Civilinė byla Nr. 3K-3-228/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06402-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Investicijų gama“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 27 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo 638-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Investicijų gama“ (anksčiau – G. Rimkevičiaus personalinė įmonė „Fajena“) dėl skolos priteisimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Ieškovas 638-oji DNSB eksploatuoja namą Vilniuje, Laisvės pr. 115A. Šiame name yra atsakovui UAB „Investicijų gama“ priklausančios negyvenamosios patalpos – parduotuvė (Nr. 53) bei kirpykla su prekybos ir kosmetologinėmis patalpomis (Nr. 51), į kurias atsakovas patenka per atskirą įėjimą, dėl šių patalpų turi sudaręs elektros energijos tiekimo–vartojimo (pardavimo–pirkimo), komunalinių atliekų išvežimo, šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis tiesiogiai su paslaugų teikėjais.

Bendrijos susirinkimuose nutarta apmokėjimą už druską vandens filtrams paskirstyti pagal butų ir patalpų skaičių, neatsižvelgiant į plotą ir suvartotą vandens kiekį; nustatytas bendrijos valdytojo atlyginimas – 800 Lt; kiemsargiui valytojui bei elektrikui–santechnikui skirtas ne didesnis kaip 600 Lt darbo užmokestis; nutarta visus mokesčius paskirstyti ir skaičiuoti pagal butų bendrąjį plotą be vasaros patalpų; nustatytas kaupiamojo mokesčio dydis – 0,30 Lt už kv. m bendrojo ploto be vasaros patalpų. Bendrija yra sudariusi buitinių atliekų išvežimo ir būsto paslaugų administravimo sutartis su paslaugų teikėjais.

Bendrija skaičiavo mokesčius už administravimą, bendrijos apmokamus darbuotojus, druską vandens filtrams, eksploatacines ir kaupiamąsias lėšas, laiptinių valymą, šiukšlių išvežimą už atsakovui priklausančią patalpą Nr. 51 bei už tas pačias paslaugas, išskyrus šiukšlių išvežimą, už patalpą Nr. 53 už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., apskaičiavo 17 695,48 Lt skolos už abi atsakovui priklausančias patalpas bei 1007,43 Lt delspinigių už šešis mėnesius, prašė priteisti šias sumas ir 6 proc. procesinių palūkanų iš atsakovo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 15 709,78 Lt (šešiolika tūkstančių septyni šimtai septyniolika Lt 21 ct) skolos, 500 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu, sprendė, kad galiojantys bendrijos susirinkimuose priimti nutarimai atsakovui yra privalomi, nes jis jų neskundė ir neginčijo įstatyme nustatyta tvarka. Atmesdamas atsakovo argumentą dėl sutarties su ieškovu nebuvimo, teismas pažymėjo, kad ieškovo teisė reikalauti mokesčių už suteiktas paslaugas kyla ne sutarties, o CK 1.136 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – iš administracinio akto, turinčio civilinius teisinius padarinius. Buto ar kitos patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš CK 4.82 straipsnio 3 dalies ir 4.84 straipsnio 4 dalies. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Teismas konstatavo, kad šildymo sistemos mazgas, vandentiekis, nuotekų šalinimo sistema, elektros tinklai yra bendri visam namui Laisvės pr. 115A; šis gyvenamasis namas yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį atsakovui kartu su kitais minėto namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas į savo patalpas patenka pro atskirą įėjimą, nereiškia jo atsidalijimo nuo bendrosios dalinės nuosavybės visame bendrame turte, nepanaikina jo nuosavybės teisės į bendromis esančias pagrindines namo konstrukcijas. Pagal CK 4.83 straipsnio 3, 4 dalis atsakovas kartu su kitais bendraturčiais privalo bendrojo naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti. Teismas nustatė, kad atsakovas nesinaudoja namo laiptinėmis, turi į savo patalpas atskirą įėjimą, o laiptinių valymas yra susijęs išimtinai su gyventojų naudojimusi ir tvarkos bei švaros palaikymu, todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, sprendė, jog atsakovui mokestis už laiptinių valymą skaičiuojamas nepagrįstai, todėl šią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas už atliekų sutvarkymą moka pagal atskirą sutartį, todėl neprivalo už tai mokėti bendrijai, šią ieškinio dalį taip pat atmetė.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms dėl bendrijos sprendimų privalomumo atsakovui ir jo kaip bendraturčio pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Kolegija nustatė, kad atsakovas moka pagal atskiras sutartis tik už elektros ir vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą, o ne už elektros ir vandentiekio tinklų priežiūrą; sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šildymo sistemos mazgas, vandentiekis, nuotekų valymo sistema, elektros tinklai yra bendri visam namui, ši išvada padaryta remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Investicijų gama“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl netinkamo CK 4.82 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, kad CK 4.83 straipsnyje vartojama sąvoka „buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas)“, neatskyrė šių sąvokų. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju tai reiškia, kad savininkas turi neišvengiamai naudotis arba turėti galimybę naudotis namo bendrojo naudojimo patalpomis, elektros, sanitarine–technine ir kitokia įranga. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe reguliuojančius teisės aktus bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje bendraturčio sąvoka interpretuotina su tam tikra išlyga dėl tos priežasties, kad patalpos, už kurių administravimą priteista skola, yra visiškai izoliuotos nuo viso namo, t. y. įvykęs tam tikras, techniškai įmanomas, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiam atvejui taikytina CK 4.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė, kad nebūtina pranešti visiems namo gyventojams apie tokioje namo dalyje esančių patalpų pardavimą. Pirmosios instancijos teismas CK 4.82 straipsnio 3 dalį taikė dvejopa prasme, ieškinio dalį dėl išlaidų už laiptinės valymą atmetė, konstatavęs kad atsakovas laiptinėmis nesinaudoja, tačiau išlaidas darbo užmokesčiui kiemsargiui–valytojui ir elektrikui–santechnikui bei bendrijos pirmininkui priteisė. Akivaizdu, kad CK 4.82 straipsnyje kaip butus ir kitas patalpas reikia vertinti tokias patalpas, be kurių nebūtų įmanoma eksploatuoti butus, jais naudotis. Tai holai, laiptų aikštelės ir kt., tačiau ne atskiros komercinės patalpos, funkciškai niekaip nesusijusios su butais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, nesvarbu, ar bendraturtis naudojasi ar nesinaudoja šiais objektais, kasatoriaus nuomone, taikytina tik butų savininkams. Reikalavimas komercinių patalpų savininkams dengti bendrijos valdymo išlaidas neatitinka teisingumo ir protingumo principų esmės.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas 638-osios daugiabučio namo savininkų bendrija prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistus; priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl vartojamų sąvokų „savininkas“ ir „savininkas (naudotojas)“, jų skirtumo išaiškinimo. Ieškovo nuomone, šių sąvokų skirtumai neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas yra ginčo patalpų savininkas, o ne naudotojas, kasatoriui priklausančių patalpų teisinį reguliavimą apima Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas, kuriame, taip pat CK nenustatyta, kad savininkas turi naudotis ar turėti galimybę naudotis namo bendrojo naudojimo objektais. Byloje nėra duomenų, kad kasatoriui būtų ribojama galimybė naudotis namo bendrojo naudojimo objektais. Tai, kad kasatoriui priklausančios patalpos yra izoliuotos nuo viso namo, nereikšminga, nes Įstatymas reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų naudojimą, valdymą ir disponavimą, o ne patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimą, valdymą ir disponavimą; bendrija neprisideda nei prie atskirų komercinių patalpų, nei prie atskirų butų gerinimo, išsaugojimo ar atnaujinimo. Ieškovo nuomone, komercinių patalpų savininkų atleidimas nuo bendrijos daugiabučio namo administravimo išlaidų ir kitų mokesčių reikštų bendraturčių lygiateisiškumo principo bei teisingumo ir protingumo principų pažeidimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo negyvenamųjų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

 

Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl pareigos apmokėti administravimą, bendrijos apmokamus darbuotojus, druską vandens filtrams, eksploatacines ir kaupiamąsias lėšas išlaidas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (nagrinėjamoje byloje taikytina šių straipsnių redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 priimtų pakeitimų). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Dėl šios priežasties atmestini kaip teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad savininkas turi neišvengiamai naudotis arba turėti galimybę naudotis namo bendrojo naudojimo patalpomis, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad bendraturčio pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikytina tik butų, bet ne komercinių patalpų savininkams. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tokios išimties nenustatyta. Kasatoriaus teigimu, jam priklausančios patalpos visiškai izoliuotos nuo viso namo, t. y. tam tikra prasme atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad kasatoriaus patalpos būtų nesusietos su daugiabučiu namu pagrindinėmis namo konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga (pvz., turėtų atskirus elektros, vandens įvadus). Taigi kasatorius, kaip ir kitų daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkai, yra šių bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis, kuriam pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas nurodytoms pareigoms įgyvendinti sudarė būsto paslaugų administravimo sutartį, samdė kiemsargį–valytoją bei elektriką–santechniką. Bylą nagrinėję teismai priteisė iš kasatoriaus ieškovo paskaičiuotus mokesčius už administravimą, bendrijos apmokamus darbuotojus (bendrijos pirmininką, kiemsargį-valytoją bei elektriką-santechniką), druską vandens filtrams, eksploatacines ir kaupiamąsias lėšas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidos priskirtinos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytosioms – skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, todėl pagrįstai priteistos iš kasatoriaus kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylą nagrinėję teismai atribojo, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš kasatoriaus mokestį už laiptinių valymą bei šiukšlių išvežimą, motyvuodami tuo, jog kasatorius šiomis paslaugomis nesinaudoja.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstų teismų procesinių sprendimų, todėl šie paliktini nepakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 sytraipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta 25,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 3 dalis teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, dėl to ieškovui iš jo priteistinos turėtos išlaidos advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad ieškovas turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

           

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Investicijų gama“ (j. a. k. 121793737) 25,19 Lt (dvidešimt penkis litus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo UAB „Investicijų gama“ (j. a. k. 121793737) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme ieškovo 638-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijos (j. a. k. 124779251) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                            Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis