Administracinė byla Nr. eAS-220-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Tikkurila“, uždarosios akcinės bendrovės „Getz Lithuania“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Tikkurila“, uždaroji akcinė bendrovė „Getz Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Medaus pirkliai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauen craft“, akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, uždaroji akcinė bendrovė „Fotoras“ ir kt.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo išrašyti patvirtinimai, kurie buvo panaikinti Sprendimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims suteikė mokesčio už teršimą pakuotės atliekomis lengvatą. Pareiškėjo nuomone, Spendimas yra priimtas Vilniaus RAAD viršijant jam teisės aktais suteiktą kompetenciją, pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat, pareiškėjo teigimu, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tretieji suinteresuotieji asmenys iki 2018 m. vasario 15 d. į valstybės biudžetą privalo sumokėti 14 427 056,62 Eur mokesčių už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, o pareiškėjas privalo atlyginti trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtus nuostolius, kurie yra lygūs trečiųjų suinteresuotų asmenų sumokėtiems mokesčiams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.
Pareiškėjo argumentus, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas laikė nepagrįstais. Teismo įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas nesukuria pareiškėjui prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo nei pareiškėjui, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Tokie sprendimai galbūt bus priimti tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims neįvykdžius pareigos patiems apskaičiuoti ir sumokėti aptariamą deklaruojamąjį mokestį, tačiau duomenų apie vykstančias procedūras, kurių metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti priskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, nėra. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima spręsti, kad pareiškėjas įrodė, jog jo apskaičiuotos tretiesiems suinteresuotiems asmenims tenkančio mokesčio sumos sumokėjimas galėtų lemti nurodomų pasekmių atsiradimą.
Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog jis patirs materialines pasekmes, nes ateityje gali būti pradėti nauji teisminiai ginčai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas turėtų tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismo nuomone, pareiškėjo įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o gali kilti ateityje dėl kitų Vilniaus RAAD galbūt vyksiančių administracinių procedūrų, t. y. trečiųjų suinteresuotų asmenų mokestinių patikrinimų, kurie šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pradėti.
Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, teismas pažymėjo, kad net ir kilus mokestiniams ginčams tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir valstybės institucijų, gali būti sprendžiama dėl ginčijamų aktų sustabdymo, iki teisme bus išspręstas klausimas dėl atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo teisėtumo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta didelė žala nagrinėjamu metu dar nėra kilusi, nėra duomenų, kad ji artimiausiu metu gali kilti, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kurios yra susijusios su Vilniaus RAAD atliktu tyrimu, jo turinio bei vykusios procedūros vertinimu. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra pagrįsti teisiniais argumentais, kurie, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, vertintini kaip pareiškėjos pozicija teisminiame ginče, tačiau ne prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymais dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo.
Teismas, įvertinęs tiek viešąjį interesą, susijusį su galimybę atlikti mokestinius patikrinimus, tiek pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, laikė, jog, sustabdžius Sprendimo galiojimą, didesnė žala būtų padaryta viešajam interesui.
III.
Pareiškėjas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Vilniaus RAAD Sprendimo dalį, kuria pripažinti neteisėtais pareiškėjo išrašyti patvirtinimai už 2013 metus, galiojimą iki 2018 m. rugsėjo 1 d.; sustabdyti Vilniaus RAAD Sprendimo dalį, kuria pripažinti neteisėtais pareiškėjo išrašyti patvirtinimai už 2014 metus, galiojimą iki 2018 m. rugsėjo 1 d.; sustabdyti Vilniaus RAAD Sprendimo dalį, kuria pripažinti neteisėtais pareiškėjo išrašyti patvirtinimai už 2015 metus, galiojimą iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia neigiamų pasekmių pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas pažymi, kad priešingai nei nurodė atsakovas ir teismas, ne Vilniaus RAAD patikrinimų buvimas ar nebuvimas sukuria mokestinę prievolę gamintojams ir importuotojams, nes mokestinę prievolę įtvirtina įstatymas. Todėl, nepaisant to, ar Vilniaus RAAD atliks mokestiniu patikrinimus, tretieji suinteresuoti asmenys iki 2018 m. vasario 15 d. privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Valstybės institucijų atliekami mokestiniai patikrinimai nesukurs tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareigos mokėti mokesčius už aplinkos teršimą, o sudarys pagrindą taikyti sankcijas mokesčių nesumokėjusiems.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis gamintųjų ir importuotojų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) vykdo įstatymuose nurodytą pareigą ir dalis iš jų jau yra sumokėję mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Tik tretieji suinteresuoti asmenys, kuriems mokestinė našta yra per didelė ir nepakeliama, kol kas nėra sumokėję mokesčio, tikėdamiesi, kad teismas įvertins susiklosčiusią situaciją ir sustabdys skundžiamo Sprendimo galiojimą.
Pareiškėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bei gamintojų ir importuotojų skaičiavimu, gamintojai ir importuotojai iki 2018 m. vasario 15 d. į valstybės biudžetą privalo sumokėti 14 427 056,62 Eur mokesčių. Vadovaujantis tarp VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir gamintojų ir importuotojų sudarytų sutarčių dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo nuostatomis, skundžiamu Sprendimu panaikinus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ privalo atlyginti gamintojų ir importuotojų patirtus nuostolius, kurie yra lygūs gamintojų ir importuotojų sumokėtiems mokesčiams už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi visus gamintojų ir importuotojų sumokėtus mokesčius privalės atlyginti pareiškėjas. Dėl to pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes – jis bankrutuos.
Pareiškėjas teigia, kad teismo argumentas, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje, valstybės institucijoms gali būti apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamos mokesčius tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl nustatytų senaties terminų, nesuteikia pagrindo netaikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepanaikintų valstybės institucijų teisės atlikti patikrinimus ir apskaičiuoti mokesčius, tuo pačiu ir nepažeistų viešojo intereso, jeigu pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – skundžiamo Sprendimo galiojimo sustabdymas būtų laikinas ir taikomas ne iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjo nuomone, 4 mėnesių terminas mokestiniams patikrinimams atlikti turėtų būti pakankamas, todėl yra pagrindas sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tikkurila“, UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Getz Lithuania“ atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. Nepagrįsta teismo išvada, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia neigiamų pasekmių nei pareiškėjui, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Mokestinės lengvatos netekimas turi būti vertinamas kaip neigiamos pasekmės, kurias sukelia ginčijamas Vilniaus RAAD Sprendimas. Nors skundžiamame Sprendime nebuvo įtvirtintas imperatyvus nurodymas gamintojams ir importuotojams apskaičiuoti ir sumokėti atitinkamą mokestį valstybei, tačiau tokia prievolė kilo įstatymo pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų skaičiavimais, mokėtino mokesčio suma yra labai didelė, todėl ji turi būti vertintina kaip suma, sukelianti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, teismo argumentas, kad viešasis interesas gali būti pažeidžiamas suėjus mokestinių patikrinimų senaties terminui, yra nereikšmingas, kadangi prievolė mokėti atitinkamus mokesčius valstybei kyla iš įstatymo, o ne iš valstybinio mokesčių administratoriaus patikrinimų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, viešuoju interesu negali būti traktuojamas tik juridinio asmens mokestinis patikrinimas ir atitinkamo priskaityto mokesčio surinkimas į valstybės biudžetą. Šis valstybės ir teismo saugomas principas apima visų visuomenės narių interesų įgyvendinimą, todėl teismas turėjo vertinti ir skundžiamo Sprendimo sukeliamas pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims, dalyvaujantiems šioje byloje.
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo galimos neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos pagrindimas nesusijęs su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukuria jokių skunde nurodytų prievolių, kurias įvykdęs pareiškėjas patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Atsakovo teigimu, žala galėtų kilti nebent ateityje.
Atsakovas pažymi, kad pagal ginčijamą Sprendimą turėtų būti atlikta daugiau kaip 2 000 patikrinimų, todėl akivaizdu, kad sprendimo sustabdymas iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pažeistų viešąjį interesą, nes atsakovas objektyviai negalėtų laiku atlikti patikrinimų.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėtos ir sustabdytos administracinės bylos dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo. Šiose bylose pareiškėjas, VšĮ „Žaliasis taškas“ teikė prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriuos tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė. Kadangi bylos aplinkybės labai panašios, o patvirtinimo (paskirstymo) dokumentai, kurių teisėtumas ginčijamas šioje byloje, yra išvestiniai, neturintys savarankiško juridinio pagrindo, kurių panaikinimą lėmė tik jų išvestinumas iš ginčijamų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, iš esmės, nurodytomis nutartimis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra išspręstas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis šiose nutartyse pateiktu teisės normų aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu.
Pareiškėjas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Getz Lithuania“ ir UAB „Tikkurila“ atskiruosius skundus prašo juos tenkinti.
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimuose į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Getz Lithuania“ ir UAB „Tikkurila“ atskiruosius skundus prašo juos atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ernesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauen craft“ atsiliepimuose į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Getz Lithuania“ ir UAB „Tikkurila“ atskiruosius skundus prašo juos tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Volfas Engelman“ atsiliepimuose į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Medaus pirkliai“, UAB „Getz Lithuania“ ir UAB „Tikurila“ atskiruosius skundus prašo juos tenkinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Tikkurila“, UAB „Getz Lithuania“ ir UAB „Medaus pirkliai“ atskiruosius skundus dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS?900?662/2016).
Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: laikinai sustabdyti ginčijamo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ galiojimą. Ginčijamu Sprendimu Vilniaus RAAD patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo pripažinti naikintinais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą.
Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo galiojimas, nes, jų teigimu, neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus.
Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Sprendimas nesukuria atskiruosiuose skunduose nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti.
Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Teiginys, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje galbūt bus pagrindas taikyti sankcijas mokesčių nesumokėjusiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad spręsdamas dėl prevencinių priemonių taikymo tikslingumo pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisingą nutartį, nes, kaip matyti, pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų Vilniaus RAAD vykdomų administracinių procedūrų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jų veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Tikkurila“, uždarosios akcinės bendrovės „Getz Lithunia“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį palikti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė