Administracinė byla Nr. eI3-129-931/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03027-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.19; 12.5.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
sekretoriaujant Tatjanai Baškir,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Laurai Razulevičiūtei,
atsakovo įgaliotoms atstovėms R. L. ir L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės BIOVELA-UTENOS MĖSA (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė BIOVELA) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 37.
Nurodo, kad užsiima mėsos produktų gamybos, paruošimo, perdirbimo, konservavimo, taip pat kita veikla. Pareiškėja produkciją importuoja (parduoda) supakuotą, be kita ko, metalinėse pakuotėse. Pareiškėja 2013–2015 m. pagamino ir (ar) į Lietuvą įvežė bei į vidaus rinką išleido atitinkamai 7,310 t, 37,500 t bei 36,900 t (iš viso – 81,710 t) metalinių pakuočių.
Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir PPATĮ) yra laikoma gamintoju-importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų, kurios susidarė jai Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą. Ši pareiga pagal valstybės sukurtą teisinį reguliavimą gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas, sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti PPATĮ gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pareiškėja, vykdydama minėtas įstatymines pareigas, sudarė sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013–2015 metais.
PTO organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. bei vykdydama sutartinius įsipareigojimus išdavė pareiškėjai 3,948 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1314VI0010-5513-7072 už 2013 metus, 20,250 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1414VI0001-5513-7072 už 2014 metus ir 19,926 tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-7072 už 2015 metus (toliau – ir Patvirtinimai), grindžiamus licencijuoto atliekų perdirbėjo UAB „Metrail“ išrašytais atliekų perdirbimą įrodančiais dokumentais.
Pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose nurodė minėtus Patvirtinimus, pagrindžiančius, kad ji sutvarkė (perdirbo) 54 proc. apmokestinamųjų gaminių (pakuotės) kiekio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintoje Pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotyje (toliau – ir Užduotis). Pareiškėja buvo atleista nuo mokesčio mokėjimo. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD), atlikęs PTO patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 (toliau – Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino PTO išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013–2015 metus. Patvirtinimai panaikinti tuo pagrindu, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais panaikino UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie Patvirtinimų panaikinimą ir, atsižvelgiant į tai, nurodė, kad ji privalo atitinkamai patikslinti savo 2013–2015 m. deklaracijas ir sumokėti papildomą mokestį. Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, kad yra įvykdžiusi visus teisės aktų reikalavimus mokesčio lengvatai taikyti bei į tai, kad dėl Patvirtinimų panaikinimo vis dar vyksta teisminis ginčas, deklaracijų netikslino ir papildomo mokesčio nemokėjo. Vilniaus RAAD atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą (perdirbimą), jai nebegali būti taikoma mokesčio lengvata. Vilniaus RAAD padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. išleistą iš viso 81,710 t apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.
Atsakovas skundžiamu sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo papildomai mokėtiną 88 225,63 Eur mokestį. Pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos nežinojo ir negalėjo žinoti. Pareiškėja elgėsi sąžiningai ir pateikė visus reikiamus lengvatos taikymo įrodymus, todėl skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakyta jai taikyti mokesčio lengvatą. Aplinkos apsaugos agentūra nė vienais metais nenustatė jokių PTO veiklos pažeidimų, patvirtinimo šias ataskaitas kaip atitinkančias teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti, kad atliekos tvarkomos tinkamai.
Valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai, dėl to net kelerius metus nebuvo užkirstas kelias galimiems UAB „Metrail“ pažeidimams, ir neigiamos pasekmės kilo ne tik pareiškėjai, bet ir tūkstančiams kitų Lietuvos gamintojų ir importuotojų. Iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Tvarkos aprašą dėl įrodančių dokumentų, ir pareiškėja jais pasinaudojo, pateikdama Mokesčio deklaraciją už 2013–2015 m., nė vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų (šiuo atveju – PTO) gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.
PTO metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas 2013–2015 m. įsigijo ne tik iš UAB „Metrail“, bet ir iš kitų atliekų tvarkytojų. Iš visų atliekų tvarkytojų gauti pakuočių atliekų tvarkymą įrodantys dokumentai buvo paskirstyti tarp įmonių (taip pat ir pareiškėjos) taip, kad vieni gamintojai ir importuotojai gavo patvirtinimus UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, kiti – kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu. Faktas, kad pareiškėjai Patvirtinimai buvo išduoti nurodant UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus (kaip tokių Patvirtinimų išdavimo pagrindą), neidentifikuoja atliekų tvarkymo darbų atlikusios įmonės.
Atsakovė skundžiamame sprendime remiasi Kontrolės tvarkos aprašo 17 punktu, kuris skundžiamo sprendimo priėmimo metu apskritai nebegaliojo. Ši teisės norma buvo panaikinta aplinkos ministro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-624. Skundžiamas sprendimas priimtas 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. po to, kai Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktis buvo panaikintas. Taigi, jis negali būti teisiniu pagrindu mokesčiams skaičiuoti. Faktas, kad ši teisės norma galiojo Patikrinimo akto surašymo metu, teisinės reikšmės neturi, nes teisės Patikrinimo aktas nesukelia teisinių pasekmių ir yra tik patikrinimo metu nustatytas aplinkybes patvirtinantis dokumentas.
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 1) pareiškėjai nepagrįstai perkeliamos valstybės klaidos ir neveikimo pasekmės, kas prieštarauja Europos Žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTK) nuostatoms. 2) pareiškėja pažymi, kad iš esmės analogiškoje byloje (adm. bylos Nr. eI-1468-484/2019) teismas pripažino, kad gamintojui ir / ar importuotojui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepagrįstai, o teismas privalo vadovautis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose priimtais teismų sprendimais (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Pareiškėjos mokestinės lengvatos paneigimas po keleto metų nesiderina su pareiškėjos teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. 3) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d., teigia, kad visuotinai žinomas faktas, kad metalinė pakuotė (įskaitant ir gamintojų ir/ ar importuotojų išleista į rinką) nesimėto aplinkoje ir yra faktiškai sutvarkyta. 4) pagal savo pobūdį ir sukeliamas pasekmes pareiškėjai apskaičiuotas mokesčio dydis yra laikytinas sankcija, kuri negali būti taikoma nesant pareiškėjos kaltei. Net ir pripažinus priešingai - vadovaujantis aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, apskaičiuotas mokesčio dydis laikytinas neproporcingu ir privalo būti iš esmės sumažintinas.
Pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą priimti prejudicinį sprendimą, prašant atsakyti į klausimą, ar Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas 36 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio bei 14 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos taip, kaip suteikiančios nacionaliniam mokesčio administratoriui teisę gamintojui ir / ar importuotojui priskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, kuomet gamintojas ir / ar importuotojas tinkamai įvykdė savo pareigas kolektyvinėje atliekų tvarkymo grandinėje, tačiau jo teisėtai gautas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą iš atliekų apdorojimo grandinės dalyvio, kurių išdavimą kontroliavo ir prižiūrėjo pati valstybė, yra panaikintas nesant gamintojo ir / ar importuotojo kaltų veiksmų“?
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad, jeigu yra panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata nėra taikoma. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus Mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34 (22) straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Lietuvos Respublikos aplinkos (toliau – ir teisėtas teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas arba atsakovas) 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38- 19)-VR-1.7-14957 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą ir ją susimokėti, tačiau pareiškėja to nepadarė nei nustatytais terminais, nei vėliau. Vadovaujantis MAĮ 16 straipsnio 1 dalimi, mokesčio už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (šiuo atveju Departamentas).
Departamentui pripažinus negaliojančiais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą (Departamento 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82) ir nurodžius pareiškėjai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktį iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamų gaminių ir (ar) pakuotės sumą ir ją sumokėti, mokesčių deklaracijos nebuvo patikslintos ir patikslinti mokesčiai už aplinkos teršimą nebuvo sumokėti. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, buvo patvirtintas 2018 m. birželio 21 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-56.
Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyrius 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-6686 kreipėsi į VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ su prašymu pateikti informaciją, kokioms įmonėms (gamintojams ir (ar) importuotojams) ir už kokį pakuočių atliekų kiekį (tonas) buvo paskirstyti patvirtinimai, kurie išrašyti UAB „Metrail“ panaikintų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-17-396 informavo Departamentą, kad visa prašoma pateikti informacija yra pateikta Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS). Buvo atsisakyta teikti papildomą informaciją Departamento pareigūnams. Atliekant pareiškėjos patikrinimą buvo remtasi duomenimis, kuriuos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikė IKS (būtent IKS oficialiai pateiktas dokumentas yra atskaitos taškas, kuris buvo vertintas atliekant patikrinimą). Visi dokumentai ir patvirtinimai rengiami ir išrašomi elektroniniu būdu – naudojantis IKS. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ aiškiai nurodė, kad visi patvirtinimai ir informacija kokioms įmonėms išrašytų įrodančių dokumentų pagrindu išrašyti patvirtinimai yra IKS, tokia pateikta informacija ir rėmėsi.
Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Remiantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB (įmonės kodas 284268020) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 37 patvirtinta 88 225,63 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 47 415,79 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013, 2015 metų mokestinius laikotarpius. Todėl pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 47 415,79 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama išvadoje, 1 priede.
Nacionalinėje teisėje įtvirtintas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis yra mokestis, skatinantis aplinkos apsaugą, todėl tiek pareiškėja, tiek kiti ūkio subjektai privalo laikytis mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis reikalavimų bei vykdyti pareigą – mokėti apskaičiuotą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Todėl, Departamento nuomone, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo nėra tikslinga.
Trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovas nemokumo administratorius pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atstovė pabrėžė, kad pareiškėjos veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, todėl yra neteisėta reikalauti iš pareiškėjos mokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Tokiais atsakovo veiksmais yra pažeidžiamas pareiškėjos teisėtas lūkestis. Pabrėžė, kad paskaičiuotas mokestis 17 kartų viršija pakuočių tvarkymo kaštus. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta pareiškėjos skundo netenkinti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į tai, kad mokėtinas mokestis mažintinas per puse.
Atsakovo atstovės teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Prašė remtis rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais paskaičiavimais, kuriuos atsakovas atliko atsižvelgęs į LVAT 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį. Taip pat prašė remtis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-131-1161/2023 ir nesikreipti į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.
Teismas
konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 37 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ji yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuria PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjos į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą sutartyje nustatytais įkainiais.
Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 3425 straipsnio 3 dalimi ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 56 punktu, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Patvirtinimų numeriai, kurie yra netekę galios, kiekiai (t) bei mokestiniai metai nurodyti šio rašto priede. Rašte teigiama, kad pareiškėja iki nustatyto termino turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.
Vilniaus RAAD atliko pareiškėjos mokestinės prievolės už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų pakuočių kiekį 2013–2015 metais patikrinimą. Vilniaus RAAD 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-17.7-52 nurodoma, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai už 2013–2015 metus; jog pareiškėjos iš PTO gauti patvirtinimai už metalinių pakuočių sutvarkymą 2013 m. už 3,948 t, 2014 m. už 20,250 t ir 2015 m. už 19,926 t nuo Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo dienos yra laikomi netekę galios.
Patikrinimo akte nurodoma, kad pareiškėja, pagal patvirtintus duomenis deklaracijose, 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąsias gaminiais pripildytas pakuotes ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus nesutvarkytais patikrinimo akte pateiktus pakuočių atliekų kiekius, pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už pagamintą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamųjų pakuočių kiekį. Atsižvelgiant į deklaracijose nurodytą pagamintų ir išleistų į vidaus rinką gaminių pakuočių kiekį, pareiškėjai apskaičiuotas ir patikrinimo akte nurodytas mokestis – 88 225,63 Eur. Mokesčio apskaičiavimas pagrindžiamas patikrinimo akto 2 lape pateiktoje lentelėje.
Pareiškėja deklaracijų nepatikslino ir papildomo mokesčio nesumokėjo.
Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 37, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą ir juo pareiškėjai apskaičiuotus mokesčius. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. mokestiniu laikotarpiu, todėl, pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatas, jai atsirado mokestinė prievolė – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį 2013–2015 m. Pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuota ir privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 88 225,63 Eur.
