Civilinė byla Nr. e2-1963-798/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01831-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.5;3.4.3.2.1.3;3.4.3.2.2.1;3.4.3.4 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FUCUS statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FUCUS statyba“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB arba bendrovė) „FUCUS statyba“, kadangi atsakovė turi pradelstą 2 196 308,67 Eur mokestinės nepriemokos skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „FUCUS statyba“; bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokumo sprendimai“.

3.       Teismas nustatė, jog atsakovė skolinga pareiškėjai 2 196 308,67 Eur mokestinę nepriemoką, taip pat atsakovė skolinga 1,54 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas neturėjo aktualių duomenų apie bendrovės finansinę būklę, jų pateikimą registrui – atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės ataskaitas pateikė 2016 m. Pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovės turto vertė buvo 9 397 309,00 Eur, iš jo 8 986 614 Eur trumpalaikio turto vertė; 5 282 984,00 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, iš kurių 3 139 132,00 Eur yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovė transporto priemonių neturi; nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, Eišiškių pl. 43–39, ir dalis žemės sklypo Vilniuje, Eišiškių pl. 45. Minėtam turtui 2015 m. kovo 9 d. įregistruota hipoteka, turtas suvaržytas teismo ir antstolių. Antstoliai vykdo penkias vykdomąsias bylas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo bei reikalaujamų dokumentų, todėl teismas neturėjo aktualių duomenų, kurių pagrindu galėtų įvertinti bendrovės finansinę būklę ar valdomą turtą. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybes, jog atsakovė gauna pajamas, valdo nuosavybės teise materialų turtą, turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Viešai skelbiamais duomenimis bendrovėje dirba vienas darbuotojas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs duomenis apie pradelstas skolas ir atsakovei priklausantį turtą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „FUCUS statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „FUCUS statyba“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Nurodo, jog UAB „FUCUS statyba“ yra moki. 2018 m. birželio 30 d. balanso duomenimis bendrovės turtas yra 9 336 700,00 Eur vertės, t. y. kelis kartus viršija vienintelį pradelstą įsipareigojimą pareiškėjai. Be to apeliantė turi turto, kurį realizavus atsiras reali galimybė visiškai atsikaityti su pareiškėja. Bendrovė veiklą vykdo ir gauna pajamas. Tarp šalių yra kilę teisminiai ginčai, kadangi pareiškėja vienašališkai nutraukė su apeliante sudarytas mokestinės paskolos sutartis. Pažymi, jog yra užsitikrinusi piniginius srautus iš savo debitorės UAB „Piliuona“ pagal 2015 m. gegužės 3 d. taikos sutartį. Papildomai paaiškina, kad apeliantės vadovė 2018-10-04–2018-10-21 laikotarpiu buvo tikslinėse atostogose, todėl neturėjo galimybės įvykdyti pirmosios instancijos teismo įpareigojimų pateikti įrodymus. Todėl kartu su atskiruoju skundu teikia dokumentus, pagrindžiančius bendrovės mokumą.

6.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą.

7.       Nurodo, kad pagal apeliantės pateikto 2018 m. birželio 30 d. balanso duomenis turto bendra vertė yra 9 336 700,00 Eur, iš jo 407 004,00 Eur ilgalaikio turto ir kito ilgalaikio turto 356 314,00 Eur sumai. Trumpalaikį 8 929 696,00 Eur vertės turtą sudaro 1 214122,00 Eur vertės atsargos bei kitas 7 715 574,00 Eur vertės trumpalaikis turtas. Trumpalaikis turtas yra debitorių skolos: UAB „Piliuona“ 7 660 596,75 Eur, BUAB „Vilgersta“ (bankrutavusi) 115 846,01 Eur ir BUAB „Judėjimo kryptis“ (išregistruota) 3 414,00 Eur. Pareiškėjos nuomone, į aktualų balansą įtraukta kito trumpalaikio turto 7 715 574,00 Eur suma nepagrįsta objektyviais duomenimis, dėl to negali būti vertinama kaip realiai turimas turtas. Apeliantė klaidina teismą, nes 2018 m. birželio 30 d. balanse VMI mokestinę nepriemoką priskiria prie po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų. Be to bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Nors apeliantė formaliai ir turi turto, tačiau jis šiuo metu yra nelikvidus (taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės) ir negali būti tiesiogiai realizuojamas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantei priklauso butas, esantis Eišiškių g. 43-39, Vilniuje, kuriam skirtingų antstolių 2012–2018 m. įregistruoti areštai bei hipoteka, bei žemės sklypas su statiniais Eišiškių g. 45, Vilniuje, kuriam taip pat skirtingų antstolių 2012– 2018 m. įregistruoti areštai bei hipotekos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad bendrovės turtas galės būti realizuotas atsiskaitant su visais kreditoriais. Taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apsunkins šio turto realizavimą ir iš esmės sumažins turto vertę. Taip pat sudaryta taikos sutartis su debitore UAB „Piliuona“ pareiškėjai kelia abejonių, kadangi UAB „Piliuona“ ilgiau kaip 24 mėnesius registro tvarkytojui nėra pateikusi oficialių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Akcentuoja, jog VMI patikrino apeliantės buhalterinės apskaitos bei banko dokumentus nuo 2017-04-01 iki 2018-04-30 ir nustatė, jog UAB „Piliuona“ nesilaikė taikos sutartimi ir vėlesniais susitarimais keistų skolos dengimo išlaidų, t. y. nuo 2017-04-01 iki 2018-04-30 UAB „Piliuona“ pervedė tik 15 157,00 Eur (5,8 % nuo gautinos sumos pagal Susitarimų grafiką), kai tuo tarpu turėjo sumokėti 272 000,00 Eur. Mokant tokiomis sumomis, skola būtų išmokėta tik 2295 m. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė dėl veiklos tęsimo yra nepagrįsta. Dėl apeliantės nurodyto argumento, kad VMI vienašališkai nutraukė su ja sudarytas mokestinės paskolos sutartis, paaiškina, jog UAB „FUCUS statyba“ pažeidė pareigą tinkamai vykdyti 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytas mokestinių paskolų sutartis Nr. (23.24-08)-327-5668 ir Nr. (23.24-08)-327-5669,  2017 metų laikotarpiu pagal mokestinės paskolos sutartis bendrovė sumokėjo tik 47 522,27 Eur, vietoje mokėtinų 216 052,00 Eur įmokų. Nuo 2017-07-26 bendrovė įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis nemokėjo.  Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-484-281/2018 išnagrinėjo apeliantės skundą dėl pareiškėjos priimtų sprendimų ir 2018 m. liepos 10 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat pareiškėja nesutinka su apeliantės teiginiais, kad vadovė neturėjo galimybės įvykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus. UAB „FUCUS statyba“ direktorės atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 21 d. laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas paskirtas E. Y., kuris taip pat yra atsakovės vienintelis akcininkas; jis nesiėmė jokių veiksmų, kad laiku įvykdytų teismo įpareigojimus ar informuotų teismą apie negalėjimą jų įvykdyti per nustatytą terminą.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva.) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia bendrovės mokumą. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

10.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

11.       Apeliacinės instancijos teismas priima ir prideda prie bylos apeliantės pateiktus naujus rašytinius  įrodymus, kurie yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, bendrovė savo teise nepiktnaudžiauja, taip pat atsiliepime į atskirąjį skundą yra pateikti atsikirtimai (argumentai), susiję su naujais įrodymais, kuriais grindžiamas bendrovės mokumas.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

12.       Kreditorius, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 3 straipsnio 1 dalis), – gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: a) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas), b) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnio 5 punktas). Nagrinėjamu atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FUCUS statyba“ kreipėsi kreditorė VMI, nes apeliantė turi pradelstą mokestinę nepriemoką.

13.       Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „FUCUS statyba“ nustatęs, kad bendrovės vadovas neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo pateikti dokumentus, pagrindžiančiuos bendrovės mokumą bei įvertinęs Juridinių asmenų registro tvarkytojo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Kelių transporto priemonių registro, Nekilnojamojo turto registro ir Antstolių informacinės sistemos viešai skelbiamus duomenis. 

