Baudžiamoji byla Nr. 1-384-610/2014
Proceso Nr.1-64-1-00280-10
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.6.4.5.;1.2.14.9.;1.2.18.10;1.1.7.2.4.

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2014-11-14
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas N. B., sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorams Eglei Kirpienei, S. S., civilinių ieškovų atstovams V. M., D. G., A. Š., gynėjui advokatui K. B., kaltinamajam T. V., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 186 str. 1d., 222str. 1d
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją byla
n u s t a t ė :
T. V. apgaulingai tvarkė apskaitą bei apgaule vengė atsiskaityti už prekes bei suteiktas paslaugas, dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent: T. V. nuo 2006-12-18 iki 2009-11-17 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, 2 d., apskaitos dokumentų išsaugojimą, sąmoningai, apgaule, siekdamas suklaidinti suinteresuotus asmenis (kreditorius) – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)ir išvengti finansinių įsipareigojimų, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, su S. M. sudarė fiktyvią 2009-11-16 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009-11-17 bylų (dokumentų) perėmimo aktą, ir tokiu būdu paslėpė įmonės UAB (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentus, savo veiksmais pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., dėl to nėra galimybės visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir taip pat šiais apgaulingais veiksmais –fiktyviu įmonės perrašymu, dokumentų paslėpimu- vengė atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini)už pateiktas prekes- statybines medžiagas, pagal 2009-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 8317,34 Lt sumai; 2009-05-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 5760,05 Lt sumai, 2009-06-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 6702,65 Lt sumai, UAB (duomenys neskelbtini)už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas: pagal 2008-10-27 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), 4838 Lt sumai, 2008-12-05 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 4076,90 Lt sumai; 2008-12-02 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 4076,90 Lt sumai, 2008-12-05 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 4076,90 Lt sumai, 2009-02-27 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 3492,65 Lt sumai, 2009-03-03 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 3492,65 Lt sumai; 2009-03-12 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 3492,65 Lt sumai; 2009-03-25 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 3492,65 Lt sumai 2009-03-25 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 3492,65 Lt sumai; 2009-04-15 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini), 3492,65 Lt sumai, savo veiksmais padarė UAB (duomenys neskelbtini), 20780,04 Lt turtinę žalą, UAB (duomenys neskelbtini), 37514,44 Lt turtinę žalą,
Apklaustas įrodymų tyrimo metu T. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)veiklą pradėjo nuo 2006 metų gruodžio mėn., iki 2009 lapkričio mėn. 17 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Turėjo 50% įmonės akcijų. Komercijos direktorius M. P. valdė 50% įmonės akcijų, buvo atsakingas už prekių realizaciją. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla buvo prekyba statybinėmis prekėmis. Bendrovėje dirbo 10-15 darbuotojų. Prekybą vykdė (duomenys neskelbtini). Parduodavo prekes gautas iš įvairių tiekėjų. 2009 metais gegužės mėnesį po autoįvykio negalėjo vairuoti automobilio bei tinkamai atlikti savo pareigų dėl to kildavo nesklandumų, nesusipratimų, kurie atnešdavo nuostolių įmonei. Nusprendė pasitraukti iš verslo. Akcijas pasiūlė pirkti M. P., tačiau šis atsisakė. M. P. pasidomėjęs sužinojo, kad pagal įmonės situaciją teismas nekels bankroto bylos. Nusprendė parduoti įmonę. Patalpino skelbimą internete, atsirado pirkėjų su kuriais buvo susitikęs, tačiau suprato, kad verslas jiems nerūpi. Nesutiko parduoti, kadangi jų planai kėlė abejonių, nepasitikėjo. Paskambino M. domėjosi įmonės pardavimu, klausė kokia įmonės situacija, kiek skolų, kiek skolininkų, kokia veikla. Susitarė susitikti. Susitiko ofise S. gatvėje, M. P. smulkiau paaiškino įmonės padėtį, rodė dokumentus su kokiom įmonėm prekiauja, kokios įmonės skoloje UAB (duomenys neskelbtini), balansus, pelno nuostolio ataskaitas, skolas, skolininkus parodė, susitarė kainą už akciją 1 litą, viso 10 000 sumai. M. sutikus jis pateikė paso kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Klausė pastarojo, ką jis veikia, bei kuo nori užsiimti turėdamas įmonę, šis paaiškino, kad dirba direktorium transporto firmoje (duomenys neskelbtini), nori pradėti savo nuosavą verslą, vežti iš užsienio padangas, sendaikčius, klausė dėl sandėlių nuomos. M. nesukėlė jokiu įtarimų, aiškino, kad per krizę naudoti daiktai turi didelę paklausą. Susitarė paruošus sutartį ir dokumentus susitikti sekančią dieną. Su M. P. firmoje kuri tvarko buhalterinę apskaitą sužinojo kokių dokumentų reikia parduodant įmonę, paruošė sutartis dėl akcijų pardavimo. 2009-11-16 susitiko su M. ofise Sporto gatvėje, pasirašė akcijų pardavimo sutartis. M. jam ir M. P. sumokėjo po 5000 litų, surašė pinigų priėmimo kvitą. Nurodė, kad dokumentų atiduoti negali, nes dar reikia paruošti dokumentus dėl atleidimo iš darbo, perduoti spaudą. Į registrų centrą važiuoti M. negalėjo, pasakė, kad nuvažiuos kitą dieną. 2009-11-17 ofise buvo vienas, matė kaip „Reno" automobiliu atvažiavo M., pasirašė sprendimą dėl T. V., M. P. atleidimo, naujo direktoriaus skyrimo, įmonės spaudo perdavimo aktą, įsakymą dėl bylų dokumentų perdavimo, bylų dokumentų perėmimo aktą. M. keletą dokumentų segtuvų pervertė, tačiau nesigilino, pasakė, kad kilus neaiškumams susisieks. Dokumentus pats susidėjo į dvi tašes, kur nusinešė nematė. E. M. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius matė kaip M. išsinešė įmonės dokumentus. Su J.dėl akcijų pardavimo nebendravo. Akcijų pardavimo metu UAB (duomenys neskelbtini) jokio materialaus turto, prekių neturėjo. Praėjus kažkiek laiko ieškojo S. M., paskambinus kažkoks vyriškis pasakė, kad išvykęs į Norvegiją. 2010 metais M. buvo susitikęs, šis pasakė, kad veiklos nevykdo, registrų centre nebuvo. Susitarė susitikti, kartu su M. P. visi trys nuvyko į registrų centrą, supildė reikiamus dokumentus. Visi veiksmai ir jų vykdymą patvirtinantys dokumentai nebuvo ir nėra fiktyvūs, patvirtino realiai vykusius procesus ir sandorius. Dokumentų nepaslėpė juos perdavė S. M., kuris norėjo veiklą vystyti kartu su J.. Kadangi S. M. buvo ir bendrovės „(duomenys neskelbtini) direktorium, buvo ir yra įsitikinęs, kad galėjo tinkamai tvarkytis bendrovėje.
Dėl kaltinimo pagal BK 186 str. 1d. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo apie 2 metus. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolininką UAB (duomenys neskelbtini). Rado sprendimą padengti įsiskolinimą firmos „Cezar“ grindjuostėmis ir detalėm kartu su stendais. Norint parduoti iš UAB (duomenys neskelbtini) gautas prekes, kurias anksčiau tiekė UAB (duomenys neskelbtini) reikėjo užsakyti trūkstamų detalių ir turėti pilną grindjuosčių asortimentą iš UAB (duomenys neskelbtini). Vadybininkas N. L. galėjo savarankiškai užsakinėti ir prisiimti atvežtas prekes, grynais pinigais atsiskaitinėti už parduotas prekes. 2009 metais pradėjus jausti ekonominę krizę sumažėjo pardavimai. Iš M. P. žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo reikšti pretenzijas dėl vėluojančių atsiskaitymų. M. P. aiškino, kad atsiskaitoma tik pardavus prekes, siūlė pasiimti neparduotas prekes ir taip atsiskaityti. V. M. pasiimti prekes atsisakė, motyvuodamas, kad jos išpakuotos, pasibaigęs prekių gražinimo terminas. Siekiant išvengti teisminių ginčų bei nuostolių pats siūlė tartis dėl vėluojančių mokėjimų, žodžiu buvo sutarta mokėti neatsiskaitytas sumas dalimis, kas mėnesį. Mokėjimai buvo vykdomi, tačiau kiek, kada, kokios pinigų sumos buvo sumokėtos neprisimena. Atsižvelgdamas, kad prekių tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) gali būti nesąžiningas, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. M. pasiūlė jo bendrovėje atlikti oficialų finansinės-ūkinės veiklos auditą ir tik po to spręsti dėl skolų, jeigu tokios yra. Tačiau iki UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo tai padaryta nebuvo. Po bendrovės pardavimo su UAB (duomenys neskelbtini) suinteresuotais asmenimis bendravo tik iš mandagumo, siūlė kreiptis į S. M.. Žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra skolingos, taip pat ir dideles sumas, kitos bendrovės, kurios turėjo turto bei skolas sumokės, bei UAB (duomenys neskelbtini) galės atsiskaityti su savo kreditoriais įvykdyti įsipareigojimus. Pats UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. klausė ar jį domintų atsiskaitymas UAB (duomenys neskelbtini) prekėmis, tačiau jis nurodė, kad domina tik pinigai. Iš M. P. žinojo , kad V. M. buvo apsilankęs parduotuvėje J.J. gatvėje bei pasiėmė stendus, pradėjo grasinti, psichologiškai spausti. Mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nesąžiningas verslininkas, netinkamai elgėsi, priveždavo prekių savo iniciatyva, galėjo susitarti dėl to su N. L..
Su UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo apie 3 metus. Įvykių laiku paskambino D. G. bei nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)" įsiskolinimas yra 80 000 lt. klausė apie įmonės padėtį, paaiškino, kad su ja susisieks komercijos direktorius M. P.. Vėliau M. P. pasakė, kad kalbėjosi su D. G. ir siūlė skolas padengti prekėmis, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) atstovė atsisakė. Pats skambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. L. jis paaiškino, kad yra vežėjai, todėl nesutiko su tokiu skolos dengimo būdu. Susitarė galimus įsiskolinimus dengti pagal galimybes. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą. Skolos išieškojimas buvo vykdomas priverstinai. Siūlė UAB (duomenys neskelbtini) pasidaryti vidinį finansinės -ūkinės veiklos auditą, kad tiksliai žinoti realias skolas, minėta bendrovė to nepadarė, todėl mano, kad ginčijamos skolos sumos taip ir liko tiksliai nenustatytos. Manė, kad tai bus padaryta naujojo UAB (duomenys neskelbtini) savininko .Nežino, kad D. G. buvo apsilankiusi UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Kaune. UAB (duomenys neskelbtini) nesiekė apgaule neatsiskaityti už prekes ar paslaugas, įmonės balansai buvo teigiami. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) turėjo daug skolininkų, parduodamas įmonę buvo garantuotas, kad naujasis vadovas atsiskaitys su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), atgavęs skolas.
Su UAB (duomenys neskelbtini)pradėjo bendradarbiauti pasiūlius partneriams iš Vokietijos, šios bendrovės valdyme nedalyvavo.
Liudytojas V. M. parodė, kad įvykiu laiku dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktorium, buvo pasirašę sutartį su UAB (duomenys neskelbtini)dėl prekių tiekimo. Apie 2-3 metus bendradarbiavimas vyko normaliai, dėl atsiskaitymų problemų nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini)tiekė įmonės „Cezar“ pagamintas statybines medžiagas. Daugiausia bendraudavo su UAB (duomenys neskelbtini)vadybininku N. L.. 3-4 mėnesius pradėjus vėluoti atsiskaitymams, susisiekė su T. V., šis žadėjo atsiskaityti, atvyko į Marijampolę aiškintis, matė UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini) tiektas grindjuostes, prekės turi numerį ,datas, kuriuos matė, bet to buvo to paties gamintojo, kurį UAB (duomenys neskelbtini)atstovauja Lietuvoje, prekės. N. L. paaiškino, kad prekės nebepriklauso UAB „Maritonas“, perduotos UAB (duomenys neskelbtini). Tada pasiėmė UAB (duomenys neskelbtini)priklausančius stendus, prekių negalėjo paiimti, kadangi jos teisiškai jau priklausė UAB „(duomenys neskelbtini). N. L. iš stendų išėmęs prekes sudėjo jas parduotuvėje. Sutrikus atsiskaitymams rašė pretenzijas raštu, kreipėsi į teismą. Žinojo, kad pasikeitė UAB (duomenys neskelbtini)direktorius, naujo direktoriaus neieškojo. Pasiūlymo atsiskaityti prekėmis iš UAB (duomenys neskelbtini)negavo. Žala neatlyginta, civilinį ieškinį prašė tenkinti. Pateikė sąskaitas faktūras patvrtinančius reikalavimų pagrįstumą, be to skola buvo pripažinta atsakovo.
Liudytoja G. K. parodė, kad 2008 metais įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. Dirbo apie metus laiko. Naudojo kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą “Rivilė“. Sumažėjus apyvartai vadovas T. V. nusprendė atleisti. Bendrovė nuomojosi administracines patalpas Sporto gatvėje, čia buvo saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai, išeidama iš darbo pagal surašytą aktą dokumentus perdavė T. V., ten juos ir paliko. Apibūdinant įmonės finansinę padėtį 2009 metų gegužės –birželio mėnesiais gali pasakyti, , kad tų metų sausio mėnesį apyvartinės lėšos buvo apie 200 000 litų, birželio mėnesį liko apie 120 000 lt., sumažėjo apie 40 procentų pajamos, rugsėjo –spalio mėnesio apyvartos nurodyti negali. Išėjimo iš darbo momentu pagal apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)turėjo prekių daugiau kaip 100000 litų vertės. UAB (duomenys neskelbtini)turėjo 20-25 kreditorius, ar jie keitėsi negali pasakyti, pagrindiniai tiekėjai buvo iš Vokietijos. Pretenzijų dėl vėluojamų atsiskaitymų nėra mačiusi. Neprisimena, kad su kreditoriaus būtu atsiskaityta prekėmis, nurodė , kad mano, jog taip nebuvo, apklausos eigoje patikslino, kad keli kartai buvo, jog atsikaitymai buvo vykdomi prekėmis. Vadovas T. V. disponavo piniginėm lėšom, priimdavo sprendimus. Išėjusi iš darbo UAB (duomenys neskelbtini)maždaug po pusės metų pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini), kuri turėjo tas pačias patalpas J. gatvėje Marijampolės mieste, kuriose buvo UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvė. UAB (duomenys neskelbtini)dirbo ir N. L.. Darbo laikotarpiu didelių įsiskolinimų neturėjo, galėjo būti 10, 12, 25 tūkstančių skolos. Didžiausias įsiskolinimas buvo mokesčių inspekcijai. Prisimena , kad kalbėjosi su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, kadangi žmogus įkyriai klausinėjo apie įmonę, ar gauna pajamų, skambino panašiai apie keturis kartus, pavasario vasaros laikotarpiu, atostogų metu. Neprisimena, kad jos darbo laikotarpiu, kokiam nors tiekėjui būtų buvę grąžintos prekės.
Liudytoja D. G. parodė, kad įvykių laiku atstovavo UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo užsakovas, teikdavo pervežimo paslaugas. Atveždavo produkciją iš Vokietijos į Lietuvą. Bendradarbiavo apie 2- 3metus. Atsiskaitydavo tvarkingai apie metus laiko, vėliau už suteiktas paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo neatsiskaitinėti. Dėl įsiskolinimų bendravo su direktorium T. V., pastarasis aiškino, kad negauna mokėjimų už parduotą produkciją, žadėjo atsiskaityti, susikaupus 25-30 tūkstančių įsiskolinimui, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismui priėmus sprendimą pradėjo ieškoti, kaip galėtu atgauti skolą. Pati buvo nuvykusi į Kaune esančius Urmo sandėlius, kuriuose pagal internetinę svetainę turėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) sandėliai, pardavėja paaiškino, kad prekės yra UAB (duomenys neskelbtini), kadangi buvo prekių vežėjai, pagal siuntėją, gamintoją ir logotipus sprendė, kad tai tos pačios pervežtos prekės, nors antstolė nurodė, kad jokio turto UAB (duomenys neskelbtini) neturi ir prekės pajamuotos UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Tuo metu šias aplinkybes bandė išsiaiškinti su kaltinamuoju, tačiau jis telefonu jau neatsiliepdavo. Civilinis ieškinys neatlygintas, prašė jį tenkinti. UAB (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje atliekamas finansinės ūkinės veiklos patikrinimas, įsiskolinimų liečiančių UAB (duomenys neskelbtini) taip pat, šiai bendrovei buvo siunčiamas suderinimo aktas, jokio pasiūlymo atsiskaityti prekėmis negavo. Kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkai ir direktorius nežinojo.
Liudytojas E. M. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį dėl apie 70 kvadratų patalpų esančių (duomenys neskelbtini) nuomos. Kadangi pradėjo nemokėti nuomos mokesčio sutartį vienašališkai nutraukė. Kada tiksliai neprisimena. Nutraukus sutartį po 2-3 mėnesių UAB (duomenys neskelbtini) išsikėlė. Klausė T. V. kada atsiskaitys, tačiau šis nurodė, kad sunki finansinė padėtis, atsiskaitys turėdamas lėšų. UAB (duomenys neskelbtini) liko skolingas apie 3000 litų, teismine tvarka skolos išsiieškoti nebandė. Dalį įsiskolinimo dengė paimdami kai kuriuos daiktus, kompiuterį. T. V. buvo minėjęs, kad įmonėje bus naujas direktorius ir su juo reikės bendrauti, pastarąjį matė, siūlė užeiti, tačiau daugiau jokių kontaktų su juo neturėjo.
Liudytojas M. P. parodė, kad nuo 2008 metų iki 2009 metų pabaigos vykdė UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus pareigas, sudarinėdavo sandorius, kuriuos pasirašydavo direktorius, turėjo 50 procentų bendrovės akcijų. Nesant buhalterės, finansinius dokumentus tvarkydavo T. V.. 2009 metais pabaigoje su T. V. akcijas pardavė S. M., kiekvienas gavo po 5000 litų. Akcijas pardavė padavę skelbimą internete. Su S. M. bendravo kartu su T. V.. Tiksliai neprisimena pirmo ar antro susitikimo metu gavo iš S. M. pinigus. Sutartį dėl akcijų pardavimo sudarė (duomenys neskelbtini), Marijampolėje vienu metu. S. M. aiškino, kad bendrovė reikalinga, kad galėtu vykdyti padangų pervežimą ir prekybą. Dokumentų segtuvus tik pervertė, buhalterinių dokumentų perdavimo metu nedalyvavo. Akcijų pardavimo sutartį įregistravo registrų centre, kada tiksliai nepamena. Kaip buvo atleistas iš darbo neprisimena. Neprisimena, kokiom sumom įmonė buvo skolinga bei įsiskolinusi pardavimo metu, kiek pardavimo metu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prekių pasakyti negali, tuo metu balansas buvo teigiamas, neatsiskaitė su tiekėjais, kadangi įmonė turėjo skolininkų, žino, kad didžiausias skolininkas buvo UAB (duomenys neskelbtini) skola apie 300000 litų, buvo ir smulkesnių skolų. Yra bendravęs su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu V. M. dėl UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo, siūlė šiam dengti įsiskolinimą prekėmis, statybine vata, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Su UAB (duomenys neskelbtini) bendravo T. V., žino, kad šiai bendrovei liko įsiskolinimas. UAB (duomenys neskelbtini) prekės nebuvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prekybos vietą Kaune, iš jos dar jam dirbant išsikraustė, nežino ar joje liko UAB (duomenys neskelbtini) prekių. Nežino ar vykstant teismo procesui dėl skolos UAB (duomenys neskelbtini), sandėliuose UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prekių.
Liudytoja D. M. parodė, kad S. M. yra jos buvęs sutuoktinis, santuoką nutraukė 2001 metais, po to su juo nebendravo, nežino, ką jis veikė. Iš S. M. buvo priteistas išlaikymas dukrai, tačiau išlaikymo neteikė, todėl vykdomąjį raštą pateikė antstoliams. Nemano, kad turėjo lėšų teikti išlaikymą, ir šiuo metu likęs įsiskolinimas. Apibūdino S. M. kaip žemo intelekto, išgeriantį, aplinkybės, kad galėjo įgyti akcijas ir už jas mokėti sukelia juoką. Apie S. M. veiklą 2006-2009 m. nieko nežino. Po santuokos nutraukimo buvo girdėjusi atsiliepimų apie S. M. kaip apie “bomžą“.
Liudytojas T. V. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas, įmonė įsteigta 2009 06 09, įmonę įsteigė namų adresu. Sužinojęs, kad yra laisvos patalpos (duomenys neskelbtini), jas išsinuomavo, taip pat ir patalpas Šventežerio miestelyje, ir šiuo metu ten vykdo veiklą. Patalpas išsinuomavo 2010 metais. Pirmasias prekes gavo po dviejų savaičių nuo bendrovės įsteigimo, iš Vokietijos, taip pirko prekes iš Lenkijos dviejų įmonių. Tuo metu taip pat pradėjo bendrauti ir su UAB (duomenys neskelbtini), kur ši bendrovė vykdė prekybą nežino. Prekes laikė (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)miestelyje esančiuose sandėliuose. Su UAB (duomenys neskelbtini) siejo tiktai komerciniai santykiai, kadangi tiekė minėtai bendrovei laminuotas grindis, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, už įsiskolinimą yra perėmęs prekes- grindų lenteles, tiksliai neprisimena ar Šventežerį ar (duomenys neskelbtini)sandėliavo iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo paimtas prekes. UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpos sutapo, tačiau bendros veiklos juose nevykdė. Turėjo patalpas ir Kauno mieste „Urmo“ sandėliuose. Nebuvo tokio atvejo, kad kitos įmonės reikalautu UAB (duomenys neskelbtini)prekių. Bendrovės internetinės svetainės nekūrė, ji buvo atiduota, kas tai padarė neprisimena.
Liudytoja R. V. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini)direktorė, bendrovė nuo 2007 metų iki 2009 metų rugsėjo pabaigos, Šventežerio miestelyje Lazdijų rajone, nuomavo patalpas bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) . Minėta bedrovė nuomojamose patalpose sandėliavo statybines ir apdailos prekes. Pradėjus vėluoti atsiskaitymams bendravo su T. V., jis aiškino, kad sunkiai sekasi parduoti prekes. Kaip atsiskaitymą už nuomą pasiūlė prekes-vatą, duris, cementą, klozetą, kadangi vykdė statybinius darbus dėl tokio atsiskaitymo būdo susitarė. Nutraukus nuomos sutartį nematė kaip buvo išvežtos UAB (duomenys neskelbtini) prekės, tačiau nurodė, kad patalpos liko tuščios. Po to vėliau patalpas pradėjo nuomotis ir atsivežė prekes UAB (duomenys neskelbtini).
Liudytojas T. Ž. parodė, kad vykdė prekybą Marijampolėje, turgavietėje. Pažįsta S. M., kadangi tuo metu jis padėdavo turgavietėje V. J. prekiauti padangomis. S. M. turguje gyrėsi, kad tapo direktorium. Charakterizuodamas S. M. 2009 metais apibūdino kaip „pijokėlį“. Yra girdėjęs, kad V. J. turėjo planų vežti dėvėtas padangas iš Vokietijos , tai įforminti teisiškai.
Liudytojas S. M. parodė, kad pažinojo V. J.. Su juo važiuodavo į Vokietiją parsivežti padangų. 2009 metais tikriausia taip pat dirbo V. J., jam padėdavo, už tai nupirkdavo cigarečių, duodavo 30-40 litų už dieną. Neprisimena kuriais tiksliai metais dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) , dirbdamas įmonėje susitaupė 3-4 tūkstančius litų. Šiuos sutaupytus pinigus panaudojo pirkdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, taip pat 2-3 tūkstančiais litų prisidėjo V. J.. Prieš akcijų pirkimą susitiko su kaltinamuoju, tiksliai neprisimena bet mano, kad susitikime dalyvavo ir V. J.. Nuvykus į firmą kurios akcijas pirko, kažkas buvo sudėta krepšiuose, kas juose yra nežiūrėjo, nes tokiems dalykams yra “bukas“, viską tvarkė V. J.. Pats pinigų niekam neperdavė, juos perdavė V. J.. Kaip įmonėje priimami vidaus teisės aktai neįsivaizduoja, pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau kokius nežino, neskaitė nes neturėjo akinių, patalpose buvo užėjęs tik jis, o V. J. laukė automobilyje. Ar V. J. buvo susitikęs su kaltinamuoju nežino, pats su kaltinamuoju buvo susitikęs 2-3 kartus. Pirmą kartą susitiko turguje, kai siūlė pirkti akcijas, aiškino, kad pasirašo ir viskas. Antrą sykį susitiko su kaltinamuoju kuomet važiavo „paimti akcijas“ , tuo metu pasirašė kažkokius dokumentus. Krepšius su dokumentais padėjo V. J. automobilio bagažinėje, kur jis juos padėjo nežino. Krepšių atidaręs nebuvo, kad juose kažkokie popieriai, sprendė dėl to, kad nebuvo sunkūs. Kaip dirbs direktorium neįsivaizdavo, įmonės pavadinimo nežinojo. Tuo metu dar buvo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, dėl šios įmonės gali pasakyti, kad už 200 litų pasirašė kažkokius dokumentus ir daugiau nieko apie ją nežino. 2008 -2009 metais išgėrinėdavo. Vadovaujantis BPK 276 str. 1d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui(3t. b.l. 116 -117), jog jokių įmonės dokumentų niekada nėra matęs, buvo atvežtas į į (duomenys neskelbtini) ‘pasirašė ant tuščių lapų, dėl įdarbinimo, dėl to bendravo su asmeniu vardu T. pavarde lyg ir V. Įdarbinti pasiūlė T. Ž.. Už tai gavo atlygį 100 litų ir 500 litų. Akcijų pirkimo paradvimo sutartyse nurodytų pinigų sumų gyvenime nėra matęs. Po sužalojimų buvo patekęs į ligoninę, sužinojo, kad už jį nemokami Sodros mokesčiai, nors buvo pasakyta, kad mokesčius sumokės. Dėl prieštaravimų paaiškino, kad jokių pinigų negavo, neprisimena, kad pasirašinėtu ant tuščių lapų, nebent buvo neblaivus ir neprisimena dėl to, T. Ž. nieko nesiūlė. Neprisimena kaip vyko apklausa teisme. Ką aiškino tyrėjai Sušinskienei neprisimena taip pat. Bendraujant dėl akcijų dalyvavo kaltinamasis ir T. V.. Vadovaujantis BPK 276 str. 1d. perskaičius jo parodymus duotus anksčiau teisiamojo posėdžio metu(4t. b.l. 54) , jog gavęs iš V. J. telefoną dėl akcijų pirkimo, nuvažiavo į firmą už 3000 eurų pirko akcijų, su V. J. sumokėjo po 5000 litų, paaiškino, kad eurais už akcijas nemokėjo . Patartas asmens vardu ir pavarde R. B. yra rašęs prisipažinimą esantį byloje(5t. b.l. 22).
Liudytojas N. L. parodė, kad 2009 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini)parduotuvėje pardavėju, funkcijos- prekių pardavimas, darbas su kasos aparatu. Parduotuvėje buvo tiekiamos ir UAB (duomenys neskelbtini) prekės- grindjuostės. Prekes priimdavo, pasirašydavo sąskaitoje. Kaip vyko atsiskaitymai už tiektas prekes nežino ar buvo įsiskolinimų nežino taip pat. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(3t. b.l. 21-22), jog UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prekes pagal konkrečias sąskaitas, kurias jis pasirašė. iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini) savo įsipareigojimus vykdė, tačiau sumažėjus realizacijai UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo finansinių galimybių padengti įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini). Dėl įsiskolinimo yra bendravęs su UAB (duomenys neskelbtini) atsakingais darbuotojais ir aiškinęs jiems sudėtingą UAB (duomenys neskelbtini)situaciją apie tai informavo ir T. V.. Nuo 2009 08 19 pradėjo dirbti vadybininku –pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)dirbo toje pačioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad suprato, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė bloga, kai sužinojo , kad bus atleistas iš darbo. Prieš atleidžiant iš darbo T. V. buvo sakęs, kad stabdo veiklą, priežasties neklausė. Ar išeinant iš darbo parduotuvėje buvo likę UAB (duomenys neskelbtini) tiektų grindjuosčių neprisimena. Iš karto po atleidimo pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) iš tėvo sužinojo, kad parduotuvę ketinama išnuomoti, pats susirado T. V. ir pasisiūlė į darbą. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekės jo atleidimo metu iš parduotuvės buvo išvežtos, išvežė T. V., kur nežino. Ar tos pačios prekės, tai yra grindjuostės buvo parvežtos į UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamą parduotuvę, neatsimena. Buhalteriniai dokumentai parduotuvėj nebuvo saugomi, tik kasos aparato knyga ir sąskaitos. Sąskaitas atiduodavo T. V., po darbo sutarties nutraukimo kasos knygą išsivežė T. V.. Prieš darbo UAB (duomenys neskelbtini) pabaigą į parduotuvę buvo atvykęs V. M. ir pasiėmė prekių stendus, kodėl paliko prekes neatsimena. Paaiškino, kad su V. M. nebuvo pokalbio, ir jam nesakė, kad prekių neatiduoda, kadangi tuo metu jos jau priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Nežino ar su kitomis įmonėmis buvo atsiskaitoma prekėmis.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. siekiant patikrinti byloje tiriamus įrodymus buvo perskaityti mirusio liudytojo V. J. parodymai iš kurių matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012 05 28 parodė, kad jis nuo 2004 m. prekiauja dėvėtomis padangomis aikštelėje, esančioje Marijampolės mieste, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Padangas sukrauti bei iškrauti jam padeda S. M.. 2009 m. pažįstamas asmuo vardu Tomas paprašė duoti S. M. telefono numerį. Vėliau S. M. pasakė, kad Tomas davė pasirašyti dokumentus, kurių pagrindu jis tapo įmonės direktoriumi. Vėliau jam paskambino S. M. kuris pasakė, kad jį T. išvežė į sodybą prie ežero, esančio už Druskininkų miesto bei pasakė, jog T. jį nuo kažko slepia. M. jam yra sakęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis sutiko būti už 500 lt. atlygį bei drabužius (3 t., b.l. 39-40).
Vadovaujantis BPK 276 str. 1d. liudytojai nedalyvaujant teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių buvo perskaityti pirmiau teisme liudytojos I. M. duoti parodymai, kad nuo 2008 11 24 iki 2009 metų gegužės mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja. Buvo atsakinga už dokumentų tvarkymą. Visus bendrovės klausimus spręsdavo direktorius T. V. ir komercijos direktorius M. P. . Nuo 2009 metų vasario –kovo mėnesio dirbo namuose, nurodymus gaudavo telefonu(4t. b.l. 33-34).
Iš 2009-11-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad joje fiksuojama , jog T. V. S. M. pardavė 5000 lt., vertės UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 5000 lt. (2 t., b.l.111-113).
Iš 2009-11-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis kopijos matyti, jog joje fiksuojama, kad M. P. S. M. pardavė 5000 lt., vertės UAB (duomenys neskelbtini)paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, už 5000 lt. (3 t., b.l. 16-18).
Iš 2009-11-17 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko S. M. sprendimo kopijos matyti, kad jame užfiksuota informacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius T. V. bei direktoriaus pavaduotojas M. P. atleidžiami iš užimamų pareigų, į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas skiriamas S. M. ( 1 t., b.l. 125).
Iš 2009-11-17 UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimu pabaigą, jame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius T. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė pasirašytą 2-SD pranešimą Nr. 19, kuriame nurodoma T. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2009-11-17. Įmonė 2-SD pranešimą pateikė elektroniniu būdu per EDAS portalą nepasirašytą saugiu elektroniniu parašu, todėl 2009-11-18 į Marijampolės skyrių T. V. pristatė dokumento originalą (2 t., b.l. 30-32).
Iš 2009-11-17 UAB (duomenys neskelbtini) bylų, dokumentų perėmimo akto matyti, jog jame pažymėta, kad direktorius T. V. perduoda S. M. - 145 bylas (dokumentus), viso 21308 vnt. (3 t., b.l. 5-7).
Iš 2009-11-17 UAB (duomenys neskelbtini)spaudo perdavimo akto matyti, kad jame pažymėta, jog direktorius T. V. perduoda S. M. įmonės spaudą (2 t., b.l. 110).
Iš 2009-11-18 VSDFV Marijampolės skyriaus priminimo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti apskaičiuotas įmokas, matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą 2009 m. III ketvirčio finansinę ataskaitą privalo sumokėti 15553,65 lt., valstybinio socialinio draudimo įmokų. Priminimas pasirašytinai įteiktas 2009-11-18 T. V., nors jis 2009-11-17 atleistas iš pareigų ( 2 t., b.l. 47-48).
2010-05-21 VSDFV Marijampolės skyriaus pateiktu raštu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)Fondo biudžetui skolingas 20182,25 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) dirba 5 darbuotojai, iš jų vienas direktorius – S. M., trys darbuotojos kurioms suteiktos vaiko auginimo atostogos, ir viena darbuotoja, kurios vaiko priežiūrų atostogų laikas pasibaigęs 2010-03-13. UAB (duomenys neskelbtini) informacijos, tai yra SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, Fondo valdybos Marijampolės skyriui neteikia nuo 2010 metų pradžios (informacija nepateikta už 2010 metų sausio-balandžio mėn.). UAB (duomenys neskelbtini) 2009-11-17 pateikusi vienintelio akcininko S. M. sprendimą dėl įmonės direktoriaus pakeitimo, kartu nurodant S. M. adresą (duomenys neskelbtini). S. M. nuo 2009-09-11 yra priimtas dirbti direktoriaus pareigose į UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) dirba vienas darbuotojas – direktorius S. M.. UAB (duomenys neskelbtini)Fondui skolinga 849,45 Lt. (1 t., b.l. 120-121).
2010-12-29 Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės veiklos nevykdo, mokesčių deklaracijų neteikia nuo 2010 m. birželio mėn. Direktoriaus S. M. nurodyti kontaktai: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytais kontaktais susisiekti nepavyksta. UAB (duomenys neskelbtini)turi vieną samdomą darbuotoją – direktorių S. M., mokesčių deklaracijas teikia laiku, nurodyti kontaktai tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini).
2011-06-02 kratos protokolu, nustatyta, kad atlikus kratą T. V. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti (2 t., b.l. 67-68).
2011-06-02 kratos protokolu, nustatyta, kad atlikus kratą M. P., priklausančiose patalpose bei automobilyje, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti (2 t., b.l. 71-72).
Iš rašto dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo (3t. b.l. 38) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl patalpų nuomos su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė 2009 09 30( 3t. b.l. 38).
Iš debitorinio įsiskolinimo detalizacijos, kasos , knygos, atsargų likučių, banko rašto pateiktų antstolei A. L. matyti, kad T. V. antstolei nurodė UAB (duomenys neskelbtini) skolininku, tarp kurių 2009 09 25 dienai UAB (duomenys neskelbtini)skolinga 330 727,34 Lt., viso skolų 341 145,51 Lt sumai, visos apyvartoje esančios ir būsimos prekių atsargos 200000 litų sumai yra įkeistos AB SEB bankui pagal 2008 03 18 sutartį. 2009 10 02 kasoje 22718.55Lt. likutis, minėtą dieną darbo užmokesčiui išmokėta 6478.65 litai, T. V. 22718.55 LT.
2009 08 11 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymo kopija nustatyta, kad iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) , kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) priteista 37514,44 litai skolos, 1726,45 litai palūkanų, viso 39240,89 litai ir šešių procentų metinės palūkanos nuo 2009 08 11. Iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (5t. b.l.69).
2009 09 09 antstolės A. L. raštu nustatyta, kad skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) registruotino kilnojamo ar nekilnojamo neturi, banko sąskaitose yra 239,62 litai(5t. b.l. 70).
2009 09 16 skolų suderinimo akto kopija bei sąskaitų faktūrų kopijomis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama buhalterės G. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamas buhalterės B. V. ir vadovo V. M., suderino skolas pagal kurią 2009 09 01 dienai UAB (duomenys neskelbtini) skolingas 21180,04 litus, Pagal sąskaitas faktūras- 2009 04 23 Nr. (duomenys neskelbtini) -20717,34 litų sumai (neapmokėta 8717,34); 2009-05-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5760,05 Lt sumai, 2009-06-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 6702,65 Lt sumai(5t. b.l. 46-51).
Sutarčių kopijomis sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio pervežimo sutartis, nustatyta suteiktų paslaugų vertė, tai, kad kroviniai gabenti iš Vokietijoje esančios įmonės Kronoflooring GMBH, Kronotex GmbH(1t. b.l. 88-110).
2012-02-01 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-47, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka, nustato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. 3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų Įstatymo 13 str. 1 d. nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus, o šio Įstatymo 24 str. nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-10-18 d. įsakymu Nr. V-46 ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" buvo patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, nustatanti dokumentų saugojimo terminus, pagal dokumentų pobūdį. Dėl tirti nepateiktų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų dėl jų neišsaugojimo visiškai nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.
Dėl dokumentų neišsaugojimo yra nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., kuris nustato, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. 3. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų Įstatymo 13 str. 1 d., kuri nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010-10-18 d. įsakymu Nr. V-46 ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo terminų.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (2 t., b.l. 76-83).
2012 02 01 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-46 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2009 06 10 dieną, įstatinis kapitalas 10000 litų. Ištyrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nustatyta, kad savo veiklos vykdymui bendrovė perka prekes ir gauna paslaugas iš daugelio Lietuvos ir Europos sąjungos įmonių ir fizinių asmenų. 2009-06-10-2009-10-31 laikotarpiu iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 69798.61 Lt. iš Cezar poland už 42998,89 litus, Gmbh Kronoflooring 131391,02Lt. Pinigines lėšas UAB (duomenys neskelbtini) gavo iš prekybos įvairiomis statybinėmis bei būsto ir apdailos medžiagomis. Pagrindiniai pirkėjai - fiziniai asmenys (vienkartiniai pirkėjai) ir keletas imonių, iš kurių daugiausiai parduota UAB (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei buvo parduota prekių už 271306,39 Lt iš kurių 11234,20 Lt. buvo grąžinta ir liko 260072,19 Lt. 2751,68 Lt sumą už įsigytas prekes UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) nėra apmokėjusi. Veiklos pradžioje t. y. 2009-07-02 dieną kasos pajamų orderiu serija BLF Nr. 0004 į UAB (duomenys neskelbtini) kasą buvo gauta 80000 Lt dydžio paskola iš bendrovės direktoriaus T. V., kuri jam buvo grąžinta 2009-08-08 dieną kasos išlaidų orderiu Nr.0010. UAB (duomenys neskelbtini) savo veiklos pradžioje turėjo komercinius ryšius su UAB (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2009-06-10-2009-10-31 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pirko keltuvą už 26775 Lt sumą ir įvairias medžiagas, tame tarpe 2009 08 17 cezario gamintojo prekes 16128,17 Lt sumai.
UAB (duomenys neskelbtini) už įsigytą ilgalaikį turtą (keltuvą) ir įvairias statybines bei būsto apdailos medžiagas su UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė sekančiai - 5500 Lt sumokėjo grynais į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą banke, 62320,50 Lt sumai buvo įvykdytas skolų sudengimas(2009 10 01). Dalis prekių 1978,11 Lt sumai buvo grąžintos tiekėjui(2009 09 02).
Bendrovė (duomenys neskelbtini) 2009-06-10-2009-10-31 laikotarpiu ir pati pardavė savo prekes, įvardijamas kaip įvairios medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) 260072,19 Lt sumai. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) už įsigytas prekes apmokėjo grynais pinigais į bendrovės kasą (2009 07 01 25000 litų įnešė P. 2009 08 03 80000 litų T. V., 2009 09 25 90000 litų T. V.), dalį skolos 62320,50 Lt sumoje buvo sudengta su turima skola už pirktas prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), 2751,69 Lt sumos UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) už įsigytas prekes iki tiriamojo laikotarpio pabaigos nėra sumokėjusi(2t. b.l.91-101).
2012 04 16 Specialisto išvada Nr. 11-200(12) nustatyta, kad 2009 11 17 spaudo perdavimo akte, 2009 11 16 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė S. M.(2t. b.l. 107-109).
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo parodymais kaip įrodymais, teismas nesiremia, vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės, jie paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.
Teismas taip pat nesiremia S. M. parodymais 2014 09 24 teisiamojo posėdžio metu, nustatydamas faktines aplinkybes remiasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui(3t. b.l. 116 -117), jog jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra gavęs, pinigų nemokėjo, dokumentus pasirašinėjo už atlygį. Vertinant S. M. parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojų T. Ž. parodymais yra nustatyta, jog kaltinime minimu laikotarpiu S. M. gyrėsi, kad tapo direktorium, apibūdino jį kaip alkoholį vartojantį asmenį, analogišką S. M. asmenybės apibūdinimą pateikė ir liudytoja D. M.. S. M. teisiamojo posėdžio metu nurodytos už akcijas mokėtos sumos, neatitinka nurodytų sutartyse ir kaip tvirtina kaltinamasis ir liudytojas M. P. realiai sumokėtų, sumų. Be to S. M. negalėjo atsakyti į klausimus susijusius su įmonės valdymu, pats patvirtino, kad apie tai nieko nesupranta, nežino įmonės vidaus dokumentų priėmimo tvarkos , kokie jie turi būti. Jo ir kaltinamojo aiškinimas apie dokumentų perdavimo eigą yra prieštaringas, kaltinamasis T. V. aiškino, kad M. keletą segtuvu pervertė, tačiau nesigilino, pasakė, kad kilus neaiškumams susisieks, be to aiškino, kad M.p. su dokumentais buvo supažindinęs išsamiau. Dokumentus pats susidėjo į dvi tašes. Tuo tarpu pats S. M. nurodė, kad kas buvo krepšiuose nežiūrėjo, sprendė, kad jose buvo dokumentai(popieriai) pagal jų svorį. T. V. aiškino, kad S. M. paskambinęs domėjosi įmonės situacija, skolomis, tai yra apibūdino jį kaip dalykišką asmenį, tuo tarpu iš apklausos teisiamojo posėdžio metu akivaizdu, kad šis liudytojas apie įmonės valdymą absoliučiai nieko neišmano. S. M. teigė, kad perkant bendrovę viską organizavo V. J.. Tikrinant S. M. parodymus vadovaujantis BPK 276 str. perskaityti liudytoju apklausto V. J. parodymai iš kurių matyti, kad S. M. telefono numerį perdavė asmeniui vardu T. Vėliau S. M. sakė, kad minėtas Tomas davė pasirašyti dokumentus, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi sutiko būti už 500 litų atlygį bei drabužius. Tokie V. J. parodymai atitinka S. M. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to kaip matyti iš tyrimo eigos, 2011 10 13 apklaustas įtariamuoju S. M. aiškino, kad jokių akcijų nepirko, 2012 05 10 tai patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiamas 2012 08 29 jau parodė, kad akcijas pirko, apie pardavimą sužinojo iš skelbimo, tačiau nieko neaiškino apie V. J. vaidmenį ir tiktai po šio liudytojo mirties 2012 09 25(4t. b.l. 42), tai yra suvokiant, kad parodymų nebus galima tikrinti ir pašalinti prieštaravimus atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, atsiranda versija, jog šis liudytojas susijęs su akcijų pirkimu. Liudytojo T. P. parodymus, kad akcijų pardavimas realiai įvyko teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės pačiam bei padėti T. V., jais nesivadovauja. Akivaizdu, kad šis liudytojas buvo vienas iš bendrovės savininkų ir vadovų, tvirtindamas, kad akcijų pardavimas neįvyko duotų parodymus apie savo paties galimai padarytą veiką.
T. V. kaltinamas pagal BK 222 str.1d. minėta veika pasireiškė tuo, kad tyčia paslėpė apskaitos dokumentus ir to pasekmė - nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-12-18 iki 2009-11-17. Tai neginčijamai patvirtina 2012 02 01 specialisto išvada( 2t. b.l.76-83). Teisinį imperatyvą T. V. saugoti dokumentus sukuria 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str., kurio 1d. nustato, jog už apskaitos organizavimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas bei 2d., nustatanti, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kaip matyti iš aukščiau analizuotų įrodymų, liudytojos G. K. parodymų, to neneigia ir pats kaltinamasis, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo būtent kaltinamojo žinioje. T. V. atliko visą seką sisteminių veiksmų, kad dokumentus paslėpti. Visų pirma tai pradėta akcininkams pasirašant fiktyvias akcijų pardavimo sutartis, juose nurodant realiai tikrovėje neegzistavusius faktus, surašant dokumentų perėmimo aktą, bei nors ir fiktyvių dokumentų pagrindu nesant įmonės vadovu surašant bei pateikiant S. M. pasirašyti sprendimus dėl atleidimo iš darbo, pranešimus Sodrai, šie kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jam buvo žinoma, jog S. M. jokių įmonės valdymo veiksmų neatliks ir negali atlikti. Išanalizuotų įrodymų visetas rodo, kad S. M. buvo sąmoningai pasinaudota, kad paslėpti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę dokumentaciją, išvengti turimų administracinių įgaliojimų ir su jais susijusių pareigų bei sudaryti prielaidas iš pažiūros teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles. Todėl teismui nekelia abejonių, kad T. V. tyčia paslėpė bendrovės buhalterinę dokumentaciją, suvokdamas, kad dėl to nebus galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, struktūros ir to siekė, atsižvelgiant į nurodytą jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1d..
Analizuota nusikalstama veika glaudžiai susijusi, su veika, T. V. inkriminuota pagal BK 186 str.1d., t.y., kaltinimu, kad jis apgaule vengdamas atsiskaityti už gautas prekes bei suteiktas paslaugas, sąmoningai, siekdamas suklaidinti suinteresuotus asmenis (kreditorius) bei išvengti finansinių įsipareigojimų paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, sudarydamas fiktyvias 2009-11-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009-11-17 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą , paslėpė buhalterinius dokumentus, tokiu būdu padarė UAB (duomenys neskelbtini) 37514,44 Lt. turtinę žalą, UAB (duomenys neskelbtini) 20780,04 Lt turtinę žalą. Fiktyvūs akcijų pirkimo –pardavimo sutarties, dokumentų perdavimo akto sudarymo, buhalterinės dokumentacijos paslėpimo faktai aptarti aukščiau ir pripažinti įrodytais. Aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu, o būtent liudytojais apklaustų V. M. ir D. G. parodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo, yra nustatyta, kad atvykus aiškintis dėl UAB (duomenys neskelbtini) prekybos vietose buvusių prekių, jiems buvo paaiškinta, kad prekės minėtai bendrovei nebepriklauso, yra perduotos UAB (duomenys neskelbtini), V. M. paaiškino, kad tai sužinojo iš N. L., šis liudytojas patvirtino faktą, kad dar jo darbo UAB (duomenys neskelbtini) metu V. M. buvo atvykęs aiškintis dėl įsiskolinimų, pasiėmė jo bendrovei priklausančius stendus. Tačiau teigė, kad nesakė, jog prekės jau priklauso UAB (duomenys neskelbtini), aiškino, kad neprisimena ar iš UAB (duomenys neskelbtini) gautos prekės buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini), apklausos metu daugelį aplinkybių neprisiminė, toks šio liudytojo parodymų nenuoseklumas, nepaneigia V. M. parodymų teisingumo. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys veikė būtent UAB (duomenys neskelbtini) naudai, patvirtina, visą eilė byloje nustatytų duomenų. O būtent: neabejotinai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) netrukus po įsteigimo perėmė UAB (duomenys neskelbtini) nuomotas patalpas Kaune, Marijampolėje ir Lazdijų rajone. Gretinant 2012 02 01 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-46 nustatytas aplinkybes, bei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas sutartis dėl pervežimo, V. M. parodymus, neabejotina, jog UAB (duomenys neskelbtini) prekes, po įsteigimo pradėjo pirkti iš tų pačių tiekėjų Vokietijoje ir Lenkijoje (Cezar, Kronoflooring“). UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, vadybininkas pardavėjas, todėl teismas neabejoja, kad bendrovės susiję ir kaltinamasis veikė būtent UAB „(duomenys neskelbtini) naudai. Be to, kaip matyti iš nurodytos specialisto išvados, atlikus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimą yra nustatytas dokumentinis pinigų ir prekių judėjimas tarp šių įmonių. Specialisto išvada nustatyta, kad didžiausias UAB (duomenys neskelbtini) prekių pirkėjas po įsteigimo yra UAB (duomenys neskelbtini), dokumentaliai nurodoma pirktų prekių vertė itin didelė( 271306,39 Lt). UAB (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas 10000 litų, papildomai iš bendrovės direktoriaus T. V. 2009 07 02 gauta 80000 litų paskola veiklai, kuri netrukus grąžinta (2009 08 08), už dokumentaliai UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nurodytą prekių, kurios net nedetalizuotos, įvardijant kaip įvairios medžiagos, pardavimą, grynus pinigus įnešė pats T. V., M. P. ir T. V.. Šios aplinkybės vertinant jas su nustatytomis dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1d., paties kaltinamojo parodymus ir liudytojo N. L. aiškinimus apie minėtu laikotarpiu sunkią finansinę UAB (duomenys neskelbtini) būklę, V. M., D. G. parodymais, teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai paslėpti siekiant nuslėpti prekių ir pinigų judėjimo tarp šių bendrovių pagrįstumą ir realumą bei išvengti prievolių UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patirta žala neabejotinai nustatyta pateiktais rašytiniais įrodymais. Žalos faktas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įsiskolinimo UAB (duomenys neskelbtini) dydį patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė 2009 09 16 pasirašydama suderinimo aktą, todėl žalos faktas akivaizdus ir įrodytas, dėl to, kad kaltinamasis tyčia paslėpė savo bendrovės dokumentus atlikinėti revizijas civilinių ieškovų bendrovėse būtu nereikalingi ir pertekliniai veiksmai.
Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino(nutartis Nr.2K-462/2010), kad BK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos kitam asmeniui padarymą apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiant privalomų įmokų. Šios kaip ir sukčiavimo veikos esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turtinės žalos padarymas apgaule, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą.
Ištirtais įrodymais teismas nustatė, kad buvo neįvykdytos prievolės civiliniams ieškovams, padaryta kaltinimuose nurodyto dydžio žala. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad minėta žala atsirado kaip pasekmė visos grandinės sąmoningų veiksmų, atliktų T. V.. Buvo vengiama tinkamo prievolių vykdymo, klaidinami kreditoriai slepiant tikrąją padėtį, žadama atsiskaityti. Sugalvota ir realizuota kombinacija, kurios pagalba, kreditoriams apie tai nieko nežinant, buvo paslėpta bendrovės finansinė dokumentacija, ją fiktyviai perleidžiant tretiesiems asmenims, šios aplinkybės rodo, kad atsiskaitymų su kreditoriais vengta tyčia. Taip pat šiuo T. V. pasirinktu būdu realizuotos priemonės, kad išvengti už tai civilinės atsakomybės. Šis fiktyvus bendrovės realizavimas iš kreditorių galutinai atėmė galimybę iškilusį ginčą spręsti teisme civilinio proceso tvarka, kad būtų apginti jų turtiniai interesai, kadangi akivaizdu, jog nėra galimybės nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir būklės. Tai akivaizdžiai įrodo T. V. veiksmuose esant visus būtinus, nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str.1d., požymius. Todėl, ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad jo veika ir pagal BK 186 str. 1d. kvalifikuota teisingai.
Įvertinus ištirtų įrodymų visumą neabejotinai yra įrodytos kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos.
Dėl gynėjo argumentų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dalyje, BPK 3 str. 1d. 8p. taikymo, kaltinamojo akto neatitikimo įstatymo reikalavimams
Kaip matyti iš T. V. pateiktų kaltinimų jis kaltinamas nesunkaus (BK 186 str.1d. ) apysunkio(BK 222 str.1d. ) nusikaltimų padarymu. Remiantis veikų nurodytų kaltinime laiku galiojusio BK 95 str., apkaltinamojo nuosprendžio senatis yra penkeri metai dėl nesunkaus nusikaltimo, aštuoneri dėl apysunkio nusikaltimo padarymo.
BK 95 straipsnyje numatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra nurodytos sąlygos tai yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad T. V. veikė 2009 11 16-17 dienomis, todėl senaties termino pabaiga dėl BK 189 str. 1d. numatytos veikos yra 2014 11 17 diena.
Kaip matyti iš Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo pavaduotojo 2011 04 26 nutarimo(1t. b.l. 15-16), jo 3 punktu panaikintas visas 2011 03 09 nutarimas, bei nustatyta, kad byloje turi būti atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Tęsiant ikiteisminį tyrimą nustačius papildomas aplinkybes prokuroras bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra ribojami, savarankiškai vertinti aplinkybes ir kvalifikuoti nustatytus kaltinamojo veiksmus. Todėl gynėja nepagrįstai nurodo, kad yra BPK 3 str. 1d. 8 p. numatyta aplinkybė dėl BK 186 str. 1d. numatytos veikos daranti baudžiamąjį procesą negalimu.
Kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame nurodyta kaltinamajam inkriminuotos veikos aprašymas ir visos esminės aplinkybės, bendrovės kurią atstovaudamas veikė adresas, veikimo laikas ir būdas, padariniai. Akivaizdu ir yra nustatyta, kad kaltinamasis paslėpė visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, tai kaltinamajam ir inkriminuota, todėl kaltinime vardinti kokie dokumentai turi būti tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą yra perteklinės aplinkybės, kurias nurodyti kaltinamajame akte nėra būtina. Kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. reikalavimus.
Bausmė , civiliniai ieškiniai.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 186 str.1d., įstatymo priskiriama prie nesunkių, o BK 222 str.1d. – prie apysunkių nusikaltimų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, į psichiatro ar narkologo įskaitą nėra įrašytas, Marijampolės policijos nuovadoje charakterizuojamas teigiamai. Tiek BK 186 str.1d., tiek ir BK 222 str.1d. sankcijose numatytos alternatyvios bausmių rūšys. Teismas sprendžia, kad tam, jog T. V. paveikti, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir būtų pasiekti bausmės tikslai, už BK 222 str. 1d. numatytos veikos padarymą, skirtina baudos bausmė. Sutinkamai su BK 2 str.1d. nuostatomis, skiriant baudos bausmės dydį, taikytina LR BK 47 str.3d.2p. ir 3p. redakcija, galiojusi iki 2011-04-28d.(2000-09-26 įst. Nr.VIII-1968 red.), už BK 186 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė artima vidurkiui.
UAB (duomenys neskelbtini) pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 20780, 04 litus(5t. b.l.45), patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 20780,04 litus žalą ir 5753,66 litus šešių procentų metines palūkanas(5t. b.l. 128).
UAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti patirtą turtinę žalą 39935,89 litus ir 6 procentų metines palūkanas nuo 2009 08 11 iki visiško atsiskaitymo(5t. b.l. 68).
Sutinkamai su LR BPK 110 str. 1 d., civiliniu ieškovu pripažintas juridinis asmuo turi teise prašyti atlyginti patirtą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Byloje surinktais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog T. V., savo nusikalstamais veiksmais, UAB (duomenys neskelbtini) padarė tiesioginę 20780,04 litų dydžio turtinę žalą, UAB (duomenys neskelbtini) 37514,44 litų kurią privalo atlyginti. Dėl prašomų priteisti palūkanų, teismas pasisako, kad LR CK 6.245 str. nustatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (bauda, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), LR CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisykle, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1d. 2d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuria sumokėti praleistas terminas, o jeigu abi šalys verslininkai 6 procentų palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios normos patalpintos i CK XVII skyriu „Sutarčiu nevykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniam atsakovui šioje byloje negali buti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl paminėto, civilinių ieškovų prašymai priteisti palūkanas nepagristi, todėl atmestini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas,
NUSPRENDĖ:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 186 str.1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos -18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų kas atitinka 5213,16 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) ir 11000 (vienuolika tūkstančių )litų, kas atitinka 3185,82 eurus UAB (duomenys neskelbtini).
Pripažinti T. V. kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 222 str.1d. ir nuteisti jį 80 MGL(dešimties tūkstančių keturių šimtų)litų bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str.1d.,2d., 5d.1p., bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę T. V. paskirti laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos -18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų kas atitinka 5213,16 eurų UAB (duomenys neskelbtini) ir 11000 (vienuolika tūkstančių )litų, kas atitinka 3185,82 eurus UAB (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ( į.k. (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai priteisti ieškovo naudai 37514,44 Lt, kas atitinka 10864,93 eurus, turtinę žalą iš T. V..
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai priteisti ieškovo naudai 20780,04 litų, kas atitinka 6018,31 eurų, turtinę žalą iš T. V..
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. V. iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas N. B.