Civilinė byla Nr. e2S-1415-1187/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11946-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.4; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždaros akcinės bendrovės „Autovainera“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovainera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minivenas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Autovainera“ (toliau – ieškovė, apeliantė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Minivenas“ (toliau – atsakovė) 2 120,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. 

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino 2024 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės teisme atnaujino. 

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2025 m. vasario 24 d., 9.30 val. Taip pat nutarė posėdį vykdyti nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom. Į parengiamąjį posėdį kviesti (jungtis nuotoliniu būdu): ieškovę, jos atstovą advokato padėjėją Henriką Ratautą, atsakovę, jos atstovą advokatą Kęstutį Jonaitį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie paskirtą teismo posėdį tinkamai buvo pranešta visiems dalyvaujantiems bylos procese asmenims, tame tarpe ir ieškovei UAB „Autovainera“ bei jos atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui. Todėl teismas konstatavo, jog tiek ieškovei, tiek jos atstovui apie parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai ir prieš pakankamą laiko tarpą tam, kad pasirengti bylos parengimui nagrinėti teisme po to, kai bylos atsakovės prašymu 2025 m. sausio 6 d. buvo panaikintas šioje byloje 2024 m. lapkričio 15 d. priimtas teismo sprendimas atsakovei už akių ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.

7.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė dalyvauti nuotoliniu būdu) nei pati ieškovė, nei jos atstovas pagal pavedimą, apie savo neatvykimą galinčias sąlygoti svarbias ir galinčias būti pripažintomis pateisinančiomis priežastis (aplinkybes) teismui nieko nepranešė ir tokių galimų kliūčių dalyvauti posėdyje leistinais duomenimis iki jo pradžios nepagrindė, atidėti posėdį ar tęsti pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme jiems nedalyvaujant prašymų nė vienas nepateikė, telefonu ieškovės atstovas nebuvo pasiekiamas, todėl teismas sprendė, jog į teismo posėdį tiek ieškovas, tiek jo atstovas neatvyko be svarbių ir pateisinamų priežasčių.

8.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tokią faktinę situaciją procese, taip pat atsižvelgęs į ieškovės ir jos atstovo procesinį elgesį, kuris, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kooperacijos, ekonomiškumo principų civiliniame procese, kartu pripažįstant, jog priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą byloje dėl ginčo (išspręsti ginčą iš esmės) pagal jos medžiagą (duomenis, esančius iki teismo posėdžio pradžios) dėl būtinų tam duomenų, įskaitant specialųjį ginčo dalyko (automobilio pavarų dėžės) ištyrimą bei nustatymą galimų defektų ir jų atsiradimo laiko bei priežasčių, nebuvimo (trūkumo), nėra objektyvios galimybės, ieškovės civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Pažymėjo, kad tokios procesinės bylos baigties pageidauja ir išklausytas į parengiamąjį posėdį atvykęs (prisijungęs nuotoliniu būdu) atsakovės atstovas.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesas byloje šia nutartimi baigiamas be sprendimo dėl bylos esmės išimtinai tik dėl pačios ieškovės kaltės (be svarbios, pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį), atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas (tinkamai pateikė prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, dalyvavo teismo posėdyje per atstovą), būtent netinkamo procesinio elgesio ieškovei bendra tvarka tenka procesinė pareiga atlyginti dalyvaujantiems byloje asmenims ir valstybei patirtas procese bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pagal bylos duomenis byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas  : a) sumokėjo valstybei 55 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; b) sumokėjo 1331 Eur advokatui už teisines paslaugas konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje. Bendra atlygintinų atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma yra 1386 Eur, kuri šiuo atveju priteistina iš ieškovės. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė ir argumentai

10.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Autovainera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Ieškovės atstovas neturėjo galimybės informuoti teismo anksčiau apie savo ligos faktą, t. y. iki teismo posėdžio pradžios. Ieškovės atstovas apie tai informavo jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Jei teismas šia informacija būtų disponavęs dar iki nutarties priėmimo, tuomet labiau tikėtina, kad būtu priimta nutartis atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Ieškovės atstovas yra sąžininga proceso dalis, profesionalus teisininkas ir puikiai supranta neatvykimo į teismo posėdį procesines pasekmes. Deja, objektyvios priežastys sukliudė ieškovės atstovui savalaikiai informuoti teismą apie susidariusią situaciją. Svarbu pažymėti ir tai, kad civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį, taigi akivaizdu, kad ieškovė yra suinteresuota tinkamu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu. Ieškovė iki šio teismo posėdžio tinkamai ir laiku teikė visus procesinius dokumentus ir paaiškinimus.

10.2.       Byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių faktines bylos aplinkybes susijusias su defektų atsiradimu. Teismas priėmė nutartį ir paliko ieškinį nenagrinėtu konstatavęs, kad parengiamajame teismo posėdyje nėra galimybės atlikti įrodymų tyrimo. Esminis ir svarbus momentas yra tai, kad šioje byloje vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame nėra tiriami rašytiniai įrodymai, o yra rengiamasi bylos nagrinėjimui iš esmės. įrodymai civilinėje byloje yra tiriami ne parengiamajame teismo posėdyje, o teismui nusprendus pereiti į teismo posėdį iš esmės.

10.3.       Net ir neatvykus ieškovei ar/ir jos atstovui, ir teismui nusprendus nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje, teismas turėjo visas galimybes tai daryti. Byloje buvo ir yra pateikti visi rašytiniai įrodymai. Juolab šioje byloje jau buvo priimtas teismo sprendimas už akių. Taigi, duomenys jau buvo vertinami ir jų pakako. Staiga teismas pakeitė savo poziciją ir jau vertino, kad šių duomenų nepakanka. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principas kas suponuoja tai, kad šalys pačios nusprendžia kokius įrodymus teikti ir kokia apimtimi teikti. O teismo pareiga juos vertinti ir priimti pagrįstą sprendimą pagal byloje esančius, o ne menamus įrodymus. Deja, o šioje bylos stadijoje rašytiniai įrodymai apskritai netirtinti, todėl šis argumentas dėl ko buvo paliktas ieškinys nenagrinėtu yra nepagrįstas.

11.       Atsakovė UAB „Minivenas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė ir jos atstovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių, bet prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Kadangi Ieškovei buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta, neatvykimo priežasčių nebuvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, o Atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių, ieškovės ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas. Tokių pasekmių ieškovės atžvilgiu taikymo teisėtumas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ne kartą yra konstatuotas teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6-516/2021; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-347-392/2024).

11.2.       Ieškovės atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti tokio neatvykimo priežastis - prieš pradėdamas parengiamąjį teismo posėdį, teismas skambino ieškovės atstovui ieškinyje nurodytu ieškovės atstovo telefono numeriu, tačiau (sąmoningai ar ne) ieškovės atstovas neatsiliepė. Ieškovės atstovas yra profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas), kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nei po parengiamojo posėdžio, nei kartu su atskiruoju skundu, nei iki šios dienos ieškovės atstovas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio ieškovės atstovo ligos faktą parengiamojo posėdžio dieną, t. y. įstatymų nustatytos pažymos apie negalėjimą atvykti į teismą.

11.3.       Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą byloje dėl ginčo (išspręsti ginčą iš esmės) pagal jos medžiagą (duomenis, esančius iki teismo posėdžio pradžios) dėl būtinų tam duomenų, įskaitant specialųjį ginčo dalyko (automobilio pavarų dėžės) ištyrimą bei nustatymą galimų defektų ir jų atsiradimo laiko bei priežasčių, nebuvimo (trūkumo), nebuvo objektyvios galimybės.

12.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2025 m. balandžio 16 d. pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. MIN07924, kurią prašo prijungti prie bylos. Nurodė, kad ieškovės atstovas per apsirikimą pateikė netinkamą priedą, tačiau su ieškiniu nepateikė atsakovės UAB „Minivenas“ 2023 m. lapkričio 14 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. MIN07924. 

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14.       Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

16.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2025 m. balandžio 16 d. pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. MIN07924, kurią prašo prijungti prie bylos. Nurodė, kad ieškovės atstovas per apsirikimą pateikė netinkamą priedą, tačiau su ieškiniu nepateikė atsakovės UAB „Minivenas“ 2023 m. lapkričio 14 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. MIN07924.

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 ir kt.).

18.       Byloje nenustatyta, kad ieškovė negalėjo sąskaitos faktūros pateikti anksčiau, tokių aplinkybių nepagrindė bei nenurodė ir prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė šiuo atveju iš viso nepagrindė naujo įrodymo priėmimo poreikio bei savo prašymą grindžia tik tuo, jog su ieškiniu per apsirikimą buvo pateiktas ne tas dokumentas, tačiau būtinų (išimtinių) sąlygų neįrodinėja.

19.       Apeliacinės instancijos teismui, preliminariai įvertinus naujai teikiamo dokumento turinį, darytina išvada, kad jis neturės įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumą ir (ne)pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

20.       Nagrinėjamu atveju ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovei (jos atstovui) neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį bei iki teismo posėdžio nepranešus apie neatvykimo priežastis.

21.       CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali ieškinį palikti nenagrinėtą. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles.

22.       CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).

23.       Nors CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, visgi šioje normoje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina tos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja bylos nagrinėjimo atidėjimo, jis privalo ne tik nurodyti savo neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255/421/2021, 21 punktas).

24.       Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė (jos atstovas) buvo tinkamai ir laiku informuota apie 2025 m. vasario 24 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė teigia, kad objektyvios priežastys sukliudė ieškovės atstovui savalaikiai informuoti teismą apie susidariusią situaciją, o tuo atveju, jeigu būtų laiku informavęs, tikėtina teismas būtų atidėjęs bylos nagrinėjimą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

25.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021 21 punktas).

26.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei ieškovė, nei jos atstovas prie paskirto nuotolinio parengiamojo teismo posėdžio neprisijungė, t. y. neatvyko į teismo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys bylos nagrinėjimo metu turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, tokias kaip sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė (jos atstovas) savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė ir nepranešė teismui apie priežastis, kliudančias dalyvauti teismo posėdyje. Minėta, kad posėdis byloje buvo paskirtas 2025 m. vasario 24 d. 9.30 val., informacinės pažymos duomenimis, parengiamasis posėdis baigėsi 2025 m. vasario 24 d. 9.55 val., tačiau ieškovės atstovas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pranešė tik 2025 m. vasario 24 d. 10.30 val. el. paštu., t. y. iki paskirto žodinio teismo posėdžio nebuvo išreiškęs prašymo bylos nagrinėjimą atidėti bei ieškovė (jos atstovas) iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju ieškovės atstovas, kuris yra profesionalus teisininkas ir jam turėtų būti žinoma, kad turi pateikti dokumentus, pateisinančius jo neatvykimą, nei su prašymu atidėti teismo posėdį, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį dėl ligos bei nenurodė, kodėl šių pateisinančių dokumentų pateikti negali. Juolab, kad šiuo atveju buvo numatytas nuotolinis parengiamasis teismo posėdis. Be to, pirmosios instancijos teismas ėmėsi papildomų priemonių, išsiaiškinti ieškovės atstovo neatvyko (neprisijungimo) į parengiamąjį teismo posėdį priežastis, bandė susisiekti telefonu. Tuo tarpu apeliantė, teikdama, kad objektyvios priežastys sukliudė ieškovės atstovui savalaikiai informuoti teismą apie susidariusią situaciją, iš esmės remiasi tik deklaratyviu, įrodymais nepagrįstu teiginiu bei apskritai net nenurodo, kokios tos objektyvios priežastys. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju taip pat neaišku, kodėl pati ieškovė negalėjo prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio, šių aplinkybių apeliantė atskirajame skunde neatskleidžia.

28.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo viena iš būtinųjų sąlygų (iki teismo posėdžio pradžios ieškovė ar jos atstovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą), dėl kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo.

29.       CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovė (jos atstovas) privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Pažymėtina, kad apeliantės atstovas, būdamas profesionalus civilinių santykių dalyvis (advokato padėjėjas), kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėdamas pakankamai patirties, turi pareigą būti dėmesingas ir atidžiai rūpintis proceso eiga. Apeliantės atstovas tokios pareigos nesilaikė, todėl šios bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas kaip proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas.

30.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė palikti nenagrinėtą, neprašė priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių. Atitinkamai, apeliantės argumentai, susiję su esančių byloje įrodymų pakankamumu ir sprendimo už akių priėmimu, nėra aktualūs.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, o esant atsakovės prašymui palikti ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šį prašymą tenkino.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

32.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

34.       Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė pagrindžiančius įrodymus, jog patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atmesti apeliantės (ieškovės) uždaros akcinės bendrovės „Autovainera“ atskirąjį skundą.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Minivenas“, juridinio asmens kodas 300595106, iš ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Autovainera“, juridinio asmens kodas 300086625, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė