo praktiką ir atsiribojo nuo turto kainos kriterijaus svarbos įvertinimo šiam procesui (turto pardavimo būdui).

26.4.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės išankstinės sąskaitos išrašymo aplinkybes ir turinį, tiriant bei nustatinėjant Ekskavatoriaus apžiūros iš ieškovės pusės prieš jo įsigijimą atlikimo ar neatlikimo faktą. Atsakovės darbuotojas K. V., apklausiamas, kaip liudytojas, patvirtino, kad pinigus klientai apmoka, kai apžiūri techniką. Mokėjimo atlikimui turi egzistuoti pagrindas, kuris tokiu atveju yra atsakovės išrašyta išankstinė sąskaita. Atsakovė išankstinę sąskaitą išrašo, kai klientas apžiūri techniką ir išreiškia savo pageidavimą ją įsigyti. 2020 m. balandžio 21 d. išankstinės sąskaitos turinys liudija, kad prieš šios sąskaitos išrašymą ieškovė buvo atlikusi Ekskavatoriaus apžiūrą. Mokėjimo dokumente yra nurodyti pirkėjo patvirtinimai „su technine būkle susipažinta, pretenzijų nėra“. Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. 15.53 val. el. laišku išreiškė pastabas dėl išankstinės sąskaitos turinio, prašydama įtraukti į dokumentą tam tikrą papildomą informaciją (t. y. Ekskavatoriaus kodą, pagaminimo metus, PVM mokėtojo kodą). Šios aplinkybės, susijusios su išankstinės sąskaitos išrašymu ir patvirtinančios Ekskavatoriaus realų apžiūros iš ieškovės pusės faktą, pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirtos bei įvertintos.

26.5.                      Net ir laikantis pozicijos, kad ieškovė prieš įsigyjant Ekskavatorių jo neapžiūrėjo, ši aplinkybė savaime negali lemti atsakovės, pardavusios ne naują ir pakankamai intensyviai eksploatuotą techniką, atsakomybės. Jei, kaip teigia ieškovė, Ekskavatorių įsigijo jo net neapžiūrėjusi, tuomet tokia išvada patvirtintų jos paties neprotingą / neatidų / neapdairų elgesį, įsigyjant ne naują ir pakankamai intensyviai naudotą techniką. Laikantis pozicijos, kad ieškovė naudoto daikto niekaip neapžiūrėjo, tokio elgesio pasekmes (riziką) ji turi prisiimti pati.

26.6.                      Teismas nevertino tikrojo šalių susitarimo turinio. Ieškovės ir atsakovės sudaryto susitarimo esmė buvo tokia, jog ne naujas daiktas (t. y. Ekskavatorius) yra perleidžiamas tokios būklės, kokios jis yra, sudarant visas galimybes ieškovei įsitikinti (patikrinti), ar daikto techninė būklė atitinka jos poreikius, ir ateityje pretenzijos dėl daikto kokybės nebus reiškiamos bei priimamos. Šalių tarpusavio susitarimo sąlygas galima aiškiai identifikuoti tiek iš atsakovės išrašytų išankstinės sąskaitos, tiek iš originalios PVM sąskaitos faktūros turinio. Abiejuose šiuose dokumentuose yra užfiksuotos esminės šalių suderintos daikto pardavimo sąlygos – „prekė parduodama be garantijos, su technine būkle susipažinta ir pretenzijų nėra“. Faktą, kad šalys sulygo dėl ne naujo daikto perleidimo tokios būklės, kokios jis tuo metu buvo, ir be jokių garantijų dėl jo techninio stovio, akivaizdžiai patvirtina ir pačios ieškovės elgesys – ieškovė atsiskaitė su atsakove pagal mokėjimo dokumentus, kuriuose buvo aiškiai nurodytos minėtos turto perleidimo sąlygos.

26.7.                      Ekskavatoriaus pardavimo kaina buvo ženkliai mažesnė nei naujo analogiško daikto – Ekskavatorius buvo parduotas už 54 000 Eur kainą, į ją įtraukiant transportavimo į Lenkiją kaštus, o nauja tokia technika kainuoja apie 170 000 Eur. Vien tik kainos skirtumo požiūriu akivaizdu, jog ieškovė negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų dėl anksčiau eksploatuotos technikos naudojimo, kaip įsigijus naują daiktą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, ir nepagrįstai neatsižvelgė į tas sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovė ir atsakovė susitarė dėl Ekskavatoriaus pardavimo.

26.8.                      Jei būtų laikomasi pozicijos, jog parduoto Ekskavatoriaus kokybė turėtų būti vertinama ne pagal šalių susitarimo sąlygas, o pagal įprastus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė jai, kaip pardavėjai, tenkančias pareigas. Ekskavatorius buvo nenaujas (pagaminimas 2014 m.), todėl sprendžiant dėl įsigyto ne naujo daikto naudojimo galimybių (sąlygų) turi būti vertinamas ir tokio daikto nusidėvėjimas. Net ir nustačius, jog dalis Ekskavatoriaus mechanizmų (dalių) yra paveikti natūralaus dėvėjimosi, savaime nereiškia, kad pats daiktas negali būti naudojamas pagal savo paskirtį (t. y. neatlieka savo funkcijų).

26.9.                      Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar egzistuoja pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti atsakomybę dėl ieškovei parduoto Ekskavatoriaus nepagrįstai sureikšmino aplinkybes: 1) kad atsakovė daiktą buvo įsigijusi Norvegijoje skelbtame aukcione, 2) po Ekskavatoriaus įsigijimo neatlikta išsamia patikra autorizuotame servise; 3) po Ekskavatoriaus įsigijimo remonto darbų nevykdymu; 4) faktu, jog po Ekskavatoriaus įsigijimo, šis daiktas intensyviai nebuvo naudojamas. Šios aplinkybės savaime nepatvirtina fakto, kad atsakovės įsigytas ir vėliau ieškovei parduotas daiktas neatitiko įprastinių reikalavimų.

26.10.                      Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino patikslintą ieškinį, nepaisant to, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė duomenų, jog įsigijusi Ekskavatorių atliko kažkokius jo remonto darbus. Jei ieškovė jokių Ekskavatoriaus remonto darbų nėra atlikusi, nėra suprantama, kodėl ieškovė prieš 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdį, nesutiko kilusį ginčą išspręsti atsakovės pasiūlytu būdu – ieškovė grąžina tą tariamai „nekokybišką“ ir jo poreikių netenkinančią techniką atsakovei, o pastaroji savo lėšomis Ekskavatorių parsigabena ir grąžina ieškovei visas sumokėtas pinigines lėšas už šį daiktą (t. y. 54 000 Eur). Tokia situacija liudija, jog pati ieškovė vertina, kad pagal savo techninius parametrus (pagaminimo metus bei techninę būklę) už patrauklią kainą yra įsigijusi gerą / kokybišką techniką, kuri atitinka jos poreikius. Ieškovės pareikštas reikalavimas tiesiog vertintinas, kaip siekis papildomai pasipelnyti atsakovės sąskaita ir taip pigiai įsigijus Ekskavatorių. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir be pagrindo šiai aplinkybei nesuteikė įrodomosios reikšmės, vertinant ieškovės pozicijos (reikalavimo) nepagrįstumą.

26.11.                      Pirmosios instancijos teismas vertinimą, jog ieškovės įsigytas Ekskavatorius neatitiko jam keliamų įprastinių reikalavimų iš esmės grindė dviem dokumentais – Lenkijos įmonės „Volvo Maszyny Budowlane Polska“ Sp. z. o. o. 2020 m. gegužės 8 d. komerciniu pasiūlymu (toliau – Komercinis pasiūlymas) bei tos pačios Lenkijos įmonės 2020 m. gegužės 8 d. paslaugos suteikimo aktu (toliau – Paslaugos aktas). Tačiau nei vienas iš nurodytų dokumentų nepatvirtina esminės aplinkybės, kad Ekskavatorius yra sugedęs ir negali būti naudojamas pagal savo paskirtį. Komercinis pasiūlymas nėra jokia forma pasirašyta Lenkijos įmonės „Volvo Maszyny Budowlane Polska“ Sp. z.o.o. atstovų ar darbuotojų, todėl dokumentas negali turėti jokios teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė ir dėl jos skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė. Ekskavatorius buvo nenaujas, natūralu, jog tam tikros dalys / detalės turės atsiradusių dėvėjimosi požymių, kurias visais atvejais autorizuoti servisai rekomenduoja pakeisti. Tačiau tai savaime nereiškia, kad daiktas be tokio pobūdžio remonto darbų savo funkcijos neatlieka ir negali būti naudojamas, be to Komerciniame pasiūlyme tokio pobūdžio aplinkybės nėra nurodytos. Taip pat Komerciniame pasiūlyme nėra nurodytas, joks poveikis naudojimuisi Ekskavatoriumi (t. y. kažkokie kylantys trikdžiai ir pan.), jei šiame dokumente nurodytos detalės nebūtų keičiamos). Komercinis pasiūlymas tiesiog liudija, kad autorizuotas servisas pasiūlė pakeisti dalį detalių, kurios turėjo dėvėjimosi požymių. Be to, Komerciniame pasiūlyme nurodytų dalies detalių keitimo darbai savo pobūdžiu yra priskirtini einamajam techniniam aptarnavimui (pvz., filtro, hidraulinės alyvos, tarpinių bei varžtų keitimas ir pan.), kuris savaime nereiškia, jog daiktas be šių darbų negali būti naudojamas pagal savo paskirtį.

26.12.                      Komerciniame pasiūlyme nėra nurodyta (identifikuota), dėl kokių priežasčių reikia keisti atitinkamas dalis / detales. Prie keistinų dalių / detalių yra priskirti laidai (jų ryšuliai) bei elektroninės įrangos prietaisai (spausdinta plokštė, kompiuteris). Tokio pobūdžio dalims / detalėms poveikį galėjo padaryti ir ieškovės naudojimasis daiktu po to, kai Ekskavatorius buvo perduotas pirkėjui (pvz., neapdairiai palikus „degimą“ ilgesniam laikui galėjo išsikrauti akumuliatorius, kurį vėliau bandant netinkamai įkrauti galėjo atsirasti įtampos šuolių ar netgi trumpasis jungimas, ko pasėkoje poveikis atsirastų elektronikos komponentams).

26.13.                      Pirmosios instancijos teismas vertindamas Paslaugos akte uždėtą žymą „Mašiną draudžiama eksploatuoti“, nepagrįstai neatsižvelgė į šio dokumento pateikimo aplinkybes. Ieškovė kartu su dubliku neteikė į bylą jokių papildomų dokumentų. Pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai ir abiem šalims apsikeitus paruošiamaisiais dokumentais, reaguojant į atsakovės poziciją, ieškovė 2021 m. kovo 30 d. pateikė į bylą Paslaugos aktą (be parašo). Atsakovei nurodžius, kad Paslaugos aktas nepasirašytas ir negali būti laikomas sukeliančiu kokias nors teisines pasekmes, ieškovė nusprendė jo turinį koreguoti, kartu su 2021 m. gegužės12 d. prašymu pateikiant į bylą Paslaugos aktą su parašu. Aplinkybė, kad ieškovė Paslaugos akto nepateikė kartu su dubliku, ir iš pradžių buvo teikiamas be parašo, o tik vėliau su parašu, kelia rimtų abejonių ar Paslaugos aktas buvo sudarytas tuo metu, kaip yra deklaruojama.

26.14.                      Paslaugos akte tiesiog per vidurį lapo yra uždėta abstrakti ir nemotyvuota žyma „Mašiną draudžiama eksploatuoti“. Tačiau pačiame dokumente nėra paaiškinta, kokiu pagrindu ši žyma yra uždėta (t. y. dėl kokių konkrečiai nustatytų trūkumų). Paslaugos akte nėra įvardinti jokie daikto trūkumai. Paslaugos taip pat nėra nieko nurodyta, kokius remonto ar detalių keitimo darbus reikėtų atlikti (įskaitant kokių tų darbų vertė / kaina), kad nebūtų taikoma ši žyma. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai Paslaugos aktą ir Komercinį pasiūlymą vertino, kaip vienas kitą papildančius dokumentus. Paslaugos akte nėra jokių nuorodų į kitus dokumentus. Be to, draudimas eksploatuoti transporto priemones ar techniką nėra siejamas su autoservisų veikla. Ekskavatoriaus techninė būklė nebuvo tiriama bei vertinama nepriklausomo eksperto. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad šalys skirtingai vertina parduoto nenaujo daikto techninę būklę ir Lenkijos įmonės „Volvo Maszyny Budowlane Polska“ Sp. z.o.o. nurodytų detalių keitimo poreikio įtaką galimybėms techniką naudoti pagal paskirtį, turėjo pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybes byloje pasitelkti nepriklausomus ekspertus aplinkybei, ar Ekskavatorius atliko savo funkciją, nustatyti, tačiau to nepadarė. Skundžiamas sprendimas grindžiamas dokumentais, kurie buvo gauti iš subjekto, suinteresuoto dėstyti savo klientui (ieškovei) palankius teiginius.

26.15.                      Esminiai šio pirkėjo teisių gynimo būdo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirti nepašalinus jo trūkumu; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Byloje formu­luojamas teiginys neva Ekskavatorius negali būti naudojamas pagal paskirtį ir reiškiamas reikalavimas dėl pirkimo kainos mažinimo akivaizdžiai vienas kitam prieštarauja. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime cituoja aktualią Kasacinio teismo praktiką dėl pirkimo kainos mažinimo, kaip pažeistų teisių gynimo būdo, privalomų sąlygų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja Kasacinio teismo išaiškinimus. Ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas savaime liudija, jog Ekskavatorius iš tiesų atitiko įprastus daiktui keliamus reikalavimus ir galėjo būti naudojamas pagal savo paskirtį.

26.16.                      Pirmosios instancijos teismas pirkimo kainos mažinimo ribą susiejo su dalies Komerciniame pasiūlyme nurodytų detalių keitimo verte (kaina). Autoserviso pateiktame pasiūlyme yra numatyta detales keisti visiškai naujomis. Net ir naujų dalių keitimo atveju privalo būti įvertinamas daikto (įskaitant ir atskiras dalis / detales) nusidėvėjimas (jų normatyvai) pagal daikto pagaminimo metus, kas iš esmės yra taikoma draudimo teisiniuose santykiuose, skaičiuojant draudimo išmokų dėl transporto priemonių sugadinimo dydį bei jų skyrimą. Pvz., 6 metų senumo transporto priemonės su didesniu nei 2000 cm3 darbinio tūrio varikliu detalėms yra pritaikomas 19% nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į sunkiosios technikos naudojimo sąlygas, akivaizdu, jog tokio pobūdžio technika dėvisi sparčiau (labiau) nei lengvieji automobiliai, todėl atskirų detalių nusidėvėjimo normatyvai objektyviai būtų net ir didesni nei taikomi lengviesiems automobiliams. Atsakovės į bylą pateikti duomenys dėl nusidėvėjimo normatyvų vertintini, kaip apibrėžiantys tik minimalią nusidėvėjimo ribą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu sukūrė tokią situaciją, jog ieškovė, įsigijusi intensyviai naudotą 6 metų senumo daiktą, atsidūrė privilegijuotoje padėtyje, nes faktiškai buvo tenkintas reikalavimas dėl dalies mechanizmų atstatymo iki visiškai naujos būklės (nors daikto įsigijimo metu pirkėjas objektyviai negalėjo tikėtis, jog nenaujo daikto dalys / mechanizmai, jokia apimtimi nebus paveikti natūralaus dėvėjimosi). Pirmosios instancijos teismas faktiškai sudarė galimybes ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

27.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė DKD Sp. z. o. o. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti 1275 Eur už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

27.1.                      Nesutinka su atsakovės teigimu, kad ieškovės atstovai buvo atvykę į Lietuvą (iš Lenkijos) apžiūrėti parduodamo ekskavatoriaus prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Vienintelis tokio atsakovės teiginio įrodymų šaltinis – pačios atsakovės darbuotojų paaiškinimai, duoti teismo posėdžių metu 2021 m. balandžio 20 d. (komercijos direktorius K. V., technikos direktorius M. N.) ir 2021 m. gegužės 17 d. (administratorė V. J.). Nesutinka su atsakovės argumentais, kad neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino šių liudytojų parodymus ir jais nesivadovavo, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, liudytojų parodymams, ypač susijusiems su asmeniu, dėl kurių jie duoda parodymus teismui, suteikia pačią silpniausią įrodomąją reikšmę, lyginant su kitais įrodymų šaltiniais.

27.2.                      Nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės atstovai buvo atvykę ir apžiūrėjo ekskavatorių prieš jį įsigyjant. Nei vienas iš apklaustų atsakovės liudytojų negalėjo nurodyti nei neva atvykusių ieškovės atstovų vardo, išvaizdos, skaičiaus. Atsakovės siekis, jog teismas pripažintų, kad ieškovės atstovai buvo atvykę iš Lenkijos į Lietuvą apžiūrėti parduodamo ekskavatoriaus, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Priešingai, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad šalių atstovai susirašinėjo elektroniniais laiškais prieš sandorį, susirašinėjime iš viso nėra minimas atvykimas į Lietuvą ir pan. Jeigu šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais, tikėtina, kad prieš atvykstant ieškovės atstovams ar po to, būtų buvę laiškai ar kitoks susirašinėjimas dėl susitikimo laiko, vietos ir kitų susitikimo detalių derinimo. Be to, dėl pandemijos buvo uždarytos Lietuvos– Lenkijos sienos, kai atvykimas į Lietuvą buvo įmanomas tik vairuotojams ir įgulų nariams, kai vykdomas komercinis ir (ar) tarptautinis krovinių vežimas, todėl atsakovės prielaidos dėl ieškovės atstovų atvykimo yra nelogiškos.

27.3.                      Byloje liudijusi atsakovės administratorė V. J. patvirtino, kad atsakovė parduoda techniką pirkėjams, kurie nebūna atvykę jos apžiūrėti ir tai yra įprasta praktika atsakovės įmonėje. Apeliaciniame skunde pateikiami išvedžiojimai, esą pirkėjai visuomet apžiūri daiktą, kai technika perkama „už tokią reikšmingą sumą“, taip pat yra nelogiški, nes ne pardavėjas vienas sprendžia ir/ar įpareigoja pirkėją apžiūrėti daiktą, o pirkėjas pats tai sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, įskaitant pardavėjo pateikiamas deklaracijas dėl parduodamo daikto kokybės. Ieškovė, neturėdama realios galimybės dėl pandemijos ir karantino apribojimų atvykti į Lietuvą, susipažinusi su pardavėjos kaip įmonės ilgus metus vykdančios panašios technikos pardavimus, apyvarta ir kitus solidžius rodiklius, nesant nurodytiems jokiems parduodamo daikto trūkumams, priėmė sprendimą pirkti daiktą jo neapžiūrėjusi, pasitikėdama pardavėjo pateiktomis deklaracijomis. Be to, nelogiškai atrodo ir tai, kad ieškovės atstovai įveikę visas uždarytų valstybinių sienų kliūtis, atvykę vykdydami komercinį ir (ar) tarptautinį krovinių vežimą (nes tik tokie asmenys buvo įleidžiami į Lietuvą), tik apžiūrėjo ekskavatorių, tada apsisuko ir grįžo tuščiomis į Lenkiją, o jau atsakovė iš paskos pati atgabeno parduotą ekskavatorių, nors logiška būtų, kad atvykę apžiūrėti ieškovės atstovai būtų jį patys parsivežę į Lenkiją, taip sutaupydami daikto pervežimo kaštus. 

27.4.                      Atsakovė nepagrįstai bando perkelti visą atsakomybę už parduoto daikto trūkumus ieškovei, nurodydama, esą atsakovė sudarė visas sąlygas ieškovei apžiūrėti ekskavatorių ir jį išbandyti. Įstatymas būtent pardavėjui nustato pareigą patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalys). Pirkėjo pareigos išvardytos (CK 6.344–6.349 straipsniuose, t. y. 1) pareiga sumokėti kainą ir kitas išlaidas, 2) pareiga priimti daiktus, 3) pareiga saugoti daiktus, 4) pareiga pranešti pardavėjui apie netinkamą pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, įvykdymą per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas sąlygos pažeidimas.

27.5.                      Atsakovė nepagrįstai pirkėjo teise patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis) paneigia pardavėjo pareigą garantuoti daiktų kokybę. Atsakovė klaidingai interpretuoja ir aiškina pardavėjo pareigų pagal įstatymą ir pirkėjo teisių pagal įstatymą santykį. Negalima situacija, kai pardavėjas visiškai neatsako už daikto kokybę, tačiau kartu deklaruoja, kad daikto kokybė yra gera (kaip šioje byloje), motyvuodamas tik tuo, esą jis sudarė pirkėjui galimybę apžiūrėti daiktą prieš perkant. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

27.6.                      Pagal kasacinio teismo praktiką netgi aplinkybė, jog pirkėjas yra verslo subjektas, pati savaime nešalina pardavėjo atsakomybės už paslėptus daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Byloje nekilo ginčo, kad Ekskavatoriaus trūkumai nebuvo akivaizdūs, ar ieškovė apie juos žinojo, priešingai – pati atsakovė visą bylos nagrinėjimą teigė, kad Ekskavatorius buvo geros būklės. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal kasacinio teismo praktiką, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Atsakovė tokių pagrindų egzistavimo neįrodinėjo ir kėlė prielaidas, kodėl ekskavatorius galėjo sugesti.

27.7.                      Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė parduodama Ekskavatorių melavo ir klaidingai nurodė Ekskavatoriaus išdirbtas valandas, t. y. pardavėja tyčia suklaidino pirkėją. Volvo serviso Paslaugos suteikimo akte Nr. W180261 nurodytas tikrinamo ekskavatoriaus modelis EC380DL ir identifikavimo numerio paskutiniai 6 skaičiai: 210233, kas patvirtina, kad tikrintas buvo tas pats ieškovės iš atsakovės įsigytas Ekskavatorius. Ekskavatoriaus nurodytos „Mašinos darbo valandos“ – 9 035 h. Tuo tarpu atsakovės skelbime buvo nurodyta, kad ekskavatoriaus darbo valandos – 4 500 h, t. y. dvigubai mažiau. Liudytojas M. N. duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė kad darbo valandų skaičių galima koreguoti kompiuterio pagalba. Galima daryti prielaidą, kad pardavėja kompiuterio pagalba buvo pakoregavusi Ekskavatoriaus darbo valandas, sumažindama jas dvigubai, kas paaiškėjo Volvo serviso Lenkijoje specialistams prisijungus prie ekskavatoriaus kompiuterio jau po ekskavatoriaus pardavimo ieškovei.

27.8.                      Atsakovės atstovų liudijimais, jie niekada patys netikrino Norvegijos aukcione įsigyto ekskavatoriaus kokybės, todėl nesuprantama, kaip atsakovė gali kalbėti apie daikto kokybę, kai ji pati jos nežino (nes niekada netikrino). Ieškovė vos pradėjusi eksploatuoti ekskavatorių, pirmiausia, nedelsiant (po 3 dienų) kreipėsi į autorizuotą servisą, o jau 2021 m. gegužės 14 d. (po 18 dienų nuo atgabenimo) parašė ir išsiuntė atsakovei oficialią pretenziją, į kurią atsakovė nieko neatsakė.

27.9.                      Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde priekaištauja teismui, kad teismas nepasiūlė atsakovei skirti ekspertizę. Atsakovę nuo bylos pradžios atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas. Iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad atsakovė viso labo pigiai nusipirko naudotą ekskavatorių aukcione, visiškai jo netikrino, neremontavo ir tokios pačios būklės (o gal dar blogesnės, nes ekskavatorius iki parduodant jį ieškovei, prastovėjo atsakovės teritorijoje lauke visą žiemą nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. balandžio mėn.), tik užsidėjusi daugiau kaip 10 000 Eur antkainį, perpardavė jį ieškovei, neatlikdama visai jokių pardavėjo pareigų ir tikėdamasi jų išvengti ateityje. Byloje atsakovė net nebandė įrodinėti, kad nustatyti Ekskavatoriaus trūkumai neegzistuoja, ar kad jie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio, ikiteisminėje ginčo stadijoje dalyvauti atsisakė, nors gavo rašytinę pretenziją, net neteikė įrodymų, kad Ekskavatorių galima suremontuoti pigesnėmis sąnaudomis (pagal pateiktų trūkumų sąrašą).

27.10.                      Nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovės pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas (sumažinti pirkimo-pardavimo kainą) paneigia ieškovės poziciją (teiginius), kad iš atsakovės įsigytas ekskavatorius negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Įstatymas nedraudžia pirkėjui pasirinkti bet kurį iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kas tiesiogiai ir nurodyta šioje nuostatoje – „savo pasirinkimu pareikalauti“. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pirkėjo teisių gynybos būdas reikalaujant, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, niekaip nešalina pirkėjo teisės pasirinkti kainos sumažinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ypač išsamiai ir nuosekliai išanalizavo šį atsakovės nuo pat bylos pradžios kartotą nesutikimo su ieškiniu motyvą ir, ieškovės manymu, teismas padarė logiškas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas buvo tinkamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30.        Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės DKD Sp. z. o. o. ir atsakovės UAB „Kaslita“  sudarytą žodinę sutartį, 2020 m. balandžio 23 d. atsakovė pardavė ieškovei 2014 m. vikšrinį ekskavatorių „Volvo“ EC380DL, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 54 000 Eur kainą, į kurią įskaičiuotas Ekskavatoriaus pristatymas iš Kužių, Šiaulių r., Lietuva į Kolobržeg, Lenkija (pristatymo kaina – 7500,00 Eur), ir 2020 m. balandžio 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė papildomą informaciją, kad prekė parduodama be garantijos, su technine būkle susipažinta, pretenzijų nėra, išvežta į kitą ES šalį. Šią sąskaitą atsakovė išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Ieškovė 2020 m. balandžio 23 d. minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo tarptautiniu pervedimu, sumokėdama visą sumą – 54 000 Eur. Atsakovė internetiniame portale „Macus“ paskelbė apie parduodamą Ekskavatorių, kuriame nurodė, kad Ekskavatorius yra dirbęs 4500 valandas, kaina – 56 500 Eur. Atsakovė 2020 m. balandžio 26 d. pristatė Ekskavatorių ieškovei. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. 14.42 val. ieškovės atstovė atsiuntė atsakovės administratorei V. K. rekvizitus, reikalingus sąskaitai išrašyti, bei kad 15.53 val. pateikė prašymą nurodyti sąskaitoje visą Ekskavatoriaus kodą, pagaminimo metus ir ieškovės PVM mokėtojo kodą bei atsiųsti raštą, patvirtinantį Ekskavatoriaus pristatymą į Lenkiją. Atsakovės atstovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei 2020 m. balandžio 21 d. išankstinę sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti ieškovės rekvizitai, Ekskavatoriaus duomenys, kaina su jo pristatymu (54 000,00 Eur), kad sąskaitą faktūrą išrašė administratorė V. K.. „Volvo“ autorizuotas centras 2020 m. gegužės 5 d. atliko ieškovės užsakymu įsigyto Ekskavatoriaus patikrą, testavimą atliko naudojant „Tech Tool“ diagnostikos įrankį, „Matris“ sistemos rodmenis, 2020 m. gegužės 8 d. surašė paslaugos suteikimo aktą, kuriame nurodė, kad Ekskavatorių draudžiama eksploatuoti. „Volvo“ autorizuotas centras 2020 m. gegužės 8 d. surašė Ekskavatoriaus trūkumus ir pateikė komercinį pasiūlymą dėl Ekskavatoriui reikalingų pakeisti detalių ir kitų reikalingų darbų šalinant Ekskavatoriaus trūkumus 58 293,22 zlotų sumai. Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. pranešimu informavo atsakovę apie parduoto Ekskavatoriaus trūkumus, kuriuos kaip remontuotinus nustatė „Volvo“ autorizuotas centras.

          Dėl Ekskavatoriaus pardavimo aplinkybių

31.       Apeliantė byloje įrodinėja, kad ieškovė priėmė sprendimą įsigyti Ekskavatorių, jį apžiūrėjo ir ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad ieškovė Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su atsakove, Daikto faktiškai neapžiūrėjusi.

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

33.       Apeliantė aplinkybę, kad ieškovė Ekskavatoriaus sutartį sudarė apžiūrėjusi ir išbandžiusi daiktą įrodinėjo savo darbuotojų liudytojų K. V. ir M. N. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas šių lydytojų paaiškinimus vertino kartu su kitais įrodymais, t. y. tarp šalių 2020 m. balandžio 21 d. vykusiu susirašinėjimu elektroniniais laiškais, kurių metu ieškovės atstovė atsiuntė atsakovės administratorei V. K. rekvizitus, reikalingus sąskaitai išrašyti, pateikė prašymą nurodyti sąskaitoje visą Ekskavatoriaus kodą, pagaminimo metus ir ieškovės PVM mokėtojo kodą bei atsiųsti raštą, patvirtinantį Ekskavatoriaus pristatymą į Lenkiją. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, nors apeliantės apklausti darbuotojai K. V. ir M. N. apklausti teismo posėdyje liudytojais tvirtino, kad ieškovės atstovai atvykę į vietą apžiūrėjo ir jiems buvo sudaryta galimybė išbandyti Ekskavatorių, tačiau minėtas vykęs susirašinėjimas tarp šalių paneigia atsakovės darbuotojų nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad minėti liudytojai teisme buvo apklausti praėjus vieneriems metams po to, kai ieškovė įsigijo Ekskavatorių, todėl liudytojai galėjo neprisiminti aplinkybių apie tai, kokiu transportu atvyko į apžiūrą ieškovės atstovai, jų skaičių, juo labiau žinoti atvykusių asmenų vardus ir pavardes. Svarbi aplinkybė yra ta, kad liudytojai K. V. ir M. N. yra atsakovės darbuotojai, todėl jų paaiškinimams turi įtakos jų santykiai su darbdave apeliante, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų paaiškinimus vertino kaip mažiau tikėtinus. Juo labiau, kad 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje liudytoja atsakovės darbuotoja V. J. paaiškino, kad technikos pardavimas bendrovėje vyksta visaip, ir po pokalbio telefonu.

34.        Pažymėtina, kad iš šalių 2020 m. balandžio 21 d. vykusio šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, nenustatyta, kad būtų viena ar kita šalis paminėjusi, jog ieškovės atstovai buvo atvykę į Lietuvą apžiūrėti ketinamo pirkti Ekskavatoriaus. Iš susirašinėjimo matyti, kad šalys išankstinės sąskaitos surašymą derino ir pastabas dėl jos bei ieškovės prašymą atsiųsti raštą dėl Ekskavatoriaus pristatymo į Lenkiją teikė elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, kokią konkrečią dieną ieškovės atstovai buvo atvykę į Lietuvą apžiūrėti Ekskavatoriaus, tik apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu, jog ieškovės atstovai Ekskavatoriaus apžiūrą vykdė 2020 m. balandžio 21 d., t. y. kai buvo išrašyta išankstinė sąskaita, arba anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar ieškovės atstovai buvo atvykę apžiūrėti Ekskavatoriaus, visų įrodymų kontekste vertino ir tą aplinkybę, jog nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. galiojo Vyriausybės nutarimas, draudžiantis asmenų patekimui į Lietuvos Respubliką, tačiau Nutarimas numatė ir tam tikras išimtis, pavyzdžiui buvo leidžiama patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją asmenims vykdantiems komercinius vežimus. Pažymėtina, kad vien tik 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta papildoma informacija, kad su technine būkle susipažinta, pretenzijų nėra, nepatvirtina apeliantės argumentų, kad ieškovės atstovai buvo apžiūrėję įsigytą Ekskavatorių, juo labiau, kad į bylą apeliantė nėra pateikusi jokių kitų ieškovės atstovų pasirašytų dokumentų, kad faktiškai iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ieškovė buvo apžiūrėjusi ir išbandžiusi Ekskavatorių. Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytus motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovės atstovai prieš ieškovei įsigyjant Ekskavatorių susipažino su Ekskavatoriaus technine būkle ir turėjo galimybę daiktą išbandyti. Apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl įrodymų vertinimo

35.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tikrojo šalių sudaryto susitarimo turinio, todėl pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

36.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).

37.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. šalys sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl Ekskavatoriaus įsigijimo, kurią patvirtina 2020 m. balandžio 23 d. atsakovės išrašyta ir ieškovės apmokėta PVM sąskaita faktūra. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą teisingai nustatė, kad šalys pirkimo-pardavimo sutartimi sutarė dėl ne naujo daikto – Ekskavatoriaus perleidimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vertino sutarties sudarymo metu buvusią tikrąją šalių valią ir nustatė, kad ieškovės valia buvo įsigyti tinkamą naudojimui Ekskavatorių kasimo darbams, o atsakovės valia buvo parduoti naudotą Ekskavatorių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė apmokėdama atsakovės 2021 m. balandžio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad prekė parduodama be garantijos, suprato, kad nenaujam Ekskavatoriui gali atsirasti remonto darbų poreikis dėl detalių natūralaus nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad šios sąskaitos turinį rengė atsakovė, išankstinėje sąskaitoje nebuvo nurodyta, jog prekė parduodama be garantijos, be to atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys būtų derėjusios dėl tokio papildomo įrašo (aplinkybių) nurodymo sąskaitoje. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad  ieškovė apmokėdama minėtą atsakovės išrašytą sąskaitą, negalėjo tikėtis garantijų dėl įsigyto Ekskavatoriaus naudojimo pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir padaryti priešingų išvadų.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę

38.       Ginčas byloje kilo dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, kai pirkėjas įsigydamas naudotą daiktą jo nepažiūrėjo.

39.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). 

40.       Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

41.       Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

42.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

43.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taigi svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas).

44.       Pažymėtina, kad pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pardavėjui šios pareigos neįvykdžius ir tokioms daikto savybėms paaiškėjus po sutarties sudarymo, tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

45.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį neatskleidė parduodamo Ekskavatoriaus trūkumų, kurie išryškėjo vėliau. Pažymėtina, kad nei tarp šalių vykusiame susirašinėjime, nei išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje, nei 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje apeliantė, būdama pardavėja, nenurodė jokių parduodamo Daikto trūkumų, todėl ieškovės įsigytas naudotas Ekskavatorius turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį – kasimo darbams statybvietėje.

46.        Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aplinkybę, jog pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, t. y. mažinančius pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

47.        Apeliantė teigia, kad Ekskavatorius iki 2020 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ir jai nebuvo žinomi daikto trūkumai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Ekskavatorių 2019 m. lapkričio 5 d. įsigijo Norvegijoje vykusiame aukcione. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2019  m. lapkričio 5 d. pirkimo sutarties Nr. 939 (dėl atsakovės įsigyto Ekskavatoriaus aukcione) sąlygos nenustato garantijos parduodamo daikto techninei būklei, nėra deklaruojama, kad daikto techninė būklė yra tokia, jog jį galima naudoti pagal tikslinę paskirtį neatlikus remonto. Priešingai šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad visa rizika dėl daikto techninės būklės yra perkeliama pirkėjui (atsakovei). Liudytojais apklausti apeliantės darbuotojai K. V. ir M. N. tvirtino, kad Ekskavatorius pardavimo ieškovei metu veikė ir buvo tinkamas darbui. Tačiau atsakovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus bei paneigtų ieškovės argumentus. Pavyzdžiui autoservise atlikto Ekskavatoriaus techninės būklės vertinimo, kad jis yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir kt. Spręstina, kad  apeliantė aukcione įsigijusi Ekskavatorių ir neįsitikinusi, ar jis tinkamas naudoti pagal paskirtį, nepateikė įrodymų, kad daiktas nebuvo su trūkumais. Įvertinus konkrečias faktines aplinkybes apręstina, kad apeliantė būdama verslininkė, kuri užsiima specializuotos technikos pirkimu, pardavimu, remontu, nuoma apie 25 metus, jai yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, elgdamasi sąžiningai turėjo suprasti ir suprato bei prisiėmė visą riziką dėl paslėptų (ir/ar jai nežinomų) daikto trūkumų.

48.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

49.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

50.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad šalys skirtingai vertina parduoto nenaujo daikto techninę būklę ir Lenkijos įmonės „Volvo Maszyny Budowlane Polska“ Sp. z.o.o. nurodytų detalių keitimo poreikio įtaką galimybėms techniką naudoti pagal paskirtį, turėjo pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybes byloje pasitelkti nepriklausomus ekspertus aplinkybei, ar Ekskavatorius atliko savo funkciją, nustatyti, tačiau to nepadarė. Skundžiamas sprendimas grindžiamas dokumentais, kurie buvo gauti iš subjekto, suinteresuoto dėstyti savo klientui (ieškovei) palankius teiginius.

51.       Pažymėtina, kad įrodinėti ir kokiais įrodymais grįsti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių pasirinkimas, teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos už atsakovę rinkti įrodymus, paneigiančius ieškovės argumentus. Atsakovė nesutikdama su ieškovės argumentais bei į bylą pateiktais įrodymais, turėjo galimybę teikti įrodymus, pasitelkti specialistus, nepriklausomus ekspertus aplinkybei, ar Ekskavatorius atliko savo funkciją, nustatyti, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Iš byloje teiktų paaiškinimų yra pagrindo vertinti, kad nebuvo tikėtina išnaudotos visos galimybės taikiai išspręsti ginčą dar iki kreipimosi į teismą.   

52.       Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovės atstovai prieš sudarant 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį įvertino Ekskavatoriaus techninę būklę ir žinojo apie bet kokius Daikto trūkumus, nors apeliantė (pardavėja) jų ir nenurodė, spręstina, kad 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta papildoma informacija, jog prekei nėra taikoma garantija, neatleidžia apeliantės kaip pardavėjos nuo atsakomybės, paaiškėjus daikto paslėptiems (neakivaizdiems) trūkumams. 

53.       Ieškovė, be kita ko, kad jos įsigytas Ekskavatorius neatitiko jam keliamų reikalavimų įrodinėjo „Volvo“ autorizuotas centro 2020 m. gegužės 8 d. surašytu paslaugos suteikimo aktu, 2020 m. gegužės 8 d. Ekskavatoriaus trūkumų detaliu aprašymu ir tuo remiantis pateiktu komerciniu pasiūlymu. Ieškovė teigia, kad apžiūrėjus Ekskavatorių paaiškėjo, kad jis negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, nes buvo nustatyti hidraulinės sistemos (atsirado didelės tepalų pelkės) ir elektros sistemos gedimai. Atsakovė nustatytus trūkumus sieja su pačios ieškovės veiksmais, bei tuo, kad transporto priemonė buvo nenauja ir kt.

54.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei Ekskavatorių pristatė į Lenkiją 2020 m. balandžio 26 d. Kaip matyti iš „Volvo“ autorizuotas centro paslaugų suteikimo akto, ieškovė dėl Ekskavatoriaus apžiūros kreipėsi 2020 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus trims dienoms po to, kai atsakovė jai pristatė Ekskavatorių. Atlikus patikrą nustatyta, kad Ekskavatorių draudžiama eksploatuoti. Kaip matyti iš „Volvo“ autorizuoto centro 2020 m. gegužės 8 d. komercinio pasiūlymo, buvo nustatyta, kad reikalinga atlikti atitinkamus darbus (pakeisti laidų ryšulį, ACM kompiuterį, pagrindinę plokštę, hidraulinę aušintuvo alyvą, DPF filtrą restauruotu filtru, atlikti valymą bei DPF sistemos bandymus) bei pakeisti tam tikras detales bei skysčius (hidraulinę alyvą, valiklį, laidų ryšulį, spausdintą plokštę, kompiuterį, žarną, tarpiklius, apkabą, restauruotą DPF filtrą, juostą, hidraulinės alyvos aušintuvą, varžtus, uždegimo žvakę ir laidus, filtro dangtelį ir laikiklį, užraktą, flanšo varžtą), šių būtinų atlikti darbų bei keistinų detalių kaina yra 15 956,53 Eur (71 700,66 Lenkijos zlotų). Pažymėtina, kad apeliantė teigdama jog minėti daikto trūkumai galėjo atsirasti dėl pačios ieškovės kaltės netinkamai naudojant Ekskavatorių, tačiau šių aplinkybių be paaiškinimų neįrodinėjo jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ( specialistų išvadomis ir kt.) (CPK 178 straipsnis).

55.       Apeliantė teigia, kad ieškovės pateiktas į bylą Komercinis siūlymas nepasirašytas jį išdavusio „Volvo“ autorizuotas centro darbuotojų, be to Komercinis siūlymas neįrodo, kad Ekskavatorius neatlikus tokio pobūdžio remonto darbų savo funkcijų neatlieka ir negali būti naudojamas, taip pat nėra nurodytas, koks būtų poveikis Ekskavatoriaus naudojimui, jei šiame dokumente nurodytos detalės nebūtų keičiamos, nėra nurodyta dėl kokių priežasčių reikia keisti atitinkamas detales, be to jas nepagrįstai siūloma keisti naujomis, o ne naudotomis ir kt. 

56.       Pažymėtina, kad paslaugos suteikimo aktą ir komercinį pasiūlymą yra parengusi ta pati įmonė „Volvo“ autorizuotas centras, todėl šie dokumentai yra tiesiogiai susiję ir vertintini kartu. Komerciniame pasiūlyme kontaktiniu asmeniu nurodytas K. G., kuris patvirtino paslaugos suteikimo aktą savo parašu ir įmonės antspaudu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, kad komerciniame pasiūlyme yra visi reikiami jį pateikusio juridinio asmens rekvizitai, byloje nėra duomenų, kad jis buvo surašytas pažeidžiant Lenkijos teisės aktus, teisėjų kolegijos vertinimu komercinis pasiūlymas laikytinas tinkamu rašytiniu įrodymu byloje nustatinėjamoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nors ir teigia skunde, kad komercinis pasiūlymas neįrodo, kad Ekskavatorius, neatlikus tokio pobūdžio remonto darbų savo funkcijų neatlieka ir negali būti naudojamas, nėra nurodytas koks būtų poveikis Ekskavatoriaus naudojimui, jei šiame dokumente nurodytos detalės nebūtų keičiamos, tačiau kaip minėta pati apeliantė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų komerciniame pasiūlyme nurodytų detalių keitimo ar remonto darbų atlikimo būtinumą, taip pat nepateikė duomenų apie reikalingų remonto detalių kainą, kiek galėtų kainuoti panaudotos analogiškos detalės ir iš esmės, ar tikslinga nebenaudojamas detales keisti panaudotomis, kaip nepateikė ir įtikinamų argumentų, kodėl apeliantės manymu komerciniame pasiūlyme nurodyti remonto darbai yra priskirtini einamajam remontui bei kt. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovė kartu su ieškiniu paslaugos suteikimo aktą pateikė nepasirašytą ir tik vėliau 2021 m. gegužės 12 d. teismui pateikė šį dokumentą pasirašytą ir su įmonės atlikusios patikrą antspaudu, nepaneigia šios paslaugos suteikimo fakto, akto autentiškumo, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šis dokumentas būtų suklastotas. 

57.       Apeliantė teigia, kad 2020 m. gegužės 8 d. paslaugos suteikimo akte žyma „Mašiną draudžiamą eksploatuoti“, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi autoservisai neturi jokių įgaliojimų drausti eksploatuoti konkrečią transporto priemonę. Paslaugos suteikimo akte grafoje sprendimai/pastabos nurodyta, kad tolesnei patikrai atlikti būtina paleisti išmetamųjų teršalų valymo sistemą. Įvertinus tokį akte nurodytą sprendimą po atliktos patikros bei uždėtą žymą „Mašiną draudžiamą eksploatuoti“ bei komerciniame pasiūlyme nurodytus atlikti būtinus remonto darbus ir būtinas keisti detales, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paslaugos suteikimo akte nurodyta žyma „Mašiną draudžiama eksploatuoti“ reiškia, jog nors iš esmės Ekskavatorius yra veikiantis, tačiau jį draudžiama eksploatuoti, kol neatlikti remonto darbai bei nepakeistos detalės ir skysčiai, nurodyti 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme, nes priešingu atveju Ekskavatorius negalėtų tinkamai atlikti savo funkcijų ir galimai būtų nesaugus naudoti. Teismo vertinimu nėra pagrindo minėto įrašo atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jo prasmę, vertinti kitaip. Pažymėtina, kad apeliantė nurodydama konkrečias aplinkybes bei teikdama atitinkamą vertinimą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos argumentus, kad Lenkijos Respublikoje veikiantis „Volvo“ autorizuotas centras neturi įgaliojimų savo valstybėje spręsti, nurodyti dėl transporto priemonių tinkamumo eksploatuoti.

58.        Kaip minėta, apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas matydamas, jog šalys skirtingai vertina Ekskavatoriaus techninę būklę ir Volvo“ autorizuoto centro nurodytą keičiamų detalių poreikį, turėjo pasiūlyti šalims apsvarstyti galimybes pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Dėl jos argumentų  pažymėtina ir tai, kad apeliantę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jis kaip apeliantės atstovas manydamas, kad yra tikslingas nepriklausomo eksperto Ekskavatoriaus techninės būklės vertinimas, galėjo teikti teismui prašymą, kad išvadą dėl Ekskavatoriaus tinkamumo eksploatavimui pateiktų ekspertas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi pirmosios instancijos teismui konkrečius prašymus dėl specialistų, ekspertų pasitelkimo, dokumentų, kurių ji pati negali išreikalauti išreikalavimo ( CPK 199 straipsnis). 

Dėl pirkėjo teisių

59.       Į apeliantės argumentą, kad ji siūlė ieškovei grąžinti Ekskavatorių, apeliantei grąžinant ieškovei visą sumokėtą daikto kainą, pažymėtina, kad  pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę savo pasirinkimu ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) būdais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei buvo siūloma Ekskavatorių grąžinti, savaime neeliminuoja ieškovės teisės pasirinkti kitą įstatyme tiesiogiai įtvirtintą alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauti, kad būtų mažinama daikto kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

60.       CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

61.       Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-611/2016).

62.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškovės  byloje formuojamas teiginys, jog Ekskavatorius negali būti naudojamas pagal paskirtį ir reikalavimas sumažinti pirkimo kainą prieštarauja vienas kitam. Kaip jau minėta šioje nutartyje ( 57 punktas ), iš esmės Ekskavatorius yra veikiantis, tačiau jį draudžiama eksploatuoti, kol neatlikti darbai bei nepakeistos detalės ir skysčiai, nurodyti 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, būdama pirkėja ir reikalaudama sumažinti pirkimo kainą pasirinko nepagrįstą savo teisių gynimo būdą.  

63.       Ieškovė Ekskavatoriaus pirkimo kainos sumažinimą siejo su 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta suma, t. y. būsimais nuostoliais, kuriuos ieškovė patirs šalindama daikto trūkumus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė perdavė ieškovei specializuotą techniką – Ekskavatorių, skirtą kasti gruntui, minėta technika skiriasi savo parametrais – darbo valandomis, naudojimo intensyvumu, pagaminimo metais, sudedamosiomis dalimis ir kitais požymiais, dėl ko sudėtinga būtų nustatyti tikslią Ekskavatoriaus su nurodytais trūkumais rinkos vertę, todėl ieškovės pasirinktas įrodinėjimo objektas (pirkimo kainos mažinimo riba) šios bylos kontekste yra tinkamas ( CPK 185 straipsnis).

64.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pirkimo kainos sumažinimo nepagrįstai nevertino Ekskavatoriaus pagaminimo metų, kas yra taikoma draudimo santykiuose, skaičiuojant draudimo išmokų dėl transporto priemonių sugadinimo dydi, be to vertinant, kad komerciniame pasiūlyme yra numatytas detalių keitimas naujomis, teismas privalėjo vertinti detalių susidėvėjimą pagal daikto pagaminimo metus.

65.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t. y. patirti nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Taigi, nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra sprendžiama dėl visiško žalos atlyginimo, byla yra dėl daikto pirkimo kainos sumažinimo, todėl turi būti nustatytas abstraktus santykis tarp prekių verčių, kuris nepriklauso nuo to, kokias detales (naujas ar nenaujas) naudos ieškovas šalindama daikto trūkumus. Dėl įrodymų vertinimo paminėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas.

66.       Apeliantė, teigdama, kad daikto kaina turėtų būtų mažinama įvertinus tai, kad kai kurios detalės gali būti keičiamos nenaujomis, turėjo pareigą įrodyti, kurias detales jos vertinimu galima keisti nenaujomis ir kokia yra šių detalių kaina bei kita (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė sumažinti specialios transporto priemonės – Ekskavatoriaus pardavimo kainą, apeliantė į bylą pateikė detalių nusidėvėjimo lentelę, kurioje yra nurodytas lengvojo automobilio amžius, variklio tūris bei nusidėvėjimo laipsnis. Pažymėtina, kad apeliantė  neįrodė, kurios iš 2020 m. gegužės 8 d. komerciniame pasiūlyme nurodytos detalės gali būti keičiamos nenaujomis ir kokios šių detalių kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad dėl daikto nusidėvėjimo turi būti mažinami ieškinio reikalavimai konkrečiu, pagrįstu dydžiu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė, kad jai parduotas daiktas yra su trūkumais, kurie atsirado iki daikto pardavimo momento, bei iš dalies įrodė daikto pirkimo kainos mažinimo dydį į ką ir atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Spręstina, kad apeliantės argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl bylos procesinės baigties

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

69.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 1 275,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei DKD Sp. z. o. o., juridinio asmens kodas KRS 0000506342, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaslita“, juridinio asmens kodas 144535557, 1275 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Lina Muchtarovienė        

         Vilija Valantienė