Administracinė byla Nr.AS7-77-07
Procesinio sprendimo kategorija 56.3.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos, ginančios viešą interesą, skundą atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. B. dėl pažymos, sprendimo, išvados bei registro įrašo panaikinimo.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr.18-305.2, kurioje nurodyta, kad O. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų Balio ir J. B. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėtą žemę, 2003 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr.13-5182, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, 2003 m. rugpjūčio 18 d. išvadą Nr.4524 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Registrų centro Utenos filialo 2003 m. lapkričio 3 d. įrašus dėl žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo valstybės registre.
Tretysis suinteresuotasis asmuo O. B. ir jos atstovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ji su prašymu atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Mano, kad O. B. elgėsi sąžiningai, pateikė atsakovui visus iš jos reikalaujamus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. Apie naminį testamentą atsakovui taip pat buvo žinoma iš nagrinėtų civilinių bylų, kuriose jis buvo pateiktas ir kuriose dalyvavo atsakovo atstovas, tačiau apie šio naminio testamento pateikimo būtinumą O. B. atsakovo nebuvo informuota. Todėl tai tik atsakovo kaltė, kad iš jos nebuvo pareikalauta visi dokumentai, o sprendimas priimtas, konstatavus, jog dokumentų pakanka.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje byloje pagal O. B. prašymą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Teismas nutartyje nurodė, jog teisme priimtas nagrinėjimui O. B. prašymas dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Kolegija konstatavo, kad ši byla susijusi su O. B. teisės į nuosavybės teisių į buvusių savininkų Balio ir J. B. turėtą žemę atkūrimą patvirtinimu, todėl toje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos ginčo išsprendimui šioje byloje.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį sustabdyti bylą. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismui pateiktu prašymu O. B. teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui - naminiam testamentui pateikti. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 12 punkto nuostatomis naminis testamentas nėra tinkamas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Tam, kad asmuo galėtų būti laikomas pretendentu, jis turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, patvirtinančio, kad naminio testamento pagrindu jis perėmė buvusio savininko turtą, nustatymo, ir tai turėjo padaryti iki sprendimo atkurti nuosavybės teisę priėmimo. Minėto termino atnaujinimas neturės įtakos nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, tai yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises negalės būti laikomas priimtu nepažeidžiant teisės aktų nuostatas, bei negalės būti tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas į likusį žemės plotą, nes naminio testamento pateikimas institucijoms - nėra tinkamo dokumento, kurio pakanka nuosavybės teisėms atkurti, pateikimas. Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 13-5182 ir kiti ginčijami dokumentai yra naikintini, net ir tuo atveju, jeigu būtų atnaujintas įstatyme nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Taip pat pažymi, kad O. B. pateiktuose prašymuose nurodė, kad ji pageidauja atkurti nuosavybės teises tiktai į buvusio savininko B. B. nuosavybės teise valdytą žemę, todėl įstatyme nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą žemę atnaujinimas bylos baigčiai neturės įtakos, kadangi O. B. įstatyme nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą žemę, ir dėl to negali pretenduoti į jo valdytą žemės plotą.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą O. B. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo nutartį. Atsiliepime teigiama, kad 2006 metais, kuomet pareiškėja kreipėsi į teismą dėl 2001 m. rugpjūčio 21 d. pažymos, Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 13-5182 bei Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 18 d. išvados Nr. 4524 panaikinimo, O. B. sužinojo, kad nuosavybės teisių atkūrimui į jos tėvo B. B. bei J. B. bendrai valdytą žemę reikia nustatyti dar vieną juridinę reikšmę turintį faktą, būtent kad ji yra J. B. teisių perėmėja, kadangi pastarasis naminiu testamentu, surašytu 1939 metais dviejų liudytojų akivaizdoje, visą savo turtą paliko brolio B. B. vaikams (O. B. yra B. B. duktė). Šis naminis testamentas dar 2001 metais buvo pateiktas Utenos rajono apylinkės teismui, kuris nustatinėjo aukščiau nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams, tačiau nepasisakė dėl nuosavybės teisių perėmimo pagal minėtą naminį testamentą. Taip pat apie šį testamentą buvo žinoma ir žemėtvarkos skyriaus darbuotojams, rengiantiems dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui. Kadangi viešojo administravimo subjektai pagal jiems suteiktą kompetenciją atliko tam tikrus veiksmus ir grąžino didžiąją dalį žemės, kurią O. B. pretendavo susigrąžinti, ji pagrįstai manė, kad pateiktų dokumentų visiškai pakanka siekiant atkurti nuosavybės teises.
Teismui priėmus palankų sprendimą ir atnaujinus terminą papildomiems dokumentams pateikti, bus kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. B. buvo J. B. teisių perėmėja. Teismui priėmus palankų sprendimą bei pateikus šiuos dokumentus Utenos viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui, O. B. bus pateikusi ir tuos trūkstamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad nei Žemės reformos įstatymas, nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nuosavybės teisių atkūrimo bylose. Tokia pozicija yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtose nutartyse (Nr. A4-65-2004).
Kolegija
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skunda tenkinamas, teismo nutartis naikinama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato privalomą administracinės bylos sustabdymo atvejį, kai negalima išnagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t.y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimą, kai kitoje nagrinėjamoje administracinėje, civilinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami.
Panevėžio apygardos administracinis teismas ginčijama nutartimi administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu sustabdė, iki įsiteisės sprendimas Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje byloje pagal O. B. prašymą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Nutartyje teismas konstatavo, jog nagrinėjama byla susijusi su O. B. teisės į nuosavybės teisių į buvusių savininkų Balio ir J. B. turėtą žemę atkūrimą patvirtinimu. Teismas nenurodė, kaip priėjo tokios išvados ir kokios aplinkybės būtinos sustabdytos bylos nagrinėjimui minėtoje byloje gali būti nustatytos. Pažymėtina, kad išvados, kurios pagrindu priimta skundžiama nutartis, pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, tuo pažeisdamas procesinių teisės normų reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.
Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2006 m. lapkričio 28 d. O. B. pareiktame prašyme nurodoma, jog ji prašo atnaujinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti šio įstatymo įgalintoms institucijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime į skundą ji teigia, kad teismui priėmus palankų sprendimą ir atnaujinus terminą papildomiems dokumentams pateikti, bus kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. B. buvo J. B. teisių perėmėja.
Teisėjų kolegija pažymi, jog O. B. pateiktuose prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodė, kad ji pageidauja jas atkurti tiktai į buvusio savininko B. B. nuosavybės teise valdytą žemę, todėl įstatyme nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą žemę atnaujinimas bylos baigčiai įtakos neturės, nesant jos prašymo atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą žemę.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nuosavybės teisių atkūrimo bylose kolegija pažymi, jog šiuo klausimu pasisakyta Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje (Nr.AS14–280/06). Šioje nutartyje pripažinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų apgintas viešasis interesas. O jos pateiktas prašymas dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr.18-305.2, 2003 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr.13-5182, 2003 m. rugpjūčio 18 d. išvados Nr.4524 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Registrų centro Utenos filialo 2003 m. lapkričio 3 d. įrašų panaikinimo būtent taip ir vertintinas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo naikintina.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą patenkinti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius