Administracinė byla Nr. AS-517-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01766-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pradinį 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundą. Pareiškėja taip pat prašė išreikalauti iš Generalinės prokuratūros tyrimo Nr. M-2-04-00358-17 medžiagą bei 2015 m. birželio 26 d. sąskaitos faktūros PC Nr. 588-1 ir pinigų priėmimo kvito PC Nr. 226 originalus bei atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-743-826/2014 priėmė jai nepalankų sprendimą. Šį sprendimą pareiškėja siekė apskųsti kasacine tvarka, tačiau nežinomo trečiojo asmens netinkamai parengti ir advokato tik pasirašyti kasaciniai skundai nebuvo priimti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentei pateikė skundą, kuris buvo persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tačiau prokuroro 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiaga Nr. M-2-04-00358-17. Pareiškėja, manydama, kad minėtas tyrimas buvo atliktas netinkamai, remiantis suklastotais dokumentais (2015 m. birželio 26 d. sąskaita faktūra PC Nr. 588-1 ir pinigų priėmimo kvitu PC Nr. 226), vėliau su skundais kreipėsi į Klaipėdos vyriausiąjį prokurorą ir Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos O. K. skundą ir išaiškino, kad pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistus interesus, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių (ABTĮ 3 str.), ir nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Iš prie pareiškėjos skundo pridėtų dokumentų bei paties skundo turinio teismas nustatė, jog pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundą ir įvertinti prokurorų K. B., S. M., A. K., A. M., M. Š.-D. veiksmus. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja siekia inicijuoti ginčą, susijusį su ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, prašydama įvertinti prokurorų veiksmus. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami, remiantis BPK nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo procedūromis, prokuratūra veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas. Atitinkamai administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad ginčai, kai reikalavimas siejamas su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, teismas konstatavo, jog skundas nepriskirtinas administraciniam teismui, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėja O. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atskirajame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino jos skundo esmę, t. y. klaidingai sprendė, jog pareiškėja prašo atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu. Šiuo aspektu pareiškėja paaiškina, kad esminis jos siekis yra gauti patvirtintas 2015 m. birželio 26 d. sąskaitos faktūros PC Nr. 588-1 ir pinigų priėmimo kvito PC Nr. 226 kopijas, kadangi, jos manymu, šie dokumentai yra suklastoti arba jų iš viso nėra.

Pareiškėja pažymi, kad dėl minėtų dokumentų jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio vyksta biurokratinis susirašinėjimas su Generaline prokuratūra, todėl jos keliamas ginčas yra susijęs būtent su viešuoju administravimu, nes būtina įvertinti, ar prokurorai nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, ar viešojo administravimo subjekto (prokurorų) veiksmai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos O. K. skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs būtent su viešuoju administravimu ir nagrinėtinas administraciniame teisme, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su nepradėtu ikiteisminiu tyrimu ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, negali būti sprendžiamas administraciniame teisme. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad jos keliamas ginčas susijęs būtent su viešuoju administravimu, kartu paaiškindama, jog šiuo atveju esminis jos siekis yra gauti patvirtintas 2015 m. birželio 26 d. sąskaitos faktūros PC Nr. 588-1 ir pinigų priėmimo kvito PC Nr. 226 kopijas, be to, būtina įvertinti, ar prokurorai nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, ar viešojo administravimo subjekto (prokurorų) veiksmai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pati pareiškėja suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, t. y. pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Pažymėtina, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jos keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Šiuo aspektu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėja prašė įpareigoti Generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti jos skundus ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pradinį 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundą, taip pat prašė išreikalauti iš Generalinės prokuratūros tyrimo Nr. M-2-04-00358-17 medžiagą bei 2015 m. birželio 26 d. sąskaitos faktūros PC Nr. 588-1 ir pinigų priėmimo kvito PC Nr. 226 originalus. Be to, pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog esminis jos siekis yra gauti patvirtintas 2015 m. birželio 26 d. sąskaitos faktūros PC Nr. 588-1 ir pinigų priėmimo kvito PC Nr. 226 kopijas, kuriais remiantis buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo Nr. M-2-04-00358-17), taip pat pareiškėja siekia, kad būtų įvertinta, ar prokurorai, nagrinėdami jos skundus, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, ar jų veiksmai, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir nesudarant galimybių pareiškėjai susipažinti su minėtais dokumentais, neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jos skunduose nurodytų nusikalstamų veikų pradėjimu / nepradėjimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK. Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, disponavimą ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pan., reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Audrius Bakaveckas

              Dalia Višinskienė