Civilinė byla Nr. e2-632-314/2019

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00668-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;

2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 18 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,

sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovui direktoriui M. J.,

ieškovės atstovei advokatei Stasei Jovaišienei,

atsakovei V. Z., jos atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dakaras“ ieškinį atsakovei V. Z. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Dakaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti iš 298,55 kv. m bendro ploto pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0467 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovę V. Z. ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje atliekamas priverstinis skolų išieškojimas iš atsakovės ieškovės naudai, kuris buvo nukreiptas į atsakovei priklausantį turtą – 298,55 kv. m bendro ploto pastatą – parduotuvę, kiemo statinius ir 0,0467 ha ploto žemės sklypo nuomos teisę, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Po neįvykusių atsakovės Turto varžytynių, 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė, kaip išieškotoja, perėmė Turtą. Kaip turto savininkė keletą kartų ragino atsakovę išsikelti iš Turto, tačiau atsakovė atsisakė, todėl prašo atsakovę iškelti iš Turto.

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, jog prašo leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, nes atsakovė Turtu neteisėtai naudojasi nuo 2018 m. gegužės 18 d., nemoka komunalinių, žemės ir kitų mokesčių. Ieškovė Turtą įsigijo su tikslu suremontuoti iš išnuomoti bei gauti pajamas iš patalpų nuomos, todėl yra sudariusi Turto remonto rangos sutartį, taip pat ir ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo potencialiam nuomininkui bent iki 2018 m. gruodžio 31 d. išnuomoti turtą už 2 200 Eur plius PVM, plius komunaliniai mokesčiai per mėnesį, tačiau šių veiksmų atlikti negali, nes atsakovė yra neteisėtai užėmusi Turtą, dėl ko ieškovė patiria ženklią turtinę žalą, nes negauna nuomos mokesčio bei pati dar papildomai turi sumokėti komunalinius, žemės ir kitus mokesčius už atsakovę. Patiriama žala pastoviai auga, nes kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas, atsakovė ir toliau neteisėtai bus užėmusi Turtą. Nurodė, jog jų žiniomis atsakovė turi daug skolų, iš jos turto išieškojimą atlieka daugelis antstolių, todėl prisiteisti ir išsiieškoti iš atsakovės žalos atlyginimą objektyviai bus neįmanoma, nes ji realiai neturės nei tiek turto, nei pajamų.

Atsakovė V. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad iš tikrųjų BAB banke Snoras atsakovė turėjo įkeistą turtą, kuris galiausiai perėjo UAB „Dakaras“ nuosavybėn, t. y. pati atsakovė, ieškovės įtikinėjimu, perleido reikalavimo teisę ieškovui. Bylos šalys yra geri pažįstami, todėl ieškovės direktorius M. J. pasiūlė atsakovei savo paslaugas, siekiant, kad atsakovė išsaugotų savo teises į turtą, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikro susitarimo. Tokiu būdu tarp bylos šalių prasidėjo derybos dėl to, kad atsakovė suteikia ieškovei teisę išpirkti atsakovės skolinį įsipareigojimą bankui, o taip pat šalys susitaria per kokį terminą ir kokiomis sąlygomis atsakovė išperka ginčo objektą – nekilnojamąjį turtą iš ieškovės. Derybos vyko žodžiu ir apsikeičiant korespondencijomis elektroniniais laiškais. Susirašinėjimas tarp atsakovės ieškovės direktoriaus elektroniniais laiškais atskleidžia esminę tarp bylos šalių galiojančią faktinę aplinkybę – kad ieškovė tampa turto laikinuoju savininku, kol atsakovė neatsiskaito su ieškove. Iš to seka, kad bylos šalys sutarė, kad ieškovė už 115 000 Eur sumą perima atsakovės skolinį įsipareigojimą iš Lindorff Oy, ir atitinkamai vėlesniu etapu šalys susitaria, kad atsakovė per šalių aptartą terminą grąžina ieškovei 115 000 Eur sumą, o ieškovė atitinkamai grąžina atsakovei jos disponuojamą turtą – nekilnojamąjį daiktą. Taigi, teisminio ginčo metu tarp šalių vis dar egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai ir ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tie prievoliniai teisiniai santykiai yra pasibaigę, kad atsakovė būtų praleidusi terminą grąžinti 115 000 Eur sumą arba kitaip pažeidusi sudarytą sandorį. Šių faktinių aplinkybių visuma iliustruoja, kad būtent ieškovė nepagrįstai siekia iškeldinti atsakovę iš patalpų, kuriose ji vykdo teisėtą komercinę veiklą ir turi teisėtų lūkesčių į šios veiklos tęstinumą. Iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovei pasiūlymą sudaryti nuomos sutartį dėl perimtų patalpų ir tokiu būdu užtikrinti pereinamąjį laikotarpį, atsakovei numatant protingą terminą kitoms patalpoms susirasti komercinei veiklai vykdyti/tęsti.

Teismo posėdyje atsakovė V. Z. ir jos atstovas advokatas Andrius Krištapavičius prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (atsakovės šioje byloje) V. Z. išieškotojos (ieškovės šioje byloje) UAB „Dakaras“ naudai. Antstolė vykdydama priverstinį išieškojimą iš atsakovės paskelbė atsakovei priklausančio Turto varžytynes. Antstolei varžytynes paskelbus neįvykusiomis, ieškovė sutiko paimti Turtą, todėl antstolė A. Muzikevičienė 2018 m. gegužės 18 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-18-151-10010 parduotuvę 298,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perdavė ieškovės nuosavybėn. Ieškovė šį aktą pasirašė 2018 m. gegužės 16 d., todėl ieškovei nuo 2018 m. gegužės 22 d. perėjo nuosavybės teisė į nurodytus objektus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 702 straipsnio 3 dalis). Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus, ir ieškovė, atsižvelgdamos į 2018 m. gegužės 18 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S‑18-151-10010, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Susitarimą dėl 1996 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N15/96-0515 pakeitimo, kuriuo susitarė pakeisti 1996 m. rugsėjo 18 d. valstybinės nuomos sutartį Nr. N15/96-0515 ir nustatyti, kad nuomininkas pagal sutartį yra UAB „Dakaras“ bei išdėstyti sutarties 1 punktą taip: „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,0467 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).“ Ieškovė 2018 m. birželio 5 d. Raginimu išsikelti iš neteisėtai užimtų patalpų, kuris atsakovei įteiktas 2018 m. birželio 12 d. asmeniškai, prašė atsakovės iki 2018 m. birželio 15 d. išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė iki šiol iš minėtų patalpų nėra išsikėlusi. Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad atsakovė ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, nes tarp jos ir ieškovės direktoriaus buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė už 115 000 Eur sumą perima atsakovės skolinį įsipareigojimą iš Lindorff Oy, ir atitinkamai vėlesniu etapu šalys susitaria, kad atsakovė per šalių aptartą terminą grąžina ieškovei 115 000 Eur sumą, o ieškovė atitinkamai grąžina atsakovei jos disponuojamą turtą – nekilnojamąjį daiktą, ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad tie prievoliniai teisiniai santykiai yra pasibaigę, kad atsakovė būtų praleidusi terminą grąžinti 115 000 Eur sumą arba kitaip pažeidusi sudarytą sandorį, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl šalių galimai sudaryto ar nesudaryto kokio nors susitarimo dėl Turto perleidimo atsakovei ateityje ir kokomis sąlygomis. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindo teigti, kad ieškovė įgijusi nuosavybės teisę į ginčo patalpas įsipareigojo leisti ir toliau šiomis patalpomis naudotis atsakovei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp atsakovės ir ieškovės būtų susiformavę panaudos ar nuomos teisiniai santykiai – ieškovė įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą su atsakove nesudarė jokių sutarčių, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog atsakovė ginčo patalpomis naudojasi teisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikalavimas iškeldinti atsakovę šiuo atveju nėra prievolinis teisinis teisių gyvenimo būdas (remiamas sutartimi), o daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, nes ginama savininko, o ne sutarties dalyvio, teisė. Ji gali būti ginama CK ar kito įstatymo numatytais būdais. Vienas iš jų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atstatymas. Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu pasiekiama iki teisės pažeidimo buvusi padėtis – tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė, apribodama galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės teises ir toks atsakovės nekilnojamojo turto naudojimas pripažintinas kaip savavališkas, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo leisti sprendimą vykdyti skubiai. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė ieškovei priklausančiu turtu neteisėtai naudojasi nuo 2018 m. gegužės 22 d., t. y. beveik aštuonis mėnesius, tačiau ir toliau ginčo patalpose vykdo komercinę veiklą bei neketina išsikraustyti, dėl ko ieškovė patyrė ir nuolat patiria nuostolius. Be to, atsakovė neteisėtai naudodamasi ieškovei priklausančiu turtu nemoka komunalinių, žemės ir kitų mokesčių, o ši našta tenka ieškovei. Taip pat pažymėtina, jog atsakovė byloje piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino bylą, tokiu būdu trukdydama teismui atstatyti tarp šalių teisinę taiką, už ką jai buvo skirta bauda. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė piktybiškai vengia ilgą laiką išsikelti iš jai nepriklausančio turto ir taip sudaro ieškovei finansinių nuostolių, todėl sprendimą leistina vykdyti skubiai.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą teisme viso turėjo 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus advokatės ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R‑77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.18, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai laikytinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 75 Eur žyminis mokestis ir 121,60 Eur išlaidos už antstolės dokumentų įteikimą, t. y. iš viso 796,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268‑270, 283 ir 399 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei UAB „Dakaras“, įmonės kodas 304255542, nuosavybės teise priklausančio pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0467 ha ploto žemės sklypo nuomos teisės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Dakaras“, įmonės kodas 304255542, naudai 796,60 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,75 Eur (penkis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškeldinimo leisti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas                                                Antanas Šeštokas