Civilinė byla Nr. 2-3302-748/2017

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-017792014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė,

sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei,

dalyvaujant:

ieškovo UAB „Narėpų metaliniai garažai“  atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,

tretiesiems asmenims: Š. S., J. G., Z. P., UAB „Auto paslauga“ atstovui advokatui M. V.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: J. S., L. G., Kastyčiui J. P., A. G., Virginijui K. Š., K. D., V. T., VšĮ „Itokos“ lenktynių komandai, E. G., J. B., Reginai O. M., D. B., VĮ Turto bankas, J. Ž., A. B., V. A., A. J., T. P., Petrui A. B., Ž. T. ir J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims: Š. S., J. G., Z. P., UAB „Auto paslauga“, J. S., L. G., Kastyčiui J. P., A. G., Virginijui K. Š., K. D., V. T., VšĮ „Itokos“ lenktynių komandai, E. G., J. B., Reginai O. M., D. B., VĮ Turto bankas, J. Ž., A. B., V. A., A. J., T. P., Petrui A. B., Ž. T. ir J. T.,, dėl 2014-08-08 aktų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0003:322) išformavimo" Nr. 7SK-(14.7.110)-1506; 2) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 dalyje dėl 14,1352 ha žemės ploto įtraukimo į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą; 3) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštu NR. 7SD-(14.7.104.)-4097 įformintą sprendimą bei 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimą, įformintą raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo" Nr. lSS-(8.5)-2832; 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškovu UAB „Narėpų metaliniai garažai", kodas 259906460, žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5233/0003:322, esančio Garažų gt.14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno rajone, prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį.

Ieškinyje nurodė, kad  UAB „Narėpų metaliniai garažai" yra 65 nekilnojamojo turto objektų - pastatų, esančių Kauno rajonas, Karmėlavos sen., Narėpų k., Garažų g.10, savininkas. Prie šių statinių buvo suformuotas 14,1352 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 5233/0003:322, esantis Garažų gt.14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno rajone, ir 2011m. liepos 22 d. išnuomotas 3 metų laikotarpiui. Besibaigiant žemės sklypo nuomos sutarčiai, ieškovas pateikė prašymą išnuomoti toliau žemę prie statinių, tačiau 2014 m. rugpjūčio mėn. 13 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus gavo 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 7SD-(17.7.104)-4097, kad atsakovas atsisako sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 buvo nuspręsta išformuoti 14,1352 ha žemės sklypą ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-106I buvo nuspręsta patvirtinti Karmėlavos kadastro vietovės 3109,52 ha žemės reformos žemėtvarkos projektą. Rašte minimus įsakymus iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovas gavo 2014 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas pateikė skundą Kauno rajono žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimu skundas netenkintas, nurodyta, kad pagrįstai atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Ieškovo nuomone, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0003:322) išformavimo" Nr. 7SK-(14.7.110)-1506, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 dalyje dėl ginčo sklypo - 14,13 ha įtraukimo į laisvą žemę, bei 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimas, įformintas raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo" Nr. lSS-(8.5)-2832, yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymą bei kitus teisės aktus. 14,1352 ha ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos vardu 2004 m. vasario 18 d. vadovaujantis 2004 m. vasario 3d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-650. Šiam sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 2008 m. rugpjūčio 14 d., kadastro duomenų tikslinimas buvo atliktas 2011 m. liepos 22 d. MŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo pagrindu. Taip pat buvo parengtas supaprastintos apimties detalus planas. Ginčo sklypas buvo suformuotas prie bendrovei priklausančių statinių. Sklypas turėtų būti išnuomojamas, vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatomis,  UAB „Narėpų metaliniai garažai", nes yra užstatytas bendrovei priklausančiais statiniais. Ginčo žemės sklypas visą laiką buvo naudojamas ieškovo statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, ir ateityje ieškovas ketina valstybinį žemės sklypą naudoti. Ieškovui priklausantys pastatai - pamatai yra naudojami, nuomojami, juose vykdoma įvairi ūkinė veikla. Visi statiniai yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, visi jie funkcionuoja kaip atskiri objektai. Šis žemės sklypas nėra laisva žemė ir į laisvą valstybinės žemės fondą šis žemės sklypas perduotas negali būti. Atsakovas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu išformuoti 14,1352 ha žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesilaikė Žemės įstatyme nustatytų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygų ir tvarkos, taisyklės iš viso nenumato tokio žemės sklypo pertvarkymo būdo, kuomet sklypas yra išformuojamas, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nustatytos žemės sklypo pertvarkymui. Nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo panaikintas sklypo suformavimo sprendimas nemotyvuotu administraciniu aktu. Jeigu yra nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės, yra pagrindas tikslinti sklypo ribas, bet ne panaikinti paties sklypo suformavimą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą žemės reformos žemėtvarkos projektas yra specialusis planas ir jis negali būti pakeičiamas jį atšaukiant, o turi būti keičiamas svarstant šį klausimą su visuomene, tačiau tai nebuvo padaryta. Skundžiamuose aktuose nenurodytas joks sklypo išformavimo motyvas. Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas, nesant jokių motyvų, sprendimu ir įsakymu pripažindamas netekusiu galios ankstesnį įsakymą, kuriuo buvo nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, specialiosios sąlygos ir apribojimai, ir taip išformuodamas valstybinį žemės sklypą ne tik pažeidė įstatymo viršenybės principą, bet ir viršijo jam įstatymo leidėjo suteiktą įstatyminę kompetenciją, t. y. veikė ultra vires. Teisės aktai nesuteikia teisės ir galimybės atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, administracine tvarka išformuoti žemės sklypą kaip nekilnojamąjį daiktą. Ieškovo nuomone, valstybės nuosavybėn perėjusio žemės sklypo išformavimas galimas tik teismine tvarka. Įsakymas ir sprendimas, panaikinę nustatytas žemės sklypo ribas ir plotą, specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus, pažeidė tiek ieškovo teises, tiek valstybės nuosavybės neliečiamumą, neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė valstybės nuosavybės į žemės sklypą teisės turinį sudarančias teises. Ginčo atveju visi reikalingi dokumentai nuomos sutarties pakeitimui ir/ar naujos nuomos sutarties sudarymui atsakovui buvo pateikti, todėl atsisakydamas sudaryti ar pakeisti nuomos sutartį atsakovas pažeidė tiek Žemės įstatymą, tiek Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas taisykles (t. 3, b. l. 44-53).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad prie ieškovui priklausančio administracinio pastato ir remonto dirbtuvių  žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas atskira valstybinės žemės nuomos sutartimi. Ginčas kilo dėl likusios dalies teritorijos, kuriame yra kiti ieškovo statiniai. Visas sklypas yra būtinas statinių eksploatacijai, nes statiniai nors ir atskiri, tačiau yra susiję. Ieškovo nuomone, teisės aktuose nenurodyta galimybė atsakovui išformuoti žemės sklypą. Dėl šiukšlių buvimo žemės sklype nėra pagrindo nutraukti nuomą. Tretiesiems  asmenims priklausančio ginčo žemės sklype esančio statinio eksploatacijai reikalingas apie 930 kv.m ploto žemės sklypas pagal schemoje nurodytą paskaičiavimą ir ieškovas sutinka, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su juo būtų sudaryta, išskiriant šį apytikrį 930 kv. m plotą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą argumentavo taip: ieškovas pateikė prašymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą po statiniais. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (reg. Nr. 20/219972), tai kiti statiniai (inžineriniai) - pamatai, pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, jų pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius (toliau - Kauno rajono skyrius) 2014 m. spalio 30 d. atliko valstybinės žemės sklypo, esančio Garažų g. 14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., naudojimo valstybinę kontrolę, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-(14.7.73)-152. Akte nurodyta, kad valstybinė žemė, kurioje stovi UAB „Narėpų metaliniai garažai" priklausantys inžineriniai statiniai - pamatai, esantys Garažų g. 14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., yra nenaudojama, labai apleista, apaugusi medžių - krūmų želdiniais, priversta šiukšlių, padangų, kai kur dar stovi likę metaliniai garažai. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis bei Kauno rajono skyriaus atliktą valstybinės žemės sklypo, esančio Garažų g. 14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., naudojimo valstybinę kontrolę, darytina išvada, kad kiti statiniai (inžineriniai) - pamatai nefunkcionuoja kaip atskiras objektas, juose nevykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, todėl jie nėra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Kauno rajono skyrius yra gavęs fizinių asmenų prašymus, turinčių teisiškai registruotus pastatus (mūrinius garažus), kurie stovi 14,1352 ha žemės sklypo dalyje ir pageidauja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tam, kad piliečiai galėtų suformuoti žemės sklypą prie jiems priklausančių statinių, 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo teisėtai priimtas sprendimas Nr. 7SK-(14.7.110.)-1506 išformuoti minėtą žemės sklypą ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro. Šis plotas turėjo būti perduotas į laisvą valstybinės žemės fondą. Kauno rajono skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104.)-4097 pagrįstai atsisakė išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., prie kitų statinių (inžinerinių) - pamatų. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0003:322) išformavimo" Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 pagrįstai išformavo sklypą ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 įtraukė 14,1352 ha žemės plotą į Karmėlavos kadastro teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo naikinti 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimo, įforminto raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo" Nr. lSS-(8.5.)-283. Žemės sklype 0,4992 ha ploto, esančiame Garažų g. 10, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r., yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai: administracinis pastatas ir remonto dirbtuvės, kurių ekonomiškai pagrįsta gyvavimo trukmė 40 metų, ir su ieškovu yra sudaryta šio sklypo 2011-10-19 valstybinės žemės nuomos sutartis 40 metų terminui. (t. 1, b .l. 95-98, t. 3, b.l. 123).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir palaikė atsiliepimo argumentus bei papildomai paaiškino, kad pamatai-inžineriniai statiniai yra laikini statiniai ir pagal Žemės įstatymo 10 str. prie jų žemės sklypai neformuojami. Ieškovas nevykdė veiklos, žemės sklypo nuomos terminas baigėsi, todėl atsakovas turėjo teisę išformuoti žemės sklypą.  Ginčo teritorijoje esantys statiniai priklauso tretiesiems asmenims, jie turi teisę pretenduoti į valstybinės žemės nuomą ar pirkimą, todėl su ieškovu negali būti sudaryta 14,1352 ha žemės nuomos sutartis. Ieškovas neturi nuosavybės teise tokio pobūdžio statinių, kad galėtų be aukciono nuomotis žemę iš valstybės.

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad įpėdiniams nepriėmus palikimo po trečiojo asmens R. P. K. mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Argumentavo tuo, jog net ir esant dideliam statinių nusidėvėjimui, nereiškia statinių sunykimo ar jų žuvimo, jie egzistuoja ir nėra pagrindo panaikinti jų teisinę registraciją, be to, ieškovas statinius prižiūri, jais rūpinasi pagal savo poreikį ir tiek, kiek atitinka jo interesus. Nurodė, kad mirusiajam priklausęs garažas (boksas) bus realizuojamas viešo aukciono būdu, todėl turtą įgyjantys asmenys įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį. Ginčijami atsakovo sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Turi būti atsižvelgta ir į kitų asmenų šiame sklype nuosavybės teise valdančių statinius, teisę išsinuomoti (ar įsigyti nuosavybėn) jų valdomo turto daliai priskirtą žemės sklypo dalį (t. 4, b. l. 109-113).

Trečiasis asmuo J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jam priklauso mūrinis garažas, bokso Nr. 1149, jame laiko automobilį. Garažais yra naudojamasi, laikomi automobiliai.

Trečiasis asmuo Z. P. teismo posėdyje  su ieškiniu sutiko.

Trečiojo asmens UAB „Autopaslauga“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo A. S. teismo paaiškino, kad jis ir kiti tretieji asmenys turi sklype Narėpų k., Garažų g. 14,  mūrinius garažus – 32 boksus ir nori atskirame plote išsinuomoti žemę. Dėl to rengiasi įkurti bendriją, jau yra kreipęsi į savivaldybę.

Tretieji asmenys A. G., A. J. pateikė prašymus prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (t.3, b. l. 4, t. 4, b. l. 21,22). Kiti tretieji asmenys buvo informuoti apie teismo procesą, tačiau atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba UAB „Narėpų metaliniai garažai“ sargu. Paaiškino, kad jis saugo visą garažų teritoriją, kuri yra aptverta, žmonės garažuose laiko automobilius, nuomoja garažus, kai kurie užsiima automobilių paruošimo dažymui veikla.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ginčas kilo dėl suformuoto žemės sklypo išformavimo teisėtumo ir ieškovo teisės be aukciono nuomotis valstybinę žemę.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Narėpų metaliniai garažai“ yra įregistruotas 1996 m. ir jo veiklos tikslai pagal įstatus yra nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės ar kita teise, išnuomojimas bei kita Lietuvos Respublikoje nedraudžiama komercinė-ūkinė veikla (t.1, b. l. 29-37). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad UAB „Narėpų metaliniai garažai" yra nekilnojamojo turto objektų, esančių Kauno raj., Karmėlavos sen., Narėpų k., Garažų g.10, savininkas: kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių ir kitų statinių (inžinerinių) - pamatų (nekilnojamieji daiktai, nurodyti 2.5.- 2.71. punktuose, t. 1, b. l. 50-75). Iš IĮ „Infotopa“ 2008 m. rugpjūčio 14 d. parengtų žemės sklypo kadastro duomenų matyti, kad 14,1352 ha žemės sklype yra tokie nekilnojamojo turto objektai 131 vnt. – kiemo statiniai (buvusių metalinių garažų pamatai), 3 vnt. – kiemo statiniai (tvora) ir 5 vnt. – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (2 t., b. l.  220-223).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad adresu Garažų g. 14, Narėpų k., Kauno r., yra mūrinis pastatas-garažas, unikalus Nr. 5398-6041-5010, kurio atskiri boksai, iš viso 34 patalpos, priklauso tretiesiems asmenims nuosavybės teise (t. 3, b. l. 5-38). Šio pastato buvimo vieta, nurodyta Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje, yra viduje ginčo žemės sklypo ir privažiavimas prie pastato yra galimas tik per 14,1352 ha žemės sklypą, naudojantis čia nutiestais keliais (t. 3, b. l. 75, 76, t. 5, b. l. 105).

Ginčo žemės sklypas 14,1352 ha ploto, registro Nr.44/146431, unikalus Nr. 4400-0215-4887, kadastrinis Nr. 5233/0003:322, esantis Garažų gt.14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno rajone, buvo suformuotas ir 2004 m. vasario 18 d. įregistruotas VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, vadovaujantis 2004 m. vasario 3 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-650. Sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. rugpjūčio 14 d., įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. 2011 m. liepos 29 d. įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis su ieškovu, kurios terminas nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. liepos 22 d. (t. 1, b. l. 46). Kadastro duomenys patikslinti 2011 m. liepos 22 d. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1793 pagrindu, tuo pačiu įsakymu šį žemės sklypą nuspręsta išnuomoti ieškovui 3 metų terminui kaip sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (t.1, b. l. 38).

2011 m. liepos 22 d. su ieškovu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.7SŽN -86, kuria ieškovui buvo išnuomotas minėtas 14,1352 ha žemės sklypas, esantis Garažų gt. 14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r.,  trejų metų laikotarpiui. Šios nuomos sutarties 5.2 punkte nustatyta sąlyga, kad pasibaigus nuomos terminui žemės nuomos sutarties atnaujinimo, servitutų buvusiems žemės nuomininkams nustatymo ar kompensacijos už statinius ar įrenginius klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 40-41). Be to, 2011 m. spalio 11 d. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-2448 pagrindu ieškovui išnuomotas 0,4992 ha žemės sklypas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Garažų g. 10, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r., 40 metų terminui (t. 1, b. l. 39, 42-43).   

Pasibaigus nuomos sutarties terminui, 2014 m. liepos 22 d. ieškovas pateikė prašymą dėl 14,1352 ha ir 0,4992 ha valstybinės žemės adresu Garažų g. 10 ir Garažų g. 14, Narėpų k., Kauno r., išnuomojimo prie esamų statinių, jų eksploatacijos laikotarpiui (t.1, b.l. 48).

Nuomos sutartis dėl 0,4992 ha valstybinės žemės adresu Garažų g. 10, Narėpų k., Kauno r.,  išnuomojimo 2011 m. spalio 11 d. buvo sudaryta 40 metų terminui, šioje byloje nėra dėl to ginčo (t. 1, b. l. 42-43).

Atsakovas atsisakė sudaryti 14,1352 ha žemės sklypo nuomos sutartį. 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu atsakovo Kauno rajono skyrius informavo ieškovą, kad ieškovo išnuomotame 14,1352 ha žemės sklype stovi statiniai, neturintys apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio, t. y. kiti statiniai (unikalus Nr.4400-0960-4733, inžineriniai, buvusių metalinių garažų pamatai) ir kiti statiniai (unikalus Nr.5298-1032-6051, tvora, kiemo aikštelė), todėl išnuomoti žemės sklypą nėra juridinio pagrindo. Be to, nurodė, kad dėl žemės sklypo nuomos kreipėsi asmenys, turintys teisiškai registruotus pastatus (mūrinius garažus)  14,1352 ha sklypo dalyje. Tam, kad piliečiai galėtų suformuoti žemės sklypą prie jiems priklausančių pastatų, 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtas sprendimas išformuoti minėtą žemės sklypą ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, numatant jį įtraukti į laisvą valstybinės žemės fondą. Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo paskelbta 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1061 (t. 1, b. l. 17-18).

Iš 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 matyti, kad atsakovas nusprendė patvirtinti Karmėlavos kadastro vietovės 3109,52 ha žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo 14,13 ha žemės plotas „po pastatais“ įtrauktas į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą (t.1, b.l. 14-16). 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 patvirtina, kad atsakovas nusprendė išformuoti 14,1352 ha žemės sklypą ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro (t. 1, b. l. 13).

Apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. bus pradėtas rengti Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo paskelbta 2014 m. rugpjūčio 14 d. dienraštyje „Kauno diena“. Skelbime nurodyta, jog asmenys, pageidaujantys susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. gali pateikti prašymus. Skelbime taip pat nurodyta, kas vykdo darbus, kur ir kada galima susipažinti su laisvos žemės fondo žemės planu (t. 5, b. l. 195).

2014 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą (skundą), kuriuo prašė panaikinti  2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu įformintą sprendimą atsisakyti sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 bei įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 ir patenkinti jo prašymą dėl sklypo išnuomojimo (t.1, b. l. 21-22).

Iš 2014 m. spalio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 7ŽN-(14.7.73)-152 matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius patikrino, kaip naudojama prie UAB „Narėpų metaliniai garažai“ priklausančių inžinerinių statinių-pamatų esanti valstybinė žemė, esančio Garažų g. 14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., ir nustatė, kad valstybinė žemė, kurioje stovi UAB „Narėpų metaliniai garažai" priklausantys inžineriniai statiniai - pamatai, esantys Garažų g. 14, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., yra nenaudojama, labai apleista, apaugusi medžių - krūmų želdiniais, priversta šiukšlių, padangų, kai kur dar stovi likę metaliniai garažai. Akto priede esančios fotografijos patvirtina akte nurodytas faktines aplinkybes (t. 1, b. l. 101-112).

2014 m. lapkričio 7 d. atsakovas raštu  „Dėl pareiškimo nagrinėjimo" Nr. lSS-(8.5)-2832 atmetė ieškovo prašymą (skundą) dėl minėtų sprendimų panaikinimo, nurodė, kiti statiniai (inžineriniai) – pamatai nefunkcionuoja kaip atskiras turto objektas, juose nevykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, todėl jie nėra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, ir nusprendė, jog Kauno rajono skyrius 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-4097 pagrįstai atsisakė išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. prie kitų statinių (inžinerinių) – pamatų (t. 1, b. l. 23-25).

2015 m. balandžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-513-(14.7.2.) patvirtintas Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (t. 5, b. l. 181-182). Pateiktas žemės planas patvirtina, kad ginčo teritorija (14,13 ha) jame yra pažymėta kaip priklausanti laisvos valstybinės žemės fondui užstatytoje teritorijoje (t. 6, b. l. 70-71).

VĮ Registrų centro duomenyse 2015 m. birželio 15 d. nurodoma, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0215-4887, įrašų nerasta, kas patvirtina, kad šis žemės sklypas yra išregistruotas (t. 1, b. l. 186).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagal atskirai sudarytas nuomos sutartis nuo 2008 metų vasario mėn. nuomodavo už sutartą nuomos mokestį fiziniams ir juridiniams asmenims tam tikras ginčo žemės  sklype esančio nekilnojamojo turto dalis:  atskiras vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, visą asfaltuotą aikštelę, esančią priešais administracinį pastatą, aikštelę su vienu metaliniu garažu, negyvenamąsias patalpas, pastatą (t.1, b. l. 147 -  181). Kokia dalis žemės sklype esančių aikštelių (vietų aikštelėse) buvo išnuomota, ieškovas duomenų teismui nepateikė. Pateiktose nuomos sutartyse nėra duomenų, jog buvo nuomojami ar kitaip naudojami statiniai-pamatai. Ieškovas nesirėmė aplinkybe, jog vykdė veiklą nuomodamas inžinerinius statinius-pamatus ar kitaip juos naudojo-eksploatavo, šios aplinkybės neįrodinėjo.

Ieškinys atmestinas.

Dėl žemės nuomos ne aukciono tvarka

Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Taisyklių 28 punkto 1 dalyje  (Taisyklių 2014 m. vasario 19 d. redakcija, galiojusi skundžiamų aktų priėmimo metu) nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Nurodytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad valstybinės žemės nuoma yra galima tik esant nurodytoms sąlygoms. Šitaip yra siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti.

Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, ieškovas pateikė prašymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą po statiniais. Vertinant statinių pobūdį matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovui priklauso kiti statiniai (inžineriniai) - pamatai, kurių nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai.

Žemės  nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį turi esminės įtakos žemės nuomos santykiams. Įstatyme yra nustatyta nuomotojo teisė tokiu atveju netgi nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį (CK 6.564 str.1 d. 1p.).

Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sporto klubo ,,Gintaras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2012). 

Ginčo žemės sklypo įregistruota pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Ginčo  žemės sklype yra pamatai, tvoros ir kiemo aikštelės ir jų paskirtis atitinka žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau sprendžiant ginčą dėl teisės ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu.

Ieškovo pateiktos nuomos sutartys įrodo, kad ieškovas buvo išnuomojęs vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, negyvenamas patalpas, tačiau dauguma nuomos sutarčių yra pasibaigę (t.1, b. l. 149-181). Ieškovo pateikti įrodymai, jog jis vykdė veiklą nuomojamame žemės sklype, išnuomodamas automobilių stovėjimo vietas kitiems asmenims, nepatvirtina, jog buvo eksploatuojami inžineriniai statiniai-pamatai ir nurodytiems veiklos tikslams realiai buvo naudojama esminė žemės sklypo dalis. Iš byloje esančių planų matyti, jog garažų pamatai yra išsidėstę per visą sklypo teritoriją,  o nuomojama buvo tik dalis automobilių stovėjimo aikštelių (vietų). Ieškovas nepateikė įrodymų, kokią veiklą jis vykdo eksploatuodamas naudojamame sklype esančius statinius – pamatus, todėl daroma išvada, jog jis neįrodė, kad žemės sklypas yra reikalingas statinių eksploatacijai.

Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad žemės sklype esantys statiniai – pamatai yra neprižiūrimi, mėtosi šiukšlės, nenaudojami, žemės sklypas apaugęs žolėmis ir krūmais, t. y. nevykdoma ūkinė veikla. Teismas sprendžia, jog yra  pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovas nenaudojo žemės sklypo pagal jos paskirtį, įregistruotą naudojimo būdą ir pobūdį, neeksploatavo jo (sklypo) naudingų savybių. Vien tai, jog egzistuoja statiniai, priklausantys asmeniui nuosavybės teise, teismo vertinimu, nesuteikia teisės į žemės nuomą. Žemės sklypo nuoma tiesiogiai susieta su esančių jame statinių ir įrenginių eksploatavimu, o tokia veikla turėjo būti vykdoma nuo pat sutarties sudarymo ir sklypo perdavimo ieškovui pradžios ir tęsiama, pretenduojant į naują žemės nuomos sutarties terminą.

Teismas nesiremia Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2S-91-436/2010, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovo vykdomos veiklos eksploatuojant statinius-pamatus ir kitus statinius, šios veiklos funkcinės paskirties atitikimo, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl ankstesnio laikotarpio reikšmingų faktų, o šioje byloje yra nustatinėjamas jau vėlesniu laikotarpiu buvęs žemės sklypo naudojimo būdas ir jame vykdoma/nevykdoma veikla.

Žemė privalo būti naudojama racionaliai, ją tausojant, pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 1, 21 straipsniai.). Žemės nuoma pagal įstatymą yra  skirta statiniui eksploatuoti, todėl nustačius, jog statiniai  nėra naudojami, spręstina, kad ieškovui neeksploatuojant šių statinių veiklai vykdyti  nuomojame žemės sklype, netvarkant žemės sklypo, pagrįstai buvo atsisakyta sudaryti žemės nuomos sutartį naujam terminui. Analogiška teisminė praktika yra nusistovėjusi panašiose bylose vertinant valstybinės žemės nuomos santykius, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2016-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-506-219/2016, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016 ir kt.

Dėl žemės sklypo išformavimo

Prašydamas panaikinti administracinius sprendimus, kurių pagrindu buvo išformuotas žemės sklypas, ieškovas nurodė, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Žemės įstatymą bei kitus teisės aktus. Nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas prie bendrovei priklausančių statinių ir 2004 m. vasario 18 d.  įregistruotas VĮ Registrų centre, vadovaujantis 2004 m. vasario 3 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-650, sklypui buvo parengtas supaprastintos apimties detalusis planas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktais nenustatyta teisė naikinti valstybinės žemės sklypų suformavimą,  tai yra galima tik teismine tvarka. Ieškovo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesilaikė Žemės įstatyme nustatytų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo tvarkos, sklypą išformavo administraciniu aktu, kuris yra nemotyvuotas. 

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnis nustato valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise apimtį šią teisę turintiems subjektams - turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Valdydamas valstybinę žemę patikėjimo teise, atsakovas buvo kompetentingas teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo tolesnio tvarkymo ar išformavimo, kadangi buvo priimtas sprendimas toliau nebeišnuomoti jo ieškovui. Žemės įstatymo 37 straipsnyje numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Atmestini ieškovo argumentai ir toje dalyje, kad administraciniai aktai dėl sklypo išformavimo priimti nemotyvuotai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sklype 14,1352 ha ploto yra ne tik ieškovui priklausantys statiniai-pamatai bei statiniai-tvora, bet ir tretiesiems asmenims priklausantis mūrinis pastatas, kuriame yra 34 garažų boksai. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ginčo sklype esančių mūrinių garažų savininkai (tretieji asmenys) naudojasi tam tikra sklypo dalimi savo statinio-mūrinio pastato eksploatacijai ir yra išreiškę pageidavimą nuomotis valstybinę žemę. Ieškovas neginčija, kad tretieji asmenys tokią teisę turi ir nurodė, kad tretiesiems asmenims priklausančio mūrinio pastato, kuriame yra garažų boksai, eksploatacijai turėtų būti skirta apie 930 kv. m. žemės sklypas pagal ieškovo pateiktą siūlomo formuoti žemės sklypo schemą (t.5, b. l. 105), o ieškovui išnuomotina likusi 14,1352 ha žemės sklypo dalis. Ieškovas nurodė, kad nedarytų kliūčių tretiesiems asmenims naudotis keliais privažiuojant prie garažų boksų.

2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0003:322) išformavimo" Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 preambulėje yra nurodytas šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, pažymint jog jis priimamas vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 12 dalimi, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 ir 26 punktais. Taip pat nurodyta, jog sprendimą priima jį pasirašantis pareigūnas, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-258 „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“ (t.1, b. l. 13).  Šie duomenys patvirtina, kad skundžiamame administraciniame akte yra nurodytas jo teisinis pagrindas, pagrindžiantis priimto sprendimo teisėtumą. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo" Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 preambulėje taip pat yra nurodytas teisinis pagrindas: Žemės reformos įstatymas, Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „ Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Taip pat nurodyta, jog įsakymą priima jį pasirašantis pareigūnas, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-256 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“ ir atsižvelgdamas į VĮ Valstybinės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus Karmėlavos kadastro vietovės projekto autoriaus R. D. pateiktą medžiagą (t.1, b. l. 14-16).

Apie tai, kad ieškovui nebus išnuomojamas sklypas, nes jame stovi statiniai, neturintys apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdžio, ir kad sklypas yra išformuojamas dėl to, kad kreipėsi fiziniai asmenys, turintys mūrinius garažus ir pageidauja sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kad dėl šių priežasčių minėtas sklypas bus perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą, ieškovui buvo pranešta 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu. Rašte nurodyta, kad apie žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr.7VĮ-(14.7.2.)-1061 (t.1, b. l. 17-18). Apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. bus pradėtas rengti Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo paskelbta 2014 m. rugpjūčio 14 d. dienraštyje „Kauno diena“ ir tokiu būdu visuomenė buvo informuota, o suinteresuotiems asmenims suteikta galimybė įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus. 2014 m. lapkričio 7 d. atsakovas (centrinės institucijos vadovas) raštu  „Dėl pareiškimo nagrinėjimo" Nr. lSS-(8.5)-2832 atmetė ieškovo prašymą (skundą) dėl minėtų sprendimų panaikinimo, jį išsamiai motyvavo, nurodydamas teisinį ir faktinį pagrindą (t. 1, b. l. 23-25).

Teismas sprendžia, kad skundžiami administraciniai aktai priimti teisėtai ir pagrįstai ir jų naikinti nėra pagrindo.

Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 30,78 Eur išlaidos, kurios patirtos procese dėl procesinių dokumentų persiuntimo (CPK 96 straipsnis).

Ieškovui jo patirtos išlaidos neatlyginamos.

Kiti proceso dalyviai nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Narėpų metaliniai garažai“, į. k. 259906460, buveinė: Garažų g. 10, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno r.,  valstybės naudai –30,78 Eur  (trisdešimt eurų 78 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - 2014m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0003:322) išformavimo“ Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo  įsakymo „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1061 dalies dėl 14,1352 ha žemės ploto įtraukimo į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą, vykdymo sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.