15.       Atskiruoju skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas UAB „FUCUS statyba“ nemokumas. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Pareiga įrodyti mokumą kyla bendrovei, teigiančiai, jog yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų (CPK 178 straipsnis).

16.       VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikti 2012–2016 UAB „FUCUS statyba“ ataskaitinių finansinių metų balansai. Apeliantės pateikto 2018 m. birželio 30 d. balanso (naujausio) duomenimis, bendrovės turto vertė yra 9 336 700,00 Eur: 407 004,00 Eur ilgalaikis ir 8 929 696,00 Eur trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudaro 3 157 404,00 Eur. Taigi, formaliai vertinant nurodyto balanso duomenis, spręstina, kad bendrovė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (3 157 404,00 Eur) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (9 336 700,00 Eur).

17.       Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

18.       2018 m. birželio 30 d. balanso duomenimis bendrovės 8 929 696,00 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro 1 214 122,00 Eur atsargos bei 7 715 574,00 Eur kitas trumpalaikis turtas. Pareiškėja VMI 2018 m. birželio 12 d. operatyviu patikrinimu nustatė, kad UAB „FUCUS statyba“ kitą trumpalaikį turtą sudaro debitorių skolos: 7 660 596,75 Eur UAB „Piliuona“, 115 846,01 Eur UAB „Vilgersta“ ir 3 414,00 Eur UAB „Judėjimo kryptis“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu UAB „Judėjimo kryptis“ pripažinta pasibaigusia ir leista ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro; įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2016 m. gruodžio 30 d. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Vilgersta“; BUAB „Vilgersta“ likvidavimo terminas teismo rezoliucija pratęstas iki 2019 m. kovo 25 d. Į bylą pateiktos UAB „FUCUS statyba“ ir UAB „Piliuona“ pasirašytos 2015 m. gegužės 3 d. taikos sutarties duomenimis UAB „Piliuona“ įsipareigojo nuo taikos sutarties pasirašymo iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėti bendrovei po 10 000,00 Eur per mėnesį, o nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d. mokėti 130 000,00 Eur mėnesines skolos dengimo išlaidas bei iki 2020 m. vasario 25 d. sumokės paskutinę skolos dengimo įmoką – 1 503 784 Eur. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog 2016 m. birželio 20 d. tarp šalių pasirašytas susitarimas dėl 2015 m. gegužės 3 d. taikos sutarties pakeitimo. Pagal šį susitarimą skolininkė UAB „Piliuona” įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 10 d. mokėti po 10 000,00 Eur mėnesines skolos dengimo išlaidas, nuo 2017 m. spalio 10 iki 2020 m. kovo 10 mokėti po 200 000,00 Eur mėnesines skolos dengimo išlaidas ir 2020 m. balandžio 10 d. padengti paskutinę skolos dengimo įmoką – 963 784,00 Eur. 2017 m. lapkričio 6 d. prašymu dar kartą koreguotas skolos dengimo grafikas. Pagal šalių susitarimą UAB „Piliuona” įsipareigojo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. mokėti po 2 000,00 Eur mėnesines skolos dengimo išlaidas, nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. vasario 10 d. mokėti po 150 000,00 Eur mėnesines skolos dengimo išlaidas ir nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 10 d. mokėti po 200 000,00 Eur mėnesines skolos dengimo išlaidas, 2020 m. balandžio 10 d. padengti paskutinę skolos dengimo įmoką – 95 857,45 Eur. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodo, kad 2017-04-01–2018-04-30 laikotarpiu UAB „Piliuona“ pervedė apeliantei tik 15 157,00 Eur, o turėjo sumokėti 272 000,00 Eur (5,8 proc. nuo gautinos sumos pagal susitarimų grafiką). Pagal paskutinį šalių susitarimą UAB „Piliuona“ skolos 4 207 857,49 Eur suma bus išmokėta 2295 m. 

19.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra galimybės realiai išieškoti 3 414,00 Eur  dydžio skolą iš išregistruotos debitorės BUAB „Judėjimo kryptis“. Taip pat apeliantė neįrodė galimybės, jog realu išieškoti 115 846,01 Eur dydžio skolą iš likviduojamos UAB „Vilgersta“. Taip pat nagrinėjamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl debitorės UAB „Piliuona“ galutinės atsiskaitymų datos keitimo kelis kartus, dėl ko minėtos debitorės 4 207 857,49 Eur skolos išmokėjimas nukeltas itin ilgam laikotarpiui, o iš turėtos pagal taikos sutartį sumokėti 272 000,00 Eur skolos dalies sumokėta tik 15 157,00 Eur. Įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Piliuona“ sumokėjo UAB „FUCUS statyba“ daugiau kaip 15 157,00 Eur apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tai sudaro pagrindą debitorės UAB „Piliuona“ skolą vertinti realiai išsiieškotos ir grąžintos bendrovei aspektais. 

21.       Iš nustatytų aplinkybių visumos konstatuotina, jog 2018 m. birželio 30 d. balanse nurodyta UAB „FUCUS statyba“ reali viso trumpalaikio turto vertė yra 1 164 996,24 Eur (8 929 696,00 Eur iš viso trumpalaikis turtas (atsargos ir kitas turtas) - 115 846,01 Eur debitorės UAB „Vilgersta“ skola - 3 414,00 Eur debitorės UAB „Judėjimo kryptis“ skola – 7 645 439,75 Eur (7 660 596,75 Eur debitorės UAB „Piliuona“ skolos - 15 157,00 Eur sumokėta debitorės UAB „Piliuona“ skolos dalis). Sudėjus 407 004,00 Eur ilgalaikį turtą su 1 164 996,24 Eur trumpalaikiu turtu, iš viso UAB „FUCUS statyba“ turto vertė sudaro 1 572 000,24 Eur. Šios turto vertės nepakanka bendrovės mokestinės nepriemokos įsiskolinimui (2 196 308,67 Eur) padengti. 

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „FUCUS statyba“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kadangi VMI nepriemoka susidarė nuo 2014 m. sausio 7 d., atskiruoju skundu pripažįstama aplinkybė, jog bendrovės finansiniai sunkumai prasidėjo nuo 2017 m. kovo mėnesio, su mokesčių administratoriumi net ir pakeistomis mokestinių paskolų sutarčių sąlygomis bendrovė tinkamai neatsiskaitė – 2017 metų laikotarpiu pagal abi mokestinės paskolos sutartis sumokėjo tik 47 522,27 Eur, kai pagal mokestinės paskolos sutarčių mokėjimo grafikus 2017 m. sausio–spalio mėnesiais turėjo sumokėti 216 052,00 Eur įmokų; nuo 2017 m. liepos 26 d. įmokos pagal mokestinės paskolos sutartis nesumokėtos. Taip pat pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, jog iš UAB „FUCUS statyba“ buvo vykdomos priverstinės skolų išieškojimo procedūros (užvestos 5 vykdomosios bylos) rodo, kad apeliantė ilgą laiką neturi pakankamai apyvartinių lėšų ir turto, kad atsiskaityti su kreditoriais. Akcentuotina, kad UAB „FUCUS statyba“ vadovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė tikslaus kreditorių sąrašo, iš kurio būtų galima nustatyti kokių kreditorių ir kada reikalavimai yra pradelsti (CPK 178 straipsnis). Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš UAB „Fucus statyba“ yra vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai kreditorių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Venecija LT“, UAB „Dagret“ naudai. 

23.       Įvertinus 2018 m. birželio 30 d. balanse nurodytus pradelstus įsipareigojimus (3 157 404,00 Eur arba tik 2 196 308,67 Eur pradelstą įsipareigojimą kreditorei VMI) konstatuotina, jog UAB „FUCUS statyba“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę UAB „FUCUS statyba“ faktiškai turimos bendros turto vertės (1 572 000,24 Eur). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „FUCUS statyba“ pripažino nemokia (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

24.       Bylos duomenimis nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. UAB „FUCUS statyba“ ir VMI buvo sudariusios mokestinės paskolos sutartis, kurios vėliau buvo pakeistos ir sudarytos naujos 2015 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartys. Susidūrusi su finansiniais sunkumais UAB „FUCUS statyba“ pateikė VMI 2017 m. kovo 22 d. prašymą atidėti dalies įmokų sumokėjimą iki 2017 m. liepos 25 d. VMI šį prašymą VMI 2017 m. gegužės 18 d. raštu tenkino. Taip pat bendrovė pateikė VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymą atidėti mokestinės nepriemokos paskolos sutarčių dalies įmokų, kurių sumokėjimo terminai suėjo sumokėjimą, leidžiant šias įmokas sumokėti kartu su 2018 m. vasario 25 d. numatytomis įmokomis. VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-32079 šio prašymo netenkino. UAB „FUCUS statyba“ dar kartą pateikė VMI 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą atidėti įmokų mokėjimą. VMI 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-35637 šio prašymo irgi netenkino. VMI 2017m. gruodžio 12 d. sprendimais Nr. (23.24-08)-327-9703 ir Nr. (23.24-08)-327-9704 nutraukė mokestinės paskolos sutartis. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1484-281/2018 atmetė UAB „FUCUS statyba“ skundą panaikinti 2017 m. gruodžio 12 d. VMI sprendimus Nr. (23.24.08)-327-9703 ir Nr. (23.24.08)-327-9704, kurių pagrindu nutrauktos 2016 m. rugsėjo 1 d. mokestinės paskolos sutartys. Šioje byloje teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, nutraukdamas mokestinės paskolos sutartis dėl to, kad mokesčių mokėtoja nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su sunkia finansine būkle, daliniu sutarčių įvykdymu, gresiančiomis sunkiomis finansinėmis pasekmėmis, negali būti pripažintos ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindu. Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl mokestinių paskolos sutarčių nutraukimo yra nepagrįsti, nes šis ginčas yra išspręstas 2018 m. liepos 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1484-281/2018. Papildomai pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2740-764/2018 atmetė UAB „FUCUS statyba“ skundą dėl 2018 m. sausio 15 d. VMI nurodymo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo panaikinimo. Šis sprendimas neįsiteisėjęs.

25.       Apeliantei nuosavybės teisėmis priklausančiam butui, esančiam Eišiškių g. 43-39, Vilniuje, ir žemės sklypui su statiniais, esantiems Eišiškių g. 45, Vilniuje, įregistruoti areštai bei hipotekos. UAB „FUCUS statyba“ nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinanti aplinkybes, kad bendrovės minėto turto pakanka atsiskaityti su visais kreditoriais (CPK 178 straipsnis).  2018 m. birželio 30 d. balanse nurodytos 407 004,00 Eur ilgalaikio turto vertės nepakanka įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams įvykdyti. Taip pat apeliantės teiginiai, kad iki 2019 m. birželio 30 d. gaus 1 000 000,00 Eur pajamų, nes įteisins ir realizuos mažaaukščius gyvenamuosius namus, esančius Burbiškių g. 40, Vilnius, nėra pagrįsti įrodymais (pvz.: kokių veiksmų imtasi dėl turto įteisinimo, kokia mažaaukščių gyvenamųjų namų rinkos vertė, kokių veiksmų imtasi dėl turto realizavimo (sudarytos preliminarios sutarys ir kt.), ar turtas nėra suvaržytas, yra likvidus ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

26.       Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra nustatyta ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais įtvirtintos bankroto iškėlimo sąlygos – UAB „FUCUS statyba“  yra nemoki ir negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditorei VMI. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės veiklos realumą, pelningumą ir pajėgumą ją ateityje tęsti, gerinant finansinius rodiklius arba UAB „FUCUS statyba“ turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai arba deda realias pastangas įsiskolinimams likviduoti bei reikalauja iš didžiausios ir iš esmės vienintelės veikiančios debitorės UAB „Piliuona“ skolą padengti neatidedant skolos mokėjimo terminų. 

27.       Išaiškintina, jog ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti bendrovė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti bendrovę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas). 

29.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                 Antanas Rudzinskas