Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-615-594/2016

                                Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00672-2016-5

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. Z. (toliau – K. Z.) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo K. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

1. K. Z. 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. gegužės 1 d., 18.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Lupo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsukdama iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio pagrindine gatve važiuojančiam mopedui, dėl ko mopedo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir nesuvaldęs mopedo nukrito. Eismo įvykio metu apgadintas mopedas, vairuotojas nenukentėjo. K. Z., nepranešusi policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 154, 219, 222 punktų reikalavimus.

1.1. K. Z. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje paskirta 40  eurų bauda, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 301 straipsnį, paskirta 700 eurų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 700 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

2. Apeliaciniu skundu K. Z. prašo panaikinti 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

2.1. Apeliantės įsitikinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę tik tokiu atveju, jei jame išdėstyti neteisėti kaltininko veiksmai padaromi tyčia, todėl baudžiant asmenį šios teisės normos pagrindu, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nebuvo nustatyta. Sprendžiant ar asmens veiksmai pasireiškė tyčia, K. Z. įsitikinimu, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, tai, ar kaltininkas pajuto kontaktą su kitu eismo įvykio dalyviu, kas nagrinėjamu atveju, apeliantės įsitikinimu, įvertinta nebuvo, dėl ko, jai paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.

2.2. Iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančio nukentėjusiojo mopedo techninės apžiūros akto, pasak apeliantės, matyti, kad mopedui nustatyti apgadinimai yra nežymūs, t. y. apgadintas dešinės pusės sparnas, ką patvirtina ir paties nukentėjusiojo teiginiai, kad apžiūrėjęs savo mopedą jis pamatė, kad yra nubrozdintas jo dešinės pusės sparnas.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad K. Z. savo kaltę jai inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme pripažino visiškai, nuoširdžiai dėl jų gailisi, atsakomybės nevengia, gyvena su mažamečiu sūnumi, mama, seneliu ir senele, tik ji viena turi vairuotojo pažymėjimą, todėl specialiosios teisės atėmimas smarkiai paveiks tiek jos, tiek ir jos namiškių gyvenimą. Pabrėžiama, jog apeliantės mama yra neįgali, jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, senelė ir senelė taip pat neįgalūs, abu turi antros grupės invalidumą, sunkiai vaikšto, todėl juos dažnai tenka automobiliu nuvežti pas gydytojus. Be to, netekusi teisės vairuoti transporto priemones, ji bus priversta išeiti iš darbo, kuriame dirba nekilnojamojo turto vertintojos pareigose.

3. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į K. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

3.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, būtinas bylai išnagrinėti teisingai ir objektyviai, surinktus įrodymus įvertino objektyviai ir visapusiškai, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją bei sukelti jam neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pakankamą pagrindą švelninti teisės pažeidėjui paskirtą nuobaudą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. K. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str., byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tuo tarpu pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

6. Nenukrypstant nuo aukščiau aptartų ATPK nuostatų patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinus joje surinktus duomenis įrodymų pakankamumo prasme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju išanalizavus Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo turinį, akivaizdu, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas formaliai išdėsčius pateiktus įrodymus, tačiau tinkamai jų neištyrus ir neįvertinus. K. Z. pareikštas kaltinimas iš esmės grindžiamas rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, neatskleidžiant esminių apeliantei inkriminuojamų teisės pažeidimų požymių, nepateikiant jos kaltės turinį atskleidžiančių duomenų analizės, kas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų ATPK reikalavimų visumą, leidžia pagrįstai konstatuoti skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nepagrįstumą.

7. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad K. Z. savo kaltę, padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pripažino visiškai, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kritiškai įvertino savo veiksmus. Kadangi nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie apeliantės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo nėra (teismo posėdžio protokolas nerašytas),  akivaizdu, kad tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis vien tik rašytiniu K. Z. paaiškinimu.

7.1. Tačiau, įvertinus 2016 m. gegužės 11 d. apeliantės rašytinio paaiškinimo turinį, kategoriškai teigti, jog ji pripažino visas jai inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, kaip tai konstatavo apylinkės teismas, teisinio pagrindo vis tik nebuvo. Remiantis K. Z. paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis, ji sukdama į kairę ir prasilenkdama su mopedais, girdėjo, kaip vienas mopedo vairuotojas kažką rėkia, po manevro ji pažiūrėjo pro galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir pamatė, kaip du mopedai sustojo prie pėsčiųjų perėjos, o trečiasis – krito prie bordiūro už sankryžos. Tuo metu jai atrodė, kad kontakto su mopedu nebuvo, be to ji labai skubėjo į autobusų stotį, todėl nesustojo. Tačiau, maždaug po penkių minučių ji grįžo atgal, nes namuose paliko mobilaus ryšio telefoną, ir atvažiavusi prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pamatė tuos pačius mopedus. Ji įsuko prie savo namų, jos mama jai padavė telefoną, po ko ji išvažiavo atgal į autobusų stotį. Jai išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), jaunuoliai su mopedais užstojo kelią, jos draugas išlipo iš mašinos ir jaunuoliai jam paaiškino, kad ji jiems užkirto kelią, dėl ko vienas iš jaunuolių nukrito ir apgadino savo mopedą. Pati ji su jaunuoliais nekalbėjo, iš automobilio išlipusi nebuvo – buvo atsidariusi automobilio langą. Kažkuris jaunuolių nurodė, kad ji už apgadintą mopedą turi jam sumokėti 100 eurų, arba jis kvies policijos pareigūnus. Pinigų ji nemokėjo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b. l. 16).

7.2. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad, K. Z. pirminiu tvirtinimu, kontakto su nukentėjusiojo mopedu ji nepajuto, pro galinio vaizdo veidrodėlį ji tik matė, kaip vienas iš mopedą vairavusių jaunuolių nukrito už sankryžos. Tai, kad šis įvykis įvyko dėl galimai kaltų jos veiksmų, ji išgirdo tik antrą kartą važiuodama pro jaunuolius. Vertinti tokius apeliantės paaiškinimus kaip besąlygišką jos prisipažinimą padarius jai inkriminuojamus teisės pažeidimus teisinio pagrindo nėra, kadangi toks apeliantės paaiškinimas labiau atitinka nesutikimą su savo kalte dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Juo labiau įvertinus K. Z. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., savo nesutikimo motyvus grįsdama Lietuvos Respublikos teismų praktika, pagal kurią, kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia, kas suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju K. Z. nesutinka iš eismo įvykio vietos pasišalinusi tyčia.

7.3.Vertinant tokius apeliantės argumentus skundžiamo apylinkės teismo nutarimo kontekste, vis tik pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nemotyvuotas. K. Z. kaltės forma nagrinėjamu atveju nustatinėjama nebuvo, motyvai dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 130 str. 1 d., pateikti nebuvo, todėl visiškai neaišku, kuo remdamasis apylinkės teismas konstatavo būtinąjį ATPK 130 str. 1 d. subjektyvųjį požymį – K. Z. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo taip pat nėra aišku ar administracinėn atsakomybėn traukiama K. Z. teismo posėdyje dalyvavo ir turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl jai inkriminuojamų teisės pažeidimų. Teismo posėdžio protokolo nei nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, nei LITEKO sistemoje nėra, o iš paties nutarimo turinio ši aplinkybė nėra aiški, nors jame kaip jau buvo paminėta, konstatuota, kad K. Z. kalta padariusi pažeidimus prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo veiksmus. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje šiuo klausimu buvo ne kartą išaiškinta, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas (ypač jei atliekamos administracinėn traukiamų asmenų, liudytojo apklausos) turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt.. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami tik pagal byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesant teismo posėdžio protokolo, o Lietuvos informacinėje sistemoje (LITEKO) nesant ir teismo posėdžio garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

7.4. Tuo tarpu vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tuo tarpu vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006 ir kt.).

8. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 str. 1 d., požymių buvimą K. Z. veiksmuose. Nesant galimybės aptartus procesinius pažeidimus ištaisyti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla K. Z. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 30212 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

K. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. Z. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                           Albinas Antanaitis