Civilinė byla Nr. e2-71-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34416-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.18.3; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Rasai Medveckajai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITR grupė“ atstovams V. S. (V. S.) ir advokatui Arnui Uleckui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“ atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei,

ekspertui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITR grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl (ne)tinkamo statybos rangos darbų (ne)atlikimo ir atsiskaitymo pagal Statybos rangos sutartį Nr. VST-R-PLS-16-03-084-RČ, kuri pasirašyta tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ITR grupė“ ir atsakovės UAB „Vestata“, taip pat dėl vienašalio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė UAB „ITR grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vestata“, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 7 997,88 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodo, kad su atsakove UAB „Vestata“ 2016 m. balandžio 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. VST-R-PLS-16-03-084-RČ (toliau – Sutartis, ginčo sutartis), pagal kurią šalys susitarė dėl grindų betonavimo darbų statomuose daugiabučiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini); numatyta darbų kaina – 201 368,25 Eur (įskaitant PVM) (Sutarties 3.1. punktas). Teigia, kad Sutarties vykdymo metu pasikeitė numatytų darbų apimtis, todėl šalys 2016 m. gruodžio 27 d. pasirašė Sutarties papildymą Nr. 1, kuriuo buvo pakeista Sutarties kaina – sumažinta iki 195 302,98 Eur.

4.       Anot ieškovės, ji darbus atliko tinkamai, pagal Sutartyje numatytus reikalavimus. Aiškina, kad atlikus paskutinius darbus, atsakovei buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktas Nr. 9 ir Pažyma Nr. 9 apie atliktų darbų vertę, bei šių dokumentų pagrindu išrašyta 2017 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ITR1541 3 624,55 Eur sumai.

5.       Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nustatė tam tikrus atliktų darbų trūkumus, ieškovei 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo pateiktas Defektų aktas Nr. 9, kuriame buvo nurodyti trūkumai – betoninių grindų sutrūkinėjimas. Teigia, kad ieškovė nurodytus trūkumus nedelsiant pašalino ir 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovės direktorius T. P. Atliktų darbų akte Nr. 9 nurodytus darbus priėmė bei pasirašė jį ir Pažymą Nr. 9 apie atliktų darbų vertę; 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „Vestata“ išrašė pranešimą, skirtą ieškovės draudimo bendrovei, kuriuo UAB „Vestata“ informavo draudimo bendrovę, jog rangovė UAB „ITR grupė“ pagal Sutartį atliko nurodytus darbus bei kad pretenzijų neturi.

6.       Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakovei UAB „Vestata“ Baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. PLS-084-RČ (toliau – baigiamasis aktas), taip kaip numatė Sutarties 12.1. punktas. Kita vertus, nors ieškovė ir atliko visus darbus pagal Sutartį, ištaisė visus atsakovės nurodytus darbų trūkumus ir egzistavo visos Sutarties 12.13. punkte nurodytos sąlygos, kurios priklausė nuo ieškovės valios, atsakovė be jokio pagrindo dėl ieškovei nežinomų priežasčių delsė pasirašyti baigiamąjį aktą ir atitinkamai sumokėti ieškovei sulaikytą sumą, t. y. 7 997,88 Eur. Ieškovė papildomai pažymi, kad Sutarties kaina po 2016 m. gruodžio 27 d. atlikto pakeitimo be PVM buvo 161 407,42 Eur, todėl, vadovaujantis pakeistu Sutarties 12.3. punktu, atsakovė turėjo teisę sulaikyti iš viso 8 070,37 Eur sumą (kaip minėta, faktiškai nesumokėta ir sulaikyta suma siekia 7 997,88 Eur).

7.       Anot ieškovės, ji ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu pasirašyti baigiamąjį aktą ir sumokėti sulaikytą sumą; atsakovės atstovai nuolat žadėdavo tai padaryti, tačiau baigiamojo akto nepasirašė, o sulaikytos sumos nesumokėjo.

8.       Ieškovė nurodo, kad 2018 m. rugsėjo mėn., atsižvelgiant į tai, jog atsakovei atsirado papildomų darbų poreikis (atsakovė pageidavo, kad objekte betoninėse grindyse būtų įrengiamos deformacinės, temperatūrinės siūlės), su atsakovės atstovais žodžiu buvo susitarta, kad atsakovė sumokės pusę sulaikytos sumos, pasirašys baigiamąjį aktą, o tada šalys sudarys atskirą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo bei ieškovei bus sumokėta likusi pusė sulaikytos sumos (nors, anot ieškovės, tai visiškai neatitinka Sutarties nuostatų). Pažymi, kad nepaisant žodinio susitarimo, ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. gavo iš atsakovės Sutarties Papildymo Nr. 2 projektą, pagal kurį buvo norima iš esmės keisti Sutartyje numatytų darbų apimtis, t. y. praplečiamos darbų apimtys, numatant, jog ieškovė turi papildomai atlikti deformacinių siūlių įrengimą, hermetizavimą, vadovaujantis statybos taisyklėmis bei galiojančiomis normomis (įvertinant medžiagas, tiekimą, padavimą bei kitus technologinius procesus, kurie būtini šiam darbui)). Teigia, kad apie papildomą apmokėjimą už papildomus darbus Sutarties Papildymo Nr. 2 projekte nieko nebuvo užsiminta, o sulaikytos pagal Sutartį sumos sumokėjimas buvo siejamas su Sutarties Papildymo Nr. 2 pasirašymu bei jame numatytų papildomų darbų atlikimu. Ieškovės teigimu, jai atsakovės atstovui nurodžius, kad nebuvo tartasi dėl jokių papildomų neatlygintinų darbų, pastarasis 2018 m. rugsėjo 21 d. el. laišku papildomai nurodė, kad dar ir defektai neva nėra ištaisyti, nors jokių pranešimų apie defektus ieškovė nėra gavusi.

9.       Ieškovės vertinimu, atsakovė ne tik vilkina baigiamojo akto pasirašymą bei pagal Sutartį sulaikytos sumos sumokėjimą, bet dar ir pasinaudodama situacija bando reikalauti, jog ieškovė neatlygintinai atliktų papildomus darbus, kurie Sutartimi iš viso nebuvo sutarti. Aiškina, kad atsakovė nenurodo jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių yra atsisakoma pasirašyti baigiamąjį aktą ir kodėl yra delsiama atsiskaityti. Taigi, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, vienašališkai pasirašė baigiamąjį aktą, kuris turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių.

10.       Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė turėjo užsandarinti tarpaukštinės perdangos (-1 aukšto) siūles; anot ieškovės, tiek pagal Sutartį, tiek pagal jos techninę dokumentaciją ji šių darbų neturėjo/nebuvo įsipareigojusi atlikti (šie darbai turėjo būti atlikti tik -2 aukšte); tuo pagrindu atsakovė net skelbė konkursą nurodytų darbų atlikimui, ieškovė teikė savo pasiūlymą, tačiau sutartis tarp šalių taip ir nebuvo pasirašyta. Ieškovės atstovų teigimu, ieškovė geranoriškai, siekiant kuo greičiau gauti sulaikytą sumą (prašomą priteisti sumą), hermetiku užtaisė nurodytas siūles (toks sprendimo būdas buvo laikinas); kita vertus, jeigu tokie darbai ir buvo atlikti netinkamai, tai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė iš viso neturėjo jų atlikti. Pažymėjo, kad atsakovės nurodomi defektai atsirado gerokai vėliau po ieškovės baigiamojo akto pateikimo (kuris surašytas ir pateiktas atsakovei 2017 m. rugsėjo 28 d., atsakovei jo nepasirašius, ieškovės vienašališkai pasirašytas 2017 m. spalio 5 d.), t. y. namų administratorė tik 2020 m. liepos 2 d. užfiksavo tam tikrus pratekėjimus, todėl, anot ieškovės, tokie defektai (hermetikas sutrūkinėjo ir dėl to atsirado vandens pratekėjimai) galėjo atsirasti tik jau po baigiamojo akto pateikimo dėl, pavyzdžiui, nusidėvėjimo (namo sėdimo, automobilių važiavimo, oro sąlygų), netinkamo naudojimo, ar dėl kitų, ne dėl ieškovės kaltės, priežasčių, tuo tarpu darbų pridavimo metu atsakovė jokių pretenzijų neturėjo, šią aplinkybę nurodė ir draudimo bendrovei. Paaiškino, kad šiuo metu nustačius tam tikrus darbų defektus, jie būtų šalinami pagal suteiktą garantiją.

11.       Atsakovė UAB „Vestata“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

12.       Nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pastaroji dalį darbų (deformacinių, temperatūrinių siūlių įrengimo darbus, hermetizavimą) atliko netinkamai arba iš viso neatliko ir apie šių darbų trūkumus atsakovė ieškovei ne kartą pranešė bei reikalavo šiuos trūkumus pašalinti.

13.       Aiškina, kad paskutiniai darbai pagal Sutartį buvo atlikti 2017 m. rugpjūčio mėn. ir priimti 2017 m. rugsėjo mėn., tačiau pastato konstrukcijoms nusistovėjus ir prasidėjus lietingam laikotarpiui, paaiškėjo ieškovės atliktų darbų trūkumai: per netinkamai įrengtas deformacines siūles, atsiklijavus silikoniniam padengimui, į pastatą pradėjo tekėti vanduo, kuris gadina ne tik pastatą, bet ir gyventojų automobilius, dėl ko atsakovė nuolat sulaukia nusiskundimų. Pažymi, kad dėl šių darbų trūkumų ištaisymo atsakovė visokeriopai bendradarbiavo su ieškove, ieškojo kompromisinio varianto, kaip šalims abipusiai naudingu būdu šiuos trūkumus pašalinti; atsakovė pasiūlė susitarimą – Papildymą Nr. 2, pagal kurį savo lėšomis tieks ieškovei medžiagas, o ieškovė atliks trūkumų šalinimo darbus savo jėgomis ir lėšomis, kad tik trūkumai kuo operatyviau ir ekonomiškiau būtų ištaisyti.

14.       Atsakovė nurodo, kad pagal Sutartį tiek medžiagas pirkti, tiek darbus atlikti ieškovė turėjo savo jėgomis ir lėšomis (Sutarties 2.1.4 punktas), o siūlomu Sutarties Papildymu Nr. 2 medžiagų tiekimo kaštus geranoriškai pasiūlė prisiimti atsakovė (Sutartyje numatyta teisė atsakovei tiekti medžiagas ieškovei, kurias naudojant ieškovė turėtų atlikti darbus). Be to, pažymi, kad šie darbai – deformacinių, temperatūrinių siūlių įrengimas, hermetizavimas, nelaikytini papildomais, jie buvo numatyti Sutarties 2.1.4 punkte, o Papildymu Nr. 2 šalys ketino susitarti, kad atsakovė prisiims dalį ieškovei priskirtos rizikos – kaštų, šalys suderins darbų atlikimo technologinį sprendinį, kadangi prieš tai ieškovės pasirinktas sprendinys buvo netinkamas. Taigi, anot atsakovės, ji darė nuolaidas ieškovei, tačiau ieškovė atsisakė tinkamai vykdyti Sutartį net ir geresnėmis sąlygomis, nei jos numatytos Sutartyje.

15.       Atsakovės teigimu, ji pagrįstai nepasirašė baigiamojo akto, nes ieškovė tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, tinkamai neatliko darbų, neištaisė atliktų darbų trūkumų. Pažymi, kad atsakovei pagrįstai atsisakius pasirašyti baigiamąjį aktą, nėra pagrindo atlikti ieškovei sulaikytų sumų mokėjimo. Teigia, kad baigiamojo akto pasirašymu patvirtinamas darbų atlikimo kokybės tinkamumas, baigtumas ir atitikimas sutarties sąlygoms, tačiau ieškovės atlikti darbai turi esminių trūkumų, todėl neegzistuoja visos sąlygos šio akto pasirašymui.

16.       Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, jog Papildyme Nr. 2 nurodyti darbai laikytini papildomais, nes tiek Sutartyje, tiek Papildyme Nr. 2 numatyta darbų aprašymo formuluotė yra identiška – deformacinių, temperatūrinių siūlių įrengimas, hermetizavimas vadovaujantis statybos taisyklėmis bei galiojančiomis normomis (įvertinant medžiagas, tiekimą, padavimą bei kitus technologinius procesus, kurie yra būtini darbui atlikti). Anot atsakovės, papildomai Papildymu Nr. 2 ieškovei siūlyta tik tai, kad deformacinės siūlės įrengimo mazgą ir sudedamąsias dalis reikia susiderinti su užsakove prieš pradedant darbus; deformacines siūles tiekia užsakovė. Pažymi, kad ši sąlyga buvo siūloma dėl netinkamo ieškovės darbų atlikimo būdo pasirinkimo, dėl ko vanduo pradėjo tekėti į pastatą per deformacines siūles, todėl atsakovė siekė, jog šiuo atveju, taisydama defektus, ieškovė pasirinktų tinkamą darbų atlikimo būdą, suderindama jį su atsakove, ir naudotų tinkamas užsakovės parinktas ir tiekiamas medžiagas, už kurias, be kita ko, pasiūlė užmokėti pati atsakovė, nors pagal Sutartį tai buvo ieškovės prievolė. Taigi, atsakovės vertinimu, Papildymu Nr. 2 nebuvo praplečiamos Sutartyje numatytos darbų apimtys ir darbams nesant papildomiems, ieškovė neturi teisės reikalauti už juos papildomo mokėjimo; atitinkamai ieškovė nepagrįstai siekia gauti apmokėjimą už netinkamai atliktus darbus, netaisydama jų defektų.

17.       Galiausiai, atsakovė nurodo, jog ieškovė pagal Sutartį ir teisės aktus yra suteikusi garantijas atliktiems darbams, kurių terminas dar nėra suėjęs, todėl net šiuo pagrindu atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės, kaip ūkio subjekto, profesionalės, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kad ji taisytų savo atlikto darbo trūkumus.

18.       Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad Sutarties 2.1.4 punktas ir jame nurodyti darbai taikytini abiem statinių aukštams, t. y. kad deformacinių ir temperatūrinių siūlių įrengimas bei hermetizavimas turėjo būti atliktas tiek -2, tik -1 aukštuose. Pažymėjo, kad atsakovė, 2017 m. spalio 5 d. gavusi iš ieškovės baigiamąjį aktą, 2017 m. spalio 11 d. pateikė defektų aktą Nr. 8, kuriame nurodė taisytinus defektus, kurių ieškovė neištaisė, todėl atsakovė pagrįstai nepasirašė nurodyto baigiamojo akto, atitinkamai ieškovė neįgijo teisės pasirašyti jo vienašališkai (anot atstovės, nebūtina atskirai ginčyti nurodyto akto). Teigė, kad šiuo atveju ieškovė turėjo ištaisyti atsakovės nurodytus defektus ir iš naujo teikti baigiamąjį aktą pasirašymui. Aiškino, kad ieškovė, kaip profesionalė, turėjo siūlyti tinkamus siūlių hermetizavimo būdus, to nepadariusi, prisiėmė riziką dėl netinkamai atliktų darbų; kita vertus, pažymėjo, jog siekdama išspręsti susidariusią situaciją, atsakovė siūlė ieškovei teikti pasiūlymą dėl siūlių įrengimo, tačiau tikėjosi, jog šis darbas bus padarytas nemokamai. Nurodė, kad vien tai, jog draudimo bendrovei buvo pateiktas raštas dėl pretenzijų nebuvimo ieškovei, savaime nereiškia, jog darbai buvo atlikti tinkamai. Pripažino, kad techninėje dokumentacijoje (techniniame projekte, techniniame darbo projekte ir kt.) iš esmės nebuvo numatyta siūlių sandarinimo darbų perdangoje (-1 aukšte), taip pat nebuvo numatyta kokiu būdu toks sandarinimas turėtų būti atliekamas, tačiau, anot atsakovės, ieškovė tokius darbus ir būdus turėjo numatyti kaip profesionalė, siekiant apsaugoti pastatą nuo drėgmės ir kitų neigiamų poveikių, arba bent jau apie tai informuoti atsakovę. Pažymėjo, kad sulaikyta suma gali būti panaudota defektų šalinimui. Teigė, kad ieškovė neįrodė, jog nustatyti defektai (kurie iš esmės netrukdė/netrukdo objekto eksploatavimui) atsirado dėl netinkamo atsakovės objekto eksploatavimo.

19.       Trečiasis asmuo užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

20.       Trečiasis asmuo nurodo, kad Sutarties vykdymo procese kilę nesklandumai atsirado ne dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, bet dėl reikiamos kooperacijos iš pačios atsakovės pusės nebuvimo.

21.       Pažymi, kad vadovaujantis AAS „BTA Baltic Insurance Company“ valdybos patvirtintų „Sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024.1“ specialiųjų sąlygų 11.5 punktu, tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir įsiteisėjus teismo sprendimui paaiškės visi su ginčijamos sutarties vykdymu susiję klausimai, atsakomybių ribos, vienos ar kitos šalies kaltė ir kitos su draudimo apsauga susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, iki bylos teisme išnagrinėjimo bei sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo nėra galimybių išspręsti klausimo ar įvykis (ginčijamos Sutarties nutraukimas) turi būti pripažintas draudiminiu, ir ar tuo pagrindu privaloma išmokėti draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, t. y. galutinis sprendimas šiuo atveju bus priimtas, kai įsigalios teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

22.       Liudytojas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo/yra ieškovės (duomenys neskelbtini). Aiškino, kad pagal ginčo sutartį tarpinių darbų pridavimų faktiškai nebuvo, buvo tik surašomi atliktų darbų aktai. Pažymėjo, kad atsakovė nenorėjo priimti ir pasirašyti baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto, todėl ieškovė jį parengė, jis pasirašė ir perdavė atsakovei, kuri žadėjo jį peržiūrėti ir pasirašyti, tačiau taip ir nepasirašė, o tik pareikalavo užtaisyti siūles. Nurodė, kad ieškovė, nors ir neprivalėjo pagal ginčo sutartį, geranoriškai laikinai užtaisė minėtas siūles -1 aukšte (anot liudytojo, pati atsakovė pasirinko tokį sandarinimo būdą), tačiau atsakovė vis tiek baigiamojo akto nepasirašė. Pripažino, kad gavo atsakovės 2017 m. spalio 11 d. defektų aktą, tam tikrus defektus ieškovė taisė.

23.       Teismo ekspertas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje, techninėje dokumentacijoje nebuvo numatyta siūlių sandarinimo medžiaga; anot eksperto, hermetikas nors iš esmės ir buvo tinkama sandarinimo medžiaga, tačiau tai neilgalaikis sprendimas. Pažymėjo, kad šalių pateiktoje dokumentacijoje siūlių sandarinimas buvo numatytas tik -2 aukšte (ant grunto); anot eksperto, toks sandarinimas, pagal statybą reglamentuojančias teisės normas, turėtų būti atliekamas visur (atitinkamai ir -1 aukšte). Anot eksperto, grindų įtrūkimai, nuotrupos, įdaužos dažniausiai atsiranda dėl blogo betono užtrynimo, t. y. dėl nekokybiškai atliktų darbų; taip pat gali atsirasti ir dėl netinkamos jo priežiūros/eksploatavimo.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

24.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „ITR grupė“ ir atsakovė UAB „Vestata“ 2016 m. balandžio 14 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. VST-R-PLS-16-03-084-RČ, kurios 1.1. punktu UAB „ITR grupė“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo (ar UAB „Vestata“, jei ir kai tai numatyta Sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus (objekte (duomenys neskelbtini)) ir juos perduoti UAB „Vestata“ bei įvykdyti kitus rangovės įsipareigojimus, numatytus Sutartyje, o UAB „Vestata“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą. Šalių sudarytos Sutarties kaina už Sutartyje sutartus grindų betonavimo darbus, vadovaujantis Sutarties 3.1. punktu, buvo 201 368,25 Eur (įskaitant PVM). Sutarties 12.3. punkte numatyta, jog baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas tik kai rangovė įvykdo visas Sutarties 12.11. punkte nurodytas sąlygas; šalys taip pat susitarė, jog iš kiekvienos rangovės užsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros užsakovė sulaiko 5 proc. mokėjimų nuo sumos be PVM.

25.       2016 m. balandžio 11 d. UAB „ITR grupė“ sąmatoje nurodyti darbai: parkingo pagrindų paruošimas (esamo pagrindo lyginimas, tankinimas, smėlio sluoksnio įrengimas); parkingo betoninių grindų įrengimas (polietileninės plėvelės paklojimas 1 sl., betonavimas, glaistymas, padengimas cheminiu kietikliu, deformacinių siūlių įrengimas); tarpaukštinės rūsio grindų detalės paviršiaus apdirbimas: glaistymas, impregnavimas (glaistymas, padengimas impregnantu); tarpaukštinės rūsio grindų detalės betonavimas ir glaistymas, impregnavimas (betonavimas, glaistymas, padengimas impregnantu); administracinių patalpų pagrindų paruošimas (esamo pagrindo lyginimas, tankinimas, žvyro skaldos sluoksnio įrengimas).

26.       2016 m. balandžio 27 d. UAB „ITR grupė“ atstovas el. laiške atsakovės atstovui nurodė, kad 2016 m. balandžio 23 d. buvo atlikti tarpaukštinių grindų betonavimo, glaistymo ir impregnavimo darbai darbų zonoje tarp ašių 2/A‘-2/C-2/1-2/4; ieškovė įspėjo, jog atliekant tolesnius darbus, būtina saugoti grindų paviršių. Laiške nurodoma, kad 2016 m. balandžio 26 d. kiti rangovai, dirbantys šioje darbų zonoje, akivaizdžiai nesaugojo grindų paviršiaus, dėl ko galimi grindų paviršiaus pažeidimai. Ieškovė nurodė, kad perdanga nėra įgavusi viso reikalingo jai stiprio, kadangi praėjo per mažas laiko tarpas.

27.       2016 m. gruodžio 27 d. šalys pasirašė Sutarties papildymą Nr. 1 ir Sąmatą Nr. 1, kuriais Sutarties kaina buvo pakeista ir sumažinta iki 195 302,98 Eur (parkingo pagrindų paruošimas – 26 775,66 Eur; parkingo betoninių grindų įrengimas – 115 491,78 Eur; tarpaukštinės rūsio grindų detalės betonavimas ir glaistymas, impregnavimas – 15 109,98 Eur; administracinių patalpų pagrindų paruošimas – 4 030 Eur).

28.       Ieškovė UAB „ITR grupė“ atsakovei UAB „Vestata“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ITR Nr. 1541 pagal Atliktų darbų aktą Nr. 9 (užsakovės UAB „Vestata“ atstovas jį pasirašė 2017 m. rugsėjo 11 d.); suma su PVM – 3 624,55 Eur; akte nurodoma, jog nuo statybos pradžios atlikta darbų už 195 302,98 Eur (Su PVM) (pagal ieškovės pateiktą pardavimo operacijų išrašą, sąskaitos išrašytos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d.), sulaikyta suma – 8 070,38 Eur. Šalys bylos nagrinėjimo metu patikslino (ir ginčo dėl to nekilo), kad faktiškai atsakovės sulaikyta suma sudaro 7 997,88 Eur; tai nurodyta ir į bylą pateiktame šalių pasirašytame 2017 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo akte.

29.       Byloje pateikti šie defektų aktai:

29.1. 2017 m. sausio 19 d. defektų akte Nr. 7 nurodyti defektai: neužpildytas statybos darbų žurnalas; nepateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos; nepriduotas grindų lygumas; nesutvarkytos šiukšlės parkinge ir klojiniai po betonavimo; įskilusios grindys po 2 namu; nelygios grindys po priešgaisriniais vartais po 3 namu; nenupjaustyta kompensacinė juosta šilumos punktuose, elektros skydinėse, sandėliukuose, neišneštos šiukšlės; nelygios grindys po 5 namu, susidarė vandens balos; sienų kampuose neprigludusi kompensacinė juosta, užhermetinta; neįrengtos temperatūrinės siūlės; neužhermetintos siūlės; aktas ieškovės gautas 2017 m. sausio 19 d.

29.2. 2017 m. rugsėjo 5 d. defektų akte Nr. 9 nurodyti defektai – betoninės grindys sutrūkinėjusios po 7 namu ties 1 laiptinės įėjimu; UAB „ITR grupė“ gavo minėtą aktą 2017 m. rugsėjo 7 d.

29.3. 2017 m. spalio 11 d. defektų akte Nr. 8 nurodyti defektai – nepriduotas grindų lygumas užsakovo techninei priežiūrai; parkinge P2 tarp ašių 2/A‘, 2/B‘ ir 2/3‘, 2/4 suformuotas grindų nuolydis neatitinka projektinių altitudžių; nelygios grindys po 5 namu, susidarė vandens balos; sienų kampuose neprigludusi kompensacinė juosta, užhermetinta; neužhermetintos siūlės; parkinge P1 ašyje 1/D tarp ašių 1/3, 1/4 nesuformuotas grindų nuolydis, susidariusios balos; 1-6 namų elektros skydinėse ties durų slenksčiais neįdėtos kompensacinės juostos; po 7 namu elektros skydinėje neužbetonuotas slenkstukas ties durimis; parkinge P1 ties durimis DP1-01 atsiradę grindų betono trūkiai. Nustatyta, kad minėtas aktas 2017 m. spalio 11 d. išsiųstas ieškovei (jos atstovams) el. paštu.

29.4. 2017 m. spalio 12 d. defektų akte Nr. 9 nurodyti defektai – rūsio grindys neatitinka, rūsio grindų detalės GD-10; betono storis neatitinka nurodytos detalėje.

30.       Nustatyta, kad UAB „Vestata“ 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. S-17V-109 informavo draudimo bendrovę, jog rangovė UAB „ITR grupė“ pagal Sutartį atliko joje nurodytus darbus bei pretenzijų nebuvo.

31.       Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „ITR grupė“ surašė baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. PLS-084-RČ, kurį pasirašė tik UAB „ITR grupė“ atstovas (minėtas aktas išsiųstas atsakovei (jos atstovams) 2017 m. rugsėjo 28 d. el. paštu). Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. UAB „Vestata“ atstovas M. J. el. laiške nurodė, jog minėto akto nepasirašys, nes defektai nėra ištaisyti; taip pat nurodė, jog atsakovė įsipareigoja nupirkti deformacines siūles, o UAB „ITR grupė“ jas įrengti; pasirašius papildymą, UAB „Vestata“ galės pasirašyti baigiamąjį aktą ir išmokėti 50 proc. sulaikymų sumų, likusią dalį – užbaigus darbus.

32.       Atsakovė UAB „Vestata“ ieškovei UAB „ITR grupė“ 2018 m. rugsėjo 19 d. el. paštu pateikė Sutarties Papildymo Nr. 2 projektą, kuriame buvo pakeistos Sutarties nuostatos: 2.1.4.1 punktas papildytas nuostata – deformacinės siūlės įrengimo mazgą ir sudedamąsias dalis susiderinti su užsakove prieš pradedant darbus, deformacines siūles tiekia užsakovė; Sutarties 9.2.27 punktas papildytas 9.2.27.1 papunkčiu – šalys susitaria, kad užsakovė turi teisę išmokėti 50 proc. sulaikytų sumų po Baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos pateikus 5 proc. nuo galutinės užaktuotų darbų sumos (su PVM) banko arba užsakovei priimtinos draudimo bendrovės ir su juo suderintą garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo (poliso) originalą, jeigu draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas galioja kartu su išduotu draudimo liudijimu (polisu) ir mokestinio pavedimo kopiją, kad draudimo įmoka už šį išduotą laidavimo raštą yra sumokėta. Tai yra po Baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos užsakovė išmoka 50 proc. sulaikytų sumų (tai yra 3 998,94 Eur). Likusi sulaikyta suma (2,5 proc.) bus išmokama rangovei atlikus 2.1.4 punkte išvardintus darbus. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog minėtas papildymas šalių nebuvo pasirašytas.

33.       2017 m. spalio 4 d. buvo sudarytas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimas Nr. SĮLD 123161 tarp ieškovės UAB „ITR grupė“ (draudėja) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje (draudikė) dėl tinkamo ginčo sutarties vykdymo; naudos gavėja – UAB „Vestata“; draudimo suma – 19 530,83 Eur.

34.       Nustatyta, kad 2018 m. vasario 26 d. atsakovės atstovas L. N. el. laišku ieškovei UAB „ITR grupė“ nurodė, jog yra rengiamas konkursas deformacinių siūlių įrengimui tarpaukštinės parkingo grindyse; reikiamas kiekis 120 m; el. laišku buvo prašoma išskirti medžiagos kainą ir darbus. 2018 m. kovo 7 d. ieškovės atstovė el. laišku išsiuntė minėtam asmeniui hidroizoliacinių profilių įrengimo pasiūlymą, kuriame nurodyta kaina 20 606,30 Eur (su PVM). Taip pat į bylą pateiktas atsakovės atstovo 2018 m. rugsėjo 17 d. el. laiškas, kuriame prašoma pateikti kitus pasiūlymus kitų tiekėjų siūlių.

35.       Byloje esantys 2018 m. vasario 14 d., 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. sausio 20 d. el. laiškai patvirtina, jog ginčo pastato gyventojai reiškia pretenzijas dėl pratekančio vandens.

36.       Iš defektų sutvarkymo akto Nr. 2019/03/20 nustatyta, jog pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti įmonė UAB „Admi“ nustatė defektus: ties (duomenys neskelbtini)požeminės stovėjimo aikštelės 47, 48, 49 vietomis stovi vanduo ir nenubėga į tarpus; vanduo stovi parkavimo vietų gale; užfiksuota, jog UAB „ITR grupė“ defektus sutvarkė 2019 m. kovo 15 d.

37.       2019 m. balandžio 23 d. UAB „Vestata“ kreipėsi į ieškovę UAB „ITR grupė“ su raštu dėl netinkamo defektų šalinimo, kuriame prašo pašalinti naujai nustatytus parkingo grindų defektus, prie kurio pateiktas 2019 m. balandžio 23 d. defektų aktas (jame nurodyti defektai: parkinge P-1 sutrūkinėjęs grindų hermetikas; parkinge P-1 netinkamai suformuotas grindų nuolydis; parkinge P-1, P-2 sutrūkinėjusios grindys; parkinge P-2 sutrūkinėjęs grindų hermetikas; parkinge P-2 ne visur užhermetinta kompensacinė juosta aplink nuotekų vamzdžius; parkinge P-2 ne visur įdėta kompensacinė juosta aplink nuotekų vamzdžius; sugadintas lietaus nuotekų vamzdis, panaudotos netinkamos medžiagos defekto šalinimui; pragręžta laikanti konstrukcija nesuderinus su konstrukcinės dalies projektuotoju; netvarkingai įspaustos deformacinės siūlės; defektų šalinimo metu naujai įrengtos įlajos nepajungtos į lietaus šalinimo sistemą) bei 2019 m. balandžio 23 d. sąmata, iš kurios matyti, jog darbų suma sudaro 28 879,87 Eur.

38.       Byloje pateikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalai, iš kurių nustatyta, jog vandens prasisunkimas parkinge iš -1 į -2 aukštą pirmą kartą užfiksuotas 2020 m. liepos 2 d.; rekomenduojamas deformacinių siūlių remontas.

39.       2020 m. sausio 9 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad:

1) teismo ekspertui 2020 m. sausio 9 d apžiūrėjus požeminėje aikštelėje atliktus statybos rangos darbus buvo nustatyti šie kokybės trūkumai: požeminės stovėjimo aikštelės, betoninių grindų, užsandarintų deformacinių – temperatūrinių siūlių hermetikas yra sutrūkinėjęs; vietomis sandarinimo hermetikas siūlėse nebesilaiko ir yra iškritęs; hermetikas išsitampė – sutrūkinėjo bei iškrito stovėjimo aikštelės eksploatavimo metu; vietomis grindų danga yra suskilinėjusi, ištrupėjusi, pažeista įdaužomis bei nekokybiškai – netolygiai užtrinta; esamų defektų atsiradimo priežastis yra nekokybiškai atlikti darbai bei netinkama kietėjančio betono priežiūra; netinkamai suformuoti grindų dangos nuolydžiai, vanduo nubėga į atitvarą bei stovi balos; netinkamai suformuoti nuolydžiai atsirado darbų atlikimo metu; vienoje vietoje grindys dėl netinkamo nuolydžio buvo išfrezuotos, kad nubėgtų vanduo; sienų sandūros siūlė su grindimis, perimetru, nėra užsandarinta, tik atskirose vietose siūlė dalinai hermetizuota; grindų sandūros su kolonomis siūlė vietomis nėra užsandarinta; pagal pagrindų paruošimo ir parkingo betoninių grindų įrengimo technologinę kortelę, siūlių sandarinimas numatytas, kada tai yra prieinama ir būtina užtikrinti, kad į siūles nepatektų pašaliniai elementai. Nagrinėjamu atveju į siūles gali patekti vanduo bei kiti pašaliniai elementai, dėl to siūlės turėjo būti užsandarintos. Sienų bei kolonų sandūros su grindimis, siūlių neužsandarinimo priežastis, kad darbų vykdymo metu šie darbai nebuvo arba buvo nepilnai atlikti. Trūkumų ištaisymo kainos nustatymui, su programine įranga „Sistela“, sudaryta lokalinė darbų sąmata; ji atlikta pagal 2019 m. spalio mėn. įkainius; nustatyta trūkumų ištaisymo kaina 5 562 Eur;

2) požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra atlikti temperatūrinių siūlų įrengimo darbai, tačiau šie atlikti darbai turi trūkumų, kadangi šiuo metu siūlių hermetikas yra sutrūkinėjęs, vietomis hermetikas siūlėse nebesilaiko ir yra iškritęs. Hermetikas išsitampė – sutrūkinėjo bei iškrito stovėjimo aikštelės eksploatavimo metu. Sienos perimetru, siūlių hermetizavimo darbai nėra atlikti, siūlės neužsandarintos. Tik atskirose vietose sienos perimetro siūlė dalinai hermetizuota. Taip pat kolonų perimetru siūlės vietomis nėra užsandarintos. Sienų bei kolonų perimetru, siūlių neužsandarinimo priežastis, kad darbų vykdymo metu šie darbai nebuvo arba buvo nepilnai atlikti. Siūlių hermetizavimo trūkumų ištaisymo kainos nustatymui, su programine įranga „Sistela“, sudaryta lokalinė darbų sąmata; ji atlikta pagal 2019 m. spalio mėn. įkainius; nustatyta trūkumų ištaisymo kaina 2 516 Eur;

3) apžiūros metu nustatyta, kad po atliktų rangos darbų buvo šalinami šie trūkumai: tvarkytos grindų ir kolonų sandūros siūlės, vizualiai matosi, kad siūlės hermetiko spalva yra šviesi, kas byloja apie jo ne seną panaudojimą. Kolonų sandūrų su grindimis siūlių hermetizavimo darbai atlikti tinkamai, bet ne pilnai atliktas darbas, kelios kolonos neužsandarintos. Taip pat nustatyta, kad buvo tvarkyti grindų dangos trūkiai. Trūkiai buvo tvarkomi tinkamai, bet apžiūros metu grindų danga daugelyje vietų buvo sutrūkinėjusi, aptrupėjusi, dėl to trūkumų šalinimo darbai nėra pilnai atlikti.

40.       Antstolis M. D. 2021 m. sausio 28 d. apžiūrėjo parkingus -1 ir -2 aukštuose, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) korpusais, ir 2021 m. sausio 29 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatė, kad deformacinės siūlės yra su įtrūkimais; per deformacines siūles iš parkingo -1 aukšto į -2 aukštą yra vandens prabėgimai; parkinge yra vandens balų; -2 parkingo aukšte sienos ir lubos prie deformacinių siūlių yra šlapios, ant grindų vandens balos.

41.       2021 m. spalio 11 d. papildomos teismo ekspertizės akte konstatuota, kad:

1) 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 29 d. apžiūrėjus objekto – (duomenys neskelbtini) požeminės stovėjimo aikštelės P1 ir P2 bei įvertinus 2020 m. sausio 9 d. ekspertizės akto defektus nustatyta, kad naujų defektų pagal jų tipą neatsirado, bet jų kiekis, tikėtina, padidėjo. Tačiau įvertinti ir nustatyti naujų defektų, lyginant su 2020 m. sausio 9 d. ekspertizės aktu, atsiradimo vietas, nėra galimybės, kadangi 2020 m. sausio 9 d. ekspertizės akte nebuvo nagrinėjama defektų buvimo vieta;

2) kadangi nėra galimybės nustatyti naujai po 2020 m. sausio 9 d. ekspertizės atlikimo atsiradusių defektų, dėl to nėra galimybės įvertinti kainos;

3) apžiūros metu nustačius požeminės stovėjimo aikštelės P1 ir P2 defektus, su programine įranga „Sistela“, sudaryta lokalinė darbų sąmata apžiūros metu nustatytiems defektams ištaisyti; sąmata atlikta pagal 2021 m. balandžio mėn. įkainius; nustatyta defektų ištaisymo kaina – 7 767 Eur;

4) išanalizavus objekto – (duomenys neskelbtini) byloje pateiktą projektinę dokumentaciją nustatyta, kad požeminės automobilių aikštelės perdangos deformacinių siūlių hermetizavimo įrengimas projektinėje dokumentacijoje nepateiktas. Siūlių hermetizavimo įrengimas projektinėje dokumentacijoje yra numatytas tik požeminės automobilių aikštelės, kuri yra ant grunto. Byloje pateiktoje „Pagrindų paruošimo ir parkingo betoninių grindų įrengimo“ technologinėje kortelėje Nr. 2016/04/21/01 buvo numatytas siūlių sandarinimas, kada tai yra prieinama ir būtina užtikrinti, kad į siūles nepatektų pašaliniai elementai. Nagrinėjamu atveju į siūles gali patekti vanduo bei kiti pašaliniai elementai, dėl to siūlės turėjo būti užsandarintos;

5) požeminėje stovėjimo aikštelėje parinktas siūlų užpildymas hermetiku yra tinkamas ir galimas, tačiau toks sandarinimas vykstant pastoviam automobilių judėjimui nėra ilgalaikis būdas, kadangi dėl sukeliamų vibracijų neatlaiko apkrovų – suskilinėja, bei esant trinčiai su ratais hermetikas iškrenta iš siūlės. Nagrinėjamu atveju siūlėms, per kurias vyksta automobilių judėjimas, rekomenduotina naudoti deformacinių siūlių profilius, kurie skirti atlaikyti automobilių sukeliamas apkrovas;

6) 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 29 d. apžiūrėjus objekto – (duomenys neskelbtini) požeminės stovėjimo aikšteles P1 ir P2 buvo nustatyti šių tipų defektai: požeminės stovėjimo aikštelės betoninių grindų deformacinių siūlių hermetikas yra sutrūkinėjęs; vietomis sandarinimo hermetikas siūlėse yra iškritęs; vietomis grindų danga yra suskilinėjusi, pažeista įdaužomis, nelygumais, įdubimais bei nekokybiškai – netolygiai užtrinta; sienų sandūros siūlė su grindimis, perimetru nėra užsandarinta; vietomis grindų sandūros siūlė su kolonomis nėra užsandarinta. Taip pat vietomis nėra įrengta deformacinė juosta ties sienų sandūra su grindimis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

42.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

43.       CK

44.       Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

45.       Byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl ginčo sutarties pagrindu sulygtų darbų apimties, vienašališko baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, darbų defektų (ne)egzistavimo ir apmokėjimo už atliktus darbus.

Dėl šalių sutartos darbų apimties

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021).

47.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių, be kita ko, ginčas kilo dėl to ar betoninių grindų deformacinės, temperatūrinės siūlės turėjo būti įrengtos ir užsandarintos abiejuose objekto aukštuose – tiek -2, tiek ir -1 aukštuose; anot atsakovės, šie darbai turėjo būti atlikti abiejuose aukštuose, o ieškovės vertinimu – tik -2 aukšte.

48.       Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas kasacinio teismo praktikoje.

49.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

50.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

51.       Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių elgesį sudarant ir vykdant ginčo sutartį, faktiškai jų atliktus veiksmus, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, labiausiai tikėtina, šalys ginčo sutartimi susitarė dėl objekto betoninių grindų deformacinių, temperatūrinių siūlių įrengimo ir sandarinimo tik -2 aukšte, t. y. apatiniame parkingo aukšte ant grunto (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

52.       Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina tiek sisteminis ginčo sutarties nuostatų aiškinimas (sutarties 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.4 punktuose nuosekliai kalbama būtent apie parkingo grindų (-2 aukšto) įrengimo darbus, o 2.1.5 punkte jau aptariami tarpaukštinės rūsio grindų (perdangos/ -1 aukšto) darbai); be to, prie Sutarties pasirašytoje sąmatoje taip pat aiškiai nurodoma, jog deformacinių siūlių įrengimas numatomas tik parkingo grindyse (tarpaukštinės rūsio grindyse tokie darbai nenumatyti); Pagrindų paruošimo ir parkingo betoninių grindų (-2 aukšte) įrengimo technologinėje kortelėje numatytas siūlių (deformacinių ir technologinių) įrengimas, tuo tarpu Tarpaukštinės rūsio (-1 aukšte) grindų detalės betonavimo, glaistymo ir impregnavimo technologinėje kortelėje tokie darbai nenumatyti; šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ir 2018 m. vasario 26 d. atsakovės atstovo L. N. el. laiškas ieškovei UAB „ITR grupė“, kuriame nurodoma, jog rengiamas konkursas deformacinių siūlių įrengimui tarpaukštinės parkingo grindyse; reikiamas kiekis 120 m; el. laišku buvo prašoma išskirti medžiagos kainą ir darbus; tuo pagrindu 2018 m. kovo 7 d. ieškovės atstovė el. laišku išsiuntė minėtam asmeniui hidroizoliacinių profilių įrengimo pasiūlymą, kuriame nurodyta kaina 20 606,30 Eur (su PVM). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas 2018 m. rugsėjo 17 d. el. laišku ieškovei prašė pateikti kitus pasiūlymus kitų tiekėjų siūlių; 2018 m. rugsėjo 21 d. UAB „Vestata“ atstovas el. laiške ieškovei, be kita ko, nurodė, jog atsakovė įsipareigoja nupirkti deformacines siūles.

53.       Taigi, šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad pati atsakovė suprato, jog ieškovė nėra įsipareigojusi pagal ginčo sutartį atlikti nurodytų siūlių sandarinimo darbų -1 aukšte (perdangoje) ir skelbė konkursą tokių darbų atlikimui, ieškojo kitų rangovų. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovės poziciją, išsakytą bylos nagrinėjimo metu, jog atsakovė tikėjosi, kad šiuos darbus ieškovė atliks nemokamai, kadangi, kaip minėta, 2018 m. vasario 26 d. el. laiške prašoma atskirai išskirti medžiagos kainą ir darbus, 2018 m. rugsėjo 21 d. el. laiške kalbama apie deformacinių siūlių pirkimą; be to, kaip bus nurodoma toliau, šalys papildymo/pakeitimo prie Sutarties nebuvo sudarę.

54.       Teismas pažymi, kad atsakovė 2018 m., t. y. faktiškai po ieškovės darbų atlikimo ir, tikėtina, sužinojimo, jog tokių papildomų darbų kaina pakankamai didelė, siekė tiek žodžiu, tiek el. susirašinėjimais, tiek siunčiant ginčo sutarties Papildymą Nr. 2 pakeisti ginčo sutartį – iš esmės papildyti ginčo sutartį dėl ieškovės pareigos atlikti nurodytus siūlių įrengimo bei sandarinimo darbus ir -1 aukšte (perdangoje), tačiau toks susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas/pasirašytas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė, siekdama, kad atsakovė pasirašytų baigiamąjį aktą ir sumokėtų sulaikytą sumą, užsandarino minėtas siūles (iš esmės ir nevisas) hermetiku, kuris nėra ilgalaikis sprendimo būdas (ginčo dėl to byloje nekilo), savaime nereiškia, jog toks susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių buvo pasiektas, bei atitinkamai jog ieškovė atsakinga už šių darbų atlikimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl darbų perdavimo ir priėmimo

55.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „ITR grupė“ surašė baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. PLS-084-RČ ir persiuntė jį atsakovei (jos atstovams) 2017 m. rugsėjo 28 d. el. paštu suderinimui; anot ieškovės, per Sutarties 12.13 punkte nurodytą terminą negavus pasirašyto akto ir/ar kitų pretenzijų, ieškovės atstovas 2017 m. spalio 5 d. pasirašė jį vienašališkai.

56.       CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

57.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

58.       CK

59.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

60.       Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

61.       Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

62.       Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).

63.       Taigi, nors nagrinėjamu atveju nurodytame baigiamajame akte nėra jokios žymos apie atsakovės atsisakymą pasirašyti minėtą aktą (tiek iš atsakovės, tiek iš ieškovės pusės), tačiau, kaip minėta, tai negali būti vertinama kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytu vienašališkai (esant ieškovės atstovo parašui); tuo labiau, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė iš tiesų gavo aktą ir atsisakė jį pasirašyti. Šiuo atveju toliau pasisakoma dėl priežasčių, kodėl atsakovė atsisakė pasirašyti nurodytą aktą ir ar toks atsisakymas buvo pagrįstas.

64.       Anot atsakovės, ji atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą baigiamąjį darbų aktą dėl to, kad, atsakovės vertinimu, buvo nustatyti darbų defektai, kuriuos atsakovė nurodė 2017 m. spalio 11 d. defektų akte Nr. 8. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė būtų pažeidusi viso darbo atlikimo galutinį terminą, taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad darbų atlikimui buvo reikalingi bandymai ir(ar) kontroliniai matavimai.

65.       Kaip minėta, įstatyme yra numatyti tik keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, iš kurių tik vienas yra susijęs su atliktų darbų trūkumais. Minėtas atvejis yra įtvirtintas CK 6.694 straipsnio 6 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus tik tada, kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016).

66.       Taigi, nagrinėjamu atveju užsakovė-atsakovė, ginčydama vienašališkai rangovės-ieškovės pasirašytą aktą, turėjo įrodyti, kad aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai; užsakovė-atsakovė, siekdama, kad aktas būtų pripažintas negaliojančiu dėl rangovės-ieškovės atliktų darbų trūkumų, turėjo įrodyti šių sąlygų visetą: visų pirma, faktą, kad rangovas atliko darbus su trūkumais, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį; antra, faktą, kad atliktų darbų trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CPK 178 straipsnis; CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė šių sąlygų viseto neįrodė, nes, kaip jau buvo nurodyta sprendimo 51-54 punktuose, ieškovė neprivalėjo pagal ginčo sutartį atlikti siūlių įrengimo ir sandarinimo darbų -1 aukšte (perdangoje); be to, kiti atsakovės nurodyti trūkumai/defektai taip pat nebuvo/nėra esminiai, dėl kurių objekto nebuvo/nėra galima naudoti pagal paskirtį ir/ar šių defektų negalima būtų ištaisyti/pašalinti. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad objektas, bent jau nurodytas parkingas, nuo ieškovės darbų atlikimo buvo ir yra naudojamas/eksploatuojamas.

67.       Viena vertus, ginčo sutarties 12.13 punkte buvo nustatytos sąlygos, kada ieškovė galėjo teikti atsakovei baigiamąjį darbų aktą (yra užsakovės komisijos išvados dėl tinkamo darbų atlikimo, suderinta galutinė atsiskaitymo suma, perduotas darbų frontas ir kt.). Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės baigiamąjį aktą, būtų iš viso organizavusi minėtą komisiją, kartu su ieškove vertinusi priduodamus darbus ir pan., t. y. atsakovė faktiškai jokių realių priemonių vykdyti CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodytą užsakovo pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekybę, nesiėmė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė, pati tinkamai nevykdžiusi savo pareigų dėl darbų priėmimo, negali/neturi teisės remtis Sutarties 12.13 punkto sąlygomis.

68.       Taigi, įvertinus tai, kad atsakovė ieškovei pretenzijas iš esmės reiškė dėl neesminių ieškovės atliktų darbų defektų/trūkumų, taip pat į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo nustatyti tokie darbų trūkumai, kurių nebūtų buvę galimybės ištaisyti ar dėl kurių atliktų darbų rezultato būtų buvę neįmanoma naudoti pagal Sutartyje nurodytą paskirtį, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą ir iš esmės gauti apmokėjimą už atliktus darbus, t. y. šiuo atveju sulaikytą sumą.

69.       Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek Sutartyje įtvirtintą pareigą priimti rangovės-ieškovės darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio ginčus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-302/2021).

70.       Kaip minėta, tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017).

Dėl ieškovės pareigos tinkamai atlikti darbus ir atsakovės pareigos už juos atsiskaityti

71.       Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė iš esmės atliko šalių suderintus darbus, nekilo; kaip minėta, šiame sprendime konstatuota, jog ieškovė neprivalėjo atlikti siūlių įrengimo ir sandarinimo darbų -1 aukšte (perdangoje), todėl laikytina, jog ieškovė atliko visus darbus, sutartus ginčo sutartyje. Atsakovė taip pat neginčija pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, tačiau teigia, kad ji to neprivalanti daryti, nes ieškovė tam tikrus darbus atliko su defektais ir jų nepašalino/nešalina, t. y. atsakovė turinti teisę sustabdyti savo priešpriešinių prievolių vykdymą; be to, teigia, jog sulaikyta suma gali būti panaudota defektų šalinimui.

72.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų užsakovė buvo atsakovė, todėl jai kilo pareiga savo lėšomis organizuoti ieškovės atliktų darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, o jį vienašališkai pasirašė tik ieškovė, savaime nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus statybos darbus; tuo labiau, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė naudojasi ieškovės atliktais darbais.

73.       Be to, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

74.       CK

75.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, konstatuotina, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus pagal ginčo sutartį, t. y. sumokėti sulaikytą sumą (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

76.       Kita vertus, nagrinėjamoje byloje šalims nesutariant dėl statybos darbų defektų, jų apimties, defektų pašalinimo kaštų, buvo paskirta statybos darbų ekspertizė ir papildoma ekspertizė, atitinkamai gauti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai, kuriuos surašė teismo ekspertas D. K..

77.       Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Eksperto išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatytais statybos darbų defektais ir jų verte. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės nurodytų ekspertizės aktų nekvestionavo, jų išvadų neginčijo (nesutikimas su reikalavimais ar atsikirtimais buvo paremtas kitais motyvais), teismas taip pat nenustatė, jog nurodyti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai būtų nepagrįsti, jų išvados nėra paneigtos, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jų išvadomis.

78.       Minėtuose ekspertizės aktuose iš esmės nurodyta, kad ginčo objekte buvo nustatyti šių tipų defektai: požeminės stovėjimo aikštelės betoninių grindų deformacinių siūlių hermetikas yra sutrūkinėjęs; vietomis sandarinimo hermetikas siūlėse yra iškritęs; vietomis grindų danga yra suskilinėjusi, pažeista įdaužomis, nelygumais, įdubimais bei nekokybiškai – netolygiai užtrinta; sienų sandūros siūlė su grindimis, perimetru nėra užsandarinta; vietomis grindų sandūros siūlė su kolonomis nėra užsandarinta; taip pat vietomis nėra įrengta deformacinė juosta ties sienų sandūra su grindimis.

79.       Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl darbų kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

80.       Tarp šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad rangovė (ieškovė) įsipareigoja savo rizika, priemonėmis, iš savo medžiagų tinkamai ir laiku atlikti sutartus darbus. Teismo vertinimu, įvertinus teismo eksperto padarytas išvadas, šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, jog tam tikri ieškovės atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais/defektais, kurių dalis išaiškėjo ne iš karto po darbų atlikimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tačiau šių nustatytų aplinkybių, kaip minėta sprendimo 66 punkte, nepakanka konstatuoti, kad užsakovė (atsakovė) pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą.

81.       Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

82.       CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

83.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

84.       CK 6.58 straipsnyje (atitinkamai šiame straipsnyje įtvirtintas reguliavimas atsispindi ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisę sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

85.       Nagrinėjamos bylos atveju nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės nuostoliai dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų būtų atlyginti, ar kad ieškovė būtų pašalinusi visus defektus.

86.       Atsakovei, kaip užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina ir aukščiau nurodyta CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius ieškovės darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų (nebūtinai reiškiant priešieškinį, bet ir nurodant savo atsikirtimuose į ieškovės reikalavimą): reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė konkrečiai nenurodė kokiu iš šių būdų siekia pasinaudoti, tačiau vertinant atsakovės poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, spręstina, jog atsakovė pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatytą būdą – atlyginti/atskaityti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias, anot atsakovės, šiuo atveju nustatė teismo ekspertas.

87.       Kaip minėta, teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina sudaro 5 562 Eur, tuo tarpu papildomos ekspertizės akte nurodė, jog defektų ištaisymo kaina – 7 767 Eur (nes defektų iš esmės padaugėjo). Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas remiasi būtent papildomos ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir jame esančia lokaline sąmata.

88.       Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip jau konstatuota šiame sprendime, ieškovė neturėjo prievolės įrengti ir užsandarinti deformacines bei temperatūrines siūles -1 aukšte (perdangoje), todėl dalis eksperto nurodytų ir paskaičiuotų defektų nevertinami apskaičiuojant defektų šalinimo išlaidas. Nors ekspertas atskirai neišskyrė kiek lėšų reikėtų siūlių defektų taisymui -1 ir -2 aukštuose, tačiau nurodė tikslias vietas ir jų kiekį (tačiau ne dydį), kur minėti defektai užfiksuoti, t. y. šiuo atveju -1 aukšte užfiksuota 19 defektų, susijusių su ginčo siūlėmis (ir jų įrengimu), tuo tarpu -2 aukšte užfiksuoti 153 tokie defektai; bendrai – 172 defektai, susiję su siūlėmis. Ekspertas apskaičiavo, kad bendrai šių defektų šalinimui reikės 4 135,43 Eur (siūlių išvalymas – 74,03 Eur, siūlių įrengimas, panaudojant sandarinimo tarpiklius ir injektuojant hermetiku – 2 435,52 Eur, kolonų ir sienų siūlių perimetro sandarinimas hermetikais – 908,16 Eur; plius PVM). Taigi, šiuo atveju -2 aukšto siūlių defektų šalinimui, remiantis užfiksuotų defektų (susijusių su siūlėmis) kiekiu, reikėtų apie 3 678,61 Eur (4 135,43 Eur / 172 iš viso defektų x 153 defektų -2 aukšte) lėšų.

89.       Viena vertus, ieškovė įrodinėjo, kad šiuo atveju naudotą hermetiką pasirinko atsakovė; kita vertus, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Iš esmės tiek pati ieškovė, tiek teismo ekspertas pripažino, kad nurodyto hermetiko naudojimas iš esmės buvo/yra galimas tokių darbų atlikimui (siūlių sandarinimui), tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimo būdas ir su laiku, net ir tinkamai eksploatuojant objektą, jis susidėvi (sutrūkinėja, iškrenta ir pan.), todėl šiuo atveju tokių defektų šalinimo atsakomybė tenka būtent ieškovei (kaip rangovei).

90.       Pažymėtina, kad kiti eksperto užfiksuoti grindų defektai iš esmės susiję su pačia grindų danga, t. y. danga yra suskilinėjusi, pažeista įdaužomis, nelygumais, įdubimais bei nekokybiškai – netolygiai užtrinta. Šių užfiksuotų defektų šalinimas, anot eksperto, kainuotų 3 631,91 Eur (išmušų, nutrupėjimų grindyse užtaisymas – 204,80 Eur, grindų paviršiaus remontas, užtaisant plyšius ir įtrūkimus skiediniu – 813,02 Eur, grindų paviršiaus nuolydžio suformavimas skiediniu – 298,10 Eur, betoninių grindų dangų šlifavimas (poliravimas) – 261,30 Eur, grindų dangų padengimas impregnantu – 1 424,36 Eur).

91.       Kita vertus, teismas šioje dalyje pažymi, kad ieškovė, be kita ko, nurodė ir pateikė tai patvirtinantį el. laišką, jog atsakovė galimai netinkamai prižiūrėjo/saugojo grindų paviršių po ieškovės darbų atlikimo, t. y. kaip minėta, 2016 m. balandžio 27 d. UAB „ITR grupė“ atstovas el. laiške atsakovės atstovui nurodė, kad 2016 m. balandžio 23 d. buvo atlikti tarpaukštinių grindų betonavimo, glaistymo ir impregnavimo darbai darbų zonoje tarp ašių 2/A‘-2/C-2/1-2/4; ieškovė įspėjo, jog atliekant tolesnius darbus, būtina saugoti grindų paviršių; laiške nurodoma, kad 2016 m. balandžio 26 d. kiti rangovai, dirbantys šioje darbų zonoje, akivaizdžiai nesaugojo grindų paviršiaus, dėl ko galimi grindų paviršiaus pažeidimai; ieškovė nurodė, kad perdanga nėra įgavusi viso reikalingo jai stiprio, kadangi praėjo per mažas laiko tarpas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismo ekspertas, be kita ko, nurodė, jog esamų defektų atsiradimo priežastis yra nekokybiškai atlikti darbai bei netinkama kietėjančio betono priežiūra. Šiuo atveju nustatyti kas būtent sąlygojo nurodytų defektų atsiradimą – nekokybiškai atlikti darbai ar netinkama kietėjančio betono priežiūra (ir kokia dalimi), teismo vertinimu, iš esmės neįmanoma, todėl teismas sprendžia, kad dėl nurodytų defektų atsiradimo kaltos abi šalys – tiek ieškovė, tiek rangovė, lygiomis dalimis; atitinkamai ieškovei tenkanti šių defektų dalis sudaro 1 815,96 Eur (3 631,91 Eur / 2).

92.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės turėjo teisę sulaikyti/atskaityti defektų šalinimo lėšas, todėl ieškovei priteistinas skirtumas tarp sulaikytos sumos (7 997,88 Eur) ir ieškovei tenkančių trūkumų šalinimo išlaidų (3 678,61 Eur + 1 815,96 Eur), t. y. 2 503,31 Eur (7 997,88 Eur - 5 494,57 Eur) skolos (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-30-889/2021; 2021 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-13-601/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1378-864/2021; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-52-413/2019).

93.       Siekdamas aiškumo, teismas išaiškina, kad šiuo teismo sprendimu iš esmės sumažinus ieškovei mokėtiną sumą už atliktus statybos darbus defektų šalinimo suma, atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės pašalinti teismo ekspertizės akte nustatytus defektus, kurių šalinimo išlaidomis ir buvo sumažinta ieškovei mokėtina suma (net ir garantiniu laikotarpiu); kita vertus, tai neužkerta kelio atsakovei ateityje atsiradus naujiems ieškovės darbų defektams/trūkumams, reikalauti jų šalinimo (ar ginti savo teises pasirenkant kitus teisių gynimo būdus, be kita ko, nurodytus ir šiame sprendime).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

94.       Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 2 503,31 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

95.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

96.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

97.       Ieškovė patyrė byloje 1 981,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 180 Eur žyminis mokestis, 1 801,60 Eur (400 Eur + 240 Eur + 290,40 Eur + 580,80 Eur + 290,40 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

98.       Atsakovė patyrė byloje 4 097,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 197,90 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 2 700 Eur (1 200 Eur + 1 500 Eur) ekspertizės išlaidos, 200 Eur išlaidos už eksperto apklausą.

99.       Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

100.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 31,30 proc. (ieškovė prašė priteisti 7 997,88 Eur sumą, priteista – 2 503,31 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 620,24 Eur (1 981,60 Eur x 31,30 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atsakovei atitinkamai priteistina 2 815,26 Eur (4 097,90 Eur x 68,70 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 195,02 Eur (2 815,26 Eur - 620,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

101.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITR grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestata“, j. a. k. 302524093, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ITR grupė“, j. a. k. 302520458, 2 503,31 Eur (du tūkstančius penkis šimtus tris eurus 31 ct) skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 503,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITR grupė“, j. a. k. 302520458, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestata“, j. a. k. 302524093, 2 195,02 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič