Baudžiamoji byla Nr. 2K-35/2009

Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                        1.2.14.5.2.; 1.1.12.

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. vasario 3 d.

                                                                      Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,   

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl gaunant banko paskolą apgaule įgytų 300 000 JAV dolerių) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl gaunant banko paskolą apgaule įgytų 55 000 JAV dolerių) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir neatliktoji bausmė sumažinta vienu penktadaliu. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2008 m. sausio 22 d. Iš nuteistojo R. J. J. AB Turto bankas naudai priteista 1 375 970 Lt žalos atlyginimo.

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį baudžiamoji byla nutraukta, suėjus senaties terminui.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendis pakeistas – nuteistajam R. J. J. į bausmės laiką papildomai įskaitytas suėmimas nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

 

n u s t a t ė :

 

          R. J. J. nuteistas už tai, kad 1993 m. lapkričio 12 d. pateikė komercinio banko „Aurabankas“ valdytojui žinomai suklastotą UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriuo 1993 m. lapkričio 15 d., pasinaudodamas bendrovės vardu pasirašė dvi kredito sutartis (duomenys neskelbtini) su komercinį banką atstovaujančiu banko valdybos pirmininku R. N., klaidingai nurodydamas, kad gautą paskolą – 300 000 JAV dolerių – panaudos vario lydiniams pirkti iš firmos (duomenys neskelbtini), o iš tikrųjų R. J. J. pavedimu bankas pervedė 200 000 JAV dolerių į privataus asmens E. V. sąskaitą, esančią „Den Danske Bank“, Danijoje, Odenses mieste, o likusią 100 000 JAV dolerių sumą paėmė iš banko grynaisiais, už gautas paskolas pateikė bankui suklastotą 1993 m. spalio 27 d. AB „Kauno baldai“ garantinį raštą, išduotą UAB (duomenys neskelbtini); taip apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas komerciniam bankui „Aurabankas“ 300 000 JAV dolerių žalą.

          Taip pat R. J. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, 1994 m. sausio 4-7 d. organizavo suklastotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pateikimą atsakingiems Lietuvos valstybinio komercinio banko darbuotojams, turėdamas tikslą gauti 55 000 JAV dolerių paskolą, kurią R. J. J. nurodymu paėmė L. G. grynaisiais pinigais, ir iš karto jam perdavė, o šiai paskolai užtikrinti pasinaudojo suklastotu 1993 m. gruodžio 6 d. įgaliojimu naudotis, perduoti ar įkeisti gyvenamąjį namą, esantį Kauno rajone (duomenys neskelbtini) ir pasirašė 1994 m. sausio 6 d. įkeitimo sutartį Nr. 242-94/1/0339, kuria bankui įkeitė minėtą gyvenamą namą; taip apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui 55 000 JAV dolerių žalą.

Kasaciniu skundu R. J. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad skundžiamais sprendimais jis pripažintas kaltu dėl dviejų paskolų gavimo, panaudojant apgaulę, tačiau jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o turėjo būti kvalifikuota pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. R. J. J. nuomone, nuosprendyje ir nutartyje visiškai neaptarta, kodėl jo veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne pagal specialią normą – BK 207 straipsnio 1 dalį, kur numatyta atsakomybė už kredito, paskolos gavimą apgaule. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama tada, kai paskola gaunama panaudojus apgaulę, o jos gavėjas neketina naudoti paskolos pagal paskirtį ir turi išankstinį tikslą gautą paskolą pasisavinti. Jeigu paskola buvo gauta panaudojus apgaulę, tačiau ji buvo panaudota pagal paskirtį, bet negrąžinta todėl, kad įsipareigojimų paskolos gavėjui nevykdė tretieji asmenys, tada veika kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nebuvo atliekamas tyrimas, nepateikta jokių įrodymų apie paskolos panaudojimą, nebuvo užklausta, ar kontraktai buvo pasirašyti su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) firmomis, ar buvo atlikti išankstiniai apmokėjimai avansu, kaip garantija dėl įsipareigojimų vykdymo.

R. J. J. pažymi, kad nenustatytas jo ryšys su E. V., kuris paėmė iš „Den Danske“ banke esančios asmeninės sąskaitos pervestą 200 000 JAV dolerių kredito dalį ir, kasatoriaus žiniomis, perdavė (duomenys neskelbtini). Kasatoriaus teigimu, nėra įrodyta, kad jis, R. J. J., pasisavino minėtus pinigus.

          Nuteistojo nuomone, teismai nepagrįstai iš jo priteisė AB Turto bankas 1 375 970 Lt, kuriuos sudaro negrąžintas 300 000 JAV dolerių kreditas ir 55 000 JAV dolerių kaip negrąžinta paskolos dalis, neatsižvelgta į tai, kad 1995 m. sausio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jau priteista iš S. G. 2 136 273 Lt už negrąžintą 300 000 Lt kreditą, o turtinę žalą, padarytą fiziniam ar juridiniam asmeniui, galima priteisti tik vieną kartą.

          Kasatorius nurodo, kad, gaudamas 55 000 JAV paskolą iš Valstybinio komercinio banko (VKB), jis nenaudojo apgaulės, nes paskola buvo išduota pagal tuo metu galiojusią tvarką, įkeitus jo žmonos D. J. namą, pasinaudojant D. J. įgaliojimu. R. J. J. neigia, kad jis suklastojo šį įgaliojimą, nes žmona dėl namo įkeitimo neturi pretenzijų.

R. J. J. pažymi, kad nuo to laiko, kai jis išvyko į užsienį, 1994 m. gegužės 5 d. iki 2002 m. vasario 26 d., nebuvo vykdoma jo tarptautinė paieška. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. vasario 1 d. sprendimu paskelbė R. J. J. mirusiu, o jo tarptautinė paieška ir kiti procesiniai veiksmai atlikti, pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes apylinkės teismas panaikino sprendimą paskelbti jį mirusiu 2003 m. lapkričio 24 d., o jo mirties įrašas Civiliniame piliečių registre panaikintas tik 2006 m. kovo 3 d. Tai leido teisėsaugos organams laisvai traktuoti senaties terminus, taip pažeidžiant BK 95 straipsnį. Be to, R. J. J. nurodo, kad jo paskelbimas mirusiu sukėlė jam keblumų tvarkantis Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Atsiliepimu į nuteistojo R. J. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde yra prieštaravimų – rezoliucinėje kasacinio skundo dalyje kasatorius prašo panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau pačiame skunde prašo jo padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime pažymima, kad teismai pagrįstai R. J. J. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad jis apgaule, panaudodamas suklastotus dokumentus, įgijo svetimą turtą – komercinio banko „Aurabankas“ 300 000 JAV dolerių ir Lietuvos valstybinio komercinio banko – 55 000 JAV dolerių.

Prokuroras akcentuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsakė į visas kasatoriaus nurodytas aplinkybes dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. J. J. ne tik apgaule gavo kreditą, bet ir įgijo svetimą, t. y. bankams priklausantį turtą. Tikslą apgaule įgyti svetimą turtą patvirtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentacija kasatoriui buvo perduota 1993 m. lapkričio 4 dieną, o sutartį su (duomenys neskelbtini) kasatorius, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, pasirašė gerokai anksčiau – 1993 m. rugsėjo 20 d., kai dar nebuvo (duomenys neskelbtini) direktorius.

Prokuroro manymu, visiškai nepagrįstas yra R. J. J. kasacinio skundo teiginys, kad nenustatytas jo ryšys su E. V., kuris paėmė iš banko „Den Danske“ sąskaitos pervesto kredito dalį – 200 000 JAV dolerių ir, jo žiniomis, perdavė (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad į šio banko sąskaitą buvo įnešta 1 358 070 Danijos kronų iš užsienio, ši suma buvo panaudota valiutai pirkti ir pinigai išmokėti E. V. 1993 m. lapkričio 23 d. prašyme pasinaudoti E. V. sąskaita „Den Danske banke“, R. J. nurodė, kad 200 000 JAV dolerių grynais pinigais gavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėti 200 000 JAV dolerių nebuvo pervesti (duomenys neskelbtini), o juos įgijo pats kasatorius.

Kasaciniame skunde R. J. J. nesutinka su teiginiu, kad, gaudamas 55 000 JAV dolerių paskolą Lietuvos valstybiniame komerciniame banke, jis apgavo banką, nes paskolai užtikrinti buvo įkeistas jo žmonos D. J. namas, o ji R. J. J. neturi jokių pretenzijų. Prokuroras pažymi, kad tai, jog kasatoriaus žmona nekelia jam pretenzijų, neturi jokios įtakos jo veikos kvalifikavimui. Apgaulė pasireiškė tuo, kad, gaunant minėtą kreditą, bankui buvo pateikta apgaulinga informacija – suklastotas D. J. parašas, taigi buvo suklastotas įgaliojimas naudotis jos gyvenamuoju namu ir apgaulingai pasirašyta įkeitimo sutartis dėl 55 000 JAV dolerių bei gautas kreditas.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BK 182 ir 207 straipsnių taikymo

 

Nuteistasis R. J. J. savo kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad paskolos gavėjo veiksmai pateikiant bankui tikrovės neatitinkančius faktus kvalifikuojami kaip sukčiavimas ar kreditinis sukčiavimas (paskolos gavimas apgaule) priklausomai nuo to, ar kaltininkas imdamas paskolą jau turėjo tikslą jos negrąžinti, ar turėjo tikslą ją panaudoti verslui ar kitam panašiam tikslui. Tačiau kasatoriaus teiginys, kad BK 207 straipsnis yra specialioji norma, palyginus su bendrąja norma – BK 182 straipsniu, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, prieštarauja  jo paties nurodytam šių dviejų nusikalstamų veikų atribojimo būdui. Sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstaigų operacijas yra banko paskolų piniginės lėšos, jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sąlygos. Šiuo atveju apgaulė naudojama siekiant gauti paskolą, bet pačios piniginės lėšos turi sutartyje numatytą paskirtį.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatorius pateikė bankams suklastotus dokumentus ir imdamas paskolas turėjo tikslą jų negrąžinti. Kasatorius neigia teismų išvadas dėl jo veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau pagal BPK 369 straipsnį tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas įstatymo neįgaliotas spręsti, ar žemesnių instancijų teismai tinkamai nustatė faktines aplinkybes. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Todėl kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą patikrina pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Teismai, kvalifikuodami nuteistojo R. J. J. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Kasatoriaus teiginys, esą AB Turto bankas naudai žalos atlyginimas jau buvo priteistas iš pirmiau nuteisto S. G., prieštarauja bylos duomenims. Iš tikrųjų Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. sausio 24 d. nuosprendžiu iš S. G. Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB), kurio teises yra perėmusi AB Turto bankas, naudai priteista atitinkama suma, tačiau ši nuosprendžio dalis nebuvo įsiteisėjusi, nes Kauno apygardos teismo 1995 m. balandžio 11 d. nutartimi nuosprendis pakeistas ir LVKB civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

 

Dėl senaties termino

 

Kasatorius teigia, kad nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 5 d. iki 2002 m. vasario 26 d. jo tarptautinė paieška nebuvo vykdoma. Pasak kasatoriaus, po to, kai Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. vasario 1 d. sprendimu paskelbė jį mirusiu, jo tarptautinė paieška ir kiti procesiniai veiksmai buvo atliekami pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes apylinkės teismas panaikino sprendimą paskelbti jį mirusiu 2003 m. lapkričio 24 d., o jo mirties įrašas Civiliniame piliečių registre panaikintas tik 2006 m. kovo 3 d. Tai leido teisėsaugos organams laisvai traktuoti senaties terminus, taip pažeidžiant BK 95 straipsnį.

Pagal BK 95 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Taigi, įstatymas senaties eigos sustojimą sieja ne su asmens paieška, o su pačiu pasislėpimo faktu, kuris patvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga.

Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nustatantis baudžiamojo proceso negalimumą mirusiajam. Kasatoriui esant  gyvam toks pažeidimas, kaip neturintis realaus turinio, negali būti konstatuotas. Apylinkės teismui pagal R. J. J. žmonos pareiškimą 2001 m. vasario 1 d. sprendimu paskelbus jį mirusiu, byla jam 2002 m. liepos 29 d. nutarimu buvo nutraukta. Paaiškėjus, kad faktiškai jis yra gyvas, 2004 m. kovo 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Tokiam sprendimui priimti nebūtina, kad sprendimas paskelbti fizinį asmenį mirusiu būtų panaikintas civilinio proceso tvarka. Kasatoriaus argumentai, kad dėl jo paskelbimo mirusiu jam kilo problemų tvarkantis Lietuvos Respublikos piliečio pasą, su baudžiamąja byla nesusiję.

Teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje, nenustatyta.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Atmesti nuteistojo R. J. J. kasacinį skundą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                       Vytautas Greičius

 

                                                                                                                    Albinas Sirvydis

 

                                                                                                                   Vladislovas Ranonis