Baudžiamoji byla Nr. 1-1965-899/2020

                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06059-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

 (S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,

dalyvaujant prokurorei L. S.,

kaltinamajam R. J.,

gynėjui advokatui E. J.,

nukentėjusiosios R. J. atstovei pagal įstatymą G. J., įgaliotai atstovei advokatei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d. 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-28 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – nepilnametei dukrai R. J., gim. (duomenys neskelbtini), būtent: 2020-02-10 apie 18.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), pargriaudamas R. J. ant žemės, ko pasekoje ji susitrenkė dešinę ranką, bei paimdamas abiem rankomis už kaklo ir jį suspausdamas, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.           

Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-02-10 apie 18.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir nepilnametės dukros R. J. kilo konfliktas, kurio metu dukros atžvilgiu galėjo atlikti veiksmus, kurie įvardinti kaltinime. Dėl girtumo visų aplinkybių detaliai nepamena. Su nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, visiškai sutinka, jie yra teisingi. Pripažįsta, kad dėl tokių jo veiksmų mergaitei galėjo skaudėti. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Ateityje pasižada nebenusikalsti. Sutinka atlikti viešuosius darbus.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą ir įgaliotoji atstovė bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.  

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2020-02-10 protokolas - pareiškimas, kuriuo G. J. praneša, kad 2020-02-10 tėvas R. J. smurtavo prieš nepilnametę dukterį R. J. (1 t., b. l. 17);

- 2020-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 26-31);

- 2020-02-12 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta diagnozė-alkūnės sumušimas R. J. (1 t., b. l. 54-55);

- nukentėjusiosios R. J., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymai, kad 2019-02-10 gal 17-18 val. ji grįžo iš mokyklos į namus, nuėjo pasiimti raktus nuo palangės, bet pamatė, kad jų nėra. Tada nuėjo pas tėtį, jis gyvena tame pačiame kieme, bet atskirame name, norėjo jo paklausti, ar jis turi raktą. Jis buvo savo kambaryje, rūkė arba gėrė. Tėtis sakė, kad turi raktus ir pradėjo ieškoti jų. Išėjo į lauką. Ji nuėjo iš paskos ir rado raktus lauke ant žemės. Pasiėmė raktus, tėčiui pasakė, kad rado. Kai ji ėjo atsirakinti savo namų, tėtis ėjo iš paskos. Namuose buvo pridūminta, kaip iš pečiaus. Ji tik atidarė langą ir galvojo, kad tėtis pats viską susitvarkys. Tėtis darė kažką su pečiumi, o ji nuėjo į tualetą. Tėtis ėmė šaukti jos vardą, kai išėjo, jis ėmė rėkti ant jos, kad negerbia mamos, kad kviečiasi draugus, jis kalbėjo, kad mamai per sunku išlaikyti, kad tenka maitinti ir jos draugus. Ji pasakė, kad ir jį reikia maitinti ir išlaikyti. Tėtis pradėjo rėkti dar labiau, jis ėjo prie durų. Ji stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir saliono, o tėtis buvo virtuvėje. Tada tėtis atėjo iki jos, paklausė „žinai ką?“, atsakė „ką?“ ir tada tėtis pastūmė ant žemės. Jis ją su abiem rankom pastūmė į krūtinę. Ji nukrito nugara ant žemės. Krisdama ji padėjo dešinę ranką ant žemės, kad išsilaikytų, po to jai skaudėjo alkūnę. Žymių, mėlynių ant alkūnės nebuvo. Ji greitai atsikėlė ir pasakė tėčiui eiti iš čia. Jis ją pavadino „debile“ ir pradėjo smaugti. Jis paėmė abejomis sukryžiuotomis rankom jai už kaklo, spaudė taip gal 10 sekundžių ir pradėjo kelti ją.  Ji buvo atsistojusi ant pirštų galiukų. Kaklas jautėsi skausmingas, ji negalėjo kvėpuoti. Jos rankos tuo metu buvo ant jo rankų, ji norėjo, kad ją paleistų. Viskas vyko salione. Ji ranka tėčiui pastūmė į veidą ir jis paleido. Ant kaklo žymių nebuvo, lyg tai buvo patempimas. Po to ji nubėgo į tualetą, nes ten buvo telefonas, pakėlė rankeną į viršų, kad tėtis neatsidarytų durų. Tėtis išėjo. Ji pati paskambino policijai. Pareigūnams pasakė, kad tėvas prieš ją smurtauja, kad ją smaugia. Ji buvo užsirakinusi duris, nežino kaip, bet tėtis vėl įėjo į kambarį, ji sėdėjo ant mamos lovos ir pamatė, kad kalba telefonu, jis suprato, kad kalba su policija. Jis pradėjo šaukti, ką ji čia dirba, pribėgo ir bandė atimti telefoną. Atėmė telefoną ir išėjo. Policijos pareigūnai atvyko ir rado ją sėdinčią su peiliu ant žemės, ji sėdėjo ir laukė, kad, jei ateitų tėtis, kad galėtų apsiginti. Už tai, kas įvyko, tėtis neatsiprašė, jei atsiprašytų, neatleistų, nes tai ne pirmas kartas. Tą dieną namuose nieko nebuvo, močiutė buvo pas save kambaryje, konflikto nematė. Po to ją pažiūrėjo medikai, nustatė riešo ir kaklo patempimus, norėjo paguldyti į ligoninę, bet mama prašė, kad neguldytų, nes ji buvo ką tik išėjusi iš psichiatrinės ligoninės, nes jau norėjo nusižudyti, nes kažkada tėvas ant jos buvo šaukęs, kad ji nusižudytų ir susipjaustytų. Į prokurorės klausimus atsakė: to įvykio metu, kai tėtis naudojo smurtą, jis buvo labai girtas, tai suprato iš kalbėjimo, jo judėjimo. Raktai paliekami ten, nes ten lengviausia surasti, tėtis gali tik įeiti išvesti šunį arba į tualetą, bet būti tame name negali. Dėl tėčio netinkamo elgesio su ja yra sakiusi savo geriausiai draugei Jutai, pavardės nežino, mokosi vienoje mokykloje ir ji metais vyresnė. Jai sakė, kad tėtis prieš ją smurtauja ir nežino, kaip elgtis, kad yra pasimetusi. Vaikų teisėms pasakojo vėliau. Šeimoje socialiniai darbuotojai lankydavosi, socialiniams darbuotojams iš vaiko teisių yra sakiusi, kas vyksta namuose. Ji pastoviai lankosi pas psichologus jau gal tris su pusę metų, dabar truputį geriau, bet ne visai. Būna konfliktų tarp jos ir tėčio, tėtis ant jos šūkauja, sako, kad turėtų apsirengti kaip mergaitė, kad ji pjaustosi, tėtis liepdavo nusižudyti (1 t., b. l. 145-147);

- liudytojos G. J. parodymai, kad 2020-02-10 nuo 05.30 iki 17.30 val. buvo darbe. Apie 18.15 val. paskambino savo dukrai R. J.. Jos telefonu atsiliepė vyras, kuris paaiškino, kad yra policijos pareigūnas, nurodė, kad jos dukra išsikvietė policiją, nes ją namuose skriaudžia tėvas R. J.. Apie 18.30 val. ji grįžo iš darbo į namus. Namuose buvo policijos pareigūnai, jos dukra ir vyras. Dukra buvo apsiverkusi, pasimetusi, susijaudinusi. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Dukra jai paaiškino, kad tarp jos ir tėvo įvyko konfliktas dėl to, kad pas dukrą per dažnai lankosi draugai (vaikinai). Konflikto metu tėvas dukrą pargriovė ant žemės, dukra nukritusi susitrenkė dešinę ranką. Dukrai atsistojus, tėvas, rankomis paėmęs jai už kaklo, pradėjo ją smaugti, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos vyras jai paaiškino, kad dukra viską išsigalvojo, jokio smurto jis prieš dukrą nenaudojo. Tada jos vyras buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atvykę greitosios medicinos ekipažo darbuotojai nurodė, kad tolimesnei jos dukros apžiūrai reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Ten dukrai buvo diagnozuota galvos sumušimas, kaklo patempimas, dešinio riešo patempimas. Su vyru kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, kiek daugiau, nei metus laiko, tačiau yra oficialiai sutuoktiniai. Jie gyvena tame pačiame sklype, kuriame yra du pastatai. Ji ir dukra gyvena skirtingame pastate nei jos vyras.  Papildomai apklausta liudytoja G. J. parodė, kad dukra buvo apsiverkusi, pasimetusi ir susijaudinusi. Ji paaiškino, kad tėvas R. J. žodinio konflikto metu prieš ją smurtavo, tai yra pargriovė ant žemės, rankomis smaugė ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Grįžusi į namus, peilį matė padėtą ant židinio, tai jai pasirodė keista. Duktė pasakė, kad butų pjovusis rankas, jei tėtis sugrįžtų. Dukra 2 metus serga depresija ir ne kartą yra susiraižiusi rankas. Ji mano, kad dėl to prisidėjo tėvo elgesys, paauglystės laikotarpiu savęs ieškojimas ir pan. Dėl to jos lankosi pas psichiatrę  ir psichologę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dukra gulėjo praeitais metais vasario mėnesį, birželio-liepos mėnesiais - Santariškių vaikų ir paauglių krizių centre. Tėvo ir R. santykiai labai įdomūs, jie pykstasi, tačiau R. labai svarbi tėvo nuomonė apie ją. Prie jos jis niekada neigiamai nešneka su dukra, nes prisibijo. R. yra sakiusi, kad jis yra pasakęs  „pjaustykis ir toliau, nusižudyk, jei nori, gali virvę atnešti“. Jis imasi griežtų auklėjimo priemonių, gan agresyviai su ja kalba, kad jis yra tėvas ir turi jo klausyti, o ji, būdama paauglė, priešinasi ir taip kyla žodiniai konfliktai. Jei konfliktas paviršinis, tai emocinė būklė būna gera, bet tai priklauso nuo konflikto, būna, kad stipriai susijaudina ir be vaistų pagalbos nepraeina. Daugiau ji bauginasi tėvo. Jei pas ją ateina draugai, tai jis veržiasi pas ją į kambarį, nes nori pasižiūrėti, kas per draugai, o R. nepatinka. Su dukra G. Z. jis žino atstumą, kad jis nėra jos tėvas ir su ja agresyviai nesielgia, nes G. yra pavyzdinis vaikas, jos požiūris į gyvenimą visai kitoks, ji rami, atsakinga, nebuvo problemų su mokslais. R. yra išdykusi, maištaujanti. Jos santykiai tiek su R., tiek su G. šilti. R. jai viską pasakoja, ji tiki, kad tėtis smurtavo prieš R., nes įvykio metu jis buvo neblaivus. Jai jis paaiškino, kad neprisimena įvykio, o ji R. tiki. Tai buvo nebe pirmas atvejis, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti (1 t., b. l. 97-100, 101-104);

- liudytojos G. Z. parodymai, kad ji ir R. J. yra seserys. R. J. yra jos patėvis. R. J., kiek ji žino, jau daug metų vartoja alkoholį. Jis su mama G. J. gyvena jau apie dvidešimt metų, iš kurių gal du metus nevartojo alkoholio. R. J., būdamas neblaivus, būna neadekvatus, agresyvus, psichologiškai nuolatos smurtauja, t. y. jis, būdamas neblaivus, nuolatos reikalauja, kad šeimos nariai būtų prie jo neblaivaus, bei neįvykdžius jo tam tikrų reikalavimų, jis pradeda grasinti. R. J., būdamas neblaivus, nuolat prieš R. J. smurtaudavo psichologiškai. Jis rėkdavo ant jos dėl, jo nuomone, netinkamo R. J. elgesio, tačiau fiziškai jis prieš ją nesmurtavo, kadangi visuomet ji ar mama užstodavo R. J.. Ne kartą jis berėkdamas taip įsijausdavo, kad sugriebdavo R. J. rankomis ir ji arba mama turėdavo ginti ją. Policijoje yra registruota R. J. smurto prieš jos mamą G. J. atvejų, kuomet policiją kvietė jos sesė R. J.. Jos sesė jai yra sakiusi, kad pyksta ant R. J. dėl jo nuolatinių girtuoklysčių, kurių metu jis būdamas neadekvatus, jai nurodinėja. Ji  taip pat blogai jautėsi dėl R. J. blogo elgesio su mama. Jai yra sakiusi, kad nenori su tėčiu gyventi. R. J. neigiamai reaguoja į tėvo komentarus, t. y. ji verkia, užsidaro savyje, kadangi ji suvokia, kad tėtis yra neblaivus ir jo pasakyti komentarai yra veikiami alkoholio. R. J. buvo ne kartą pakėlusi ranką prieš save, t. y. peiliu pjaustėsi rankas (įvykiai registruoti sveikatos priežiūros įstaigose), tačiau nemano, kad ji mėgino nusižudyti, o tai buvo noras atkreipti dėmesį į save, prašant pagalbos. R. J. savęs žalojimai prasidėjo prieš tris metus, o prieš du metus jai diagnozuota depresija. Liudytoja G. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad taip pat norėtų pridurti, jog mano, kad R. J. norą kelti ranką prieš save kelia depresija, prie kurios atsiradimo, jos nuomone, prisidėjo netinkamas R. J. alkoholizmo paveiktas elgesys su ja (R. J.), jos mama ir ja (G. Z.) (1 t., b. l. 25-31);

- liudytojos G. B. parodymai, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020-02-10  apie 18 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose prieš nepilnametę dukrą smurtauja tėvas. Nuvykus juos pasitiko neblaivus tėvas R. J. ir pasakė, kad dukrai negerai su psichika ir ji prisigalvoja, jis neigė smurtavęs prieš dukrą. R. J. nurodė, kad atėjo į namą, kur gyvena dukra su mama, pakūrenti pečiaus. Jis papriekaištavo dukrai, kad pas ją dažnai lankosi jaunuoliai ir jie triukšmauja. Bendraujant su mergaite, ji nurodė, kad atėjo pas ją į namus girtas tėvas ir jai pradėjo priekaištauti dėl draugų. Su juo tada sukonfliktavo žodžiais. Po to tėvas ją pastūmė ir ji griūdama užsigavo dešinę ranką. Kai atsistojo nuo žemės, tėvas paėmė rankomis už kaklo ir ėmė ją smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Mergaitė nurodė, kad ji išsilaisvino iš tėvo rankų ir užsidariusi tualete paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Ant mergaitės kūno nematė akivaizdžių sužalojimų, tačiau mergaitė buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi, tačiau vengė akių kontakto. Tuo metu ji namuose buvo viena, mama buvo darbe. Su ja susisiekė telefonu ir ši grįžo į namus. Kiek pamena, mama sakė, kad tėvas su dukra konfliktuoja dažnai, nes tėvas, kai išgeria, eina pas juos į namus, o dukra neleidžia. Tėvai gyvena atskirai gretimuose namuose. Dėl įvykio buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu mergaitė buvo išvežta į gydymo įstaigą apžiūrai. Atvykus į įvykio vietą, mergaitė rankose neturėjo peilio, taip pat peilio ji nematė ir matomojoje vietoje (2 t., b. l. 63-66);

- liudytojo A. G. parodymai, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiojo specialisto-budėtojo pareigose. Pamena, kad 2020-02-10 18.31 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie tai, kad pareigūnai, reaguodami į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę namuose rado neblaivų R. J., kuriam nustatytas 1,82 promilės girtumo, ir jo nepilnametę dukrą R. J., kuri teigė patyrusi fizinį smurtą nuo tėvo. Bendraujant su mergaite, ji nurodė, kad tėvas gyvena atskirai, o ji su mama kitame name.  Ji nurodė, kad į namus, kur ji gyvena kartu su mama, atėjo neblaivus tėvas ir ją užsipuolė, ją pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė kairės rankos alkūnę. Vėliau jai atsistojus, tėvas sugriebė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti. R. nurodė, kad jai trūko oro ir ji pastūmė tėvą, taip nuo jo išsivaduodama. Tada ji iškvietė policiją ir apie įvykį informavo mamą telefonu, nes mama buvo darbe. Kai jie atvyko, namuose jau buvo mama. Vaiko mama nurodė, kad su vyru atskirai gyvena, santuoka dar nenutraukta. Skyriumi gyvena dėl dažno vyro alkoholio vartojimo. Mama draudžia tėvui bendrauti su dukra, tačiau, kai vyras išgeria, jis eina į namus, kur jos gyvena ir bando bendrauti su dukra. Mama dar nurodė, kad dukra serga depresija. Bendraujant su mergaite ir aiškinantis situaciją, ji nurodė, kad tėvas jai draudžia bendrauti su berniukais, kaip suprato, tą dieną pas ją buvo draugų, todėl tėvas ir atėjo aiškintis. Mergaitė buvo emociškai susijaudinusi, išsigandusi. Bendraujant mergaitė daugiau apie įvykį nieko nepasakojo, su ja bendraujant matomoje vietoje jis nematė, kad kur būtų padėtas peilis, apie jį mergaitė taip pat nieko nepasakojo. Kadangi mergaitės mama buvo blaivi, tai klausimas dėl vaiko perdavimo nebuvo sprendžiamas, tik buvo nuspręsta mergaitę nuvežti į gydymo įstaigą apžiūrai. Įvykio vietoje tėvas apklaustas nebuvo, nes jis buvo neblaivus. Po to visą informaciją perdavė Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos specialistams (2 t., b. l. 51-54);

- liudytojo D. J. parodymai, kad  dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiojo specialisto-budėtojo pareigose. Pamena, kad šių metų vasario 20 dieną apie 18.30 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie tai, kad pareigūnai, reaguodami į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę rado namuose neblaivų R. J., kuriam buvo nustatytas 1,82 promilės girtumo ir jo nepilnametę dukrą R. J.. Mergaitė teigė, kad patyrė fizinį smurtą nuo tėvo. R. J. jiems nurodė, kad tėvas gyvena atskirai gretimame name, o ji gyvena su mama. Ji nurodė, kad jai būnant namuose, mama tuo metu buvo darbe, į namus, kur ji gyvena kartu su mama, atėjo neblaivus tėvas ir ją užsipuolė. Kilus žodiniam konfliktui, tėvas  ją pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė ranką, lyg kairės rankos alkūnę. Ji nurodė, kad, jai atsistojus nuo žemės, tėvas rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo ją smaugti. R. nurodė, kad jai trūko oro, jai skaudėjo. Ji tėvą pastūmė ir taip išsilaisvino iš jo rankų ir užsidariusi tualete pati iškvietė policiją. Apie įvykį telefonu pranešė mamai. Kai jie atvyko, namuose jau buvo mama grįžusi iš darbo. Taip pat jau buvo atvykę ir policijos pareigūnai, vėliau atvyko greitoji medicininė pagalba. Mergaitės mama nurodė, kad su vyru atskirai gyvena virš metų laiko, nors oficialiai dar neišsituokę. Vyras dažnai vartoja alkoholį. Ji dar nurodė, kad ji draudžia tėvui bendrauti su dukra, tačiau, kai vyras išgeria, jis eina į pastatą, kur jos gyvena ir bando bendrauti su dukra. Bendraujant su mergaite ir aiškinantis įvykusią situaciją, ji nurodė, kad tėvas jai draudžia bendrauti su berniukais, priekaištauja, kad jie triukšmauja. Mergaitė buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi, apie įvykį nieko nepasakojo. Jis akivaizdžių sužalojimų matomoje vietoje nematė, taip pat, kad kur būtų padėtas peilis nematė. Pati mergaitė apie peilį nieko nepasakojo. Mama dar nurodė, kad jos dukra serga depresija. Kadangi mergaitės mama buvo blaivi, tai dėl vaiko perdavimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Kadangi mergaitė nurodė, kad patyrė fizinį skausmą tai  buvo nuspręsta mergaitę nuvežti į gydymo įstaigą apžiūrai.  Įvykio vietoje tėvas apklaustas nebuvo, nes jis buvo neblaivus.  (2 t., b. l. 57-60);

- liudytojo A. Š. parodymai, kad yra (duomenys neskelbtini) seniūnas. Apie R. ir G. J. šeimą gali pasakyti tik tiek, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek žino, R. J. yra ramus žmogus, nekonfliktuojanti asmenybė, tik tiek, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nes, kiek teko bendrauti, nuolat nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas. G. J. ir jos mama O. V. yra stiprios asmenybės, jos visada gan garsiai reiškiančios savo nuomonę. Kiek žino, tarp jų vyksta skyrybų procesas. Apie tai, kad R. J. galėtų smurtauti prieš savo nepilnametę dukrą R., nenorėtų tikėti, nes jis yra labai ramus, kiek teko bendrauti su (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. T., kuri teikia pagalbą J. šeimai, lankosi pas juos, tai paminėjo, kad problemų yra su pačia mergaite, tačiau tiksliai kokios tai problemos, nežino, ji jam per daug nepasakojo (2 t., b. l. 34-36);

- liudytojos E. Z. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininke. Jos darbas yra koordinuoti paslaugų teikimą šeimai. R. J. ir G. J. šeimai buvo pradėtas atvejo vadybos procesas nuo 2019-04-30 dėl tėvo girtavimo ir konfliktų su dukra R. J.. Mergaitei buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2019-10-04 R. J. buvo pakartotinai nustatytas pirmas grėsmės lygis dėl konfliktų su tėvu. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, šeimoje lankėsi socialinis darbuotojas - A. T.. Socialinis darbuotojas, lankydamasis šeimoje, bendrauja su vaiku, šeima sprendžia iškilusias problemas, siekia pokyčių šeimoje. R. J. buvo rekomenduota psichologo konsultacija. Mergaitė lankosi pas psichologę. 2020-01-21 išanalizavus, dirbusių su šeima specialistų pastebėjimus, pateiktą G. J. paaiškinimą dėl socialinių paslaugų atsisakymo buvo nuspręsta socialinių paslaugų tiekimo atsisakyti. G. J. savo paaiškinime nurodė, kad socialinis darbuotojas jos šeimai nereikalingas, ji pilnai sugeba savarankiškai užtikrinti vaiko teises savo dukrai. Po to, 2020-03-02 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad 2020-02-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai reaguodami į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę namuose rado neblaivų R. J. (1,82 promilės girtumo) ir nepilnametę dukrą R. J., kuri teigė, kad patyrė fizinį smurtą iš tėvo. Dėl šio atvejo 2020-03-02 buvo vėl pradėti atvejo vadybos procesai, skirtos socialinės paslaugos. Karantino metu su šeima buvo dirbama nuolatiniu būdu, tai yra bendraujant su šeima telefonu. Mama džiaugdavosi, kad mergaitė su tėčiu visiškai nekonfliktuoja, tėtis retai ateina pas juos į namus, mergaitė pradėjo savanorystę gyvūnų prieglaudoje. Bendraujant su mokykla, sužinota, kad R. mokymosi rezultatai šiek tiek pagerėjo. R. J. geranoriškai bendrauja su ja, kaip atvejo vadybininke, pažada siekti pokyčių, keisti savo elgesį, susirasti darbą (2 t., b. l. 39-42);

- liudytojos A. T. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja su šeimomis. Jos darbas yra teikti socialines paslaugas šeimoms, padėti šeimai funkcionuoti savarankiškai. Jai yra paskirta dirbti su R. J. ir G. J. šeima nuo 2020-03-02. Kiek žino, šiai šeimai prieš tai, tai yra 2019-04-30 buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, dėl tėvo dažno vartojimo alkoholio ir konfliktų su dukra R. J., mergaitei buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Vėliau, 2019-10-04 mergaitei pakartotinai buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis dėl konfliktų su tėvu. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, šeimoje lankėsi socialinis darbuotojas - tuo metu su šeima dirbo L. V.. 2020-01-21 išanalizavus dirbusių su šeima specialistų pastebėjimus bei pateiktą G. J. paaiškinimą dėl socialinių paslaugų atsisakymo, buvo nuspręsta socialinių paslaugų tiekimo atsisakyti. Po to, 2020-03-02 (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė joms informaciją, kad 2020-02-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai, reaguodami į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir nuvykę pas J., namuose rado neblaivų R. J., kuriam nustatytas 1,82 promilės girtumo ir nepilnametę dukrą R. J.. Mergaitė paaiškino, kad patyrė fizinį smurtą iš tėvo. Dėl šio atvejo 2020-03-02 buvo vėl pradėti atvejo vadybos procesai, skirtos socialinės paslaugos, kurias atliko ji. Iki karantino buvo šeimoje apsilankyta vieną kartą, nes sunku suderinti su G. J. apsilankymo laiką, kadangi ji yra dirbanti. G. J. bendrauja noriai, nekonfliktuoja. Su R. J. sunku pakalbėti, nes jis dažniausiai jų neįsileisdavo, sakydavo, kad ne namuose. Tačiau, kai pavykdavo susisiekti, jis bendraudavo noriai, nekonfliktiškas, neigia smurtavęs prieš dukrą. Mergaitė apie įvykį kalba labai nenoriai, apie patirta smurtą jos žino tiek, kiek joms pasakė mama G. J.. Karantino metu su šeima buvo dirbama nuolatiniu būdu, tai yra bendraujant su šeima telefonu. Vieną kartą buvo nuvykta į namus, mergaitė tuo metu buvo mokykloje. Tuo metu buvo bendrauta su R. J. ir G. J.. Bendraujant su R. J. nepastebėta, kad jis būtų konfliktiškas, jis pažadėjo siekti pokyčių, keisti savo elgesį, susirasti darbą. R. labai mandagi, nėra labai kalbi, ką paklausi, tą atsako. Pradžioje pokalbis su ja sekasi sunkiai, tačiau vėliau ėmė sklandžiau atsakinėti į klausimus. Ji vengia pokalbio apie tėvą. Su R. J. telefonu bendrauta dėl mokslų, nes buvo pranešimas iš mokyklos, kad ji neatsiskaitė iš kelių dalykų. Po pokalbio mergaitė atsiskaitė, kaip ir pažadėjo. Netrukus iš mokyklos socialinės darbuotojos gavo laišką, kad džiaugiasi mokytojai, jog R. reaguoja į pastabas ir atsiskaitė už darbus, kurių nebuvo atsiskaičiusi. Šiuo metu mergaitė savanoriauja gyvūnų prieglaudoje, ji turi veiklos, mama ją nuveža ir parveža. R. J. prieš savaitę buvo išvykęs į kaimą padėti pažįstamam statyti daržinę, ar šiuo metu jau grįžęs, informacijos neturi. G. J. džiaugiasi, kad mergaitė su tėčiu visiškai nekonfliktuoja, tėtis retai ateina pas juos į namus, mergaitė taip pat ramesnė (2 t., b. l. 69-72);

- liudytojos L. K. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) auklėtoja. R. J. yra jos auklėtinė. Į mokyklą ji atėjo nuo 2013 metų. R. gali apibūdinti, kaip kultūringą mergaitę, tačiau ji pamokose yra pasyvi, neatsakinėja į užduotus mokytojų klausimus, sunkiai sekasi susikaupti, sunkiai atlieka jai pavestas užduotis, neatlieka namų darbų. Akademiniai gebėjimai yra patenkinami, geriausiai sekasi anglų kalba. Vykstant nuotoliniam mokymuisi, ji retai kada pasijungia, motyvuoja tuo, kad pramigo ir panašiai. Mergaitė keisto būdo, sunkiai jai sekasi bendrauti su bendraklasiais, nes nuolat svyruoja nuotaikos, yra uždaro būdo. Ji daugiau bendrauja su vyresnio amžiaus mokiniais, pagrinde su berniukais. Klasėje draugų turi nedaug. Mergaitės mama daug dėmesio skiria jos ugdymui ir auklėjimui, kviečiama į mokyklą atvyksta. Kaip supranta, mergaitės santykiai su mama yra artimi, mergaitės tėvas mokykloje nesilankė ir nesilanko, mergaitės auklėjimu ir ugdymu nesidomi. Kadangi mergaitė uždaro būdo, tai apie savo šeimą nesipasakoja, tik vieną kartą jai pastebėjus, kad ji be nuotaikos, pavyko prakalbinti, ji tada pasisakė, kad namuose tėvas smurtauja psichologiškai, tačiau neįvardino, kad būtų naudojamas fizinis smurtas, taip pat nenurodė, ar tėvas smurtauja prieš mamą, ar prieš ją. Ji tik nurodė, kad jų šeimai yra teikiama pagalba. Tai ji jai pasakojo maždaug prieš pusmetį. Jų mokykloje yra psichologė, todėl mergaitei buvo pasiūlyta apsilankyti, tačiau R. pas ją dėl iškilusių bėdų nesilankė. Mama informavo, kad mergaitė lankosi pas psichologą mieste. Mama informavo, kad mergaitei užeina panikos priepuoliai, tačiau ji asmeniškai to nepastebėjo, jos elgesys daugiau vaidyba, kad sulaukti aplinkinių dėmesio. Jau šeštoje klasėje ji pastebėjo, kad mergaitė linkusi save žaloti, ji buvo susiraižiusi rankas, kojas, žaizdos buvo paviršinės. Pakalbėjus su R., ji nurodė, kad supranta, kad taip negerai, tačiau taip pasielgė, nes buvo susinervinus. Apie tai buvo informuota mergaitės mama. Mergaitė dėl savo psichinės sveikatos būklės gulėjo ne kartą ligoninėje, sanatorijoje. R. yra labai paslaugi, jei yra reikalinga kokia pagalba, ji visada padės. Taip pat ji yra drąsi, galinti priimti bet kokį iššūkį. Kai jos nuotaika labai svyruoja, tai ji būna užsidariusi, tai labai linkusi į bendravimą, atvirumą. Nemano, kad mergaitė linkusi fantazuoti (2 t., b. l. 45-48);

- liudytojos V. A. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. R. J. yra 7-os klasės mokinė. Kiek žino, mergaitės šeimai yra vykdomas atvejo vadybos procesas, todėl dažnai tenka bendrauti su atvejo vadybininke E. Z.. Ji teiraujasi, kaip mergaitei sekasi mokslai, kaip nuotaikos ir panašiai. R. gali apibūdinti kaip bendraujančią. Klasėje ji neturi draugų, tačiau ji draugauja su vyresnės klasės vaikais, turi vieną geriausią draugę, nėra užsidariusi. Moksluose nėra ji stipri, turėjo įvairių sunkumų, jai buvo siūlomos privalomos konsultacijos. Jos elgesys pamokose priklauso nuo mėgstamo ir nemėgstamo dalyko. Jei jai pamoka įdomi, ji aktyviai dalyvauja, jei ne, tai pasyvi, neatsakinėja į užduotus mokytojų klausimus, neatlieka namų darbų. Jai visada siūloma pagalba, kai jai sunku, ar kai turi kokių problemų, tačiau ji tuo nesinaudoja. Kiek žino, pagalbą ji gauna iš išorės, tai yra lankosi pas psichiatrus, psichologus, nes turi problemų su psichika. Kokia nustatyta diagnozė, nežino. Ji linkusi save žaloti, pjaustosi rankas, tačiau tai darė ne mokykloje. Mama reaguoja į iškilusias problemas, visada palaiko ryšį su mokykla, bendrauja su klasės auklėtoja. Mergaitės mama daug dėmesio skiria jos ugdymui ir auklėjimui. Mergaitės santykiai su mama yra artimi. Tėvas atvirkščiai, visiškai nesidomi mergaitės auklėjimu ir ugdymu, nėra nei karto atvykęs į mokyklą ar domėjęsis telefonu. Mergaitė, kas liečia jos šeimą, santykius šeimoje, nesipasakoja. Dar gali papildyti, kad R. nuotaikos labai svyruoja, tai ji linksma, bendraujanti, tai nuliūdusi ir užsidariusi. Paklausus, kas nutiko, atsako, kad neturi nuotaikos ir tiek, tačiau nekonkretizuoja, dėl ko (2 t., b. l. 75-78);

- 2020-03-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2020-02-10 garso įrašo, gauto iš BPC Klaipėdos skyriaus, apžiūra (1 t., b. l. 48-50);

- 2020-09-15 – 2020-10-15 teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-111/2020, kuriame nurodyta, kad:

1. Objektyvių duomenų, kad R. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra, šio įvykio metu (2020-02-10) R. J. diagnozuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

2. Bendrieji intelektualiniai R. J. gebėjimai atitinka statistinį jos amžiaus vidurkį. Mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių R. J. negalėtų teisingai suvogti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu, jai nenustatyta. R. J. nustatyti emociniai, lytinio tapatumo ir santykių kūrimo/palaikymo sunkumai. Plačiau paaiškinta psichologiniame įvertinime.

3. Nagrinėjamų įvykių metu R. J. suprato ir šiuo metu supranta jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobūdį, tiek reikšmę) ir pagal savo galimybes bandė jiems adekvačiai priešintis, t. y. atlaisvinus įtariamajam rankas, bandė užsirakinti, nusiraminti ir kvietė policiją.

4. R. J. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvogti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau papildomai apklausti ją nerekomenduojama, nes klausimai bylos tema sukelia jai liūdesį ir nerimą(ji patiria pakartotinį traumavimą), jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis R. J. parodymais.

5. Žiūrėti atsakymas Nr. 3 ir 6.

6. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi R. J. nenustatytas. Jai taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. R. J. žodžiais, įtariamasis prašo jos meluoti-neigti jos atžvilgiu atliktus veiksmus, tačiau šis poveikis reikšmingos įtakos R. J. parodymams neturi. Kitų asmenų poveikis R. J. parodymams nenustatytas. Galima tikėti ir remtis R. J. parodymais.

7. Išanalizavus R. J. apklausos vaizdo įrašą (2020-02-25), nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti R. J. parodymais, jog jos atžvilgiu įtariamasis fiziškai smurtavo.

8. Šiuo metu R. J. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsiradęs ir dėl byloje nagrinėjamų 2020-02-10 įvykių, ir dėl kitos psichotraumuojančios patirties.

9. R. J. psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų adekvačiai suprasti įvykių aplinkybių ir duoti apie jas parodymus, nenustatyta. Tai pat žr. Nr. 4.

10. R. J. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsiradęs ir dėl byloje nagrinėjamų 2020-02-10 įvykių, ir dėl kitos psichotraumuojančios patirties, todėl nėra galimybės įvertinti R. J. sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b. l. 2-10);

- Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie nepilnametę R. J., 2020-02-10 pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (1 t., b. l. 58-79).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. J. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs, detalizuoti parodymai apie R. J. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojų G. J., G. Z., G. B., A. G., D. J. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis R. J. duotais parodymais, bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. J. kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus dukros atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). R. J. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją R. J. pagal kilusias pasekmes (sukeltas fizinis skausmas) teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 2 kartus teistas (3 t. b. l. 158-163, 178-188). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nors minėta aplinkybė ir nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau prokurorė ją prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia baigiamųjų kalbų metu, o tai atitinka teismų formuotiną praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.); Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras būtent baigiamųjų kalbų metu atitinkamą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.) Praeityje baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 164-167), nedirbantis (3 t., b. l. 168-171), registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 172). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. J. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais ir draudimais, numatytais LR BK 48 straipsnyje. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė jau antrą kartą, tikslinga R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas R. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 10 d. 18.30 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 15.40 val., t. y. viena para (1 t., b. l. 84-85, 96).

R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (1 t., b. l. 147-149) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 83,15 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai I. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (3 t., b. l. 33-34). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (3 t., b. l. 35), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios R. J. sveikatai buvo padaryta R. J. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 83,15 Eur - priteistina iš R. J..

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už nukentėjusiajai R. J. suteiktas advokatės V. P. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 183 Eur, o už kaltinamajam R. J. suteiktas advokato E. J. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 168,12 Eur. Atsižvelgiant į nelengvą kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė plokštelė, esanti prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. J.:

- neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. J. nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant R. J.:

- neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 10 d. 18.30 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 15.40 val. (vieną parą) ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu- iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. J. 83,15 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 15 ct) už nukentėjusiajai R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (168,12 Eur dydžio advokato E. J. užmokestis, 187 Eur dydžio advokatės V. P. užmokestis) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę plokštelę, esančią prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                              Bronius Vinciūnas