Pareiškėja nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, todėl prašo teismo panaikinti sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs ir su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.
Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO, PTO kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 procento šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.
Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).
LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 3425 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 punktas).
LVAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1239-502/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje buvo konstatuota, kad patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, jog bendrovė (UAB „Metrail“) 2015 metais iš komunalinių atliekų srauto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo ir atliekų ataskaitos duomenis surinko (gavo) 0,4 t metalinių pakuočių atliekų. Už metalinių pakuočių atliekas, surinktas iš komunalinio atliekų srauto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrovė negalėjo išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, nes minėtas bendrovės padalinys pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą į sąrašą įrašytas kaip metalinių pakuočių surinkėjas (S1 būdas) ne iš komunalinio srauto; taip bendrovė pažeidė Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kt. teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 76 punktas).
UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų surinkimą įrodančių dokumentų, nes metalinių pakuočių atliekos buvo išvežtos (eksportuotos) į Latvijos bendrovę, kuri nevykdo metalinių pakuočių atliekų perdirbimo veiklos. Bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. iš nekomunalinio atliekų srauto surinko 4 751 t metalinių pakuočių atliekų, už kurias negalėjo būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nes bendrovė nuo 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš sąrašo. UAB „Metrail“ nefiksavo fizinių asmenų duomenų – pardavėjo vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitų, todėl jokių įrodančių dokumentų, kad metalinių pakuočių atliekos buvo surinktos, nepateikė, taip bendrovė pažeidė Įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimus (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 77 punktas).
Administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 taip pat nustatyta, kad SIA „Latvian recycling company“ galėjo vykdyti tik metalinių pakuočių atliekų (kodas 15 01 04) surinkimo, perkrovimo, rūšiavimo ir saugojimo veiklą, tačiau ji neturėjo teisės vykdyti metalinių pakuočių atliekų perdirbimo. Taigi UAB „Metrail“ negalėjo išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų nesant dokumento, patvirtinančio, jog SIA „Latvian recycling company“ turi teisę ir pakankamų pajėgumų perdirbti ar kitaip naudoti įvežamas atliekas pagal reikalavimus. Bendrovei nepateikus patvirtinimų apie perdirbtas ir sutvarkytas metalinių pakuočių atliekas tinkamai, nuspręsta, kad atsakovas pagrįstai už šias atliekas išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažino išrašytais neteisėtai ir naikintinais. Atliekų sutvarkymą grindžiant tik perdavimu SIA „Latvian recycling company“ (per 2015 m. iš viso 5 824,27 tonos) ir nepateikus tinkamų įrodymų apie atliekų perdirbimą, pagrįstai pripažinta, kad visi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ buvo išrašyti neteisėtai (LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 80–81 punktai).
LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022 paliko nepakeistą VAAT 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3534-1066/2021, kuriuo buvo atmestas UAB „Metrail“ skundas dėl Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.
Taigi, LVAT išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-1239-502/2022 ir eA-927-525/2022 nustatytos aplinkybės turi tiesioginės įtakos ir sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Pareiškėja UAB „Biovela“ administracinėje byloje Nr. eI3-26-983/2023 pateiktame skunde prašė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduotas metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1414VI0001-5513-7072 bei Nr. 1514VI0001-5513-7072. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-26-983/2023 pareiškėjos skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys apeliacinių skundų nepateikė, sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 2 d.
Pažymėtina, kad minėtų pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų Nr. 1414VI0001-5513-7072 ir 1514VI0001-5513-7072 negaliojimu (panaikinimu) buvo pagrįstas Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 37, dėl kurio keliamas ginčas šioje byloje.
Kadangi byloje skundžiamu atsakovo sprendimu buvo apskaičiuotas mokestis už tris mokestinius laikotarpius, t. y. 2013 m., 2014 m. ir 2015 m., teismas atskirai vertina sprendimo dalių dėl kiekvieno iš sprendime nurodytų mokestinių laikotarpių teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl mokesčio už 2013 metus
Kaip minėta, jei nustatoma, jog yra pažeistas bent vienas iš teisės aktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai yra išrašyti neteisėtai. Skundžiamu sprendimu už 2013 m. pareiškėjai buvo apskaičiuotas mokėtinas 7 915,50 Eur mokestis. 2013 m. lapkričio 23 d. pakuočių atliekų surinkėjas išrašė dokumentą Nr. 1314VI0005-4994-5513, kurio pagrindu pareiškėjai išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0010-5513-7072 (e. b. 1 t., 96 l.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų už 2013 m. įrodančių dokumentų pagrindu, turėjo galimybę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus RAAD rašte, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie patvirtinimų panaikinimą, nurodytas PTO patvirtinimas už 2013 m., kuris pareiškėjai nebuvo išduotas, bei panaikintų UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų numeriai, nesutampantys su pareiškėjai PTO išduotuose patvirtinimuose nurodytais įrodančių dokumentų numeriais.
Aplinkos apsaugos departamentas atliko PTO neplaninį patikrinimą ir 2018 m. gruodžio 20 d. patvirtino patikrinimo aktą Nr. ATKS-41 (e. b. 1 t., 25–29 l.). 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedo Nr. 1 191 eilutėje patikslinti duomenys apie UAB „Biovela“ – nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikintas patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-7072, išrašytas dokumento Nr. 1314VI0001-4994-5513 pagrindu, o neplaninio patikrinimo metu gautas patvirtinimas Nr. 1314VI0010-5513-7072, išrašytas dokumento Nr. 1314VI0005-4994-5513 pagrindu. Patikrinimo akte nurodyta, jog, nors ir nustatytas numerio neatitikimas, tačiau nustatyta, kad visi patvirtinimai (kurie panaikinti sprendimu) yra išrašyti UAB „Metrail“ negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Taip pat nurodyta, kad patikslinti patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išduoti patvirtinimai, bei 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikintų dokumentų, kurių pagrindu išduotas patvirtinimas, numeriai ir panaikintų patvirtinimų numeriai pateikti priede Nr. 1 (e. b. 1 t., 26–27 l.).
Pažymėtina, jog, atlikus PTO neplaninį teminį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti pareiškėjo išrašytus popierinius patvirtinimus su Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) pareiškėjo pateiktais duomenimis, be kita ko, nustatyta, jog nesutampa dalies įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų už 2013–2014 metus numeriai. Patvirtinimus gavusių įmonių pavadinimai ir atliekų kiekiai sutapo, be to, patvirtinimai buvo išrašyti remiantis būtent UAB „Metrail“ išduotais ir negaliojančiais pripažintais dokumentais. Todėl buvo patikslinti 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikintų patvirtinimų ir įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išrašyti minėti patvirtinimai, numeriai bei patikrinimo akto Nr. ATKS-41 prieduose Nr. 1 ir Nr. 4 pateikti palyginamieji nustatytų neatitikimų duomenys. Atsižvelgusi į tai, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nurodyti trūkumai nelaikytini esminiais, o iš esmės vertintini kaip rašymo apsirikimas, kuris ginčijamo sprendimo turinio nekeičia, todėl neturi esminės teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 120 punktas).
Įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 procento šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, turi būti atliktas už 2013 m. apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas mokėtiną mokestį sumažinant 3,1592 procento.
Atsakovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus ir išvadą apie perskaičiuotą mokestį atsižvelgiant į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022. Išvados lentelėje Nr. 3 nurodoma, kad, perskaičiavus pareiškėjos mokėtinus mokesčius, už 2013 m. mokėtinas mokestis sudaro 7 598,88 Eur.
Pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, kad visos 2013 m. perdirbti perduotos atliekos ar daugiau nei 3,1592 procento šių atliekų buvo faktiškai sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl už 2013 m. perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės.
Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad už 2013 m. perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir (ar) jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad už PTO paslaugas pagal sutartį ji visiškai atsiskaitė, PTO perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti patvirtinimai, todėl teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, kaip jau minėta, šis dokumentas (patvirtinimas, išrašytas dokumento Nr. 1314VI0005-4994-5513 pagrindu) yra galiojantis tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).
Teismas konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl už 2013 m. apskaičiuoto 7 915,50 Eur mokesčio yra iš dalies nepagrįsta. Dėl to sumažinama 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 37 nurodyta mokesčio suma mokesčio už 2013 metus iki 7 598,88 Eur.
Dėl mokesčio už 2014 metus
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad už 20,250 t perdirbtų pakuočių pareiškėjai už 2014 m. buvo išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-7072, išrašytas dokumento Nr. 1414KA0001-3273-5513 pagrindu (e. b. 1 t., 98). Skundžiamu sprendimu už 2014 m. pareiškėjai apskaičiuotas 40 493,22 Eur mokestis (e. b. 1 t., 51 l.).
Pareiškėja nurodė, kad ji pateko į sąrašą asmenų, kuriems nepagrįstai buvo priskirti ne UAB „Metrail“ išrašyti įrodantys dokumentai (e. b. 2 t., 2 l.).
Kaip nurodė LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, iš minėto patikrinimo akto Nr. ATKS-41 matyti, kad taip pat buvo nustatyta, jog dalis PTO gamintojams ir importuotojams išduotų bei ginčijamu sprendimu panaikintų patvirtinimų buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu. Šie neatitikimai sudaro pagrindą naikinti tik tą atsakovo sprendimo dalį, kuria panaikinti patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu, bet ne visą sprendimą. Aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte Nr. ATKS-41 ir jo priede Nr. 5 pateikė detalius duomenis, kurie PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai bei už kokį atliekų kiekį ginčijamu sprendimu buvo panaikinti nepagrįstai, todėl tik šia (bet ne visa) apimtimi minėtas sprendimas pripažintinas naikintinu (nutarties 121 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja posėdyje nurodė, kad 2014 m. pareiškėjai priskaičiuotas mokestis turi būti panaikintas, nes LVAT panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie pareiškėjos argumentai yra pagrįsti.
Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto priedo Nr. 5, išrašytas dokumentas Nr. 1414KA0001-3273-5513, kurio pagrindu buvo išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-7072 dėl 20,250 t pakuočių sutvarkymo 2014 m., buvo išduotas ne UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu. Ši aplinkybė reiškia, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas šioje dalyje LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi yra panaikintas.
Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo metu nėra galiojančio atsakovo sprendimo dėl patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-7072 panaikinimo. Todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad dėl 20,250 t pareiškėja 2014 m. neįvykdė pakuočių atliekų tvarkymo užduoties. Taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir už šį laikotarpį apskaičiuotas pareiškėjai mokėtinas mokestis – 40 493,22 Eur. Pabrėžtina, kad ginčo dėl pareiškėjai po perskaičiavimo apskaičiuoto mokesčio už 2014 m. nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas sumažinti skundžiamame sprendime nurodytą sumokėti pareiškėjai mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iš jos atimant už visus 2014 m. nepagrįstai apskaičiuotą mokestį (40 493,22 Eur).
Dėl mokesčio už 2015 metus
Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti visi UAB „Metrail“ metalinių pakuočių sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2015 m., kurie buvo išrašyti PTO. Nagrinėdamas bylą dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022, be kita ko, konstatavo, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59 yra teisėtas ir pagrįstas.
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko nepakeistą Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie UAB „Metrail“ buvo išrašyti už 2015 metus.
Nagrinėjamu atveju, atsakovui priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėja šioje byloje), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka Vilniaus RAAD raštu; be to, jie buvo įtraukti į administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumo ir pagrįstumo. 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus pareiškėjai išrašytus patvirtinimus, dėl pareigos sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis jos atžvilgiu buvo atliekamas atskiras patikrinimas ir priimtas savarankiškas sprendimas, kurį ji turėjo teisę skųsti teismine tvarka ir šia teise šioje administracinėje byloje pasinaudojo.
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne) taikymo proporcingumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas atliekų kiekis buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata už 2015 m. tvarkytas pakuotes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis nėra sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga už 2015 m. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.
Be to, atmestini ir kiti pareiškėjos skundo argumentai, kad nėra nustatytos objektyvios aplinkybės, ar Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO atžvilgiu ir pan. Minėtos aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Remiantis Aprašo (nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija) 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Pagal to paties Aprašo 56 punktą, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD. Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas). Remiantis Aprašo 58 punktu, dokumentas (dėl viso dokumente nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies dokumente nurodyto atliekų kiekio) ir (ar) patvirtinimas (dėl viso patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) laikomas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kaip minėta, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO pareiškėjai išrašytą patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą Nr. 1514VI0001-5513-7072 ir ši 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis LVAT nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, pripažinta teisėta ir pagrįsta (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 rezoliucinės dalies 6 pastraipa).
Patvirtinimai, kaip minėta, yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį (nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. galiojanti redakcija), gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija), Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 10 d. galiojanti redakcija) 7 punkte nustatyta mokėtino mokesčio už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiavimo tvarka (matematinė formulė).
Kaip minėta, pareiškėjai priskaičiuotas mokestis už 2015 m. pagrindžiamas patikrinimo akto 2 lapo lentelėje – 39 816,91 Eur. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis už 2015 m. buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio už 2015 m. dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.
Atlikus patikrinimą, paaiškėjo UAB „Metrail“ padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau, kaip pareiškėja teigia, pozityvios pareigos nevykdymo ir pan. Apibendrinat konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę priimti skundžiamą sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš skundžiamo sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2015 metus yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl skundo dalis dėl sprendimu už 2015 m. apskaičiuoto mokesčio atmetama (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti sukurtos sistemos funkcionavimą, užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, neturintys realaus pagrindo. Pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi tam tikrų priemonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., atliko UAB „Metrail“ patikrinimą. Atlikus patikrinimą, paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, juo labiau pozityvios pareigos nevykdymo ir pan.
Dėl perskaičiuoto mokėtino mokesčio ir bylos baigties
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas iš dalies. Todėl pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies ir priimamas sprendimas sumažinti skundžiamame sprendime nurodytą sumokėti 88 225,63 Eur mokestį už 2013–2015 m. iki 47 415,79 Eur, t. y. atimant visą už 2014 m. nepagrįstai apskaičiuotą mokestį (40 493,22 Eur) ir iki 7 598,88 Eur sumažinant mokestį už 2013 m. Kita skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo
Pareiškėja į bylą pateikė prašymą, kuriame prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos teisės klausimu: „Ar Direktyvos 36 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio bei 14 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos taip, kaip suteikiančios nacionaliniam mokesčio administratoriui teisę gamintojui ir (ar) importuotojui priskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, kuomet gamintojas ir (ar) importuotojas tinkamai įvykdė savo pareigas kolektyvinėje atliekų tvarkymo grandinėje, tačiau jo teisėtai gautas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą iš atliekų apdorojimo grandinės dalyvio, kurių išdavimą kontroliavo ir prižiūrėjo pati valstybė, yra panaikintas nesant gamintojo ir (ar) importuotojo kaltų veiksmų?“
ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimą A. H., C-466/04, 47 p., LVAT 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).
Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjo nurodytais klausimais. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos patikslintas skundas patenkinamas iš dalies. Skundžiamu sprendimu apskaičiuotas pareiškėjos mokėtinas mokestis mažintinas 46,26 proc. Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Patikslintą skundą patenkinus iš dalies, jai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 10,41 Eur.
Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas už advokatų teisines paslaugas ir prašo priteisti iš atsakovo iš viso 1 538,56 Eur. Į bylą pateikta ataskaita apie pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas. Nustatyta, kad išlaidos už teisinę pagalbą neviršija maksimalaus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio dydžio. Skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjai iš atsakovo priteisiamos 711,74 Eur išlaidos už advokatų teisines paslaugas. Iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteisiamos 722,15 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės BIOVELA-UTENOS MĖSA skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 37 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 88 225,63 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis 2013, 2014 ir 2015 metais ir sumažinti mokestį iki 47 415,79 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 79 ct).
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei BIOVELA-UTENOS MĖSA, j. a. k. 284268020, 722,15 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė